- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- I-7095-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01005-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. su skundu (b. l. 1–15) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginti 2 372 Eur turtinę ir 15 700 Eur neturtinę žalą dėl to, kad nuo 2012-10-19 iki 2014-09-04 buvo šiurkščiai pažeidžiamos jo teisės. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą.
Pareiškėjas paaiškina, kad visose kamerose sanitariniai mazgai nėra nei įrengti atskirose patalpose, nei atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 punktas 21 imperatyviai nustato, kad kalėjimo, tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šis higienos normos reikalavimas suponuoja, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį kameros plotą.
Didžiojoje dalyje kitų Lukiškių TI-K kamerų (359 iš 399) negali būti laikoma daugiau nei po vieną asmenį. Tačiau visose vienvietėse kamerose neteisėtai įrengta po 3–5 perteklines miegamąsias vietas. Lukiškių TI-K kamerų gyvenamąjį plotą mažina nejudamai įtvirtinti neteisėtai įrengti pertekliniai baldai – metaliniai daugiaaukščiai gultai, neteisėtai įrengti vietoje privalomų įrengti lovų. Dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų kamerose visiškai nelikus laisvos vietos kamerose nėra įrengiamos privalomos pagal materialinio aprūpinimo normas spintelės kalinamų asmenų daiktams, dalyje kamerų nėra įrengti taip pat privalomi stalai, kėdės.
Gyvenamosiose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, sanitariniai mazgai yra įrengti ne atskirose patalpose, o tiesiog gyvenamojoje patalpoje, t. y. pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Veidrodžių sanitariniuose mazguose nėra nė vienoje kameroje. Nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, nei oro šalinimo sistemos kamerose nėra, dėl to visose kamerose tvyro smarvė. Kadangi kamerose, kurios pagal gyvenamąjį plotą privalo būti vienvietės, kalinama po 4–6 žmones, pasinaudoti tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis nėra jokios galimybės. Tualetas įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris, taigi tiek kameros stebėjimo langelis, tiek ir pačios durys asmeniui naudojantis tualetu gali būti bet kuriuo momentu atidarytos.
Visose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nebuvo, o kamerų viduje buvo specialiai įrengtos papildomos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango. Taigi vasarą nebūdavo galimybių vėdinti patalpas per langus, o žiemą nebūdavo galimybių langus užsandarinti.
Visose be išimties Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas, nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač intensyviai birėjo lubos karantino (I korpuso 8 posto) patalpose. Šiose patalpose valgant būdavo būtina nuolat dengti lėkštes laikraščiais ir valgyti pasilenkus po metaliniu gultu tam, kad į maistą neprikristų tinko ir kalkių. Gyvenamųjų kamerų Nr. 252, 253, 255, 257, 258, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, grindys buvo suirusio ir išdaužyto betono, nuo jų nuolat kildavo cemento dulkės. Valyti gyvenamųjų patalpų grindis, sienas ir lubas buvo negalima, nes jų vidaus apdailai naudotos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Visose be išimties gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas, sienos būdavo paveiktos pelėsio, o karantino patalpos apskritai nėra valomos, karantino kamerose valymo inventoriaus nėra, valymo ir dezinfekavimo priemonės neišduodamos.
Visose gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas (išskyrus karantiną), yra įsiveisę tarakonų.
Kalinamų asmenų sveikata nei atvykus, nei būnant karantine nėra tikrinama. Maža to, karantine nėra net mažiausios galimybės išsikviesti gydytoją – budintys pareigūnai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja. Norint patekti pas gydytoją, reikalaujama registruotis raštu, tačiau budintys pareigūnai kamerose laikomų asmenų rašytinius prašymus priimti atsisako. Net ir radus galimybę įmesti prašymą suteikti medicininę pagalbą į tam skirtą sveikatos priežiūros tarnybos prašymų priėmimo dėžutę, nėra jokių garantijų, kad sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos – prašymai suteikti medicininę pagalbą nėra registruojami.
Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos, vietoje jos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Be to, į dušą reikia neštis visus savo turimus daiktus ir netgi išduotą minkštąjį lovos inventorių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas perpildytose kamerose kartu su asmenimis, kuriems neatliktas privalomas medicininis patikrinimas dėl galimo apsikrėtimo niežais ir utėlėmis, kurie taip pat būdavę priversti atsisakyti galimybės nusiprausti duše. Perpildytose kamerose buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie žinomi kaip tuberkuliozės, hepatito, imunodeficito nešiotojai – šie asmenys patys apie tai informuodavo aplinkinius.
Nurodo, kad kalinamiems asmenims privalo būti mokamos pašalpos (iki 0,4 MGL per mėnesį) ir parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų (Vyriausybės 2003-04-14 nutarimas Nr. 475). Jeigu šios pašalpos būtų mokamos, materialinio aprūpinimo normų pažeidimai nebūtų taip pažeidžiantys žmogaus teises. Tačiau Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims pašalpų iš socialinės paramos fondų nemoka, nė vieno higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimo nesilaiko – nei dantų šepetėliai, nei dantų pasta, nei skutimosi peiliukai, nei muilas prieš einant į dušą, nei priemonės indams plauti neišduodamos. Nurodo, kad indų plovimas šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, sudaro sąlygas užkrečiamosioms žarnyno ligoms plisti. Taip pat kaliniai neaprūpinami tualetiniu popieriumi.
Lukiškių TI-K čiužinio ir antklodės naudojimas be užvalkalų yra tapęs elgesio norma, antra paklodė, antras pagalvės užvalkaliukas ir antras rankšluostis apskritai niekuomet neišduodamas. Minkštasis lovos inventorius yra tik dezinfekuojamas. Tačiau dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų ir purvo, todėl kalinamiems asmenims išduodamas minkštasis lovos inventorius visuomet yra pasibaisėtinos būklės, purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito. Vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmoniškas elgesys ir žmogiškojo orumo žeminimas.
Lukiškių TI-K drabužiai neskalbiami, tačiau privati bendrovė formaliai teikia komercinę drabužių skalbimo paslaugą. Šios paslaugos įkainiai specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebūtų jokių galimybių naudotis – nustatytos drabužių skalbimo kainos viršija naujų drabužių kainą parduotuvėse. Be to, net ir mokama komercinė paslauga teikiama nekokybiškai. Akcentuoja, kad Lukiškių TI-K kalinamų asmenų pajamomis neaprūpina, pašalpų bei išmokų iš socialinės paramos fondų neduoda, taigi net ir teorinių galimybių pasinaudoti komercine drabužių skalbimo paslauga Lukiškių TI-K nėra.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 50–59) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais.
Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji ir Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš jų palaikyti kamerose tvarką. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna ir dezinfekuoja su išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma pastatyti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
pareiškėjas 2012-10-19 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 255, kurios plotas yra 24,38 m², vakare buvo 8 asmenys kameroje; 2012-10-20 kameroje ryte buvo 8, vakare 9 asmenys; 2012-10-21 kameroje ryte ir vakare buvo 9 asmenys; 2012-10-22 kameroje ryte buvo 9, vakare 8 asmenys; 2012-10-23 kameroje ryte buvo 8, vakare 10 asmenų; nuo 2012-10-24 iki 2012-10-25 kameroje ryte ir vakare buvo 9 asmenys; nuo 2012-10-26 iki 2012-10-28 kameroje ryte ir vakare buvo 8 asmenys; 2012-10-29 kameroje ryte buvo 6, vakare 8 asmenys; 2012-10-30 kameroje ryte ir vakare buvo 7 asmenys; 2012-10-31 kameroje ryte buvo 7, vakare 11 asmenų; 2012-11-01 kameroje ryte ir vakare buvo 11 asmenų.
2012-11-02 išvyko į Vilniaus pataisos namus. 2012-11-09 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas yra 7,38 m², vakare buvo 2 asmenys kameroje.
2012-11-10 perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas yra 7,76 m², ryte buvo 3, vakare 4 asmenys kameroje; nuo 2012-11-11 iki 2012-11-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-11-13 kameroje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys.
2012-11-14 išvyko į Vilniaus pataisos namus. 2012-11-21 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas yra 7,45 m², vakare buvo 4 asmenys kameroje.
2012-11-22 perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios plotas yra 34,57 m², ryte buvo 7, vakare 11 asmenų kameroje.
2012-11-23 išvyko į Vilniaus pataisos namus. 2013-01-08 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas yra 7,45 m², vakare buvo 5 asmenys kameroje.
2013-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas yra 42,33 m², ryte buvo 3, vakare 5 asmenys kameroje; 2013-01-10 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2013-01-11 iki 2013-01-13 kameroje ryte ir vakare buvo 6 asmenys.
2013-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas yra 24,38 m² (ryte buvo 3, vakare buvo 4 asmenys kameroje); 2013-01-15 kameroje ryte buvo 4, vakare 5 asmenys; 2013-01-16 kameroje ryte buvo 6, vakare 8 asmenys; 2013-01-17 kameroje ryte buvo 7, vakare 8 asmenys.
2013-01-18 išvyko į Vilniaus pataisos namus. 2013-07-05 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas yra 7,38 m², kameroje buvo 2 asmenys.
2013-07-06 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas yra 32,33 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2013-07-07 iki 2013-07-10 kameroje buvo 1 asmuo.
2013-07-11 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2013-07-25 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas yra 6,34 m², kameroje buvo 1 asmuo.
2013-07-26 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas yra 7,76 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2013-07-27 kameroje buvo 4 asmenys; 2013-07-28 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2013-07-29 iki 2013-08-10 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2013-08-11 iki 2013-08-13 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2013-08-14 iki 2013-08-15 kameroje buvo 4 asmenys.
2013-08-16 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2013-09-26 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas yra 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys.
2013-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 117, kurios plotas yra 7,31 m², kameroje buvo 3 asmenys.
2013-09-28 perkeltas į kamerą Nr. 296, kurios plotas yra 8,03 m², 1 asmuo kameroje; nuo 2013-09-29 iki 2013-09-30 kameroje buvo 3 asmenys; 2013-10-01 kameroje buvo 1 asmuo.
2013-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas yra 7,68 m², kameroje buvo 3 asmenys.
2013-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas yra 34,43 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2013-10-04 kameroje buvo 6 asmenys; nuo 2013-10-05 iki 2013-10-07 kameroje buvo 8 asmenys; 2013-10-08 kameroje buvo 5 asmenys; 2013-10-09 kameroje buvo 6 asmenys.
2013-10-10 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2013-10-24 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas yra 7,45 m², kameroje buvo 4 asmenys.
2013-10-25 perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas yra 7,75 m², kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2013-10-26 iki 2013-10-30 kameroje buvo 4 asmenys; 2013-10-31 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-01 iki 2013-11-04 kameroje buvo 4 asmenys; 2013-11-05 kameroje buvo 2 asmenys; 2013-11-06 kameroje buvo 3 asmenys; 2013-11-07 buvo kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2013-11-08 iki 2013-11-11 kameroje buvo 4 asmenys; 2013-11-12 kameroje buvo 3 asmenys; 2013-11-13 kameroje buvo 4 asmenys; 2013-11-14 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-15 iki 2013-11-18 kameroje buvo 4 asmenys; nuo 2013-11-19 iki 2013-11-21 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-22 iki 2013-11-23 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2013-11-24 iki 2013-11-25 kameroje buvo 3 asmenys; 2013-11-26 kameroje buvo 2 asmenys; 2013-11-27 kameroje buvo 3 asmenys.
2013-11-28 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2014-01-02 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas yra 7,38 m², kameroje buvo 2 asmenys.
2014-01-03 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas yra 34,71 m², kameroje buvo 5 asmenys; nuo 2014-01-04 iki 2014-01-05 kameroje buvo 8 asmenys; 2014-01-06 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-01-07 kameroje buvo 4 asmenys; 2014-01-08 kameroje buvo 9 asmenys.
2014-01-09 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2014-01-23 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas yra 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys.
2014-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas yra 34,71 m², kameroje buvo 5 asmenys; nuo 2014-01-25 iki 2014-01-27 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-01-28 kameroje buvo 8 asmenys; 2014-01-29 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-01-30 kameroje buvo 1 asmuo; 2014-01-31 kameroje buvo 8 asmenys; nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03 kameroje buvo 9 asmenys; 2014-02-04 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-02-05 kameroje buvo 8 asmenys.
2014-02-06 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2014-02-20 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas yra 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo.
2014-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 256, kurios plotas yra 23,32 m², kameroje buvo 4 asmenys; nuo 2014-02-22 iki 2014-02-23 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-02-24 kameroje buvo 6 asmenys; nuo 2014-02-25 iki 2014-02-26 kameroje buvo 5 asmenys.
2014-02-27 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2014-03-13 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas yra 7,31 m², kameroje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 263, kurios plotas yra 7,83 m², kameroje buvo 2 asmenys. 2014-03-14 kameroje Nr. 263 buvo 3 asmenys; nuo 2014-03-15 iki 2014-03-24 kameroje buvo 4 asmenys; 2014-03-25 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-03-26 kameroje buvo 4 asmenys; 2014-03-27 kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2014-03-28 iki 2014-03-30 kameroje buvo 4 asmenys.
2014-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 199, kurios plotas yra 7,94 m², kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-01 iki 2014-04-23 kameroje buvo 4 asmenys; nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-04-30 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-01 iki 2014-05-14 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-05-15 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-16 iki 2014-05-22 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-05-23 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-05-24 iki 2014-06-02 kameroje buvo 3 asmenys; 2014-06-03 kameroje buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-04 iki 2014-06-12 kameroje buvo 3 asmenys.
2014-06-13 perkeltas į kamerą Nr. 305, kurios plotas yra 8,17 m, kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-14 iki 2014-06-18 kameroje buvo 4 asmenys; 2014-06-19 kameroje buvo 2 asmenys.
2014-06-20 perkeltas į kamerą Nr. 211, kurios plotas yra 6,96 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2014-06-21 iki 2014-06-26 kameroje buvo 1 asmuo.
2014-06-27 perkeltas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas yra 6,34 m², kameroje buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-28 iki 2014-06-29 kameroje buvo 3 asmenys.
2014-06-30 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas yra 24,38 m², kameroje buvo 6 asmenys; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-03 kameroje buvo 6 asmenys; nuo 2014-07-04 iki 2014-07-07 kameroje buvo 7 asmenys; 2014-07-08 kameroje buvo 4 asmenys; 2014-07-09 kameroje buvo 5 asmenys; 2014-07-10 kameroje buvo 6 asmenys; 2014-07-11 kameroje buvo 5 asmenys; nuo 2014-07-12 iki 2014-07-14 kameroje buvo 6 asmenys; 2014-07-15 kameroje buvo 5 asmenys; 2014-07-16 kameroje buvo 7 asmenys.
2014-07-17 išvyko į Kybartų pataisos namus. 2014-08-28 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas yra 7,31 m², kameroje buvo 2 asmenys.
2014-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas yra 7,72 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2014-08-30 iki 2014-09-03 kameroje buvo 4 asmenys.
2014-09-04 išvyko į Kybartų pataisos namus.
Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Atitinkamai minimalus gyvenamasis plotas yra skaičiuotinas neatimant kameroje esančių baldų užimamo ploto. Pareiškėjo nusiskundimai dėl judėjimo galimybių sumažėjimo, skunde nurodytos aplinkybės, jog kamerose buvo apsunkintas judėjimas dėl esančių baldų, yra glaudžiai susijusios su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir šalto vandens kamerose pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau pabrėžtina, kad, pagal šios higienos normos 2 punktą, ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Higienos normos HN 76:2010 21 punktas nustato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose turi būti įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. O šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta tik sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje (Higienos normos HN 76:2010 27 p.).
Dėl sanitarinio mazgo pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Taigi aplinkybė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat durų, pati savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog sanitarinio mazgo patalpa būtų neatitverta nuo likusio kameros ploto pertvara, kaip to reikalauja teisės aktai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-10-19 iki 2014-09-04 Lukiškių TI-K buvo laikomas 257 dienas.
Laikotarpiais nuo 2012-11-02 iki 2012-11-09, nuo 2012-11-14 iki 2012-11-21, nuo 2012-11-23 iki 2013-01-08, nuo 2013-01-18 iki 2013-07-05, nuo 2013-07-11 iki 2013-07-25, nuo 2013-08-16 iki 2013-09-26, nuo 2013-10-10 iki 2013-10-24, nuo 2013-11-28 iki 2014-01-02, nuo 2014-01-09 iki 2014-01-23, nuo 2014-02-06 iki 2014-02-20, nuo 2014-02-27 iki 2014-03-13, nuo 2014-07-17 iki 2014-08-28 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi šiais laikotarpiais jis buvo kitose laisvės atėmimo vietose.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 95 dienas. Vadinasi, 162 dienas Lukiškių TI-K kamerose jis praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo judėjimo matyti, kad jo teisė į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą nebuvo pažeidžiama nepertraukiamai.
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2014-09-04 atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 162 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsižvelgus į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis (neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to, teismo nuomone, jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl medicinos, higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimų
Pareiškėjas teigia, kad kalinimu nežmoniškomis antisanitarinėmis sąlygomis, nesuteikiant galimybės gauti medicinos pagalbą, buvo padaryta ne tik neturtinė žala, bet ir žala sveikatai. Pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimų, antisanitarinėmis sąlygomis (kameros nevėdinamos, jose drėgna, apipelijusios, įsiveisę buitiniai kenkėjai), neišduodant higienos priemonių ir privalomo išduoti inventoriaus – muilo, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų, dantų pastos, dantų šepetėlio, čiužinio ir čiužinio užvalkalo, antklodės užvalkalo, pagalvės ir pagalvės užvalkalų, paklodžių, rankšluosčių, indų plovimo priemonių, patalpų valymo priemonių, todėl pareiškėjui padaryta ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, primena, kad, pagal teismų praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nors pareiškėjas skunde aprašo, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, nesilaikant tiek higienos, tiek ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo kalinamas 28 skirtingose kamerose. Ginčo laikotarpis yra nuo 2012-10-19 iki 2014-09-04, t. y. 1 metai ir beveik 11 mėnesių. Pareiškėjo aprašomi pažeidimai neindividualizuoti, neaišku, nei kokioje ar kokiose konkrečiai kamerose būnant šie pažeidimai pasireiškė, nei kokiu metu. Pareiškėjo pareiga aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes negali būti suprantama kaip vien tik teisės normos nurodymas ir konstatavimas, kad ji pažeista.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis protingumo principu, atsakovui nagrinėjamu atveju negali kilti pareiga pateikti įrodymus apie deklaratyvius pareiškėjo teiginius. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją ar kitas institucijas dėl jo nurodytų galimų pažeidimų.
Pareiškėjo pateikta Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2012/1-1622 yra ne pagal pareiškėjo, o kito asmens skundą. Šio pobūdžio bylose, kaip yra nurodęs ir LVAT, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai (LVAT 2015-11-09 nutartis administracinėje byloje A-2244-520/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimai buvo iš tiesų pažeisti, tuo labiau kad skunde pareiškėjas nurodo, kad pažeidimai buvo padaryti visiems kalinamiems asmenims visiškai savęs neindividualizuodamas. Taigi darytina išvada, kad minėti pažeidimai yra neįrodyti.
CK 6.429 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyta žalos sąvoka. Joje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Teismų praktikoje yra ne kartą pasakyta, kad turtinė žala nepreziumuojama, o turtinės žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Taigi, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (pvz., neišdavus tualetinio popieriaus, dantų šepetėlio, pastos, veidrodžio, spintelės, valymo inventoriaus komplekto, lovos inventoriaus ir pan.), kadangi šiuos reikmenis įsigijo už savo pinigus (t. I, b. l. 13–14). Kadangi byloje pareiškėjas įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepateikė, darytina išvada, kad jo ekonominiai interesai nenukentėjo, todėl žalos (nuostolių) jis nepatyrė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Dėl pareiškėjo nurodomo 15 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas atkreipia dėmesį, jog EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006-03-29 sprendimą Scordino prieš Italiją). Taigi nacionaliniai teismai, spręsdami dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, vadovaujasi nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais.
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatytas 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalus darbo užmokestis, galiojęs iki 2014-09-30, nuo 2014-10-01 nustatytas 1 035 Lt (299,76 Eur) minimalus darbo užmokestis, o nuo 2015-01-01 – 300 Eur minimalus darbo užmokestis; pragyvenimo lygį (LVAT 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis bei tam tikru laikotarpiu gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas gerokai pakenkė privatumui, o tai savaime laikytina traumuojančia patirtimi ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam atlyginti prašomo dydžio neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Kartu pabrėžtina, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtent dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis pagalbos į gydytoją, psichologą ar psichiatrą, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir k.t.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 820 Eur. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies ir priteisiama jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 820 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. (V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 820 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.