Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. (toliau – ir Pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios M. M. g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21440-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23204982427 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21440-2023 A. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 3 dalyje, nes jos turimi du C. C. veislės šunys 2023 m. kovo 23 d. apie 17.45 val., buvo palaidi viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bėgiojo laisvai po svetimus sklypus, lojo at pareiškėjo, A. V. neužtikrino, kad šunys būtų vedžiojami su pavadėliais, taip pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.1 punktą, 5.4 punktą, 22 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktą. Nusižengimas per metu padarytas pakartotinai. A. V. paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad visų pirma nebuvo supažindinta su bylos medžiaga. Pareigūnai tiesiog atvyko, pateikė protokolą ir pasiūlė geruoju pasirašyti. Davė el. paštą, kur kreiptis dėl bylos nagrinėjimo. Atvykusi taip pat nebuvo supažindinta su bylos medžiaga, koridoriuje padavė lapą, kur parašė, kad nesutinka su pažeidimu. Paskui gavo iš VMI nuobaudą ir tada gavo policijos pranešimą, kad yra nubausta. Popieriuką, t. y. protokolą, gavo. Prašė, kad būtų pateikta medžiaga susipažinimui, bet tuo metu sustojo programa ir negalėjo parodyti. Ji laukė nagrinėjimo gyvai, kada turėjo atvykti į instituciją, kad susipažinti su byla, bet atvykus niekas nieko nepateikė ir neparodė. Atvyko, kada jai paskyrė, anksčiau nevyko tikslu susipažinti. Jai pirmas pareigūnas pasakė, kad kai parašysiu el. laišką, jai viską paaiškins, nes tuo momentu negalėjo jai pateikti informaciją. Ji parašė prašymą, kad nori susipažinti ir dalyvauti gyvai, tačiau kai atvyko, nieko nevyko, o vėliau po kažkiek dienų gavo nutarimą. Norėtų sužinoti, ar gerbiamas kaimynas turi kamerų sertifikatus. Tiek, kiek ji peržiūrėjo įrašus, gyvūnai nebuvo identifikuoti, nebuvo atvykę pareigūnai. Ji turi C. C. gyvūnus, atstovauja C. C. gyvūnų klubą Lietuvoje. Jos kaimynai irgi augina C. C., jų adreso tikslaus nepasakys, gal 200-300 metru nuo jų gyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Iš medžiagos negali atpažinti ir pasakyti, kad tai būtent jos gyvūnai. Ji negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad tai jos šunys. Jos šunys gyvena su ja ir negalėjo būti, kad jie galėtų be jos lakstyti palaidi. Šunys vaikšto po jos teritoriją laisvai, kada išvyksta, jie yra vedžiojami su pavadėliais. Jie viduje teritorijos visada randasi, uždaryti. Galbūt ir galėjo būti išėję iš teritorijos. Ji negali sutikti su tuo, kuo yra kaltinama, nes tada galima pasakyti, kad jeigu kažkur vaikščios C. C. šunys, tai sakys, kad tai jos šuo. Pavyzdžiui, du sykius buvo atėję svetimi C. C. šunys pas juos. Būna į veislyną atveža šunų, būna atveža ir išmeta. Kiek kartų būna, kad iš mašinos iššoka gyvūnai. Negali pasakyti, kad tai būtent jos šunys. Ji visada žino, kur yra jos šunys. Ji negali pasakyti, kad įraše yra ne jos šunys, nes jie panašūs. Tačiau jos šunys palaidi niekada nevaikščiojo, ji tyčia jų nepaleidinėja. Neigia, kad yra jos šunys vaizdo įraše. Prašo panaikinti nuobaudą, nes nesutinka, kad jos gyvūnai lakstė, kadangi žala padaryta nebuvo, ji savavališkai nepaleidinėja savo šunų. O dėl ko vyksta viskas, tai vidiniai su kaimynu reikalai.

Posėdžio metu nukentėjusysis Č. A. paaiškino, kad buvo taip, kad būdamas garaže (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kaimynė pirmyn - atgal tą dieną važinėjo. Kai išvažiavo, praėjus kažkiek minučių išgirdo šunų balsą lojant už garažo sienos kaimynės teritorijoje. Išėjo ir pamatė, kad šunys laksto. Išėjo iš garažo ir prie vartų pasėmė telefoną, pradėjo filmuoti kaip laksto šunys iš kaimynės sklypo. Uždarė savo sklypo vartus ir šunys nubėgo bei sugrįžo į kaimynės sklypą. Nutarė apeiti už garažo ir keletas įrašų padaryta iš telefono, kai vidury kaimynės sklypo yra tvorelė ir yra tokie varteliai, jie buvo atidaryti, šunys laisvai praeidinėjo. Šalia jo vartų yra padarytas automobilio įvažiavimas į kaimynės sklypą, tai tie vartai buvo atidaryti, o ne uždaryti. Tai jeigu ji išvažiavo ir šunų neuždarė, tai jie išėjo, bėgiojo pirmyn atgal kaip norėjo. Daug kartų ji sakė, kad čia ne jos šunys, daug kartų sakė jai, kad susitvarkytų tvorą, kad nebūtų problemų, nes kaimynystėje reikia žmoniškai gyventi, o nesipykti. Paskutiniu momentu ji turi 3 šunis, kurie dideli. Vienas iš jų galva pralenda tarp žemės ir vartų, jis laisvai pro apačią pralenda, bet šunys nemoka šliaužti, o kadangi galvą prakiša, o šliaužti nemoka, tai pro skylę nepralenda. Yra dar vienas skundas dėl to paties nusiųstas į komisariatą dėl vieno šuns, kuris turi baltą dėmelę, nes jis agresyvus ir puola ant vartų. Kai atvažiuoja prie savo vartų, išlipa iš mašinos, o tie šunys bėgioja. Kai būna vartai uždaryti, viskas tvarkoje. Įraše kaimynės šunys, nes išbėga ir į teritoriją bėga tik tie 3 šunys, kitų šunų nebūna niekada, tik tie patys šunys. Vieną šunį tikrai skiria, kad patinas, o kitos kalės. Išeina, kad pas vieną nedidelė balta dėmelė, o pas kitą didesnė. Atskiria tuos šunis nuo kitų ir kovo 23 d. atpažino ir matė būtent kaimynės šunis. Negali pasakyti, kad jam padaryta žala, bet jį pripažino nukentėjusiuoju. Faktas, kad pateikė policijai filmuotą medžiagą ir nori, kad pareiškėją nubaustų, nes daug kartų buvo pateiktos medžiagos. Tegul augina tuos šunis, tegu prižiūri, bet streso nesudaro kitiems, nes tie šunys yra agresyvūs. Kiti šuniukas eina normaliai, o čia dideli šunys, kurie puola ant vartų, šoka į vartus, su kojomis remiasi, tie vartai atsidarinėja. Po visų tų skundų uždėjo spyną, kad neatsidarytų vartai. Nori, kad būtų palikta nuobaudą pagal komisariato sprendimą, nes ne pirmas kartas ir sunkiai einasi susikalbėti su kaimyne, kad ji tvarkingai ir gerai prižiūrėtu šunis. Nori, kad viskas būtų žmoniškai, jeigu laksto, tai tegul laksto, tai tiesiog turi būti uždedami antsnukiai. Antsnukiai nei karto nebuvo uždedami, o lakstyti laksto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad A. V. iš esmės nesutinka su nutarimu ir jai paskirta nuobauda, mano, kad buvo pažeistos jos teisės nesuteikus galimybės susipažinti su byla ir teikti paaiškinimus ir įrodymus raštu, byloje neištirtos aplinkybės, nenustatyta, kad tai tikrai jos šunys, todėl mano, jog administracinio nusižengimo nepadarė ir prašo panaikinti nutarimą.

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

A. V. skunde akcentuoja padarytus pažeidimus tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, su pateiktais vaizdo įrašais, taip pat pateikti paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad A. V. buvo pasirašytinai įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra nurodytos ir išaiškintos visos jos procesinės teisės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje (b. l. 12-13), byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškėja bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie nagrinėjimo laiką ir vietą buvo informuota tinkamai. Ji teigia atvykusi nurodytą dieną į policijos komisariatą ir prašiusi pateikti jai medžiagą susipažinimui, tačiau tai nebuvo padaryta dėl techninių kliūčių. Visų pirma šie A. V. teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis, priešingai, protokole ji pati nurodė bylos nagrinėjime nedalyvausianti, nutarime taip pat nurodyta, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Antra, pareiškėja, net ir nebūdama teisininke, iš protokole išdėstytų procesinių teisių turinio turėjo suprasti, kad turi teisę bet kuriuo metu atvykti ir susipažinti su bylos medžiaga, tačiau savo teise nepasinaudojo, kaip ir nepasinaudojo teise teikti paaiškinimus, tiek raštu, tiek žodžiu, nes nėra aišku, kokiu būdu pareigūnai užkirto jai kelia teikti paaiškinimus ir kokiu būdu jai turėjo būti suteikta galimybė tai padaryti, jei ji pati tų paaiškinimų ir įrodymų neteikė. Be to, nurodytos aplinkybės dėl galimai nepateiktos susipažinti bylos medžiagos, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą. Atskirai pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo nagrinėjant jos skundą teisme, jai dar kartą buvo išaiškinta, kokias teises turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jai buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti procesinėmis teisėmis, taip pat posėdžio metu ji turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti kitokio pobūdžio prašymus. A. V. nagrinėjant jos skundą teisme pasisakė dėl nagrinėjamo įvykio, taip pat išdėstė kitus, jos nuomone, svarbius argumentus. Taigi A. V. teisme buvo užtikrinta reali galimybė tiesiogiai pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatytomis (duomenys neskelbtini) straipsnyje, administracinio nusižengimo byloje. Todėl pareiškėjos skunde nurodyti proceso teisės pažeidimai tiriant ir nagrinėjant jos administracinio nusižengimo bylą policijoje nesudaro pakankamo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

Skundžiamu nutarimu A. V. nubausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį už tai, kad jos turimi du C. C. veislės šunys 2023 m. kovo 23 d. apie 17.45 val., buvo palaidi viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) namu, bėgiojo laisvai po svetimus sklypus, lojo at pareiškėjo, A. V. neužtikrino, kad šunys būtų vedžiojami su pavadėliais, taip pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.1 punktą, 5.4 punktą, 22 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, padarytą pakartotinai. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tai yra nereikalaujanti pasekmių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje (padaryta žala asmens sveikatai ar turtui), jos padarymui užtenka nustatyti teisės aktų pažeidimo faktą. Be to, priešingai, nei teigia A. V., šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine, bet ir neatsargia kaltės forma.

(duomenys neskelbtini) straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.1 ir 5.4 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šių Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų; užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Šių taisyklių 22 punktas numato, jog neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas žemės valdos bendraturtis tam prieštarauja.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punkte nustatyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja A. V., ir priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėja skunde, kaip pagrindinį argumentą, nurodo tai, kad protokolas jai surašytas tik preziumuojant, jog nustatytų šunų šeimininkė yra ji, nebuvo patikrinti šunų čipai. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

Pažymėtina, kad Pareiškėja neginčija, jog laiko ir prižiūri kelis C. C. veislės šunis. Nors nagrinėjant bylą teisme ji nurodė, kad šunys priklauso įmonei – veislynui, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, pripažino, kad už šunų priežiūrą esanti atsakinga ji asmeniškai. Nusižengimas yra užfiksuotas vaizdo įrašais, apie nusižengimą pranešęs asmuo – nukentėjusysis Č. A., atpažino būtent pareiškėjos laikomus šunis. Neabejotina, jog nusižengimo fiksavimo metu svetimas asmuo negalėjo ir neturėjo pareigos tikrinti šunų čipus. Vėlesnis čipų patikrinimas bylai jokios reikšmės neturėtų, kadangi tai būtų padaryta ne nusižengimo padarymo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti Č. A. parodymais, kad įrašuose užfiksuoti šunys priklauso būtent pareiškėjai, tuo tarpu pati pareiškėja apsiriboja deklaratyviais teiginiais, jog aplinkui jos ir nukentėjusiojo namus galėjo lakstyti nenustatytų asmenų tokios pačios veislės šunys. Be to, pati A. V. negalėjo tvirtai nei patvirtinti, nei paneigti, jog įrašuose esantys šunys yra ne jos laikomi gyvūnai.

Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiga pasirūpinti tuo, kad jos laikomi šunys būtų laikomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tai yra neturėtų galimybės vieni palaidi, be pavadėlių, antsnukių ir priežiūros būti viešoje vietoje ar svetimoje valdoje, tenka būtent už šunų priežiūrą atsakingam asmeniui, šiuo atveju, A. V.. Pažymėtina, kad įvertinus jos laikomų šunį veislę – C. C. ir dydį bei nukentėjusiojo nurodytas jų charakterių savybes, teismas sprendžia, jog šie šunys, būdami be priežiūros galėjo sukelti realią grėsmę tretiesiems asmenims.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai būtent A. V. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nurodytos aiškiai ir tinkamai, jos kaltė nusižengimo padarymu yra įrodyta teismo ištirtais įrodymais. A. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, kadangi nusižengimas padarytas kartotinai per metus – 2022 m. rugsėjo 22 d. ji buvo nubausta 70 Eur bauda už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21440-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23204982427 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.