- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-481-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14918-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- A. K., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- BKU „Vilniaus taupomoji kasa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2FB-20266-800/2015, kuria paliktas nenagrinėtu pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimas, dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis D. S., D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjams apie 2015 11 26 teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismas, į posėdį neatvykus nei pareiškėjams, nei jų atstovams, taip pat teismui nepateikus jokių neatvykimą į teismą pateisinančių dokumentų, įvertinus, kad pareiškėjai nuo pat teismo proceso pradžios buvo neaktyvūs, prieš kreipimąsi į teismą nepasirūpino tinkamu atstovavimu, du kartus be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdžius, nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, darė išvadą, kad egzistuoja visos aplinkybės CPK 246 straipsnio 1 dalies teisiniams padariniams taikyti, t. y. palikti pareiškimą nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas formaliai sprendė klausimą. Teismas neturėjo pagrindo palikti pareiškimą nenagrinėtu, kadangi teismui iki posėdžio pradžios buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad pareiškėjai neišgali pasisamdyti advokato dėl sunkios jų finansinės padėties ir dėl bankroto administratoriaus, sutikusio su pasirinktu advokatu atstovauti pareiškėjams, užimtumo. Teismas nepagrįstai šias aplinkybes nepripažino svarbiomis ir jų pagrindu neatidėjo teismo posėdžio. Teismas pirmąjį pareiškėjų prašymą, grindžiamą aplinkybe, jog neturi lėšų advokatui pasisamdyti, tenkino, todėl pareiškėjams, susiradus atstovus, tačiau jiems negalint posėdyje dalyvauti dėl užimtumo, teismas neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjų neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir tuo pagrindu palikti pareiškimą nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jų pareiškimas paliktas nenagrinėtu, teigdami, kad teismas, jų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinęs svarbiomis, turėjo teismo posėdį atidėti. Šie skundu argumentai laikytini nepagrįstais.
FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį (pareiškimą) nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis. Tai reiškia, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad CPK 162² straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. Tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams teismo posėdyje 2015 09 24 buvo suteikta galimybė pasirūpinti atstovavimu ir dėl to posėdis atidėtas 2015 10 23. Pareiškėjai teismui 2015 10 21 pateikė prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį po 2015 m. lapkričio mėnesio vidurio, nes dėl sunkios finansinės padėties taip greitai nespėja susirasti advokato (b. l. 95). Teismas šį prašymą tenkino ir teismo posėdį atidėjo 2015 11 26. Pareiškėjai 2015 11 25 teismui pateikė prašymą atidėti posėdį, jį grįsdami tuo, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėdami susirasti advokato, dėl jų atstovavimo teismo posėdyje susitarė su bankroto administratoriumi, tačiau ir šis dėl užimtumo negalintis dalyvauti teismo posėdyje. 2015 11 25 teismui bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad bankroto administratorius sutiko padėti pareiškėjams ir susitarė su advokatu dėl jų atstovavimo teismo posėdžio metu, tačiau dėl didelio užimtumo dalyvauti teismo posėdyje negali. Pareiškėjai skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjų neatvykimo į teismo posėdį priežastis – dėl negalėjimo pasisamdyti advokatą dėl sunkios jų finansinės padėties ir dėl bankroto administratorius, sutikusio su pasirinktu advokatu atstovauti pareiškėjams, užimtumo, nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad bankroto administratorius nėra priskiriamas prie CPK 56 straipsnyje nustatytų asmenų, turinčių teisę būti fizinio asmens atstovais teisme pagal pavedimą, rato, todėl bankroto administratorius neturi teisės būti pareiškėjų atstovu civiliniame procese. UAB „Bankroto valdymas“ nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto administratoriaus prašymą laikė nesusijusiu su nagrinėjama byla. Nors bankroto administratorius prašyme nurodė (b. l. 104), kad dėl pareiškėjų atstovavimo susitarė su kažkokiu advokatu, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tokį susitarimą ir advokato užimtumą kitose bylose patvirtinantys duomenys. Pareiškėjai prašymus atidėti teismo posėdžius grindė negalėjimu laiku susirasti advokato dėl sunkios jų turtinės padėties, tačiau jokių įrodymų, kad jie siekė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kreipdamiesi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo, teismui nepateikė. Pareiškėjai, turėdami pareigą rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, turėjo atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu, pateikti įrodymus, tačiau per daugiau kaip 4 mėnesius nesugebėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teismui nepateikė jokių dokumentų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jiems suteikimo, taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į privačius advokatus, teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jų pačių neatvykimo į teismą priežastis. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu neteikia pagrindo pareiškėjų procesinį elgesį vertinti tinkamai vykdžius procesines pareigas. Tokiu būdu pareiškėjai, nevykdę procesinių pareigų, turi prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes, kurių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apimančių šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, tinkamu įgyvendinimu. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jų veiksmai atitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, įrodymus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą dėl netinkamo aplinkybių, kurių pagrindu apeliantų pareiškimas paliktas nenagrinėtu, vertinimu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.