Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K. ir E. K. ieškinį atsakovei T. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai ir ieškovų atstovė palaikė ieškinio ir patikslinto ieškinio argumentus ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė J. K., ieškovų senelė. Pasikreipus į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, paaiškėjo, jog į palikimą pretenduoja atsakovė pagal (duomenys neskelbtini) J. K. testamentą, kurio pagrindu visas palikimas atitenka atsakovei, mirusiosios sesers dukrai. Ieškovai mano, kad (duomenys neskelbtini) J. K. testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.89 str., 5.16 str.2 d. pagrindu, nes testatorė, 1983 metais patyrusi insultą, ilgą laiką gydėsi įvairiose ligoninėse, prarado gebėjimą kalbėti, greitai vaikščioti, dirbti rankomis įvairius kruopštumo reikalaujančius darbus, 2003 metų pabaigoje jos sveikata labai pablogėjo, dėl psichikos būklės ji nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų nebegalėjo valdyti. Atsakovė, siekdama materialinės naudos, pasinaudodama situacija, jog J. K. nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti, parengė testamentą, kuris buvo pasirašytas ne notarų biure, o automobilyje, nedalyvaujant notarui, testamento sudarymo aplinkybės neatitinka testamento sudarymo ne notarų biure sąlygų, notaras nedalyvavo tvirtinant šį sandorį, todėl dėl LR Notariato įstatymo 28 str.2 d.32 str.1 d. reikalavimų pažeidimų 2004-10-28 testamentas pripažintinas niekiniu LR CK 1.80 str.1 d. pagrindu. Taip pat ieškovai nurodė, kad J. K. po insulto dešinė kūno pusė buvo paralyžiuota, todėl ji negalėjo pasirašyti testamento.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad ji vežė J. K. pas notarą. Prie notarų biuro į mašiną įsėdo moteris, kuri davė pasirašyti J. K. kažkokius dokumentus, kurie nebuvo garsiai perskaityti, pokalbis vyko rusų kalba. J. K. tada sunkiai kalbėjo, nesuprasdavai ką ji sako.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. nurodė, kad yra ieškovų kaimynas. Liudytojas teigė, kad pažinojo J. K., nuo 2000 metų ji pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, su kuo kalba ir apie ką ji kalba sunkiai suprasdavo.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja H. S. nurodė, kad nuo 2000 metų J. K. pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, sėdėdavo namie ir žiūrėdavo į vieną tašką.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. D. nurodė, kad nuo 2000 metų J. K. sveikata pablogėjo, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. J. K. sveikata rūpinosi ieškovų mama, atsakovė neatvažiuodavo.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. nurodė, kad J. K. buvo jo tėvo sesuo. Iki 2000 metų J. K. jį pažindavo, dar kalbėjo, po 2000 metų ji jau beveik nekalbėjo ir žmonių neatpažindavo.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. D. nurodė, kad J. K. sėdėdavo ant suoliuko, atitolusi nuo pasaulio ir laike nesiorientavo.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. nurodė, jog yra ieškovų pusseserė. 2004 metais, kuomet J. K. perrašė testamentą, ji buvo normalioje būsenoje. Ieškovai nesirūpino Janina, ja rūpinosi tik atsakovė.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. P. nurodė, kad yra ieškovų kaimynas. Liudytojas teigė, kad J. K. niekas neprižiūrėjo iš ieškovų šeimos, o atsakovė atvažiuodavo kas antrą dieną, iki 2007 metų ji buvo sveika.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. R. nurodė, kad yra J. K. sūnėnas. Jis teigė, kad teta iki mirties buvo protinga, tik sunkiai kalbėjo ir skundėsi kojų skausmais.

2010-03-05 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A.M. nurodė, kad yra atsakovės pažįstama. J. K. 2007 metais galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

2010-04-30 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja F. S. nurodė, kad yra J. K. brolio marti. Liudytoja teigė, kad antrą testamentą mirusioji surašė atsakovės iniciatyva. J. K. tada buvo nelabai veiksni, pasirašė testamentą su notaro sekretorės pagalba, jai mašinoje pasidarė bloga. Testamento tekstas buvo surašytas iš anksto. Po testamento pasirašymo atsakovė teigė, kad viską grąžins ieškovams. Liudytoja teigė, kas J. K. ne kartą buvo vežama pas notarą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K. (1 t. b.l. 26). (duomenys neskelbtini) testamentu J. K. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei T. G. (1 t. b.l. 7). Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Ieškovai prašo pripažinti 2004-10-28 J. K. testamentą negaliojančiu.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, dėl J. K. psichinės būklės, ginčijamo sandorio (2004-10-28 testamento) sudarymo metu, buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010-10-01 – 2011-01-07 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2010 (ekspertė V. M. (1 t. b.l. 299-303) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2011-08-05 – 09-26 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertai Z. K., Dr. J. M. ir Dr. K. D.) (2 t. b.l. 30-38). Pirmajame ekspertizės akte daroma prielaidinė išvada, kad J. K. 2004-10-28 tikėtinai, buvo sutrikusių pažintinių funkcijų - t.y. jai pasireiškė silpnaprotystė, dėl ko ji tikėtinai, negalėjo pilnai teisingai suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kadangi pirmajame teismo psichiatrijos ekspertizės akte išvada duota tikėtina, teismas skyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko trys ekspertai, ekspertizės akte nurodyta, jog medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų, kad J. K., sudarant (duomenys neskelbtini) testamentą, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar demencija (įgyta silpnaprotyste), iki testamento sudarymo ir po jo sudarymo (nuo 2004-11-15 iki 2007-05-11) jai nebuvo gydytojų konstatuoti išreikšti psichikos pažinimo funkcijų sutrikimai, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. K., sudarant 2004-10-28 testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas vadovaujasi pakartotinės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2011-08-05 – 09-26 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada ir ekspertės Z. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Minėtame ekspertizės akte išsamiai išanalizuoti visi medicininiai duomenys, kiekvienas įrašas apie J. K. sveikatos būklę. Ekspertų išvada yra konkreti, o ne tikėtina. Ieškovai prašė skirti pakartotinę pomirtinę teismo kompleksinę – neurologinę ekspertizę, nes teigė, kad J. K. sirgo neurologine liga. 2011-08-05 – 09-26 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM nėra neurologo eksperto, teismo nutartyje neurologui nepateikti jokie klausimai, be to asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sandorio sudarymo metu sprendžia tik teismo psichiatrai ekspertai, tą patvirtino 2013-04-15 teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė - psichiatrė Z. K., kuri teigė, jog tuos pačius mirusiosios medicininius dokumentus neurologas analizuotų, tačiau išvadą dėl psichikos sutrikimo duotų teismo ekspertai psichiatrai. Teismo ekspertė palaikė teismo ekspertizės akte teiktą išvadą dėl mirusiosios J. K. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (3 t. b.l. 37-41). Vertinant liudytojų B. S., R. S., H. S., H. D., M. S., V. D. ir F. S. parodymų įrodomąją reikšmę šioje byloje, pažymėtina, kad jų parodymai yra subjektyvūs ir prieštaringi, kai kurių liudytojų teiginiai apie J. K. psichikos būklę iki testamento sudarymo prieštarauja medicininės dokumentacijos duomenims bei teismo medicinos ekspertų išvadai. Liudytojai B. S., R. S., H. S., H. D., M. S., V. D. ir F. S. su ieškovais giminystės ar kaimynystės ryšiais susiję asmenys, kurie neturi specialių žinių ir kvalifikacijos, kad vien iš išorinio bendravimo galėtų spręsti apie vidinę psichinę J. K. būklę testamento sudarymo metu, todėl šių asmenų parodymai pripažinti mažiau patikimais (CPK 185 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, atmestinos, kaip neįrodytos ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ginčijamo testamento sudarymo metu J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.).

2004-10-28 testamentą ieškovai ginčijo ir kitu pagrindu – ieškovai teigė, kad testamentą pasirašė ne testatorė J. K., o kitas asmuo. Šis ieškovų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. 2012-08-23nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė (2 t. b.l. 197-199). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2012-09-12 ekspertizės akte Nr. 11-630 (12) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) testamente ir notaro A. R. notariniame registre pasirašė J. K. (2 t. b.l. 204-208).

Ieškovai taip pat prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą niekiniu, nes jis buvo sudaromas ne notarų biure, o automobilyje. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje yra numatyta, kad notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Liudytojai patvirtino, kad J. K. sunkiai vaikščiojo, skundėsi kojų skausmais, atsakovės teigimu nebuvo galimybės jos užvesti į antrą aukštą notarinėje kontoroje, todėl J. K. fizinė negalia – ribotas judėjimas, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios notarinis veiksmas negalėjo būti atliekamas notarų biure. Remiantis šiais argumentais, testamento patvirtinimas automobilyje prilygintinas išimtiniam atvejui, neprieštaraujančiam Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, numatančioms išimtinius atvejus, kai notarinis veiksmas negali būti atliekamas notaro biuro patalpose.

Savo argumentuose ieškovai taip pat teigė, kad testamentas pripažintinas niekiniu, nes, testamento tekstas buvo paruošas iš anksto. Vien tai, kad dokumentus sandoriui sudaryti notarui iš anksto pateikia ir testatoriaus valią žodžiu perteikia ne pats testatorius, nėra pagrindas pripažinti testamento negaliojančiu dėl testatoriaus valios trūkumo, nes iš anksto toks paruoštas dokumentas laikytinas dokumento projektu, o J. K. parašai, esantys (duomenys neskelbtini) testamente ir notaro A. R. notariniame registre parodo, kad notarinis veiksmas buvo atliktas, ir atitiko mirusiosios valią.

Iš į bylą prijungtų notarinių registrų, kuriuose yra J. K. parašai, matyti, kad J. K. ne kartą lankėsi pas notarus dėl įvairių sandorių tvirtinimo, tai yra ir (duomenys neskelbtini) testamentas, (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, (duomenys neskelbtini) įgaliojimas – visa tai leidžia daryti išvadą, jog liudytojos B. S., F. S., teigdamos, kad J. K. (duomenys neskelbtini) testamentą pasirašė nedalyvaujant notarui, galėjo suklysti. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) testamentą J. K. pasirašė nedalyvaujant notarui laikytina neįrodyta (CPK 178 str.).

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškinį atmetus, atsakovės naudai iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis 10296,62 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.), kurias sudaro – 8923 Lt už advokato teisines paslaugas (2 t. b.l. 56, 58, 60, 62, 64, 3 t. b.l. 5, 6, 18), 1334,50 Lt išlaidos už teismo ekspertizę (2 t. b.l. 27), 28,50 Lt išlaidos už dokumentų kopijas (2 t. b.l. 48-53), 8,62 Lt už atsiliepimo išsiuntimą (2 t. b.l. 54-55).

Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis 137,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje siuntimu (pašto išlaidų), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, lygiomis dalimis 10296,62 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.