- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-472-674/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00359-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Atsakovas
- R. S., Viešame teismo
- Ieškovas
- Bankrutavusios
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvė, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ieškinį atsakovei R. S. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų išreikalavimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į teismą kreipėsi ieškovas Bankrutavusi individuali įmonė D. L. parduotuvė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės R. S. be pagrindo įgytas pinigines lėšas 1153,28 Lt., priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2013-03-28 ir priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio pareiškime bankroto administratorius nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-10-23 nutartimi iškelta bankroto byla individualiai įmonei D. L. parduotuvei, administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012-11-03. Bankrutavusi įmonė D. L. parduotuvė neturėjo pakankamai lėšų darbuotojų finansiniams reikalavimam patenkinti, todėl bankroto administratorius pagal buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė paraišką Garantiniam fondui dėl lėšų skyrimo darbuotojų finansiniams reikalavimams padengti. Garantinio fondo taryba 2013-03-15 nutarė neskirti R. S. 1153,28 Lt. dydžio išmokos iš Garantinio fondo, nes atsakovė sudarė darbo sutartį su nemokia įmone, vadovaujantis LR Garantinio fondo įstatymo 5 str.12 d. Kad atsakovė sudarė sutartį su nemokia įmone, įrodo tai, kad UAB „IMLITEX“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ D. L. parduotuvei pateiktas 2012-08-07, o atsakovė į darbą buvo priimta 2012-09-01. Bankrutavusios IĮ D. L. parduotuvė administratorius, gavęs lėšas iš Garantinio fondo, per klaidą į atsakovės sąskaitą pervedė 1153,28 Lt. dydžio sumą. Pastebėjęs klaidą, administratorius telefonu ir raštu kreipėsi į atsakovę, kad ji grąžintų pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Dėl to prašo iš atsakovės priteisti be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas 1153,28 Lt. Prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo to laiko, kai atsakovė sužinojo apie pareigą grąžinti pinigus, tai yra nuo 2013-03-28 ir priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad IĮ L. parduotuvėje įsidarbino nuo 2012-09-01. Priimdama į darbą, D. L. įsipareigojo jai mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Ji ir anksčiau yra dirbusi šioje įmonėje, ir visada atlyginimai vėluodavo. Apie tai, kad įmonė nemoki ar ruošiama bankrotui, ji nieko nežinojo, be to darbas vyko, gamyba nebuvo sustojusi. Tačiau jos šeimoje atsitiko nelaimė, sunkiai susirgo mama , ir ji išėjo iš darbo 2012-10-19 savo noru. Tačiau jai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, D. L. vis žadėjo, kad pinigai tuoj bus pervesti. Savo sąskaitos numerį ji buvo nurodžiusi D. L. IĮ buhalterei. Apie tai, kad įmonė bankrutuoja, ji sužinojo iš bankroto administratoriaus jau jai nebedirbant . Tada jai buvo paaiškina, kad ji yra bankrutuojančios įmonės kreditorė ir darbuotojų reikalavimai bus tenkinami pirma eile. Ji buvo įrašyta į kreditorių sąrašą Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas. Jos reikalavimo suma buvo 1153,28 Lt. Būtent tokia suma jai buvo pervesta į nurodytą sąskaitą. Bankroto administratorius po keleto dienų jai paskambino ir liepė grąžinti pervestus pinigus. Vėliau gavo reikalavimą raštu. Tačiau ji nesutiko. Be viso kito jai dar daug abejonių sukėlė reikalavimas grąžinti pinigus , tačiau ne į tą sąskaitą, iš kurios buvo pervesti pinigai, bet į kažkokią kitą sąskaitą. Ji laiko, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, nes tai yra jos teisėtai uždirbtas darbo užmokestis ir ji gavo teisėtai šiuos pinigus. Jokių veiksmų, kad gautų šiuos pinigus ji neatliko, nieko neapgavo. Apie tai, kad Garantinis fondas priėmė sprendimą neskirti jai pinigų, ji sužinojo daug vėliau ir yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu. 2013-10-29 Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė administracinę bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Garantinio fondo įstatymo 5 str.12 d. atitikimo Lietuvos Konstitucijai. Prašė ieškinį atmesti.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad ji 2012 metų rugpjūčio 30 d. įsidarbino D. L. įmonėje. Ji ir anksčiau buvo dirbusi šioje įmonėje, visada buvo problemos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo laiku. Ji tuo metu registravosi darbo biržoje, jai paskambino D. L. ir prašė grįžti pas ją dirbti. Ji sutiko. Maždaug tuo pačiu laiku į darbą buvo priimta ir R. S. . Jai nekilo jokių abejonių, kad D. L. įmonė gali bankrutuoti, nes gamyba vyko, buvo kepama duona ir pyrago gaminiai. Ji buvo priimta terminuotam laikui – 3 mėnesiams laiko. Pasibaigus šiam laikotarpiui ji iš darbo išėjo. Atleidžiant iš darbo jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, liko skoloje apie 3400,00 Lt. Kai išėjo iš darbo, sužinojo, kad D. L. įmonei iškelta bankroto byla. Jai buvo pervesta iš Garantinio fondo darbo užmokesčio suma apie 3400 lt. Po kiek laiko bankroto administratorius pareikalavo grąžinti pinigus. Ji nesutiko pinigų grąžinti, mano, kad tai jos teisėtai uždirbtas darbo užmokestis.
Iš 2012-10-23 nutarties matyti, kad Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ D. L. parduotuvei Iš paraiškos (b.l.5-7) matyti, kad D. L. parduotuvės bankroto administratorius 2013-02-11 kreipėsi į Įmonių bankroto departamentą prie Ūkio ministerijos dėl išmokų iš garantinio fondo gavimo ; iš 6 lentelės ( b. l. 8-9) kurią pasirašė įmonės bankroto administratorius V. J. , matyti, kad teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma pagal darbuotojų reikalavimus yra 101429,46 Lt. sumai, eilės Nr. 15 įrašyta R. S. ir jos kreditorinis reikalavimas 1153,28 ( iš jų darbo užmokestis 1067,69 Lt., kompensacija už nepanaudotas atostogas 85,59 Lt.); iš garantinio fondo tarybos posėdžio protokolo išrašo 2013-03-15 Nr. GF-3 matyti, kad nutarta neskirti išmokų iš Garantinio fondo darbuotojams , sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone – R. S. ir R. M. ( b.l.10); iš lėšų iš garantinio fondo perdavimo įmonei sutarties 2013-03-19 Nr. GF3-153-2013 matyti, kad susitarta perduoti skolininko D. L. parduotuvė administratoriui UAB „Ius Positivum“ 58794,85 Lt. iš Garantinio fondo ( b.l.11-12); iš banko sąskaitos išrašo ( b.l.13-14) matyti, kad 2013-03-22 pervesti pinigai 1153,28 Lt. R. S. iš D. L. parduotuvės sąskaitos; iš raginimo matyti, kad R. S. 2013-03-26 buvo raginama grąžinti jai pervestus pinigus ( b.l.15); iš darbo sutarties ( b.l.28) matyti, kad R. S. nuo 2012-0901 priimta dirbti D. L. parduotuvėje formuotoja, sutarta, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis du kartus per mėnesį; iš pranešimo ( b.l.29) matyti, kad 2013-02-18 buvo pranešta apie kreditorių susirinkimo sušaukimą 2013-02-27 14 val.; iš Prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ( b.l.64-67) matyti, kad R. S. kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą dėl 2013-03-15 nutarimo Nr.GF2-3 pripažinimo neteisėtu ir naikintinu; iš pateiktos 2013-10-29 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. 1-3825-281/2013 matyti, kad byla sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą dėl Garantinio Fondo įstatymo 5 str.12 d. atitikimo Konstitucijai.
LR CK 6.237 str. 1d. nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio sąskaita įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Teismu praktikoje išaiškinta, kad nepagristas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas ši turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagristo praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievole, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civiliniu teisiu gynybos budais (taikant restitucija, vindikacija); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. gruodžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2009 ir kt.). Normos, reglamentuojančios nepagristą praturtėjimą ar turto gavima taikytinos visais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo įgyja visą turtą (ar turtines teises), į kurį tam tikrų subjektinių teisių turi ar gali turėti kiti asmenys. Šios normos taip pat taikomos tais atvejais, kai teises į visą turtą be pakankamo teisinio pagrindo įgyjamos viešosios teises reglamentuojamų santykių srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1464/02).
Sutinkamai su CK 6.241 str.1d.4 p. sumos, išmokėtos be pagrindo kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos , jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos, negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytas turtas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad R. S. 1153,28 litų buvo pervesta kaip darbo užmokestis 1067,69 Lt. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas 85,59 Lt.. R. S. veikė sąžiningai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesiekė suklaidinti ieškovo.
Priimdama R. S. į darbą , įmonės savininkė D. L. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti du kartus per mėnesį darbo užmokestį, lygų Vyriausybės nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui. Apie iškeltą bankroto bylą arba apie įmonės nemokumą D. L. atsakovės neinformavo. Kadangi atsakovė dirbo, išėjo iš darbo ir nebuvo gavusi atlyginimo už darbą bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, gauta išmoka negali būti vertinama kaip be pagrindo įgytos piniginės lėšos.
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Aplinkybių , kad būtų atsakovė veikusi nesąžiningai arba kad būtų padaryta sąskaitybos klaida, ieškovas neįrodė.
Ieškinys pripažintinas nepagristu, neįrodytu , todėl atmestinas.
Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintini reikalavimai ir dėl palūkanų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovo Bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvė , atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ieškinio atsakovei R. S. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų išreikalavimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.