- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-2472-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18284-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-25 nutarties ieškinį laikyti nepaduotu pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAV „Minibank“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. T. 326,57 Eur skolos, 199,75 Eur palūkanų, 13,57 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei teminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenis, kad sumokėtas žyminis mokestis, bei prašymus dėl įrodymų, kurių ieškovė pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui, be kita ko, paaiškinimus ir įrodymus apie atsakovei siųstus raginimus ir siūlymus, grafikus, paaiškinančius mokėtinų sumų įskaitymo eiliškumą, taip pat įrodymus, susijusius su atsakovės 2018-03-21 apmokėtais 69 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-25 nutartimi nutarė ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos ir nuostolių priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pateikdama 2018-06-25 prašymą dėl trūkumų šalinimo, neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nutarties ir nepašalino teismo nutartimi visų nustatytų trūkumų: ieškovė ieškinyje nurodė, kad suėjus XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX Periodinių įmokų mokėjimo terminams, atsakovė jų nepervedė, į raginimus neatsakė ir neatsiliepė į pasiūlymus išspręsti situaciją taikiomis priemonėmis, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų nurodomas aplinkybes, susijusias su raginimais ir pasiūlymais.Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė atsakovei teiktus siūlymus ir raginimus, tačiau vertino, jog raginimų laiškuose nesutampa vėluojamų dienų laikotarpiai, pvz. 2018-02-28 nurodoma, kad vėluojama 92 d. sumokėti mėnesinę įmoką, 2018-04-10 – 13 d., o 2018-05-02 – 35 d. Todėl laikė, kad ieškovė nenurodė ieškinio faktinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 str. 1 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė ieškovė UAB „Minibank“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24289-989/2018 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas, netinkamai vertindamas pateiktus įrodymus ir neįsigilindamas į bylos esmę, pažeidė ieškovės interesus. Teigia, jog teismo 2018-06-15 nutartyje nustatytą įpareigojimą įvykdė ir pateikė teismui teismo nurodytus įrodymus bei papildomai paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas skundžiama nutartimi vis tiek atsisakė priimti ieškinį, nutartyje prieštaringai nurodydamas, kad ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su raginimų ir pasiūlymu atsakovei teikimu, o vėliau teigdamas, kad tokie įrodymai pateikti, tačiau nesutampa raginimuose nurodytas vėluojamų mokėti dienų skaičius. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai neįsigilino į bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktame ieškinyje, pridėtuose įrodymuose, teikiamuose papildomuose paaiškinimuose. Paaiškino, kad atsakovei netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį ir nemokant mokėjimų grafike nurodytu terminu periodinių įmokų, įvykdžius visas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 str. ir Vartojimo kredito sutarties 8.10 p. nurodytas sąlygas, sutartis buvo nutraukta. Tokie paaiškinimai buvo pateikti ieškovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovė taip pat nurodo detalius paaiškinimus apie mokėjimų paskirstymą, ir teigia, kad detalūs paaiškinimai apie mokėjimų paskirstymą, atsakovės padarytos įmokos buvo pateikti teismui teikiant procesinius dokumentus. Informacija buvo teikiama vaizdinėmis priemonėmis, tačiau teismas vis tiek atsisakė priimti ieškinį, motyvuojant tuo, kad pranešimuose buvo nurodytas skirtingas vėluojamų dienų skaičius.Pažymėjo, kad vėluojamų sumokėti dienų skaičius buvo nurodytas teisingai, jis ir turėjo skirtis, nes atsakovė 2018-03-21 atliko mokėjimą, kuris „prisivijo“ įmokas, kurios buvo nurodytos mokėjimo grafike ir informaciniame lape. Ieškovė, elgdamasi sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai administravo mokamas dalines įmokas, teisingai paskirstė sumokėtas įmokas, neskaičiavo už padengtas įmokas nuostolių ir sumažino vėluojamų dienų skaičių. Tačiau UAB „Minibank“ už tokį palankų klientui elgesį yra baudžiama, kadangi dėl teisingai nurodytų vėluojamų dienų skaičiaus atsakovei siunčiamuose pranešimuose, buvo atsisakyta priimti jo ieškinį ir atgauti paskolintus pinigus. Tokia teismo nutartis yra nepagrįsta, o joje išdėstytas motyvas, dėl kurio atsisakoma priimti ieškinį, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino teismo 2018-06-15 nutartyje nustatytų trūkumų – nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų nurodomas aplinkybes, susijusias su raginimais ir pasiūlymais; įvertinęs ieškovės pateiktus atsakovei teiktus siūlymus ir raginimus, konstatavo, kad raginimų laiškuose nesutampa vėluojamų dienų laikotarpiai, pvz. 2018-02-28 nurodoma, kad vėluojama 92 d. sumokėti mėnesinę įmoką, 2018-04-10 – 13 d., o 2018-05-02 – 35 d. Todėl laikė, kad ieškovas nenurodė ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018-07-25 nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, t.y. nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų nurodomas aplinkybes, susijusias su raginimais ir pasiūlymais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė, šalindama teismo 2018-06-15 nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė įrodymus, galimai pagrindžiančias aplinkybes, susijusias su raginimais ir siūlymais sumokėti įsiskolinimą (e. b. l. 45–71, 73–77). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismui įrodymai buvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikiami prieštaringi argumentai, t. y. nurodoma, kad ieškovė apskritai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su raginimų ir pasiūlymu atsakovei teikimu, o vėliau teigiama, kad tokie įrodymai pateikti, tačiau nesutampa raginimuose nurodytas vėluojamų mokėti dienų skaičius. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus ir konstatuodamas, kad raginimų laiškuose nesutampa vėluojamų dienų laikotarpiai, dėl ko ieškovė nenurodė ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), nepagrįstai apribojo ieškovės teisę ginti savo galimai pažeistas teises (CK1.138 str.), nes ieškinio priėmimo stadijoje teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo, bei, atitinkamai, paties ieškinio pagrįstumas nėra nustatinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė klausimą dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios vertės (CPK 111, 115, 137 ir 138 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-25 nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 ir 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-25 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.