Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis V. M., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anstolis V. M. 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Anstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/00002 pagal 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021 dėl susidariusios 3 600 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko T. J., pirmos eilės išieškotojos G. J. naudai, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų motinai G. J.. Antstolio 2023 m. sausio 3 d.patvarkymu Nr. 23-240-99 priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti. Anstolio 2023 m. sausio 4 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S23-64, T. J. raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusią išlaikymo skolą 3 600 Eur,- išieškotojai G. J., taip pat kas mėnesį mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – L. J. ir S. J. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti 121,22 Eur vykdymo išlaidų į anstolio depozitinę sąskaitą. 2023 m. vasario 15 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skolininko skundą antstolis nurodė, kad 2023 m. vasario 5 d. el. paštu gautas skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas ne dėl antstolio neveikimo, o dėl netinkamo jo pateikimo, t.y. nesilaikant CPK reikalavimų, nors skundą teikė ne pats skolininkas, o jo atstovė advokatė. Nurodo, kad antstoliui nėra žinoma, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021 būtų apskųstas ar panaikintas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, kuris yra pateiktas vykdyti antstoliui V. M.. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas teiginiai, kad dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių apmokant vaikų poreikius, susidarė 59 982 Eur permoka ir išieškotoja G. J. neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti išlaikymo po 200 Eur vaikams kiekvieną mėnesį, nes išlaikymas skirtas ne išieškotojos, o tiesiogiai vaikų poreikiams, neatitinka imperatyvių teisės normų ir pažeidžia vaikų insteresų užtikrinimą gauti priteistą išlaikymą ateityje, nes atlikus tokio dydžio permokos įskaitymą, darytina išvada, kad skolininkui nelieka pareigos ateityje mokėti priteisto išlaikymo iki vaikų pilnametystės. Antstolis pažymėjo, kad išieškotoja sutikimo dėl skolos įskaitymo nepateikė, 2023 m. vasario 10 d. el. paštu informavus, kad išlaikymo skola susidarė nuo 2022 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos nutartimi priteistų periodinių įmokų po 200 Eur kiekvienam vaikui iki 2023 m. vasario 10 d. skola nepadengta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

6. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. J. teikia skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti anstolio V. M. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/00002: 1) 2023 m. sausio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S2-23-240-99; 2) 2023 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-64; 3) 2023 m. sausio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S23-62 ir vykdomąją bylą nutraukti.

7. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/23/00002 medžiagos nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš skolininko T. J. pagal 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021 dėl susidariusios 3 600 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko T. J., pirmos eilės išieškotojos G. J. naudai, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaikų motinai G. J.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad anstolis V. M. 2023 m. sausio 3 d.patvarkymu Nr. 23-240-99 priimė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Bei anstolis V. M. priėmė 2023 m. sausio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-64, kuriame T. J. raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusią išlaikymo skolą išieškotojai G. J. 3 600 Eur, taip pat kas mėnesį mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – L. J. ir S. J. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti 121,22 Eur vykdymo išlaidų į anstolio depozitinę sąskaitą. Konkrečiu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus iš esmės nesutikdamas su tuo, kad susidarė išlaikymo skola.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

9. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

10. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

11. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui.

12. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, poilsio galimybių sudarymas ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

13. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-24/2013, ir joje nurodyta praktika).

14. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

15. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momento. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų reiškęs kokius nors priešpriešinius piniginius reikalavimus savo nepilnamečiams vaikams. CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo tvarka: įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikęsis šios tvarkos. CPK 687 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas įskaityti išieškomą išlaikymą.

18. Nagrinėjamu atveju atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021, kuriuo priteisė iš ieškovo T. J., nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J., išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną atsakovę G. J.. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas, tiek kasacinio teismo praktika, nustato pareigą skolininkui, teismo sprendimu nustačius išlaikymo formą ir dydį, išlaikyti savo vaikus. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad išieškotoja G. J. neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti išlaikymo po 200 Eur vaikams kiekvieną mėnesį, yra nlaikomas nepagrįstu.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis pagrįstai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-293-1094/2021. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nemokėjo 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-1094/2021 nustatytų išlaikymo sumų. Todėl, konstatuojama, kad anstolio veiksmai vykdant išlaikymo išieškojimą buvo pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, todėl jis yra atmetamas.

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.