- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- I-3817-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo kalinamas Alytaus PN 2 bendrabutyje 2, 4, 6 ir 9 lokaliniuose sektoriuose. Tvirtino, kad pastatas, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, blogos būklės, langai mediniai nesandarūs, grindys išlūžinėjusios, sienos apipelijusios. Patalpose nebuvo užtikrinta dieninė - naktinė apšvieta, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, neveikė ventiliacija, buvo drėgna, buvo buitinių parazitų (tarakonų). Sanitarinis mazgas atitvertas ne pagal higienos normos reikalavimus, dušuose neįrengtos persirengimo kabinos, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamą laiko tarpą. Atliekant bausmę 9 lokaliniame sektoriuje gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, kadangi gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi 9 asmenys. Kalint tokiomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės. Atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 41) patikslino, kad gyvenamojo ploto jam trūko kalint 17 būryje, nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis dėl 17 būrio įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b. l. 5-11) nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Alytaus PN vadovaujasi teisės aktais ir užtikrina tinkamą oro temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, santykinę oro drėgmę bei bendrą dirbtinę apšvietą. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato teisės normos. Tualetai ir dušai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio. Rūbus, prieš einant į dušą, nuteistieji gali nusirengti persiregimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu 17 būrio gyvenamosiose patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Į administracinę bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 2-1424 buvo paskirtas į 17 būrio 3 miegamąją patalpą, todėl vertintinas laikotarpis dėl tekusio vienam asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto yra nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 18 d.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 18 d. bausmę atliko 17 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 31,56 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 6, 12).
Pareiškėjas skunde bei atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad ginčo miegamojoje patalpoje buvo įrengtos 9, o ne 8 miegamosios vietos, neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų dėl gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas prie atsikirtimo į atsakovės atsiliepimą pateikė 17 būrio 3 miegamosios patalpos planą, kuriame nurodyta, kad patalpoje įrengtos 9 miegamosios vietos ir pareiškėjui paskirta 3.9 miegamoji vieta (b. l. 42).
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 17 būrio 3 miegamojoje patalpoje buvo paskirta 3.9 lova (b. l. 12, 42). Teismo vertinimu, jei pareiškėjas buvo paskirtas į 3.9 lovą, tai minėtoje miegamojoje patalpoje objektyviai buvo 9, o ne 8 lovos. Teismas remiasi pareiškėjo pateiktais duomenimis dėl miegamųjų vietų skaičiaus 17 būrio 3 miegamojoje patalpoje. Kadangi byloje nėra ginčo dėl 17 būrio 3 miegamosios patalpos ploto, teismas remiasi atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis dėl minėtos patalpos ploto. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, kad 17 būrio 3 miegamosios patalpos plotas - 31,56 kv. m., joje įrengtos 9 miegamosios vietos, konstatuotina, kad vienam nuteistajam teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 6, 12, 42).
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas nurodo, kad būrių sanitariniuose mazguose tualetai netinkamai atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog sanitariniai mazgai yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Atsakovės atstovas pateikė teismui įrengtų dušų bei nusirengimo/apsirengimo kambario fotonuotraukas (b. l. 30-37). Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad nusirengimo/apsirengimo kambarys buvo, o uždaros persirengimo kabinos įrengimo teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jis negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamą laiko tarpą. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamą laiką, tačiau konkrečiai nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovės pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo netinkamas apšvietimas, neveikė ventiliacija, langai nesandarūs, grindys medinės išlūžinėjusios, sienos ištrupėjusios.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam apšvietimui.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Į bylą yra pateiktas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 24-26) - patikrinimas artimas ginčo laikotarpiui. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 24-25), ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 26). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus (b. l. 7). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę, ventiliaciją, temperatūrą, apšvietą patalpose. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę išvengiant pelėsio veisimosi patalpose. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo skundo argumentas dėl drėgmės, netinkamos ventiliacijos, pelėsio buvimo patalpose, netinkamos apšvietos yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos blogos būklės, langai nesandarūs, grindys medinės išlūžinėjusios, sienos ištrupėjusios.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Į bylą pateiktas Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d. (b. l. 28-29). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN 2-as bendrabutis nėra avarinės būklės (b. l. 8). Iš šio Pripažinimo avariniu akto matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės, o ne avarinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Į bylą pateiktas minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas (b. l. 24-26), parengtas patikrinus visus Alytaus PN. Šis patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui. Nors šiame patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad 2-am bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas (b. l. 25), tačiau patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN nekonstatuota (b. l. 26). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų (tarakonų) gyvenamosiose patalpose buvimo, lieka nepaneigti (ABTĮ 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.
Byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista V. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.