- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 2-1158-308/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00947-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjo L. P. atstovei adv. Jolitai Rapalavičienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-D. A. D. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. P. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmęs jo palikimą,faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas pareiškimu nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė jo -pareiškėjo L. P. ir suinteresuoto asmens D. A. D. motina J. P., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė jo-pareiškėjo L. P. ir suinteresuoto asmens D. A. D. tėvas A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Abu tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos J. P. mirties, tėvas A. P. sudarė antrą santuoką su J. K., kuri po sutuoktinio A. P. mirties savo vardu privatizavo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. P. sutuoktinė J. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Palikėjas A. P., miręs (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla notaro biure po palikėjo mirties užvesta nebuvo. Palikėjo mirties dienai testamentų registre nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruotų jo vardu testamentų ir palikimo priėmimo faktų.Po tėvo (palikėjo) A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties Alytaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 38-8266 mirusiojo vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 6,60 ha (21/125) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir 639/3235 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis patvirtinama,kad mirusiajam A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 21/125 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 639/3235 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o" nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Po tėvo (palikėjo) A. P. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atkūrus tėvui nuosavybės teises į žemę iki jo (palikėjo) mirties, toks turtas paveldimais bendraisiais pagrindais. Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 slr. I d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. I d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis taktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Palikėjo mirties dienai galiojo 1964 Civilinis kodeksas, pagal kurio nuostatas buvo numatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d., 1964 m. CK 588 str., CPK444 str. 2 d. 8 p.). CK 5.51 straipsnio I dalyje (1964 m. 587 slr. 2 d.) įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyli palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: I) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Pareiškėjas L. P. būdamas palikėjo pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, turinčiu teisę paveldėti, atkūrus nuosavybės teises į žemę, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą pareiškėjas L. P. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Pareiškėjas L. P. tiek iki savo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, tiek ir vėliau aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese. Pareiškėjas prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri bei tvarko mišką, į kurį atkurtos nuosavybės teisės po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su kitais bendraturčiais atlikinėjo ir atlieka miško atrankinius sanitarinius kirtimus, iškerta vėjovartas, vėjolaužas ir sausuolius, vykdo jaunuolynų ugdymą. Pareiškėjas L. P. po tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis palikėjo asmeniniais daiktais.
Pareiškėjo sesuo- suinteresuotas asmuo D. A. D. įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, pretenzijų pareiškėjui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi.
Pareiškėjas L. P. po tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradedamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo-D. A. D. bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pateiktu atsiliepimu nurodė,kad ji sutinka su pareiškėjo L. P. pareiškimu ir siūlo jį tenkinti,bei prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo,pateiktu atsiliepimu prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui nepareiškė,bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Pateiktu mirties liudijimu (b.l.9,11)patvirtinama,kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o J. P. ,Juozo mirė (duomenys neskelbtini).
Pateiktu gimimo liudijimais (b.l.7) patvirtinama, kad pareiškėjo tėvai buvo A. P. ir J. P.,J.
Gyventojų registro tarnybos pažyma(b.l.12) patvirtinama,kad A. P. gimęs (duomenys neskelbtini) ,miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus-D. A. D. ir L. P..
Iš 2015-05-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų(b.l.16-20)matyti,kad A. P. vardu nuo 2000-05-19 yra įregistruotos nuosavybės teisės į 21/125 dalis 1,25 ha miškų ūkio žemės sklype ,esančiam (duomenys neskelbtini) ir nuo 2000-02-25 yra įregistruotos nuosavybės teisės į 639/3235 dalis 32,35 ha miškų ūkio žemės sklype,esančiam (duomenys neskelbtini).
Apklausti liudytojai K. P. ir G. P. pilnai patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo.
LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėjas L. P. po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio tėvo palikimą iš karto po jo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusio tėvo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, apklaustų liudytojų K. P. ir G. P. parodymais .
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. P. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ( mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą,per įstatymo nustatytą terminą iš karto faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.