Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžio, kuriuo:

J. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteista:

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės), – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės), – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajai paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteista:

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės), – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą), – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie R. B. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-07 nutartimi paskirtos griežtesnės subendrintos 1 (vienų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės nuspręsta pridėti dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į paskirtos galutinės bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-07 ir 2021-07-21 baudžiamuosius įsakymus.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 4 (keturis) kompaktinius diskus su vagysčių vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. B. nuteista už tai, kad 2021-05-29 apie 13.10 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasikėsino pagrobti basutes, 15,90 Eur vertės; šlepetes, 14,50 Eur vertės; sportines kelnes, 10,50 Eur vertės; suknelę, 17,50 Eur vertės; suknelę, 12,40 Eur vertės; suknelę, 20,90 Eur vertės; suknelę, 15,50 Eur vertės; suknelę, 27,90 Eur vertės; sportinį švarką, 18,90 Eur vertės; striukę, 21,50 Eur vertės; 2 vnt. vyriškų marškinėlių, vieneto vertė 9,50 Eur, bendros 19 eurų vertės; 2 vnt. marškinėlių, vieno vieneto vertė 9,50 Eur, bendros 19 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikyta parduotuvės darbuotojos. Taigi J. B. pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 213,50 Eur vertės turtą.

1.1. Be to, ji, veikdama bendrininkų grupe su R. B., 2021 m. birželio 9 d. apie 15.05 val. iš UAB „v“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pagrobė kelnes, 25,95 Eur vertės; 3 vnt. suknelių, vieno vieneto vertė 49,95 Eur, bendros 149,85 Eur vertės; suknelę, 59,95 Eur vertės. J. B. veikdama bendrininkų grupe su R. B. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 235,75 Eur vertės turtą.

1.2. Be to, ji, veikdama bendrininkų grupe su R. B., 2021 m. birželio 25 d. apie 15.20 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 5 butelius degtinės „Superior“, vieno butelio vertė 9,69 Eur, bendros 48,45 Eur vertės; 3 vnt. moteriškų kelnių, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 20,97 Eur vertės; 8 vnt. veido kaukių, vieneto vertė 1,79 Eur, bendros 14,32 Eur vertės; 2 vnt. Švarcvaldo kumpio, vieneto vertė 3,99 Eur, bendros 7,98 Eur vertės; 2 vnt. sūrio, vieneto vertė 1,49 Eur, bendros 2,98 Eur vertės; 2 vnt. sūrio, vieneto vertė 1,19 Eur, bendros 2,38 Eur vertės; šaltai rūkytą dešrą, 5,07 Eur vertės; šaltai rūkytą dešrą, 9,24 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 2,38 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 1,81 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,68 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,31 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,29 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,64 Eur vertės; 2 vnt. kiaulienos kumpelių, vieneto vertė 0,99 Eur, bendros 1,98 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 2,94 Eur vertės; 2 vnt. paakių kaukių, vieneto vertė 11,29 Eur, bendros 22,58 Eur vertės; šaltai rūkytą skilandinę dešrą, 4,72 Eur vertės; šaltai rūkytą skilandinę dešrą, 4,74 Eur vertės; 2 vnt. drėgnų servetėlių, vieneto vertė 1,29 Eur, bendros 2,58 Eur vertės; sausainių, 1,19 Eur vertės; 2 vnt. medžiotojų dešrelių, vieneto kaina 1,79 Eur, bendros 3,58 Eur vertės; kiaulienos šoninę su oda, 7,12 Eur vertės; kiaulienos šoninę su oda, 6,89 Eur vertės; drėgnų servetėlių, 1,49 Eur vertės; 5 butelius degtinės „Sobieski“, vieno butelio vertė 9,69 Eur, bendros 48,45 Eur vertės; 3 vnt. vyriškų marškinėlių, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 20,97 Eur vertės; 2 vnt. moteriškų kelnaičių, vieneto vertė 5,99 Eur, bendros 11,98 Eur vertės; 2 vnt. moteriškų šortų, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 13,98 Eur vertės; 2 vnt. smulkintų pomidorų, vieneto vertė 2,49 Eur, bendros 4,98 Eur vertės; kolos skonio gėrimą, 0,39 Eur vertės; drėgnų servetėlių, 0,69 Eur vertės; šveičiamųjų kulnų kaukių, 2,39 Eur vertės; vatos diskelių, 0,89 Eur vertės; 2 vnt. Švarcvaldo kumpio, vieneto vertė 3,99 Eur, bendros 7,98 Eur vertės; dušo želė, 1,29 Eur vertės; antiperspirantą, 1,79 Eur vertės; šampūną, 4,19 Eur vertės; balzamą, 4,19 Eur vertės; veido kremą, 2,49 Eur vertės; veido kaukę, 1,79 Eur vertės; įklotus, 0,99 Eur vertės; vynuogių, 1,99 Eur vertės; apsauginį vandenį, 7,99 Eur vertės; kiaulienos dešrelių, 2,99 Eur vertės; dešrelių, 2,69 Eur vertės; virtą kumpį, 1,19 Eur vertės; lašišos filė, 3,19 Eur vertės; pyragą, 1,59 Eur vertės; nagų lako valiklį, 1,99 Eur vertės; braškių, 2,99 Eur vertės; apelsinų sulčių, 2,09 Eur vertės; 2 vnt. šokolado, vieneto vertė 0,65 Eur, bendros 1,30 Eur vertės. Pasikėsino pagrobti bendros 344,70 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojo.

1.3. Be to, ji 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.08 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė džemperį „Guess“, 95 Eur vertės, kelnes „Guess“, 95 Eur vertės, džemperį „Guess“, 74 Eur vertės, striukę „Guess“, 210 Eur vertės, marškinėlius, 63 Eur vertės. J. B. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 537 Eur vertės turtą.

1.4. Be to, ji 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 14.39 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė sportines kelnes „Calvin Klein“, 79,90 Eur vertės, marškinėlius „Guess“, 38 Eur vertės, palaidinę „Guess“, 38 Eur vertės, marškinėlius „Guess“, 53 Eur vertės, džemperį „Calvin Klein“, 49,90 Eur vertės, palaidinę „Calvin Klein“, 74,90 Eur vertės. J. B. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 333,70 Eur vertės turtą.

2. R. B. nuteista už tai, kad ji pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. birželio 9 d. apie 15.05 val., veikdama bendrai su J. B., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė kelnes, kurių vertė 25,95 Eur, 3 vnt. suknelių, vieneto vertė 49,95 Eur, bendros 149,85 Eur vertės, suknelę, kurios vertė 59,95 Eur. R. B. veikdama bendrai su J. B. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 235,75 Eur vertės turtą.

2.1. Be to, ji, veikdama bendrininkų grupe su J. B., 2021 m. birželio 25 d. apie 15.20 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 5 butelius degtinės „Superior“, vieno butelio vertė 9,69 Eur, bendros 48,45 Eur vertės; 3 vnt. moteriškų kelnių, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 20,97 Eur vertės; 8 vnt. veido kaukių, vieneto vertė 1,79 Eur, bendros 14,32 Eur vertės; 2 vnt. Švarcvaldo kumpio, vieneto vertė 3,99 Eur, bendros 7,98 Eur vertės; 2 vnt. sūrio, vieneto vertė 1,49 Eur, bendros 2,98 Eur vertės; 2 vnt. sūrio, vieneto vertė 1,19 Eur, bendros 2,38 Eur vertės; šaltai rūkytą dešrą, 5,07 Eur vertės; šaltai rūkytą dešrą, 9,24 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 2,38 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 1,81 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,68 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,31 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,29 Eur vertės; šaltai rūkytas dešreles, 2,64 Eur vertės; 2 vnt. kiaulienos kumpelių, vieneto vertė 0,99 Eur, bendros 1,98 Eur vertės; šaltai rūkytą šoninę, 2,94 Eur vertės; 2 vnt. paakių kaukių, vieneto vertė 11,29 Eur, bendros 22,58 Eur vertės; šaltai rūkytą skilandinę dešrą, 4,72 Eur vertės; šaltai rūkytą skilandinę dešrą, 4,74 Eur vertės; 2 vnt. drėgnų servetėlių, vieneto vertė 1,29 Eur, bendros 2,58 Eur vertės, sausainių 1,19 Eur vertės, 2 vnt. medžiotojų dešrelių, vieneto kaina 1,79 Eur, bendros 3,58 Eur vertės, kiaulienos šoninę su oda, 7,12 Eur vertės; kiaulienos šoninę su oda, 6,89 Eur vertės; drėgnų servetėlių, 1,49 Eur vertės; 5 butelius degtinės „Sobieski“, vieno butelio vertė 9,69 Eur, bendros 48,45 Eur vertės; 3 vnt. vyriškų marškinėlių, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 20,97 Eur vertės; 2 vnt. moteriškų kelnaičių, vieneto vertė 5,99 Eur, bendros 11,98 Eur vertės; 2 vnt. moteriškų šortų, vieneto vertė 6,99 Eur, bendros 13,98 Eur vertės; 2 vnt. smulkintų pomidorų, vieneto vertė 2,49 Eur, bendros 4,98 Eur vertės; kolos skonio gėrimą, 0,39 Eur vertės; drėgnų servetėlių, 0,69 Eur vertės; šveičiamųjų kulnų kaukių, 2,39 Eur vertės; vatos diskelių, 0,89 Eur vertės; 2 vnt. Švarcvaldo kumpio, vieneto vertė 3,99 Eur, bendros 7,98 Eur vertės; dušo želė, 1,29 Eur vertės; antiperspirantą, 1,79 Eur vertės; šampūną, 4,19 Eur vertės; balzamą, 4,19 Eur vertės; veido kremą, 2,49 Eur vertės; veido kaukę, 1,79 Eur vertės; įklotus, 0,99 Eur vertės; vynuogių, 1,99 Eur vertės; apsauginį vandenį, 7,99 Eur vertės; kiaulienos dešrelių, 2,99 Eur vertės; dešrelių, 2,69 Eur vertės; virtą kumpį, 1,19 Eur vertės; lašišos filė, 3,19 Eur vertės; pyragą, 1,59 Eur vertės; nagų lako valiklį, 1,99 Eur vertės; braškių, 2,99 Eur vertės; apelsinų sulčių, 2,09 Eur vertės; 2 vnt. šokolado, vieneto vertė 0,65 Eur, bendros 1,30 Eur vertės. Pasikėsino pagrobti bendros 344,70 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojo.

II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžio dalimi dėl bausmių subendrinimo nuteistajai J. B., nurodydama, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, ir dėl netinkamai parinktos bausmės rūšies nuteistajai R. B.. Apeliaciniame skunde prašo:

2.1.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajai J. B..

2.1.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrintą bausmę paskirti l metus 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

2.1.4. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajai R. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės.

2.1.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžiu nuteistajai R. B. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) paskirti 20 parų arešto bausmę.

2.1.6. Už BK 22 straipsnio l dalies, BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) paskirti 50 parų arešto bausmę.

2.1.7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti 60 parų arešto bausmę.

2.1.9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, taikant BK 65 straipsnio l dalies l punkto 3 papunktį, prie paskirtos bausmės pridėti 2021-07-21 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 parų arešto. Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo:

2.2. Apeliantė sutinka, jog už padarytas nusikalstamas veikas Klaipėdos apylinkės teismas J. B. tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą ir šios bausmės dydžius, tačiau, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis.

2.3. Pažymi, kad BK 63 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

2.4. Apeliantė neprieštarauja, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio l dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio l dalį (dvi veikos), pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis) atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos beveik nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodo, jog, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, J. B. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą l (vieneriems) metams. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Laisvės apribojimo minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas J. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės turėjo pridėti po ne mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, tai yra ne mažiau kaip po 3 mėnesius. Tačiau iš J. B. paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės dydžio – l (vienerių metų) matyti, jog teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio l, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo mažesnes, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmių dalis, nes jei prie griežčiausios 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės būtų pridėtas bent minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis (t. y. po 3 mėnesius laisvės apribojimo už 4 veikas, numatytas BK 22 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje; BK 178 straipsnio 4 dalyje; BK 22 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 178 straipsnio l dalyje), galutinė subendrinta bausmė J. B. turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip l (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimas. Taigi, taip subendrindamas bausmes teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tai kartu lėmė ir neteisingos – per švelnios – galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

2.7.1. Sutinka, jog Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nurodoma, kad netinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taip paskirdamas jai per švelnią bausmės rūšį. Paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, todėl pritaikyta neteisingai.

2.7.2. Pažymi kad BK 178 straipsnio l dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, taigi už šios nusikalstamos veikos padarymą teismas gali individualizuotai parinkti vieną iš alternatyvių bausmių.

2.7.3. Nurodo, kad teismas, paskirdamas ir parinkdamas R. B. laisvės apribojimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jai Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-30 baudžiamuoju įsakymu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-21 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau, kaip matyti, R. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė t. y. teismo išreikštas pasitikėjimas nebuvo pateisintas, R. B. ir toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas.

2.7.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog R. B. bausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, jai skirtos baudos nėra sumokėtos, ji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota.

2.7.5. Nurodo, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio l ir 2 dalimis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, i nuteistąją R. B. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jai už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, už pasikėsinimą padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą skirtina arešto bausmė, bausmės terminas nustatytinas didesnis nei sankcijos vidurkis.

2. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo J. B. (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistajai R. B. (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistųjų J. B. ir R. B. kaltė ir joms inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Prokurorė nesutinka dėl bausmių subendrinimo nuteistajai J. B. nurodydama, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, ir dėl netinkamai parinktos bausmės rūšies nuteistajai R. B.. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins baudžiamąją bylą dėl ginčijamų klausimų.

6. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nekeliami parinktos bausmės rūšies – laisvės apribojimo ir šios bausmės dydžių klausimai. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo yra priimta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos beveik nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma.

7. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas nuteistajai J. B. paskirtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, J. B. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą l (vieneriems) metams. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Laisvės apribojimo minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas J. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės turėjo pridėti po ne mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, tai yra ne mažiau kaip po 3 mėnesius. Tačiau iš J. B. paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės dydžio – l (vienerių metų) matyti, jog teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio l, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo mažesnes, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmių dalis, nes jei prie griežčiausios 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės būtų pridėtas bent minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis (t. y. po 3 mėnesius laisvės apribojimo už 4 veikas, numatytas BK 22 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 178 straipsnio l dalyje), galutinė subendrinta bausmė J. B. turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip l (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taigi, taip subendrindamas bausmes teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tai kartu lėmė ir neteisingos – per švelnios – galutinės subendrintos bausmės paskyrimą.

9. Pirmosios instancijos teismas subendrino bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, remdamasis tuo, kad J. B. prisipažino kalta, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, neprieštaraujant prokurorei buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, 1/3 jai sumažino bausmės dydį ir paskyrė galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas J. B. skyrė galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri yra keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

10. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajai R. B. paskirta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nurodant, kad paskirta bausmė yra per švelni ir nebuvo tinkamai individualizuota.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokurorės skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąją R. B. charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės rūšis jai parinkta nepagrįstai. Paskirta bausmė yra akivaizdžiai per švelni ir neproporcinga nuteistosios padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei ankstesniems teistumams už tapačias nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą dėl bausmės rūšies pakeitimo į griežtesnę.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajai R. B. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) skirtinos bausmės, atsižvelgė ir vertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistosios asmenybę, tiek ir jos padarytų nusikalstamų veikų bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios poziciją dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. R. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, viena iš dviejų padarytų nusikalstamų veikų baigta. Šią nusikalstamą veiką ji padarė būdama 5 kartus teista, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Vieną iš nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarė veikdama bendrininkų grupe, todėl teismas konstatavo vieną R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Beveik visos R. B. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos yra turtiniai nusikaltimai nuosavybei.

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

15. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad R. B. bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Be to, R. B., be ankstesnių į nuosavybę nukreiptų (vagystės) teistumų, taip pat teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis), taip pat už turto įgijimą nusikalstamu būdu arba realizavimą (BK 189 straipsnio 1 dalis). Ji daro analogiškas nusikalstamas veikas dėl savanaudiškų paskatų, tai rodo, kad R. B. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jos gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis (laisvės apribojimo, baudos, arešto) nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistoji ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, yra pagrindas spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajai paskirta bausmė yra per švelni, neatitinka jos pačios bei padarytų nusikaltimų pakartotinumo ir šių veikų pobūdžio.

16. Apygardos teismas įvertinęs nuteistosios R. B. ir jos gynėjos, teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus apie nuteistajai nustatytą neįgalumą, jos auginamus du vaikus, konstatuoja, kad pateikti duomenys egzistavo ne tik iki šių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir prieš visas ankstesnes jos darytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija susipažinusi su ankstesniais R. B. teistumų duomenimis, nustatė, jog nuteistoji tapačias aplinkybes nurodo po kiekvienos padarytos nusikalstamos veikos, kuriomis vadovaujantis prašo teismo švelninti jai skiriamas bausmes. Pažymėtina, kad vien tokios aplinkybės, jog asmeniui nustatytas neįgalumas bei jis augina vaikus, nesudaro pagrindo daryti nusikalstamas veikas, ir juolab tai nelaikytina pateisinamomis bei svarbiomis priežastimis, į kurias teismas turi nuolat atsižvelgti skiriant bausmę bei ją švelninti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skiriant bausmę, ją švelninant svarbu ne tik tinkamai įvertinti byloje surinktus duomenis, kaltinamojo asmenybę, tačiau labai svarbu nesudaryti pagrindo, nusikalstamas veikas darantiems asmenims, piktnaudžiauti teise bei teismų išreiškiamu pasitikėjimu jais, o šiuo atveju R. B. teismas buvo išreiškęs pasitikėjimą kelis kartus, tačiau nuteistoji jo nepateisino bei toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas.

17. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, R. B. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistosios įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistoji ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtos bausmės nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrindas išvadai, jog, paskyrus jai griežtesnę, su (trumpalaikiu) laisvės atėmimu susijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai.

18. Nuteistajai skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistosios elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jai galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi R. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas R. B. padarė neišnykus teistumui, būdama bausta administracine tvarka, atsižvelgus į R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino nuteistosios asmenybę padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu ir nepagrįstai nuteistajai paskyrė bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegija nesutinka, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus švelnesnę negu areštas bausmę. Apygardos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendis, kuriuo R. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta 6 (šešių) mėnesių (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) laisvės apribojimo bausmė, 5 (penkių) mėnesių (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, yra netinkamas ir nepagrįstas, todėl apygardos teismo keistinas prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nurodant: vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistajai R. B. už BK 178 straipsnio 4 dalyje (dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) numatytą nusikalstamą veiką paskirti 20 parų arešto bausmę. Už BK 22 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) numatytą veiką / numatytas veika paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, taikant BK 65 straipsnio l dalies l punkto 3 papunktį, prie paskirtos bausmės pridėti 2021-07-21 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliktą dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendį:

vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis J. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrintą bausmę paskirti l metus 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu J. B. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) paskirti - 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

už BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. B. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, taikant BK 65 straipsnio l dalies l punkto 3 papunktį, prie paskirtos bausmės pridėti 2021-07-21 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliktą dalį ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.