Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu (bylos Nr. A2.6.-5396-158/2016) N. R. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2016-12-27.

2018-02-23 Klaipėdos apylinkės teisme gautas N. R. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, jog pati viena augina mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti tiek į mokyklą, į polikliniką bei įvairius renginius bei būrelius. Be vairuotojo pažymėjimo negali dirbti darbo – darbas randasi toli nuo namų, todėl važiuodama viešuoju transportu dažnai vėluoja.

Prašymas netenkinamas.

Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių N. R. atžvilgiu taikytinas pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnis.

ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. N. R. teismui pateikė atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, pažymą, papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, IĮ „Sveikatos mokymai“ sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį N. R. atestavimą pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą.

Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, N. R. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Be to, N. R. nepateikė pažymos ar buvo bausta už administracinius nusižengimus.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Tai, kad N. R. dėl to patiria atitinkamus nepatogumus, nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).

Teismas pažymi, kad prieš darydama teisės pažeidimą, N. R. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, manytina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, nebus pasiekti sutrumpinus N. R. atimtos specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl N. R. prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti N. R. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.