Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje; (duomenys neskelbtini); LR pilietis; deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); vedęs; aukštesniojo išsilavinimo; dirba UAB „A.“ darbų vadovas; neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2020-02-15 apie 13 val. Kretingos r., Kretingsodžio k., Sodžiaus g. 1C, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, futbolo rungtynių metu, įvykus tarpusavio konfliktui, S. B. tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam A. M. į veidą padarydamas netaisyklingos formos kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruvą viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu S. B. savo kaltę neigia ir prašo jį išteisinti, civilinio ieškinio nepripažino. Nurodė, kad praeitų metų (2019 m.) gruodžio mėn. 15 d. ar 16 d. vyko rajono pirmenybinės varžybos, II lygoje. Antro kėlinio metu, likus žaisti iki kėlinio pabaigos 10 min., jo komandai pirmaujant, kamuolys išėjo į užribį ir jis kamuolį prispaudė tarp kojų. Pribėgo A. M., stūmė jį su delnu į veidą, stipriai trenkė su kumščiais į krūtinę. Jis jam sakė „ką darai“. A. M. atsakė jam necenzūriniais žodžiais. Jis atsisuko į teisėją. Teisėjas sušvilpė ir liepė jam atsitraukti. A. M. išsimušė kamuolį ir pradėjo kamuolį varytis. Jis vijosi A. M.. Veiksmas vyko link jų vartų. Nežino, ar perdavė jam kamuolį, ar išsimušė. Jis dengė A. M., A. M. buvo puolime, jis nubėgo link centro ir pamatė, kad A. M. susiėmė už veido. Rungtynės buvo sustabdytos. A. M. komandos treneris pradėjo šaukti. Jis gavo geltoną kortelę. Jis nesmūgiavo, kontaktas buvo, bet neagresyviai, A. M. galėjo ir pats įsidaužti. A. M. buvo jam iš dešinės ir nepajuto kontakto. Jo pozicija buvo kaip gynėjo, o A. M. buvo puolime. Bet salėje būna ir pasikeitimai. Kamuolys buvo perėjęs į kitą aikštės pusę. Įvykis buvo žaidimo metu, jo eigoje vyko veiksmas. Kai treneris išsivedė A. M. komandą, ir grįžo atgal į salę, jam buvo paskirta geltona kortelė, kad nuraminti aistras, už nieką. Jis atsėdėjo 2 min. ir grįžo žaisti. Nurodė, kad žaidimo metu yra vienas teisėjas, prie stalo sekretoriatas ir vykdytojas N. G.. Jo ūgis 193 cm, svoris 108 kg. A. M. ūgis apie 180 cm., jo galva būtų ties jo pečiais., o svoris gali būti apie 50 kg. A. M. traumą galėjo gauti atsitrenkdamas į ji, gal jam sukantis atsitrenkė, nes buvo šalia. Jis nepajuto, ant jo rankos sužalojimų nebuvo. Kortelę jam buvo parodyta ir pasakė, „taip bus ramiau“, nieko neginčijo (t. 2, b. l. 43–45).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis A. M. parodė, kad (šeštadienį, po pirmos trisdešimt) viskas prasidėjo, kai kamuolys išėjo į užribį. Buvo tarprajoninės varžybos, dalyvavo jo komanda, komanda „S.“, Palangos komanda ir kt. tai buvo po pirmų trisdešimt minučių. Bėgo pasiimti kamuolio, S. jam užstojo ir neleido pasiimti. S. (B.) spaudė kamuolį sau tarp kojų, nors kamuolys buvo jų komandos. A. M. bandė kamuolį pasiimti į rankas, tačiau jis (S. B.) neleido, nustumdamas kojomis ir kūnu. Susierzinęs nustūmė jį nuo savęs. B. sakė „ką čia darai vaike“, jis jį necenzūriškai pasiuntė, B. sakė „tuoj būsi lavonas“. Papasavęs kamuolį nubėgo toliau. Maždaug po 30 sekundžių bėgo link vartų (gynybos), B. atbėgo prie jo, tarsi gaudydamas. Kamuolys tuo metu buvo kitoje aikštės pusėje, pas J. P.. Kiti žaidėjai buvo puolimo vietoje. Priešininkai saugojo kamuolį, kad neįmuštų. Su B. buvo kaip ir dviese ir dar vartininkas. Kai pasisuko į B., šis trenkė jam dešine alkūne. Atsisukęs matė, kaip ranką kėlė ir trenkė. Prieš suduodant buvo užsimota. Pataikė į lūpas, dantis. Prisikando lūpą. Susileido nuo skausmo. Skausmas ėjo per visus dantis, akys pradėjo ašaroti. Teisėjas nematė. Visa salė pradėjo rėkti, ūbauti. Jo komanda išėjo iš aikštės. Tai nebuvo žaidybinis momentas, tai buvo dėl susinervinimo, po pasakymo „lavonas tuoj būsi“. Po įvykio skaudėjo galvą, gėrė vaistus, apatinė lūpa buvo praskelta, neidavo atkąsti kieto maisto, valantis dantis bėgo kraujas (t. 1, b. l. 38–41).

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad incidentas buvo rungtynių metu tarp A. M., jo treniruojamo žaidėjo ir S. B.. Incidento pradžia buvo susikibirkščiavimas, kamuolys išėjo į užribį, A. M. norėjo pasiimti kamuolį, S. B. užstojo, tuomet A. M. S. B. stumtelėjo. Jis smūgio momento nematė. Matė, kad jo treniruojamas vaikas atėjo ant suoliuko kūkčiodamas ir sako, kad trenkė. O trenkė, ar ne, nematė. Gavosi chaosas, rungtynės sustabdytos, po to pratęsė rungtynes. Sportas yra emocija, pasitaiko pasikibirkščiavimų, pasakymų ir kitų dalykų. Visi nori laimėti. Buvo įtampa, tiksliai negali pasakyti, koks buvo rezultatas. Buvo II kėlinys, rungtynės ritosi į pabaigą, II kėlinio galas. Rezultatas nebuvo aiškus. Rungtynės buvo kovingos, bet iki to incidentų nebuvo. Salėje buvo žiūrovų. Žiūrovai visada labiau palaiko jaunesnius, sporto mokyklos, ar šiaip jaunesnius. Nusistatymo prieš kažką nejautė. Futbole yra žaidėjai. Žaidėjai iš sporto mokyklos, jei pilnamečiai, pasirašo už sveikatą. Trauma yra sporto dalis. Šioje situacijoje vyko sportinis konfliktas. Tai nesportinis elgesys, taip galiu įvertinti, jei buvo smūgis, už kurį yra baudžiama. Kiekvienas vertina skirtingai. Iš teisėjo pusės įvykis buvo įvertintas, S. B. buvo parodyta geltona kortelė. Buvo toks karštas veiksmas, kai turėjome aikštę palikti. Vaikas sakė, kad smogė. Sugrįžome ir pabaigėme, chaosas buvo. Kas konkrečiai nurodė, kad buvo smūgiuojama, negali pasakyti, nes tą situaciją seniai pamiršo. Įvykis buvo rungtynių metu. Kamuolys išėjo į užribį. A. M. siekė pasiimti kamuolį, o S. B. jam neleido. A. M. stumtelėjo S. B., jis buvau pasisukęs, atbėgo ir atseit smogė. Nuo atsistūmimo iki smūgio praėjo gal 10-15 sekundžių. Kamuolį išsispiria, ataka nuėjo link varžovų vartų. Apie įvykį sužinojo, nes žaidėjai stojo, nuėjau prie teisėjų pasiklausi ir chaosas buvo. Jis kaip treneris priėjo prie sprendimo trumpam palikti salę, vėliau sugrįžo pabaigti rungtynes. Po rungtynių A. M. medikų nereikėjo. Vaikui buvo šokas, sakė, kad skauda. Rungtinės pasibaigė, persirengė A. M., paklausiau, ar ko reikia, sakė, kad ne, tik skauda. Po rungtynių su tėvais susisiekėme. Tėvai paklausė, kas nutiko, paaiškino situaciją ir davė kontaktus. Pačio smūgio momento nematė. Ar tyčia jam smogė, neklausė. Pasikarščiavo ne A. M., kitas žaidėjas. Jis suprato, kad A. M. smogė, jei buvo smūgis, tai buvo tyčinis. Negali atsakyti, ar smūgis buvo tyčinis, ar netyčinis, galimai tyčinis, nes žaidėjai susikibirkščiavo. Kad smogė ranka sakė A. M.. Jam sakė, kad S. B. pasivijo ir trenkė ranka, su kuria ranka neklausė, smūgio mechanizmo neklausė, nesigilino į smulkmenas. Trenkė į veido sritį. Teisėjo švilpukas buvo, kai žaidimas buvo sustabdytas, po incidento, taip supratau. Iki išvedant žaidėjus iš salės, teisėjo švilpukas buvo, parodė S. B. kortelę, o už ką negali pasakyti. Futbole yra geltona ir raudona kortelė. Nežaidybiniu variantu gali būti rodoma ir geltona ir raudona. Šiuo atveju, galimai kai buvo smogta, turėjo būti raudona kortelė už nesportinį elgesį. Matė, kad S. B. bėgo iš paskos A. M., atstumas tarp jų buvo gal du metrai, ar pasivijo, nematė. Tarp A. M. ir S. B. ūgio skirtumai yra. S. B. yra aukštesnis ir jo kūno sudėjimas didesnis. Abiejų žaidėjų veiksmai turėjo būti įvertinti geltona kortele. Jis matė, kad buvo susikibirkščiavimas, rungtynės įtemptos, tačiau negali matyti visko, kas vyksta. Po rungtynių su protokolu nesusipažino. Jei vaikas susižaloja, jo atsakomybė yra iškviesti pirmą pagalbą ir pranešti tėvams.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad futbolo varžybų metu, buvo išspirtas kamuolys. A. M. norėjo išspirti ir S. B. neleido, stovėjo prie A. M.. Teisėjas sustabdė žaidimą, sakė atsitraukti. A. M. bėgo tiesiai, S. B. paskui jį ir jis mostelėjo su ranka į veidą. Varžybos buvo nutrauktos, paskui grįžome pabaigti. A. M. bėgo į puolimą, šalia buvo S. B.. S. B. bėgo paskui A. M. ir buvo viena ranka mostas. Su kuria ranka, nepamenu. Ranka atsitrenkė prie A. M. veido. A. M. buvo išsigandęs, neatsimena, ar toliau galėjo žaisti. Žaidimo metu būna, kad susinervina ar iš inercijos suduoda kitam. A. M. bėgo nugara, o S. B. bėgo tiesiai, atsisukęs kažką sakė ir sudavė. Iš kurios rankos buvo mostas neatsimena, nors rankos mostą matė. Jis buvo pasodintas ant suolo ir matė. Matymo vaizdas buvo sunkus, vaikščiojo treneris, teisėjai. Nuo pirmo momento, kai A. M. norėjo išsimesti kamuolį ir bėgo į puolimą, S. B. mostas buvo po poros sekundžių. Jų treneris buvo išsigandęs, susinervinęs, pasakė žaidėjams eiti į persirengimo kambarį. Teisėjai nematė, ką S. padarė, nes žiūrėjo į kamuolį. Nepamena, kokia buvo A. M. sveikatos būklė. Mano, kad tai buvo padaryta tyčia, A. M. išsigando sudavimo. Salė pradėjo šaukti, buvo šurmulys. Tokio šurmulio paprastai nebūna. S. B. trukdė A. M. išsispirti kamuolį. Jis matė, kai S. B. trukdė išsispirti, todėl A. M. rankomis pastūmė S. B.. Sigitas nusekė A. M. priekiu. A. M. bėgo nugara link priešininkų vartų, o S. B. veidu link A. M.. Ar abu buvo vienas priešais kitą, nepamena. Kaip atrodė smūgis, nepamena. Kuria rankos dalimi sudavė nepamena. Kad smūgis buvo tyčinis, suprato, kai A. M. pastūmė S. B. ir jie apsižodžiavo. A. M. bėgo į puolimą, S. B. nusekė, pribėgo, akimirka ir sudavė. Geltona kortelė rodoma už grubų žaidimą, raudona - už nesportinį elgesį. Taisykles pažeidė abu ir A. M., ir S. B.. Mostas yra tai didžiulis taisyklių pažeidimas ir rodoma raudona kortelė. Jie iš karto nebuvo įvertinti. Ar vėliau buvo įvertinti – nepamena. Žaidimo metu stumdytis negalima, galima naudoti petį.

Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už praeitą žiemą, sausio mėnesį, futbolo varžybų metu, žaidėjas atsitrenkė į kito žaidėjo ranką. Kas atsitrenkė į S. B. ranką, nežino. Jis tuo momentu sėdėjo ant atsarginio suolelio ir stebėjo. Buvo kamuolys išėjęs į užribį ir S. B. kamuolį buvo prispaudęs su koją ir laikė tempdamas laiką. Jaunuolis iš nervų priėjo ir trenkė S. B. su kumščiais. Žaidimas vyko toliau. Sigitas pakėlė ranką, o kadangi jis yra aukštesnis, jaunuolis į ją atsitrenkė. Teisėjas nesušvilpė. Nuo tos vietos kur išsispyrė ir vyko incidentas, gal 10-15 metrų, gerai matėsi vaizdas. Sporto mokyklos mokinys bėgo į priekį veidu, o šalia bėgo S. dengdamas varžovą. S. dengė nugara kitą žaidėją. Du žaidėjai, vienas puola, kitas dengė ir atsitrenkė. Jie buvo šalia vienas kito. Sporto mokyklos žaidėjas atsitrenkė su veidu, nes susiėmė už veido. S. B. gal toks mostas buvo. S. yra aukštesnis, iškeli tuo momentu ir atsitrenki. Atsitrenkimas nemanau, kad buvo stiprus. Užsidengė veidą gal ir vaidindamas, kad teisėjas pamatytų. Salėje pasikeitė garsas, žaidė dėl II vietos, įtampos buvo, gal tėvų daugiau buvo, gal nematė kas įvyko ir taip sureagavo. Treneris sukvietė vaikus ir išėjo lauk protestuodami, vėliau grįžo ir tas pats žaidėjas žaidė. Nemanau, kad buvo kažkas rimto jei grįžo žaisti. Iš teisėjavimo pusės, geltoną kortelę parodė S. B., kad emocijas nuramintų. A. M. ir S. B. bėgo kartu, S. B. buvo arčiau savo vartų, greta vienas kito bėgo. Atsitrenkimas įvyko rankos pakėlimu, gindamasis, judesio darymu. Gintis reikėjo nuo žaidėjo, kuris būtų laisvas ir būtų pelnęs įvartį. Negalima paleisti laisvo žaidėjo ir reikia jį ginti. Liudytojo vertinimu, S. B. netrenkė, gynėsi, buvo gynybinė pozicija.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė kad žiemą vyksta futbolas, buvo varžybos. Paskui balkone žiūrėjo jau kitas varžybas, buvo daug žiūrovų. Žaidė sporto mokyklos auklėtiniai su komanda „S.“. Žaidimo metu kamuolys išėjo į užribį, vaikas norėjo įvesti kamuolį į žaidimą, S. B. prie kamuolio atsistojo arti, neleido išspirti, vaikas su dviem delnais pastūmė į krūtinės vietą, kažką jie kalbėjosi, nesigirdėjo. Paskui pasistatęs kamuolį, teisėjas kažką irgi pasakė, išmušė kamuolį atgal, o pats bėgo į puolimą ir S. B. kartu bėgo. Susigretinto ir su viena išorine rankos puse įtrenkė į veidą, vaikas susiėmė už veido. Teisėjas ir sekretoriatas nematė. Niekas nepastebėjo, paskui sušvilpė ir sustabdė varžybas. Po to teisėjai sprendė problemą, vaikas atsisėdo ant suoliuko, varžybos buvo pratęstos, S. B. buvo parodyta geltona kortelė. Kamuolys buvo atiduotas į gynybinę poziciją, o sporto mokyklos auklėtinis pasidavė į puolimą. A. M. bėgo priekiu į puolimą, S. B. susilygino su pečiais ir lygiagrečiai bėgo, S. B. dengė. Futbole vyksta labai daug dalykų. Jie susilygina pečiais ir rankos mostelėjimas, buvo smūgis į galvą, į veidą ir užsidengė. Jie bėgo prieš jį, bėgo kartu. Smūgis buvo iš kairės rankos delno ir kliuvo į veido sritį. Ar buvo rankos ištiesimas, ar smūgis, negali pasakyti, ar tyčinis, taip pat sunku nuspėti, gal S. B. mostelėjo. Jis buvo balkone ir buvo emocijos. Visas balkonas sureagavo, kai teisėjas nesušvilpė. Visas žaidimas vyksta iki švilpuko. Atstumas nuo manęs iki išspyrimo gal 20 metrų. Jam viskas matėsi. Iš užribio į aikštelę pirma pajudėjo sporto mokyklos vaikas, S. B. nežinojo kur jis bėga. S. B. susilygino su juo, nes dengė.

Iš A. M. pareiškimo policijai ir liudytojo parodymų nustatyta, kad 2020-02-15 apie 13-14 val. Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje futbolo rungtynių metu tyčiniais priešininkų komandos žaidėjo veiksmais sužalotas jo nepilnametis sūnus A. M.. Sūnus sakė, kad priešininkų komandos žaidėjas (vėliau sužinojo, kad tai buvo S. B.), bėgdamas pro šalį, tyčia alkūne trenkė jam į veidą. Nuo smūgio sūnus pargriuvo. Po rungtynių jautė skausmą viršutiniame žandikaulyje. 2020-02-17 kreipėsi į odontologijos kliniką Kretingoje Birutės g. 1. Buvo nustatytas stiprus sumušimas (t. 1, b. l. 1–3).

Iš A. M. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenų nustatyta, kad tiriamajam konstatuota netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje, su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus apatinės lūpos dešinę sritį iš dešinės į kairę kryptimi galvos atžvilgiu. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2020-02-17 9 val. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 46–47).

Iš 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių (II lygos) „S.“ komandos paraiškos nustatyta komandos sudėtis (t. 1, b. l. 159), 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių (II lygos) „SM2“ komandos paraiškos nustatyta komandos sudėtis (t. 1, b. l. 160).

Iš Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių protokolo matyti rungtynių eiga ir rezultatai (t. 1., b. l. 164).

Iš 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių nuostatų nustatyta nuobaudų skyrimo rūsys (t. 1, b. l. 165–167).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Teismas nuodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Teismas nurodo, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika priskiriama materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, t. y. norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, ar trumpą susargdinimą.

Nagrinėjamu atveju S. B. kaltinamas tuo, kad 2020-02-15 apie 13 val. Kretingos r., Kretingsodžio k., Sodžiaus g. 1C, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, futbolo rungtynių metu, įvykus tarpusavio konfliktui, S. B. tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam A. M. į veidą padarydamas netaisyklingos formos kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruvą viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje pateikti šie duomenys: 2020-02-17 odontologo įrašai, kuriuose nurodyta, kad A. M. atvyko 2020-02-17 9.00 val. dėl traumos, kad trauma įvyko 2020-02-15 apie 13 val., kai gavo smūgį iš alkūnės į veidą, kad skauda priekinį dantį (t. 1, b. l. 11–12), 2020-02-19 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl pakartotinės rentgeno nuotraukos (t. 1, b. l. 44–45), 2020-02-19 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje pusėje, su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio 21-22 dantenose; sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčių daiktu, paveikus apatinės lūpos dešinę sritį iš dešinės į kairę kryptimi galvos atžvilgiu, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms; sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ribų bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis sužalojimas maždaug prieš keturias paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2020-02-17 9 val. (kreipimosi į odontologą data ir laikas), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui; neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas. Šie medicininiai duomenys, liudytojų parodymai, kurie dėl fizinio incidento rungtynių metu yra nuoseklūs, sudaro pagrindą pripažinti, kad A. M. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2020-02-15 futbolo rungtynių metu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2020-02-15 Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, rungtynių tarp futbolo komandų „S.“ ir „K. S. m. 2“ metu teisėjavo A. Ž., kuris dėl incidento rungtynių metu tarp žaidėjų A. M. ir S. B., paskyrė S. B. nuobaudą – 2 min. už nesportinį elgesį.

Teismas nurodo, kad futbolo varžybų aikštės teisėjas yra pagrindinis arbitras, stebintis ir kontroliuojantis varžybų eigą, turintis kompetenciją dėl pažeistų taisyklių stabdyti varžybas, taip pat už padarytas pražangas, priklausomai nuo jų sunkumo, skirti žaidėjams drausmines nuobaudas nuo žaidėjo pašalinimo 2 min. be teisės jį pakeisti iki diskvalifikacijos iš pirmenybių už itin grubius pažeidimus bei taisyklių nesilaikymą viešoje erdvėje, varžybų organizatorių nurodymų nevykdymą (2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių nuostatų 18 punkto nuostatos (t. 1, b. l. 166).

Apklausiamas teismo posėdyje A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisėjavo rungtynėse, kuriose žaidė komandos „S.“ ir „K. S. m. 2“, kurių metu įvyko incidentas, pirmiausia dėl to, kad S. B. neleido išsimeti kamuolio A. M. ir pastarasis pastūmė S. B., o už akimirkos išgirdo salės reakciją, kad mušasi. Po antrojo incidento buvo sustabdytos varžybos ir S. B. parodyta geltona kortelė (iš pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo parodyta raudona kortelė, vėliau patikslino, savo parodymus, t. y. kad buvo parodyta geltona kortelė). Kad įvyko incidentas, suprato pagal žiūrovų reakciją, nes incidento nematė, t. y. nematė, kad S. B. smūgiavo. Nurodė, kad kortelės parodymas, tai siekis suvaldyti situaciją, sudrausminimas. Netikėti varžybų arbitro liudytojo A. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo.

Byloje apklausti liudytojai buvo S. B. ar A. M. komandos nariai, rungtynes stebėję sirgaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai skyrėsi ir nesutapo, vieni buvusį incidentą vertino, kaip tyčinį veiksmą, kiti, kaip žaidybinį momentą. Šie liudytojai nurodė, kad matė incidentą tiesiogiai: E. G., V. G., E. Ž., E. P., J. P., G. Č. ir G. A., tačiau šių parodymai dėl paties incidėnto/smūgio (kaip buvo užsimota, smūgiuota, kaip žaidėjai vienas kito atžvilgiu buvo/stovėjo/bėgo) nesutapo.

Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad S. B. komandos nariai: E. Ž., G. Č., G. A. matytą situaciją vertino, kaip žaidybinį momentą.

Tuo tarpu nukentėjusiojo komandos nariai ir sirgaliai: D. B., E. G., J. P., šią situaciją labiau vertino ir matė, kaip tyčinį veiksmą, kurį susisiejo su prieš tai buvusiu incidentu, kai A. M. išsimesti kamuolį trukdė S. B. ir šis jį pastūmė rankomis. Teismas nurodo, kad liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad tokiu būdu S. B. kerštavo tokiu būdu, teisiamajame posėdyje nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kartu nurodė, kad galėjo būti ir žaidybinis momentas. Liudytojas J. P. nors nurodė, kad matė smūgį, tačiau nei kaip smūgiuota, su kuria rankos dalimi smūgiuota paaiškinti negalėjo.

Teisiamajame posėdyje apklaustus liudytojus V. G., E. P. galima laikyti neutraliais, nes V. G. pildė protokolą, o E. P. į varžybas atėjo, kad praleistų laiką. Liudytojas V. G. nurodė, kad matė incidentą, tačiau S. B. stovėjo šonu ir tokiu būdu uždengė A. M., todėl jis matė, kaip atsilošia A. M. galva, tokiu būdu suprato, kad buvo smūgis, tačiau negalėjo paaiškinti smūgio trajektorijos ir pan., nes nematė. tuo tarpu liudytojas E. P. nurodė, kad S. B. bėgdamas įtrenkė, tačiau smūgį vertina kaip žaidybinį momentą, nes panašių atvejų būna.

Aptartų liudytojų prarodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad incidentas, kontaktas buvo, nors teisiamojo posėdžio metu S. B. neigė, sakė kad net nejuto kontakto, tačiau vien kontakto nepakanka, kad kitų atsakomybė BK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Proceso dalyviai teisminio proceso metu, vertindami šią situaciją, akcentavo salės reakciją. Nagrinėjamu atveju liudytojų subjektyviam suvokimui dėl pamatyto incidento ir jo vertinimo be abejonės turėto įtakos ir pačių incidente dalyvavusių žaidėjų individualumas. S. B. buvo ženkliai vyresnis už A. M. (rungtynių metu buvo keturiasdešimt aštuonių metų), pakankamai aukštesnis už A. M. (nurodė, kad nukentėjusysis buvo jam iki pečių) bei stambesnio kūno sudėjimo. Tokia išvada darytina iš to, kad liudytojai duodami parodymus žaidėjus įvardijo, kaip „suaugęs“ ir „vaikas“, atitinkamai liudytojai nurodė, kad labiau salėje buvo jaučiamas „jaunuolių“ komandos palaikymas. Teismas nurodo, kad nors apklausti liudytojai nurodė, kad salės reakcija buvo audringa, triukšminga, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali būti pagrindas pripažinti S. B. veiksmų tyčiniais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekvienas sportininkas, pasirinkdamas pagal poreikius ir sugebėjimus sporto šaką, kurioje apibrėžtų taisyklių ribose leistinas fizinis kontaktas (ribinis smurtas), tuo pačiu prisiima tam tikrą riziką dėl varžybų metu galimo fizinio skausmo bei sveikatos sutrikdymo dėl patirtų traumų. Varžybų, kuriose leistinos įvairaus pobūdžio grumtynės, įkarštyje neretai kyla kivirčai dėl vienokio ar kitokio pažeidimo, peraugantys į susistumdymus tarp žaidėjų. Praktikoje sportinių varžybų metu aikštėje kilę panašaus pobūdžio incidentai įprastas reiškinys, kuris nėra baudžiamosios teisės šakos objektas, todėl atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus negalima, kadangi fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas arenoje, aikštelėje turi imunitetą nuo baudžiamosios justicijos, nes ir valstybė, toleruodama tokio pobūdžio sporto šakas, sutinka su tam tikro lygmens rizika, priešingu atveju, sporto varžybos prarastų bet kokį patrauklumą ir būtų sukurtas precedentas, kai dėl taisyklių ar kvazitaisyklių (susiformavusių tradicijų konkrečioje sporto šakoje) pažeidimo, jeigu dėl to sportininkas patyrė skausmą ar buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata pažeidėjo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir reikalaujama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismas pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). E. Ž. Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad vertinant šią futbolo varžybų situaciją baudžiamosios teisės aspektu, negalima praplėsti baudžiamosios jurisdikcijos ribų ir pažeisti šios teisės kaip ultima ratio taikymo principą, t. y. nesant konkrečių, neabejotinų duomenų dėl buvusio kontakto, t. y. tyčinio veiksmo, kurio tikslas sukelti asmeniui sveikatos sutrikdymą, o ne dengti varžovą, siekiant laimėti varžybas, nuteisti asmenį nėra teisės aktuose nustatytų sąlygų kilti atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Esant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, S. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priėmus S. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., A. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Išaiškintina, kad A. M. turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo CPK nustatyta tvarka, pateikdamas ieškinį teismui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareikštą šioje byloje A. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.