- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-33726-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27454-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 209,70 Eur skolos, 7,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas R. S. ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2011 m. lapkričio 24 d. sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei numatyta Sutarties sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui pagal 2012 m. gegužės 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 209,70 Eur. Pradinis kreditorius 2015 m. vasario 27 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas prievolės nevykdo, su ieškovu nebendradarbiauja, prašo teismo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų priimti sprendimą už akių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. spalio 1 d. (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta kad atsakovas R. S. ir pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2011 m. lapkričio 24 d. sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei numatyta Sutarties sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal teismui pateiktus dokumentus, atsakovo skola pradiniam kreditoriui sudaro 209,70 Eur. Pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2015 m. vasario 27 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis), taigi ieškovas reikalavimą reiškia dėl 209,70 Eur skolos ir 7,20 Eur delspinigių.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pažymėtina tai, kad teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apie į atsakovą nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovas yra informuota tinkamai.
Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos laiku mokėti už teikiamas paslaugas tinkamai nevykdė, vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.101 straipsniu, 6.109 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.720 straipsnio 3 dalimi iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 209,70 Eur skola už suteiktas paslaugas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Sutarties 6.6. punktą šalys buvo susitarusios dėl 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos. Ieškovas dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės apskaičiavo atsakovui mokėtinus 7,20 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos 209,70 Eur, už pradelstas 180 dienas). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 7,20 Eur dydžio delspinigius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (216,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai: 209,70 Eur (dviejų šimtų devynių eurų ir 70 ct) skolą, 7,20Eur (septynių eurų ir 20 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (216,90 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 11 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-33726-433/2019 pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.