- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- I-2367-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas 2018-04-04 nutartimi (b. l. 6–9) priėmė pareiškėjo D. S. skundą (b. l. 1–5), kuriame iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), prašoma priteisti: 1) po 10 Eur neturtinės žalos už kiekvieną pataisos namuose praleistą dieną; 2) 2 minimalių mėnesinių algų dydžio žalą už 2 mėnesių reabilitaciją po bausmės atlikimo; 3) po 15 Eur neturtinės žalos už kiekvieną dieną, praleistą kameroje be pareigūno iškvietimo mygtuko; 4) po 10 Eur fizinės žalos ir 20 Eur moralinės žalos už kiekvieną savaitę, kai pareiškėjui reikėjo šaltu vandeniu skalbti drabužius ir juos džiovinti kameroje; 5) po 10 Eur neturtinės žalos už kiekvieną dieną, praleistą kameroje be veidrodžio; 6) po 15 Eur žalos už kiekvieną dieną, praleistą kameroje su netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu; 7) po 10 Eur už kiekvieną dieną, praleistą kameroje, kur netiekimas karštas vanduo; 8) po 10 Eur už kiekvieną dieną, praleistą kameroje, kur buvo pelėsio; 9) po 5 Eur žalos už kiekvieną dieną, kai nebuvo vedamas pasivaikščioti gryname ore; 10) 1 000 Eur žalą dėl žeminančio ir nesaugaus konvojavimo iš Lukiškių TI-K į teismo posėdžius ir antrankių uždėjimą teismo posėdžių metu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas suėmimo sąlygomis, kamerose nakties metu paliekamas apšvietimas trukdė miegui. Kadangi neveikė pareigūno iškvietimo sistema kameroje, pareiškėjas priverstas ilgai, skausmingai belsti į duris, jei norėdavo dėl įvairių priežasčių išsikvieti budintį prižiūrėtoją. Tokia situacija žeminanti. Dėl taikomų ribojimų daiktų kiekiui, pareiškėjas turėjo labai mažai drabužių, buvo priverstas juos skalbti šaltu vandeniu kameroje, nes Lukiškių TI-K vykdomo skalbimo 1 kartą per savaitę nepakako asmens švarai ir higienai palaikyti. Pareiškėjas šaltu vandeniu buvo priverstas plauti indus. Kameroje nebuvo veidrodžio, pareiškėjas negalėjo stebėti odos būklės pokyčių. Sanitarinis mazgas neatitvertas nuo kameros ir nuo įėjimo durų, tik kai kuriose kamerose buvo užuolaida, tačiau ji izoliavimo funkcijos faktiškai neatliko. Pareiškėją besinaudojantį tualetu galėjo matyti kiti asmenys, suimtųjų prižiūrą vykdantys pareigūnai. Kamerose buvo didelės juodos dėmės, tikėtina, kad pelėsio, kuris kenksmingas sveikatai. Kamerų aplinka slėgė pareiškėją, dėl to jis atsisakydavo pasivaikščiojimo gryname ore, tačiau nebuvimas lauke taip pat kenksmingas sveikatai. Pareiškėjo netenkino pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas ir švara, kiemeliai su grotomis, į juos nepatenka saulė, įrengtų stogelių nepakanka visiems pasislėpti nuo kritulių. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuojamas su antrankiais, automobilyje nenaudojamas saugos diržas, sėdynės nesaugiai įrengtos, kai automobilis darydavo staigius posūkius, pareiškėjas iškrisdavo ir užsigaudavo. Grėsmingos sąlygos trikdė susikaupti teismo posėdžiui ir ginti savo interesus. Pareiškėjui nepagrįstai uždėti antrankiai ir teismo posėdžio metu, taip daromas poveikis teismui, sudaromas įspūdis, kad pareiškėjas pavojingas asmuo. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 14–20) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teisminio konvojaus metu naudotas specialusis automobilis atitiko teisės aktų reikalavimus, išduoti jo eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėto automobilio tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kietiems techniniams reikalavimams. Specialiai konvojavimui pritaikytuose saugos diržų įrengimas nėra privalomas. Nors pareigūnams, esant pagrindams, suteikta teisė konvojavimo metu naudoti antrankius konvojuojamųjų atžvilgiu, tačiau įrašų, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojami antrankiai, konvojavimo dokumentuose nėra. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau to nepadarė. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 35–48) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atvyko 2017-03-15, o 2018-03-21 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 m²), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Nuteistųjų ar suimtųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, šie asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna švarią patalynę ir apatinius drabužius, viršutiniai drabužiai nemokamai skalbiami ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus ir nuolat tvarkomi. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina, todėl dalyje kamerų ši sistema sugedusi. Šios sistemos remonto ir atnaujinimo darbai įstaigoje nuolat vykdomi. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurias, jo teigimu, sukėlė negalėjimas išsikvieti budėtojo. Aliarminis iškvietimas turi būti naudojamas išskirtiniais atvejais, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistavo visi pagrindai, būrini valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdyje atsakovės atstovo Lukiškių TI-K atstovai nedalyvavo, jiems apie posėdį pranešta tinkamai ( b. l. 120).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti jo paties pasirinktu metodu apskaičiuotą neturtinę ir turtinę žalą už tai, kad 2017 metais jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose buvo pelėsio, nebuvo šilto vandens ir veidrodžio, blogos pasivaikščiojimo gryname ore sąlygos, neveikė pareigūno iškvietimo sistema, buvo priverstas pats skalbti ir džiovinti drabužius. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, nes buvo konvojuojamas žeminančiomis, nesaugiomis sąlygomis, teismo posėdyje be pagrindo naudojami antrankiai.
6. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
7. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Dėl pareiškėjo suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
9.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.4. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiškėjas į šią įstaigą atvyko 2017-03-15, buvo laikomas kamerose Nr. 107, Nr. 128, Nr. 174, Nr. 199, Nr. 207, Nr. 252, Nr. 258, Nr. 267, Nr. 290, Nr. 291, Nr. 298. Iš Lukiškių TI-K pareiškėjas išvyko 2018-03-21. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 371 parą. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 59–61) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas 2017-11-28–2018-02-22 (t. y. 87 paras) buvo laikomas kameroje Nr. 252, kurioje sanitarini mazgas buvo izoliuotas, nes įrengtas kaip atskira kabina. Tačiau likusį laikotarpį (284 paras) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo pelėsio, per ryškus naktinis apšvietimas, į kameras netiekiamas šiltas vanduo, nebuvo veidrodžio.
10.1. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas.
10.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (b. l. 63–65, 72–73, 91–93) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu – kamera Nr. 107 tikrinta iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K, tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, apšvietimu, inventoriaus, sienų švara ir tvarka, nustatyta nebuvo. Šioje kameroje higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta ir 2017-03-16 vykusio patikrinimo metu (žr. b. l. 81–83), t. y. kitą dieną po pareiškėjo laikymo šioje kameroje. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nusiskundimus dėl apšvietimo ir pelėsio pagrįstais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimus, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras neprivalomas. Eksploatavimo taisyklių 14 punkte, kuriame išvardinti gyvenamųjų kamerų įrengimo reikalavimas, nėra privalomo nurodymo šioje patalpoje įrengti veidrodį. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kameros įrengimu ir aprūpinimu karštu vandeniu, laikytini nepagrįstais.
11. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas ilgesnius laikotarpius buvo laikomas kamerose Nr. 128, Nr. 199, Nr. 252 ir Nr. 258. Nors ir su pareiškėjo laikymo sąlygomis (laikotarpiais ir kameromis) nesusiję, byloje esantys VSC patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K reguliariai atliekama visuomenės sveikatos saugos kontrolė, Lukiškių TI-K reaguoja į nustatytus pažeidimus ir juos pašalina (žr. b. l. 75–76, 96). Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 62), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl antisanitarinių sąlygų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 27–28). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų bendra būkle yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų ir inventoriaus atmestini.
12. Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo priverstas pats skalbti ir džiovinti savo drabužius, nes Lukiškių TI-K nepakankamai dažnai išskalbdavo drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-01) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nesudaromos galimybės naudotis centralizuotai vykdomu Lukiškių TI-K drabužių skalbimu, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas nurodė, kad šias sistemas nuteistieji neretai sugadina, jos nuolat yra taisomos, tačiau net ir neveikiant budinčiojo iškvietimo sistemai, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nuolat stebi nuteistuosius. Pažymėtina, jog pareiškėjas vidinio ryšio sistemos neveikimą, gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis, kad kilus pavojui suimtiesiems nėra galimybės išsikviesti pareigūno. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
14. Pareiškėjas teigia, kad dėl kankinančių laikymo sąlygų buvo priverstas atsisakyti pasivaikščiojimų. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas buvo toks, kad pasivaikščiojimas gryname ore netekdavo prasmės. Į bylą pateiktos pareiškėjo įskaitos kortelės kopijos (b. l. 49–50) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K turėjo suimtojo teisinę padėtį (žr. SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą). SVĮ 29 (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Skunde pateiktas pasivaikščiojimo kiemelių apibūdinimas (žr. b. l. 4, skundo 8 punktas) atitinka Eksploatavimo taisyklių 21–22 punktuose nustatytus šių kiemelių įrengimo reikalavimus. Aplinkybės, kad dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjo netenkina Lukiškių TI-K vykdomų pasivaikščiojimų gryname ore sąlygos, nesudaro konstatuoti suėmimą vykdžiusios įstaigos neteisėtų veiksmų.
15. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 284 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 000 Eur, todėl pareiškėjui Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteistina 2 000 Eur suma.
Dėl konvojavimo sąlygų
16. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad ginčo laikotarpiu Tarnybos pareigūnų buvo konvojuojamas nesaugiai, žeminančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad konvojaus automobilyje nebuvo įrengti saugos diržai, pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais, antrankiai buvo uždėti teismo posėdžio metu.
17. Byloje esančių rašytinių įrodymų duomenimis (b. l. 21–25) pareiškėjas 2017-08-03 buvo konvojuotas į teismo posėdį, vykusį Vilniaus apygardos teisme, specialiuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis).
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą, konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. k. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 3 punkte taip pat nurodyta, kad specialiosios priemonės – tai statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita. Pagal šių taisyklių 123 punktą, konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
19. Įvertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, Automobilio, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuotas technine būkle, taip pat tai, jog pastabų dėl netvarkingų specialiųjų automobilių užfiksuota nebuvo, o konvojaus kelionės žiniaraštyje nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų ar konvojaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, taip pat kad konvojaus pareigūnai veikė ne taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 146 punkto reikalavimus, saugos diržų įrengimas specialiajame transporte nėra privalomas, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl saugos diržų neįrengimo nepagrįsti.
20. Pagal Konvojavimo taisyklių 223 punktą, konvojuotojai antrankius ar surišimo priemones, be kita ko, naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Keliamam ginčui aktualaus 2017-08-03 konvojaus žiniaraštyje (b. l. 22–23) nėra įrašų apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojami antrankiai ar kitos specialiosios priemonės konvojaus metu, todėl pareiškėjo argumentai dėl antrankių naudojimo jį vežant į teismo posėdį neatitinka bylos rašytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, jo teisės buvo pažeistos ir teisminio nagrinėjimo metu jį laikant su antrankiais, tačiau šiuos teiginius teismas vertina kritiškai. Konvojavimo taisyklių 195 punkte įtvirtinta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir įvertinus teismo nustatytą aplinkybę, kad konvojaus metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomi antrankiai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų. Teismui šiame ginče Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio pagrindu nepriskirta tirti kito teismo teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo, kaip įtariamo asmens, galimu procesinių teisių pažeidimu, teismas nepasisakys.
21. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.