Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-14 · Civilinė byla Nr. e2A-274-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
e2A-274-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių butų ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-274-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02811-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3284-636/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių butų ūkis“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“, R. J. ir V. T. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mažeikių butų ūkis“ priteisti 765,81 Eur žalą, 113,55 Eur kompensacines palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo užpiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas G. B. nustatė, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas dėl vandens pratekėjimo trūkus lietaus kanalizacijos vamzdžiui. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą ieškovė paskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 2663,00 Lt (771,26 Eur) ir kompensavo dėl užpylimo atsiradusią žalą. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (lietaus kanalizacijos vamzdį), organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė ragino atsakovę gera valia atlyginti atsiradusią žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių butų ūkis“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovė nėra gyvenamojo namo administratorė, o sutartiniais pagrindais su UAB „Admituras“ atlieka namo priežiūros darbus, todėl kyla klausimas, ar atsakovė šioje byloje yra tinkama šalis. Atsakovė, prižiūrėdama daugiabutį gyvenamąjį namą, vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007-08-24 sprendimu Nr. T1-245 patvirtintu privalomosios priežiūros darbų sąrašu. Šio sąrašo skyriuje „Šalto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos“ nenumatytas periodinis lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimas, jų patikra ir bandymai. Patikrą ir bandymus atlikti neįmanoma techniškai, todėl jų sąraše ir nėra. Ar atlikti kitus darbus (įskaitant lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimą) kaip kapitalinius darbus, sprendžia namo gyventojų susirinkimas ir tai atliekama iš gyventojų papildomų lėšų. Tokio sprendimo – prevenciškai pakeisti lietaus kanalizacijos magistralinį vamzdį – gyventojai nepriėmė, todėl atsakovė minėto vamzdžio keisti neprivalėjo. Už draudiminį įvykį yra atsakingas (duomenys neskelbtini) buto savininkas, kuris ir turi atlyginti žalą.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admituras“ prašė ieškinį atmesti, nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus, analogiškus atsakovės atsiliepime į ieškinį argumentams.

5. Trečiasis asmuo R. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ žalą atlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovė tvirtino, kad žala apdraustam butui buvo padaryta dėl to, kad atsakovė laiku neatliko lietaus kanalizacijos vamzdyno keitimo, t. y. kapitalinio remonto, tačiau atsakovės, kuri, vadovaujantis 2008-01-01 sutartimi, atliko (duomenys neskelbtini) namo nuolatinę privalomą priežiūrą ir profilaktinio remonto darbus, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu patvirtintame Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše, nei Mažeikių rajono valdybos 2003-02-13 sprendimu Nr. V1-52 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros darbų, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbų sąraše, nėra numatyti lietvamzdžių keitimo (kapitalinio remonto) darbai.

8. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė 2013-08-22 tvarkė lietaus kanalizaciją, nepatvirtina, kad tai lėmė vandens patekimą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, surašydama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nesusisiekė su namo administratoriumi ir jo neinformavo apie atliekamą draudiminio įvykio tyrimą, nors šiame akte nurodė du galimus apdrausto buto apipylimo šaltinius – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir lietaus patekimą į butą Nr. (duomenys neskelbtini) per netvarkingą stogą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės darbuotojas būtų apžiūrėjęs šiuos šaltinius. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas vien remiantis draudėjo R. J. paaiškinimu. Ieškovė 2014-01-13 pretenzijoje atsakovei taip pat nenurodė konkretaus šaltinio, lėmusio apdrausto buto apipylimą.

9. Teismas konstatavo, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kurioje vietoje trūkęs lietaus kanalizacijos vamzdis lėmė apdrausto buto apipylimą. UAB „Mažeikių butų ūkis“, nebūdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, veikdama tik sutartiniais pagrindais su trečiuoju asmeniu UAB „Admituras“, savaime neturėjo prievolės keisti lietaus kanalizacijos vamzdžio, nes šie darbai priskiriami kapitaliniam remontui, ir nebuvo numatyti sutartyje, todėl atsakovė, nesant namo gyventojų prašymui ir atskiro susitarimo su namo administratore UAB „Admituras“, neturėjo pareigos pati savo iniciatyva atlikti lietaus kanalizacijos vamzdžių keitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė sutarties pagrindu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju. Kaip nurodyta LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatose, šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Taigi, Mažeikių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-3284-636/2016, privalėjo taikyti šio teisės akto nuostatas vertindamas atsakovo veiksmus teisėtumo aspektu, tačiau to nepadarė, apsiribodamas tik itin siauru situacijos vertinimu.

10.2. Atsakovas ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admituras“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė, vykdydama savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo techninio prižiūrėtojo pareigas, atliko kasmetines apžiūras, fiksavo daugiabučio gyvenamojo namo visų konstrukcijų ir bendrųjų inžinerinių objektų būklę ir pateikė bendrovei UAB „Admituras“ tokią informaciją. Tai, jog atsakovė į bylą pateikė apžiūros aktus, kuriuose yra fiksuoti tik tam tikrų konstrukcijų defektai, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas. Ji nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų tinkamai fiksuoti kasmetinių apžiūrų metu nustatytas aplinkybes. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino, netaikė teisės normų, reglamentuojančių atsakovo pareigas, dėl tos priežasties buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

10.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas LR CPK 185 straipsnyje. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, jog byloje pakanka duomenų išvadai, jog ieškovės apdraustas butas tikėtinai buvo aplietas vandeniui patekus iš viršuje esančio buto, kuris buvo užpiltas, kaip ir nurodė atsakovė, dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio gedimo.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į ieškinį atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių butų ūkis“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti teisės aktai numato smulkų lietaus nuotekų ir sistemos defektų šalinimą, tačiau juose nenumatytas susidėvėjusių lietaus kanalizacijos magistralinių vamzdžių keitimas, kas laikytina esminiu defektu. Teisės aktai nenumato periodinio lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimo, patikros ar bandymų. Atsakovė, prižiūrėdama daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007-08-24 sprendimu Nr. T1-245 patvirtintu privalomosios priežiūros darbų sąrašu. Šio sąrašo skyriuje „Šalto vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos“ nenumatytas periodinis lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimas, jų patikra ir bandymai. Patikrą ir bandymus atlikti neįmanoma techniškai, todėl jų sąraše nėra. Ar atlikti kitus darbus (įskaitant lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimą) kaip kapitalinius darbus, sprendžia namo gyventojų susirinkimas ir tai atliekama iš papildomų namo gyventojų lėšų. Į privalomos priežiūros darbų sąrašą yra įtrauktas tik trūkusių vamzdynų atskirų vietų kanalizacijos vamzdžių ir fasoninių dalių keitimas, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas, kas ir buvo atlikta. Turto sunaikinimo sugadinimo aktas surašytas remiantis vien trečiojo asmens R. J. paaiškinimu. Ieškovė taip ir nenurodė konkretaus šaltinio, lėmusio apdrausto buto apipylimą. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima nustatyti apdrausto buto apipylimo priežastį. Atsakovė, nebūdama namo administratore, veikdama tik sutartiniais pagrindais su UAB „Admituras“, neturėjo prievolės keisti lietaus kanalizacijos vamzdžio, nes šie darbai priskiriami kapitaliniam remontui. Turto sunaikinimo sugadinimo akte numanomu atsakingu asmeniu nurodytas (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto gyventojas, kuris ir turi atlyginti padarytą žalą.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Admituras“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai iš esmės analogiški atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, todėl teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ priteisti 765,81 Eur žalą, 113,55 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo R. J. 2011-06-06 sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo aplietas trečiojo asmens R. J. butas. 2013 m. rugsėjo 20 d. ieškovė surašė turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, kuriame nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo aplietas vandeniu iš viršaus draudėjui priklausantis butas, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – (duomenys neskelbtini) buto gyventojas. 2013 m. spalio 31 d. draudimo išmokos paskaičiavime nurodyta, kad draudimo išmokos suma sudaro 2663 Lt (771,26 Eur). 2013 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė draudėjui 2663 Lt draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ priteisti patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, ieškinį atsakovei UAB „Mažeikių butų ūkis“ atmetė.

16. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nesutinka, nurodydama, jog atsakovė sutarties pagrindu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techniniu prižiūrėtoju, todėl, nagrinėjant šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1-12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatomis.

17. Byloje nustatyta, kad UAB „Admituras“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004-12-20 įsakymo Nr. A1-1482 pagrindu nuo 2005-01-01 yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Kad UAB „Admituras“ yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. 2008 m. sausio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės privalomosios priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo sutartis patvirtina, kad UAB „Admituras“ (administratorius) pavedė UAB-ei „Mažeikių butų ūkis“ (prižiūrėtojui) atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų nuolatinės privalomosios priežiūros ir profilaktinio remonto darbus (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, kuri vykdoma pagal atskirą sutartį) (sutarties 1.1. p.). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad prižiūrėtojo atliekamų darbų sąrašas yra patvirtintas Mažeikių rajono valdybos 2003-02-13 sprendimu Nr. V1-52 (Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuolatinės priežiūros darbų, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbų sąrašas) – šios sutarties priedas Nr. 2.

18. Iš Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės privalomos priežiūros, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbų sąrašo matyti, kad atsakovui UAB „Mažeikių butų ūkis“ minėta sutartimi pavesta atlikti šiuos darbus: trūkusių įlajų keitimas (skyriaus „Šalto vandentiekio, nuotėkų ir lietaus kanalizacijos“ 3.6 p.), latakų ir lietvamzdžių remontas (3.7 p.), latakų ir lietvamzdžių valymas (3.8 p.), avarijų lokalizavimas ir likvidavimas (3.9 p.). Iš nurodytų darbų sąrašo matyti, kad atsakovui buvo pavesta atlikti smulkius remonto darbus vykdant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), nuolatinę priežiūrą ir atliekant profilaktinius remonto darbus.

19. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: 1) nuolatinius stebėjimus; 2) kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 3) neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui; 4) statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt. Pagal to paties statybos techninio reglamento 11 punktą, gyvenamojo namo ir jo dalių nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, 13 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau nurodytas teisės aktas, kuriuo apeliaciniame skunde vadovaujasi ieškovė, numato tik organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, tačiau nereglamentuoja konkrečių reikalavimų lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimui daugiabučiuose namuose. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, šiuo teisės aktu vadovavosi. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo duomenys patvirtina, kad atsakovė 2013 metais atliko gyvenamojo namo kasmetinę apžiūrą, tačiau jokių vizualiai matomų lietaus kanalizacijos vamzdžių defektų nebuvo nustatyta. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad apeliantės cituojami teisės aktai numato smulkių lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą, tačiau juose nenumatytas susidėvėjusių lietaus kanalizacijos magistralinių vamzdžių keitimas, kas laikytina esminiu defektu, atsirandančiu dėl nusidėvėjimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad techninės priežiūros žurnale 2013-08-22 įrašyta, jog ant stogo primėtyta šiukšlių, rekomenduotini darbai – nuvalyti šiukšles nuo stogo, šie darbai atlikti 2013-08-22, iki šios datos kitų įrašų apie lietaus kanalizacijos vamzdyno defektus šiame žurnale neužfiksuota. Iš 2013-02-04 statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. 137, kuris surašytas atliekant kasmetinę statinio apžiūrą, nustatyta, kad atsakovės darbuotojai, užlipę ant stogo, užfiksavo defektą – prakirstą stogo dangą virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-02-04 kasmetinės apžiūros akte neužfiksuota, kad ant stogo būtų pastebėtos šiukšlės, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ant stogo galėjo patekti pašaliniai asmenys ir prišiukšlinti, kas galėjo lemti lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikišimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą, kurios metu nebuvo užfiksuoti lietaus kanalizacijos vamzdžio defektai ar kitokie pažeidimai, todėl atsakovei įvykdžius pareigą ir atlikus kasmetines apžiūras, nėra pagrindo konstatuoti jos atsakomybės. Teisės aktai nenumato periodinio lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimo, patikros ar bandymų. Vertindamas atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė taip ir nenurodė konkretaus šaltinio, lėmusio apdrausto buto apipylimą, ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes apeliantė įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė.

22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kurios suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadas dėl ieškovės subrogacinio reikalavimo į žalos atlyginimą padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės atstovų paaiškinimus, bet ir ieškovės atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina pati apeliantė, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Netenkinus apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė