Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, dėl to trūko baldų, tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems kalinamiems asmenims. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Kameras buvo galima vėdinti tik per langus, jose būdavo drėgna. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, čiužiniai buvo netinkamos kokybės. Šiukšlių konteineriai buvo statomi prie kamerų langų ir skleisdavo nemalonų kvapą. Naudojantis kamerose tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo galimybės prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Dušų būklė buvo netinkama. Nebuvo sąlygų išdžiovinti paties išskalbtų drabužių. Kamerose būdavo buitinių parazitų. Maistas buvo nepakankamai kaloringas ir neskanus, atšalęs, maisto dalintojai jį dalindavo be higieninių pirštinių. Lukiškių TI-K nebuvo patalpų ilgalaikiams pasimatymams, pareiškėjui nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge ir vaiko motina. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, kuris žalojo sveikatą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti išlaidų atlyginimą, kurios patirtos parengus bylai reikalingų dokumentų kopijas.Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Lukiškių TI-K stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes kalinamiems asmenims pasivaikščioti kiemelyje, sportuoti, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, žiūrėti kamerose įrengtą kabelinę televiziją, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, asmenys, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos per langus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Kalinamiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Asbestas Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose nenaudojamas. Pavojaus mygtukai kamerose įrengti, tačiau juos, kaip ir kitą inventorių, dažnai gadina patys suimtieji ir nuteistieji. Tiekiamas maistas atitinka nustatytas normas. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, jiems sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 280 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui 36 paras teko mažesnis nei 3,6 kv. m kamerų plotas. Teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kamerų erdvės. Teismas taip pat pripažino, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo įrengtas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Kitų pažeidimų teismas nenustatė.Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, ir pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad realių dokumentų kopijų padarymo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra pagrįstas. Todėl teismas atmetė Lukiškių TI-K prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pateikė neteisingus duomenis apie kamerų, kuriose jis buvo kalinamas, plotą, dėl to prašo išreikalauti naujus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam tekusį plotą kamerose, neįvertino baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Kamerose rūsyje buvo didelė drėgmė, per jų langus į patalpas patekdavo transporto priemonių išmetamosios dujos. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis iš esmės visą laiką turėjo praleisti kamerose. Lukiškių TI-K jis neturėjo galimybės pasinaudoti jokiomis socialinio užimtumo programomis, jos skirtos tik nuteistiesiems. Pareiškėjas pažymi, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, o jis bijojo dėl galimo gaisro, kartu kalinčių kamerose asmenų neadekvataus elgesio. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo šalta, didelė drėgmė, veisėsi parazitai, kurios nebuvo tinkamai vėdinamos ir pakankamai apšviečiamos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjo tvirtinimu, pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą nagrinėjamu atveju.Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino bylos duomenis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas M. P. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (netinkamų bausmės atlikimo sąlygų).Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Pažymėtina, jog M. P., pirmiausia, neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su nepakankamu kalinimo patalpų plotu, teisėjų kolegija pažymi, jog minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.Ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. vasario 1 d. redakcija) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Neatitinkančiomis teisės aktais nustatytų reikalavimų kalinimo sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 36 paras (nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. vasario 23 d., ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 3 d.), t. y. jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (nuo 1,83 kv. m iki 3,53 kv. m). Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais jam teko nuo 3,89 iki 8,47 kv. m. kameros ploto, kas rodo, kad teisės aktų nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu konstatuoja, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 36 paras, iš jų 35 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti Lukiškių TI-K duomenų apie pareiškėjo kamerų plotą ir kartu su pareiškėju kamerose kalėjusių asmenų skaičių pagrįstumu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu bei kad nebuvo įrengtas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė.Pareiškėjas žalą taip pat kildino ir iš to, kad Lukiškių TI-K neužtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo, kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, nebuvo užtikrinta jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama, kamerose buvo drėgna ir pelėsių, apšvietimas buvo nepakankamas, nebuvo užtikrintas pakankamas kamerų vėdinimas, kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta, išduodama netinkama patalynė, rankšluosčiai ir čiužiniai, šiukšlių konteineriai statomi prie kameros langų, kurie skleisdavo nemalonų kvapą, dažnai nebūdavo šilto vandens ir galimybės nusiprausti visą kūną po šiltu vandeniu, netinkama dušų būklė, kamerose buvo parazitų, maistas buvo nepakankami kaloringas ir neskanus, atšalęs, maisto dalintojai jį dalindavo be higieninių pirštinių, nebuvo patalpų ilgalaikiams pasimatymams, pareiškėjui nesuteikiami pasimatymai su gyvenimo drauge ir jo vaiko motina, Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, kuris žalojo pareiškėjo sveikatą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taip pat kritiškai vertino ir atmetė pretenzijas dėl dušo patalpų, maisto kokybės, pasimatymų ir asbesto įtakos pareiškėjo sveikatai. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.Pareiškėjas prašė išreikalauti iš Lukiškių TI-K naujus duomenis apie kamerų, kuriose jis buvo kalinamas, plotus. Kadangi duomenys į bylą yra pateikti, teisėjų kolegijai dėl jų nekyla jokių abejonių, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nėra. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (36 dienas neužtikrinant pareiškėjui minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto normos ir privatumo naudojantis tualetu, neįrengtas veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė), neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, minimalią mėnesinę algą ir pan.), taip pat į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis didintinas iki 400 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 400 Eur (CK 6.250 str.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas keistinas, priteisiant M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui M. P. (a/k 38008021135) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.