Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Irena Beliačic, L. T., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Irenai Beliačic 2013 m. balandžio 29 d. buvo pateiktas ir 2013 m. balandžio 30 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. vykdomasis raštas dėl 9 946,15 Eur (34 342,08 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš A. V. PD naudai, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/13/03404; 2017 m. sausio 11 d. antstolei pateiktas ir 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. vykdomasis raštas dėl 1 471,27 Eur (5 080 Lt) turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš A. V. L. T. naudai, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/17/00120. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/03404 vykdo išieškojimą pagal 2012 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-1687-391/2012, kurioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2012 m. gegužės 8 d., o vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/00120 vykdo išieškojimą pagal 2013 m. gruodžio 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3142-506/2013, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. priimtas nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 3 d.

Pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų argumentuoja tuo, kad antstolė procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/03404 ir Nr. 011/17/00120 atlieka nepagrįstai, nes yra suėjusi jose vykdomų vykdomųjų dokumentų vykdymo (išieškojimo) senatis. Plačiau šio savo argumento pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų nepagrindžia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnis numato, kad teismo sprendimai civilinėse bylose, taip pat teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (1 dalies 1, 2 punktai). Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus reglamentuoja CPK 629 straipsnis, kuris numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimų senaties terminas (1 dalies 4 punktas). Nei CPK VI dalyje, nei kitose šio kodekso dalyse išdėstytose taisyklėse nėra nuostatų, kurios reglamentuotų piniginių sumų, išieškomų pagal CPK nuostatas, išieškojimo senaties terminus. CPK 606 straipsnio 2 dalis numato tik terminą, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti, bet ne jo vykdymo (išieškojimo) senaties terminą. Pareiškėjas skundo neargumentuoja tuo, jog antstolė priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/03404 ir 0011/17/00120 pažeisdama vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti terminą, tačiau kaip teisingai nurodo antstolė, byloje surinkti duomenys liudija, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas – 5 metai nuo teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos, antstolei priimant vykdomuosius dokumentus vykdyti minėtose vykdomosiose bylose nebuvo suėjęs.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas skundą, neįvertina to, kad antstolės vykdomi vykdomieji dokumentai vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/03404 ir 0011/17/00120 yra ne pareiškėjui paskirtos baudos nutarimais administracinio teisės pažeidimo bylose ar nuosprendžiais baudžiamosiosiose bylose. Mat tokio pobūdžio baudoms išieškoti ne CPK, o kiti įstatymai numato išieškojimo senaties terminus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnis numato, kad nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (1 dalies 1 punkto a, b papunkčiai). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas (BK 96 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) taip pat numato, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 676 straipsnyje nurodytus atvejus (672 straipsnio 1 dalis). Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos (ANK 672 straipsnio 3 dalis). ANK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Taigi, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas tenkinti pareiškėjo skundą neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniais, teisėja

nutaria:

pareiškėjo A. V. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.