- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 1-1816-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65721-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- D. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 140 str. 3 d., galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką: 1) dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų; 2) nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir 8 MGL (301,28 Eur) bauda, bei kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, nuteistajam D. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu - galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais; 8 MGL (301,28 Eur) bauda. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šioje byloje kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. grasino sunkiai sutrikdyti šeimos nario sveikatą, o būtent, jis, 2017-12-17 apie 14.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.82 promilių), ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su buvusia sutuoktine L. M., vijo pastarąją iš namų, grasino nukentėjusiąją sužaloti, sakydamas, kad ji negalės paeiti, kad sudaužys ją taip, kad ji turės pagrindo kviesti policiją, tokiu būdu L. M., siekdama išvengti realių D. M. grasinimo pasekmių, užsirakino kambaryje. Tokiais savo veiksmais ir žodžiais jis sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai L. M. manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti ir yra realūs.
Kaltinamasis D. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-18 D. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su sutuoktine L. M. apie 20 metų buvo susituokę, gimė sūnus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukra E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš du metus su sutuoktine išsiskyrė bendruoju susitarimu. Po skyrybų jis liko gyventi kartu su L. M. ir vaikais. Minėtas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai P. M.. Ji kartu su jais gyvena tame pačiame bute. Santykiai su buvusia sutuoktine problematiški, konfliktai dažniausiai įvyksta dėl įvairių priežasčių - buitinio pobūdžio, dėl pinigų stygiaus, dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį vartoja saikingai - per dvi savaites kartą, geria degtinę, alų, dažniausiai geria namuose. Prieš buvusią sutuoktinę yra smurtavęs anksčiau. 2017-12-17 jis, būdamas namuose, dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę. Tuo metu namuose buvo sūnus J., jis buvo savo kambaryje ir buvusi žmona. Mama buvo išėjusi iš namų. Jis nuėjo pas sūnų į kambarį ir paaiškino jam, kad jis turi prisidėti prie mokesčių mokėjimo už butą. Sūnus atsisakė, paaiškindamas, kad jis ir taip mažai pinigų uždirba. Tarp jų kilo barnis. Tuomet į sūnaus kambarį atėjo buvusi žmona ir užtarė sūnų, sakydama, kad jis neprivalo mokėti už butą. Kadangi jis prieš kelias dienas sužinojo, kad sūnus pasikeitė savo pavardę (iš M. į B.), jis buvo labai piktas ir nusiminęs, emociškai palūžęs. Jam sukėlė pyktį žmonos pozicija dėl to, kad sūnus neturi mokėti už būstą ir jis pradėjo konfliktuoti su ja. Jie visi trys stovėjo sūnaus kambaryje. Dukra tuo metu buvo pas save kambaryje. Kadangi jis buvo labai susijaudinęs ir apsvaigęs nuo alkoholio, jis neatsimena, kokius konkrečiai grasinančius žodžius sakė žmonai, galėjo kažkokius tai žodžius pasakyti, tačiau jis tikrai nebūtų norėjęs ir galėjęs žmonos sužaloti. Jis neatsimena, ar galėjo varyti iš namų žmoną ir dukrą. Jis, norėdamas išvengti konflikto, nuėjo į savo kambarį ir užrėmė duris, kad niekas pas jį neįeitų. Pas jį niekas į kambarį neatėjo, su dukra ir buvusia žmona jis paskui nebendravo ir po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Parodo, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis pasižada gyventi kitoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas sesę D. V.. (b. l. 32)
2018-04-26 D. M. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad įtarimo esmę suprato, dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2017-12-17 apie 14.10 val. jis buvo neblaivus ir konflikto su buvusia sutuoktine L. M. metu jis galėjo išsakyti jos atžvilgiu grasinančius žodžius, kokius konkrečiai jis neatsimena, nurodyti negali, kadangi buvo neblaivus, tačiau neatmeta galimybės, kad minėti žodžiai buvo išsakyti jos atžvilgiu, kadangi jis 2017-12-17 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savęs nekontroliavo, buvo agresyviai nusiteikęs. Atsimena, kad buvusi sutuoktinė kartu su dukra užsirakino kambaryje iš vidaus, o jis stovėdamas už durų stumdė minėtas duris, norėdamas patekti į vidų, tačiau L. durų neatidarė. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurių akivaizdoje jis elgėsi ramiai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. (b. l. 38)
2017-12-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65721-17 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. požymius, dėl to, kad bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog neblaivus pranešėjos vyras triukšmauja, laužo kambario, kuriame nuo jo pasislėpė, duris. Namuose yra mažametis. (b. l. 4-5)
2017-12-17 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios L. M. parodymai. Ji parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra E. M. ir buvusiu vyru D. M.. (duomenys neskelbtini) ji su vyru išsiskyrė, todėl D. M. gyvena kitame kambaryje, jie bendro ūkio neveda. 2017-12-17 apie 14:10 val., ji ir dukra E. buvo savo kambaryje. Buvęs vyras atėjo iš parduotuvės ir neblaivus koridoriuje pradėjo triukšmauti, šaukti, kad jos, t.y. ji ir dukra išeitų iš namų, nes kitaip jis padarys, kad ji negalės paeiti, t. y. ją sužalos. Ji išsigando dėl savęs ir savo vaiko saugumo ir užrakino kambario duris, nes pavojus buvo realus. Tada buvęs vyras priėjo prie jų kambario durų, paklibino rankeną, tačiau durų neatidarė, nes jas buvo užrakinusi. D. supyko, kad ji užsirakino duris, pradėjo šaukti, kad ji išeitų iš buto. D. pradėjo daužyti duris. Ji bijodama, kad D. gali įsilaužti į kambario vidų bei ją ir jos dukrą sužaloti, iškvietė policiją. Kai D. išgirdo, kad ji kviečia policiją, jis nuėjo į savo kambarį. Atvažiavo policijos pareigūnai, D. sulaikė ir išvežė iš namų. Ji D. žodžius - grasinimus vertina kaip realius, nes jis ją ir dukrą 2015 m. gruodžio mėnesį jau buvo sumušęs, todėl ir šiandien galėjo ją rankomis arba kažkokiu daiktu sužaloti. (b. l. 1-3)
2018-04-26 papildomai kaip liudytoja apklausta L. M. parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu D. M. 2016-04-27 įvyko skyrybos. Gyvena keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). D. po skyrybų gyvena atskirame kambaryje. D. yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, vartoja alkoholinius gėrimus praktiškai kiekvieną dieną, jeigu mažai turi pinigų geria "Cento" alų arba degtinę su alumi. Konfliktai su D. įvyksta tuomet, kai pastarasis būna neblaivus. D. pradeda žodiškai kabinėtis prie jos ir vaikų - dukros E., 14 metų amžiaus, ir sūnaus J., 24 metų amžiaus. Jis, atsistodamas koridoriuje, be jokios priežasties, gali pradėti rėkti, išreikšdamas pretenzijas jai, kad nepagaminta maisto, dažnai sako: ,,von [keiksmažodis] iš namų", gąsdina, sakydamas, kad padarys man taip, kad Naujininkuose praeiti negalėsiu, sako, kad ji gyva neliks, kad gaus pagaliu per galvą. Mano jo grasinimai yra realūs, kadangi D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savęs nekontroliuoja, pasidaro agresyvus, netikėtai gali spirti jai į užpakalį, gali netikėtai kumščiu suduoti smūgį į bet kurią kūno vietą, todėl, ji, bijodama jo veiksmų ir pasekmių, ir matydama kad buvęs sutuoktinis yra agresyvus, dažniausiai nubėga į savo kambarį ir užsirakina iš vidaus. D., tuo metu atsistoja prie kambario durų ir kaip taisyklė pradeda jas daužyti, trankyti ir reikalauti, kad ji atidarytų kambario duris. Ji, žinodama, kad jai gresia pavojus, kambario durų neatidaro. Gyvendama kartu su buvusiu sutuoktiniu, jaučia grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Baiminasi dėl jo elgesio vaikų atžvilgiu, kadangi 2015-11-29 pastarasis smurtavo prieš ją ir dukrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas 2016-07-29, o 2017-02-17 ikiteisminio tyrimo nutraukimas buvo panaikintas ir ikiteisminį tyrimą atnaujino, byla baudžiamuoju įsakymu 2017-06-20 buvo perduota į teismą. Papildomai patikslino, kad 2017-12-17 apie 14.10 val. buvęs sutuoktinis būdamas neblaivus, triukšmavo, varė ją ir dukrą iš namų, sakydamas ,,von [keiksmažodis] lauk iš čia“. Tuomet, ji jausdama grėsmę savo sveikatai ir nežinodama kaip D. elgsis toliau ir bandydama apsaugoti save ir dukrą, užsirakino kambaryje iš vidaus. Tuomet D. pradėjo trankyti duris, spardė jas kojomis. Tuomet ji, norėdama jį apraminti, pasakiau, kad iškviesiu policiją. D. tuo metu tai išgirdo ir jai pasakė, kad sudaužys ją taip, kad ji tikrai turėtų dėl ko kviesti policiją. Mano jo grasinimai buvo realūs. Ji juto grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Parodo, kad ji sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 17)
2018-04-25 J. B. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad santykiai su tėvu D. M. yra sudėtingi, jie nebendrauja visiškai, jis jo vengia, kadangi jis nenori su tėvu turėti jokio kontakto, jis jam yra kaip svetimas žmogus. Mama su tėvu išsiskyrė prieš 3-4 metus, kadangi jų santykiai buvo komplikuoti, mama ne vieną kartą jam pasakojo, kad tėvas smurtavo prieš ją, tačiau jis šito fakto nėra matęs. Mama konflikto metu su tėvu dažniausiai užsirakina savo kambaryje iš vidaus, o tėvas tuo metu stovi už durų ir daužo duris, rėkauja, pastarasis paima po ranka pirmą pasitaikiusį daiktą ir su juo daužo į duris. Tėvas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, tik tuomet, kai turi tam pinigų, dažnai keičia savo darbus, būna kad mėnesį laiko neina į darbą. Mama su juo stengiasi nebendrauti. Jis, žinodamas, kad tėvas yra namuose neblaivus, stengiasi išeiti iš namų, būti kitoje aplinkoje. Tėvas, būdamas neblaivus elgiasi agresyviai, netgi pamatęs, kad į kriauklę padėta purvina lėkštė, pradeda klykti, rėkti, daužo kumščiais į sienas, prie tokio žmogaus baugu stovėti, nes nežinai kaip jis toliau elgsis. 2017-12-17 apie 14.10 val., mama, sesė E., 14 metų amžiaus, ir jis buvo namuose. Tuo metu tėvas buvo neblaivus, o jis buvo savo kambaryje. Tėvas atėjo į jo kambarį ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis pasikeitė savo pavardę, kad jis neturėjo teisės ją keisti ir kad jis turi mokėti už butą. Jis jam paprieštaravo, sakydamas, kad jis pats nemoka už butą ir neturi teisės kitiems aiškinti. Mama atėjo į jo kambarį ir pasakė tėvui, kad jis nesikabinėtų prie sūnaus. Tėvas supyko, išvadino motiną ,,[keiksmažodis]“, liepė jai nešdintis iš buto ir gyventi pas savo tėvus. Jis neatsimena, kokius konkrečiai grasinančius žodžius tėvas sakė mamai. Kadangi konfliktai tarp tėvo ir mamos įvyksta labai dažnai, ankstesniuose įvykiuose jis sakydavo ,,kaip aš tave [keiksmažodis]“, ne vieną kartą yra sakęs, kad užmuš mamą. Jis mano, kad mama, girdėdama minėtus žodžius jaučia grėsmę dėl savo gyvybės ir sveikatos, nes jis prie mamos jaučiasi ,,ereliu“, jos nebijo. Po to mama nuėjo į kambarį ir ten būdama su sese užsirakino iš vidaus, tėvas nuėjo paskui ir atsistodamas prie durų pradėjo rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, daužyti duris kumščiais, spardyti kojomis. Girdėjo, kaip mama prašė tėvą liautis ir pro duris pasakė, kad kitaip turės iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai su juo pakalbėjo ir jis išėjo iš namų. (b. l. 19)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos garso įrašo Nr. 2017-12-17-14-32-17_25-03 iš BPC 2018-04-25 apžiūros protokole aprašytas BPC pateikto telefoninio pokalbio tarp nukentėjusios L. M. (L.M.) ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės (S.) garso įrašas. Įraše girdėti, kaip nukentėjusioji kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), nes neblaivus vyras, grasina išvyti iš namų. Namuose yra vienas mažametis. Neblaivus vyras tranko duris, veržiasi į jų kambarį, grasina juos išmesti iš namų. Skambino L. M.. (b. l. 22-23)
2017-12-17 Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, kad L. M. kreipėsi dėl buvusio sutuoktinio grasinimų, kalbėdama apie neblaivų sutuoktinį susinervindavo, pasirodydavo ašaros. Nurodyta, kad D. M. ją buvo sugriebę už rankos ir papurtęs. (b. l. 6-9)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino jos padarymo aplinkybes. Be pastarojo parodymų faktines nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. M., liudytojo J. B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. D. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2017-12-17 apie 14:10 val., ji ir dukra E. buvo savo kambaryje. Buvęs vyras atėjo iš parduotuvės ir neblaivus koridoriuje pradėjo triukšmauti, šaukti, kad jos, t.y. ji ir dukra išeitų iš namų, nes kitaip jis padarys, kad ji negalės paeiti, t. y. ją sužalos. Ji išsigando dėl savęs ir savo vaiko saugumo ir užrakino kambario duris, nes pavojus buvo realus. Tada buvęs vyras priėjo prie jų kambario durų, paklibino rankeną, tačiau durų neatidarė, nes jas buvo užrakinusi. D. supyko, kad ji užsirakino duris, pradėjo šaukti, kad ji išeitų iš buto. D. pradėjo daužyti duris. Ji bijodama, kad D. gali įsilaužti į kambario vidų bei ją ir jos dukrą sužaloti, iškvietė policiją Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad tokį grasinimą ji suprato kaip realų pavojų sveikatai, t.y. kad jis gali būti įvykdytas. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) (b.l. 27) bei būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.).
Paskelbus D. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su prokuroro prašomos bausmės rūšimi sutiko, prašė esant galimybei bausmę mažinti ir leisti bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 61).
Skirdamas bausmę D. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nusikalstama veika pavojinga žmogaus sveikatai, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, baigta. Tiriant D. M. asmenybę, nustatyta, kad jis teistas 3 kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų dėl nusikalstamų veikų prieš L. M., išvadų nedaro, baustas administracine tvarka. Tyrimo metu negauta duomenų, kad D. M. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. M. sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina nustatytų lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad prokurorės kaltinamajam pasiūlytas bausmės dydis – bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė.
Kadangi D. M. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-17 16,10 val. - 2017-12-18 13:22 val. (b.l. 25; 33)
BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Kadangi kaltinamajam D. M. paskirta galutinė bausmė neviršija BK 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą, paskirta bausmė paskirtina atlikti poilsio dienomis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-17 16,10 val. - 2017-12-18 13:22 val. ir nustatyti galutinę atliktiną bausmę 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo faktiškai sulaikius D. M..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.