- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-270-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00359-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvė apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-472-674/2013 pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „IusPositivum“, ieškinį atsakovei R. S. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi individuali įmonė D. L. parduotuvė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „IusPositivum“, pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. S. be pagrindo įgytas pinigines lėšas 1153,28 Lt, priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2013-03-28 ir priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei D. L. parduotuvė, bankroto administratorius pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė paraišką Garantiniam fondui dėl lėšų skyrimo darbuotojų finansiniams reikalavimams padengti. Garantinio fondo taryba 2013-03-15 nutarė neskirti R. S. 1153,28 Lt dydžio išmokos iš Garantinio fondo, nes atsakovė sudarė darbo sutartį su nemokia įmone, vadovaujantis LR Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio12 dalimi. Kad atsakovė sudarė sutartį su nemokia įmone, įrodo tai, kad UAB „IMLITEX“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei D. L. parduotuvei pateiktas 2012-08-07, o atsakovė į darbą buvo priimta 2012-09-01.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad individualioje įmonėje D. L. parduotuvėje įsidarbino nuo 2012-09-01. Apie tai, kad įmonė nemoki ar ruošiama bankrotui, ji nieko nežinojo, darbas vyko, gamyba nebuvo sustojusi. Sunkiai susirgus mamai, ji 2012-10-19 išėjo iš darbo savo noru, tačiau jai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Atsakovė buvo įrašyta į kreditorių sąrašą Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas. Jos reikalavimo suma buvo 1153,28 Lt. Būtent tokia suma jai buvo pervesta į nurodytą sąskaitą. Bankroto administratorius po keleto dienų jai paskambino ir liepė grąžinti pervestus pinigus. Pinigus grąžinti atsakovė nesutiko, nes manė, kad tai yra jos teisėtai uždirbtas darbo užmokestis ir šiuos pinigus ji gavo teisėtai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinio netenkino.
Teismas nustatė, kad pagal darbo sutartį (28 b. l.) matyti, jog R. S. nuo 2012-09-01 priimta dirbti D. L. parduotuvėje formuotoja, sutarta, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis du kartus per mėnesį. Bankroto administratorius R. S. 1153,28 (iš jų: 1067,69 Lt darbo užmokestis ir 85,59 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas). Teismo nuomone, R. S. veikė sąžiningai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesiekė suklaidinti ieškovės. Priimdama R. S. į darbą, įmonės savininkė D. L. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti du kartus per mėnesį darbo užmokestį, lygų Vyriausybės nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui. Apie iškeltą bankroto bylą arba apie įmonės nemokumą D. L. atsakovės neinformavo. Kadangi atsakovė dirbo, išėjo iš darbo ir nebuvo gavusi atlyginimo už darbą bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, gauta išmoka negali būti vertinama kaip be pagrindo įgytos piniginės lėšos. Teismas manė, jog aplinkybių, kad atsakovė būtų veikusi nesąžiningai arba kad būtų padaryta sąskaitybos klaida, ieškovė neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu bankrutavusi individuali įmonė D. L. parduotuvė prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovės R. S. ieškovės bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvė naudai 1 153,28 Lt be pagrindo gautas pinigines lėšas, 5 proc. matines palūkanas, skaičiuojant nuo 2013-03-28 iki momento, kai atsakovė tikrai sužinojo apie be pagrindo įgytas pinigines lėšas, ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo sprendimas priimtas, formaliai vertinant aplinkybes ir neatsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių specifiką. Teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad atsakovė veikė sąžiningai, nesiekė suklaidinti ieškovės. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą instituto taikymui yra svarbus galutinis, objektyvus rezultatas – jeigu turtas gaunamas be teisinio pagrindo, atsiranda prievolė jį grąžinti, o išreikalaujant be jokio teisinio pagrindo įgytą turtą, asmens kaltės ir sąžiningumo klausimas neturi reikšmės.
Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Šiame punkte įtvirtinta išimtis negali būti taikoma šioje byloje. Garantinis fondas yra valstybės išteklių fondas. Šio fondo paskirtis – užtikrinti minimalų darbuotojo apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam. Garantinio fondo skirtos lėšos negali būti laikomos darbo užmokesčiu, nes skiriasi šių piniginių lėšų paskirtis ir prigimtis.
Teismas nevertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių teisinių santykių specifikos, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės darbuotojams Garantinio fondo lėšos nebuvo skirtos, šių darbuotojų finansiniai reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš bankrutavusiai įmonei priklausančio turto.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išnagrinėjo visapusiškai ir priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai atmestini, sprendimas paliktinas nepakeistas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime Nr.KT13-N5/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad ši dalis, tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime konstatuota, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai. Šiuo atveju Garantinis fondas negali atsisakyti išmokėti lėšas asmeniui, kuris įsidarbino nemokioje įmonėje po to, kai kuris nors kreditorius jau buvo pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė nesąžiningai būtų įsidarbinusi pas nemokų darbdavį IĮ D. L. parduotuvę, tyčia siekdama gauti išmokas iš Garantinio fondo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas neturi teisės remtis Konstitucijai prieštaraujančio Garantinio fondo nuostatomis.
Pripažinus, kad išmokos atsakovei išmokėtos teisėtai, kiti apeliantės argumentai neanalizuojami, kadangi jie neturi jokios įtakos sprendimo priėmimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.