Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-29 · Byla Nr. N1-54-944/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
N1-54-944/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07063-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-54-944/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07063-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.1.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, Rimai Šaulienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, Danutei Rudienei,kaltinamajam S. B., jo gynėjui Romanui Lupeikai,nukentėjusiojo A. M. atstovams pagal įstatymą tėvui A. M., motinai P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje; (duomenys neskelbtini); LR pilietis; deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); vedęs; aukštesniojo išsilavinimo; dirba UAB „A.“ darbų vadovas; neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2020-02-15 apie 13 val. Kretingos r., Kretingsodžio k., Sodžiaus g. 1C, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, futbolo rungtynių metu, įvykus tarpusavio konfliktui, S. B. tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam A. M. į veidą padarydamas netaisyklingos formos kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruvą viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu S. B. savo kaltę neigia ir prašo jį išteisinti, civilinio ieškinio nepripažino. Nurodė, kad praeitų metų (2019 m.) gruodžio mėn. 15 d. ar 16 d. vyko rajono pirmenybinės varžybos, II lygoje. Antro kėlinio metu, likus žaisti iki kėlinio pabaigos 10 min., jo komandai pirmaujant, kamuolys išėjo į užribį ir jis kamuolį prispaudė tarp kojų. Pribėgo A. M., stūmė jį su delnu į veidą, stipriai trenkė su kumščiais į krūtinę. Jis jam sakė „ką darai“. A. M. atsakė jam necenzūriniais žodžiais. Jis atsisuko į teisėją. Teisėjas sušvilpė ir liepė jam atsitraukti. A. M. išsimušė kamuolį ir pradėjo kamuolį varytis. Jis vijosi A. M.. Veiksmas vyko link jų vartų. Nežino, ar perdavė jam kamuolį, ar išsimušė. Jis dengė A. M., A. M. buvo puolime, jis nubėgo link centro ir pamatė, kad A. M. susiėmė už veido. Rungtynės buvo sustabdytos. A. M. komandos treneris pradėjo šaukti. Jis gavo geltoną kortelę. Jis nesmūgiavo, kontaktas buvo, bet neagresyviai, A. M. galėjo ir pats įsidaužti. A. M. buvo jam iš dešinės ir nepajuto kontakto. Jo pozicija buvo kaip gynėjo, o A. M. buvo puolime. Bet salėje būna ir pasikeitimai. Kamuolys buvo perėjęs į kitą aikštės pusę. Įvykis buvo žaidimo metu, jo eigoje vyko veiksmas. Kai treneris išsivedė A. M. komandą, ir grįžo atgal į salę, jam buvo paskirta geltona kortelė, kad nuraminti aistras, už nieką. Jis atsėdėjo 2 min. ir grįžo žaisti. Nurodė, kad žaidimo metu yra vienas teisėjas, prie stalo sekretoriatas ir vykdytojas N. G.. Jo ūgis 193 cm, svoris 108 kg. A. M. ūgis apie 180 cm., jo galva būtų ties jo pečiais., o svoris gali būti apie 50 kg. A. M. traumą galėjo gauti atsitrenkdamas į ji, gal jam sukantis atsitrenkė, nes buvo šalia. Jis nepajuto, ant jo rankos sužalojimų nebuvo. Kortelę jam buvo parodyta ir pasakė, „taip bus ramiau“, nieko neginčijo (t. 2, b. l. 43–45).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis A. M. parodė, kad (šeštadienį, po pirmos trisdešimt) viskas prasidėjo, kai kamuolys išėjo į užribį. Buvo tarprajoninės varžybos, dalyvavo jo komanda, komanda „S.“, Palangos komanda ir kt. tai buvo po pirmų trisdešimt minučių. Bėgo pasiimti kamuolio, S. jam užstojo ir neleido pasiimti. S. (B.) spaudė kamuolį sau tarp kojų, nors kamuolys buvo jų komandos. A. M. bandė kamuolį pasiimti į rankas, tačiau jis (S. B.) neleido, nustumdamas kojomis ir kūnu. Susierzinęs nustūmė jį nuo savęs. B. sakė „ką čia darai vaike“, jis jį necenzūriškai pasiuntė, B. sakė „tuoj būsi lavonas“. Papasavęs kamuolį nubėgo toliau. Maždaug po 30 sekundžių bėgo link vartų (gynybos), B. atbėgo prie jo, tarsi gaudydamas. Kamuolys tuo metu buvo kitoje aikštės pusėje, pas J. P.. Kiti žaidėjai buvo puolimo vietoje. Priešininkai saugojo kamuolį, kad neįmuštų. Su B. buvo kaip ir dviese ir dar vartininkas. Kai pasisuko į B., šis trenkė jam dešine alkūne. Atsisukęs matė, kaip ranką kėlė ir trenkė. Prieš suduodant buvo užsimota. Pataikė į lūpas, dantis. Prisikando lūpą. Susileido nuo skausmo. Skausmas ėjo per visus dantis, akys pradėjo ašaroti. Teisėjas nematė. Visa salė pradėjo rėkti, ūbauti. Jo komanda išėjo iš aikštės. Tai nebuvo žaidybinis momentas, tai buvo dėl susinervinimo, po pasakymo „lavonas tuoj būsi“. Po įvykio skaudėjo galvą, gėrė vaistus, apatinė lūpa buvo praskelta, neidavo atkąsti kieto maisto, valantis dantis bėgo kraujas (t. 1, b. l. 38–41).

Nukentėjusiojo A. M. atstovas pagal įstatymą A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko vasario mėn. Jis dirbo, žmona paskambino ir pasakė, vaikas parėjo verkdamas, nes skauda priekiniai dantys. Sūnus sakė, kad S. B. iškirto su alkūne aikštės viduryje. Tada jis paskambino sūnaus treneriui, kad gautų S. B. telefono numerį. S. B. pasakė, kad neturi laiko kalbėtis, nes turi vykti į balių. Žmona nuvažiavo su vaiku į policiją, tačiau tą dieną niekas negalėjo priimti pareiškimo. Žmona sakė, kad važiuos pas gydytoją pasitikrinti. Jei viskas gerai, tai nieko, o jei bus – rašys pareiškimą. Vaiką buvo nuvežęs pas dantistę ir pasakė, kad yra skilusi danties šaknis. Paskambino S. B., kad reikia sumokėti 60 Eur už 4 vizitus pas daktarą ir pasirašyti lapą, jei metų laikotarpyje vaikui iškris dantys, reikės sumokėti. S. B. nesutiko, todėl jis parašė pareiškimą. Dėl įvykio kalbėjo su treneriu, kuris pasakė, kad nematė kaip įtrenkė, bet kai pradėjo žmonės šaukti, atsisuko. Po įvykio žmona sakė, kad vaikas verkė, gulėjo lovoje, nieko negali daryti su priekiniais dantimis, davė nuskausminamųjų. Pirmadienį važiavo pas daktarą ir mėnesį laiko sūnui buvo sunkiai, bijojo, kad dantys neiškristų. Sūnui sunkiai buvo kąsti su priekiniais dantimis. Kai dėjo su alkūne ir automatiškai kliuvo į lūpas, lūpa prasikerta. Sūnus bijojo eiti į varžybas, susitikti su S. B.. Treneriui pasakė, kad, kai žais S. B., neleistu sūnaus į aikštę. Nurodė, kad kirto tyčia ir žodžius pasakė, kad „lavonas“. Jis pasakė tai, ką am buvo nurodęs treneris, nes jis varžybose nebuvo.

Civilinio ieškovo A. M. atstovo pagal įstatymą civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti S. B. pripažinus kaltu, priteisti A. M. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad S. B. savo neteisėtais nusikalstamas veiksmai sukėlė sūnui, kuriam tuo metu buvo 14 metų, didelius fizinius skausmus. Sūnus A. M. buvo tiesiog pažemintas, kitų asmenų akivaizdoje. Tai jam sukėlė didelį stresą, nepatogumus tolimesniam bendravimui, su pažįstamais ir klasės draugais. Buvo matomi akivaizdūs sužalojimai veide, lūpų srityse. Ilgą laiką jautė skausmus burnoje, skaudėjo priekiniai dantys. Tai sukėlė nepatogumus valgant, nes priekiniai dantys buvo labai jautrūs, sutinusios lūpos.

Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pareigos futbolo žaidime kaip sekretoriaus: žiūrėti įvarčius, laiką. Rungtynių pabaigoje įvyko susistumdymas, kas yra įprasta futbolo varžybose. Daug isterijos paskleidė nukentėjusiojo treneris, žiūrovai kažką įžiūrėjo. jis asmeniškai nieko nematė, t. y. matė, tik kad susistumdė. Kas kam daužė negali pasakyti. Jis tuo metu buvo užsiėmęs registracija. Po įvykio reakcija buvo labai arši iš trenerių. Buvo eilinės rungtynės, rajono futbolo pirmenybinės, moksleiviai, tai sporto mokykla, ir suaugusieji – S. B. komanda. Rungtynės buvo apylygės. Jis negali pasakyti, ar teisėjas užfiksavo pražangą. Įvykis buvo žaidimo metu. Ten vyko dvikova, vienas veda, kitas ginasi, draugai padeda. Bet kada gali būti daug kontaktų, pastūmimų. Prieš tai nematė jokio incidento. Jo nuomone, situaciją geriausiai galėjo matyti teisėjas, abu vartininkai. Buvo jaunuolio trenerio reakcija, kuris griebė už telefono ir jam atrodė, kad skambino tėvams, kad vyresnis nuskriaudė jaunuolį. Jei būtų rimta trauma, patys kviestų gydytojus, bet to nebuvo. Paaiškino, kad galima stumti taisyklių ribose, stumti pečiu, kovoti dėl kamuolio, jei peržengiamos ribos, rodoma geltona kortelė. Jis, kaip žaidėją S. B. charakterizuoti negali, tačiau, kaip žmogus, jis širdimi ir galva atsidavęs už komandą, yra karštas, reiškia pretenzijas, tikras sportinis charakteris, kovoja iki kraujo. Tame kontaktų rate, ar pastūmė B., konkrečiai nematė, kad stumtelėjo gal ir pamiršo. Pastūmimą matė, tai buvo prie sienos. Neatsimena kas už tai buvo nubaustas, ar sušvilpė teisėjas, neatsimena. Įvyko susistumdymas: S. B. kažkas pastūmė. Nematė, kad S. B. stūmė A. M., taip pat nematė parkritusio vaiko. Buvo žodinis susistumdymas, apsižodžiavimas, fizinio kontakto nematė. Neatsimena ar S. B. buvo skirta, kokia nuobauda neatsimenu. Po įvykio kalbėjosi, kas atsitiko, susidarė įspūdį, kad A. M. kliuvo į pilvą, lygtai su M. V. kalbėjo, kad į veidą kliuvo. Dažnai būna, kai jaunimas susiduria su senukais, bando nutraukti varžybas. Trenerio uždavinys neišleisti komandos iš salės, o treneris M. V. gali. Nukentėjusįjį A. M. žino, perspektyvus, nes domisi tais vaikais ir trenerį M. V. gerai pažįsta, daug vaikų pažįsta.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad varžybos buvo labai įtemptos. Iki varžybų pabaigos buvo likusios maždaug 5 minutės. Į jo vartus skyrė baudos smūgį. Jį įmušė ir jis pasikeitė su kitu žaidėju, atsisėdo ant suoliuko. Maždaug po 1 min. kamuolys išėjo į užribį, panašiai ties aikštės viduriu. A. M. norėjo kuo greičiau paimti kamuolį, bet S. B. jam neleido, užstojo kamuolį. A. M. S. B. pastūmė ir pasidėjo kamuolį, kad galėtų grįžti į žaidimą. Jis pačio smūgio nematė, buvo atsisėdęs, negali pasakyti, ar tai buvo specialiai padaryta, ar ne, kažkoks mostas buvo. Visa salė sukruto, atsistojo. Visa jų komanda išėjo iš salės, bet po kiek laiko vėl grįžo. Jis matė tą mostą. Tai įvyko varžybų metu. Jei prieš tai tarp A. M. ir S. B. buvo mini konfliktas, tai galima pamanyti, kad tai nebuvo netyčinis veiksmas. Tačiau visada būna sutapimų. Varžybų metu tokių atvejų būna dažnai. A. M. nieko blogo nepadarė, jis tiesiog norėjo kuo greičiau pasiimti kamuolį. Tai netraktuojama kaip bauda, bet tai priklauso nuo teisėjo. Mini konfliktas vyksta, nes vienas žaidėjas nori „temti“ laiką, o kitas kuo greičiau pasiimti kamuolį. Tai varžybinis momentas. Tos varžybos buvo gana įtemptos. Žodžių, ar gestų šio incidento metu nemačiau. Vaizdą truputį galėjo užstoti ir mūsų treneris, nes jis pastoviai vaikščiojo palei suoliuką ant kurio aš sėdėjau. Geriausiai tą momentą galėjo matyti jo draugas E. G. ir mano treneris M. V., jis matė tik patį mostą. Vienam šis veiksmas gali atrodyti tyčinis, kitam – ne, bet jei atsižvelgiant į aplinkybes, kurios buvo prieš tai, galima susidaryti vaizdą, kad tai buvo tyčinis veiksmas. Po įvykio A. M. apsiverkė ir jam pradėjo klibėti dantys, tada visa komanda išėjo persirengti, nes jeigu teisėjai nereaguoja, jų komanda nusprendė išeiti. Treneris pakalbėjo su teisėjais, kurie S. B. parodė geltoną kortelę jų komanda tęsė varžybas. Situacija, kaip ir sakiau, kaip pažiūrėsi, gal ir tyčinė, gal ir ne, nes salės futbole tokių mikrodvikovų būna dažnai. A. M. lyg stovėjo, ar bėgo, neprisimena tiksliai, S. B. ar ėjo, ar bėgo, irgi negali pasakyti. Kamuolys tuo metu buvo žaidime, bet ne prie jų. Pataikė S. B. A. M. į veidą. Paties momento nematė, matė, kaip S. B. ranka „ėjo“ link A. Jis buvo kitoje aikštės pusėje, sėdėjo ant suoliuko. Jis nematė paties smūgio, kai pataikė į veidą, bet matė rankos mostą. Liudytojo nuomone, jei tarp A. M. ir S. B. buvo konfliktas, tai tas veiksmas galėjo būti ir tyčinis. Nuo šio įvykio praėjo daug laiko, jis tikrai gali teigti, kad A. M. veiksmas buvo tikrai žaidybinis, kiekvienose varžybose būna tokių apsistumdymų. Kai S. B. laikė kamuolį ir A. M. jį pastūmė, nepamena, ar salėje jau kilo triukšmas, tačiau kai įvyko antras kontaktas, salėje kilo didesnis triukšmas. A. M. išsispirdamas kamuolį iš užribio, jį adresavo kitam žaidėjui. Nepamena, kuriam žaidėjui adresavo, negali pasakyti, ar A. M. stovėjo jų komandos aikštelės pusėje, ar priešininkų, faktas, kad jis buvo ties viduriu.

Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pažiūrėti rajoninių futbolo varžybų. Buvo paskutinės žaidimo minutės, kai kamuolys išriedėjo į užribį. Jį jaunuolių komandai reikėjo išsimesti. A. M. priėjo išsimesti kamuolio, bet vyriškis trukdė užstodamas jam kamuolį. Tuo metu buvo svarbus laikas, nes kiek pamena buvo lygus rezultatas. Tada A. M. kumščiais įsirėmęs į pečius nustūmė vyriškį nuo kamuolio ir komandos draugams išspyrė kamuolį. Tada vyriškis pradėjo eiti link A. M.. Jis buvo balkone virš įvykio, ką jie kalbėjo negirdėjo, nes buvo triukšmas, tačiau matė, kaip A. M. ėjo atbulas link sienos, link kitų vartų, ne tų, kur vyko tuo metu žaidimas. Vyriškis ėjo link A. ir kažką sakydamas užvožė jam per veidą. A. M. nepažįsta, A. M. jam parašė į Facebook, ir paklausė, ar galės paliudyti, kaip viskas buvo. S. B. taip pat nepažįsta. Liudytojas buvo balkone, o įvykis buvo ties ta vieta, kur jis žiūrėjo varžybas. Jam niekas vaizdo neužstojo, matė tiesiai visą įvykį, nes žiūrėjo stovėdamas. Liudytojo nuomone, teisėjas tiesiog turėjo įspėti vyriškį, kad šis pasitrauktų, nes vyriškis piktybiškai elgėsi neleisdamas išsimesti kamuolio, o laikas ėjo. Liudytojas palaikė jaunuolių komandą, nes ten žaidė jo draugas. Salėje jautėsi, kad žiūrovai labiau palaiko jaunuolių komandą, nes gal būt varžybas stebėjo ir jų tėvai. Žiūrovai vyriškiui šaukė, kad pasitrauktų nuo kamuolio. Tik išsimetus kamuolį, įvyko antras epizodas. A. išsispiria kamuolį. Smūgį matė, smūgis buvo ne su kumščiu, jis buvo į žandikaulį, į šoną užsimojus ranka. Vyriškis trukdė išsimesti kamuolį. A. M. S. B. pastūmė ir išsispyrė kamuolį. Tada kažką vienas kitam pasakė ir A. M. pradėjo atbulomis trauktis, nes vyriškis ėjo link jo. Jie buvo atsisukę vienas į kitą. Matė, kaip S. B. užsimojo ranka ir suduoda A. M., kuris parkrenta, suklumpa ir susiima už veido, o vyriškis tiesiog nueina. Visi, kas buvo balkone į tai sureagavo. Kiek pamena, po šio įvykio A. M. su treneriu išėjo į rūbinę. Smūgis buvo ranka į veidą, dešine ranka, ne kumščiu, tarp riešo ir alkūnės vidine puse.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną į varžybas atvyko, kaip komandos vadovas. Po šių varžybų turėjo vykti jų komandos varžybos. Protokolą pildė salėje prie sekretoriato, kuris yra prie sienos, ties salės viduriu, kai įeini pro duris, jis kitoje salės pusėje, iki jo reikia eiti palei sieną, kad nemaišyti žaidimui. Iki varžybų pabaigos buvo likusios apie 5-6 min. Salėje jautėsi varžybinė atmosfera, nes vyko varžybos dėl 3-ios vietos. Rezultato nepamena, bet buvo apylygis. Įvykio priešistorės nežino, nematė, tik matė momentą, kai pakėlė akis. Tada A. M. ir S. B. stovėjo vienas prieš kitą. Matė, kad tas berniukas atsilošė ir susiėmė už veido. Įvykį matė iš šono, kodėl A. M. susiėmė už veido, nematė. Salėje buvo triukšmas, matyt dėl to įvykio, žiūrovai pradėjo šaukti. Ką jie šaukė, nepamena. Jaunuolių komanda po įvykio išėjo iš salės, nebežaidė, bet po kiek laiko jie sugrįžo ir pabaigė varžybas. Kai komanda sugrįžo į salę, teisėjas S. B. davė nuobaudą už nederamą elgesį – 2 min. S. B. atėjo prie sekretoriato stalo atlikti nuobaudos. Liudytojas jam pasakė, kad taip daryti negalima. S. B. atsakė, kad ne kiekvienas „vaikūzas“ jį pastumdys. Jis įvykio nematė, bet kad vaikas susiėmė už veido, kažkoks veiksmas buvo. Koks veiksmas, negali pasakyti, nesigilino į šį įvykį. Tiek A. M., tiek S. B. jo atžvilgiu stovėjo šiek tiek šonu. S. B. iš dalies užstojo jam A. M.. S. B. buvo šiek tiek arčiau jo. A. M. ir S. B. tarpusavyje vienas kito atžvilgiu buvo atsisukę veidais vienas į kitą. Kai jis pakėlė akis, pamatė, kad vaiko veidas atsilošia ir jis sukniumba. Suprato, kad buvo smūgis. Smūgio neatsimena, jo nematė. Nieko aplink nebuvo tik nukentėjusysis ir S. B.. Varžybose buvo vienas teisėjas, negali pasakyti, ar jis matė įvykį. Žaidimas buvo sustabdytas gal ir dėl šio įvykio. Protokolą rašė atsisėdęs tiesiai į salę veidu. A. M. buvo kitoje aikštelės pusėje, aikštelės viduryje arčiau sienos. Nuo sienos A. M. buvo apie 3 metrų atstumu. Žiūrovų tribūnos yra viršuje balkone. Įvykį galėjo matyti žiūrovai, kurie buvo tribūnose, kurie sėdėjo iš šonų, gal galėjo matyti ir tie kurie buvo tribūnų viduryje. Iš balkono matosi visa aikštelė, tik aikštelės linija po balkonu šiek tiek prasčiau. Norit gerai matyti, reikia šiek tiek persisverti.

Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rungtynių metu buvo incidentas. S. B. pažįsta, rungtyniauja vienoje komandoje. A. M. nepažįsta. Nurodė, kad futbolas yra kontaktinis sportas, o čia buvo žaidybinis momentas. Jų komanda, t. y. varžovai puolė, mes gynėmės, jie įžaidinėjo kamuolį. S. B. buvo dešinėje, žaidimas vyksta į centrą, iš centro – į kairę. Vaikinas norėjo pabėgti, o S. B. buvo nusisukęs ir jį gaudė, begaudydamas pataikė į veido sritį. Jis įvykį matė, buvo vartininko pozicijoje. S. B. buvo palikęs savo žaidėją, sukosi ir su pirštais ir pataikė į veidą. Nelabai ir silpnas buvo smūgis, bet žmogus neišvirto iš kojų. Pataikė su kairės rankos pirštais į veidą. Jaunuolis bėgo į vartų pusę, atsisukęs į mano pusę. B. stovėjo šonu ir su kairės rankos pirštais sukdamasis pataikė į veido sritį. Toliau vyko žaidimas. Varžovai prarado kamuolį ir jie buvo jų komandos aikštelės pusėje, t. y. antrame ketvirtadalyje. Pas jaunuolį kamuolio nebuvo. Po kontakto, jie prarado kamuolį ir jie puolė, vyko žaidimas. Po pataikymo visi pasislinko į priekį. Kamuolys buvo prie varžovų vartų, jaunuolis pasiliko vietoje, o S. B. arčiau vartų. Prieš fizinį kontaktą, S. B. buvo smūgiuojama iš dviejų rankų. Jų komanda išmušė kamuolį, S. B. stovėjo arti ir jaunuolis S. B. iš abiejų rankų smogė. Mes šaukėme, kas vyksta, reakcijos nebuvo. Žaidimas vyko toliau. Praėjo kokia minutė laiko. Incidentas turėjo įvykti per minutę laiko. Kontaktas vyko arčiau jų komandos vartų. Po fizinio kontakto, žaidimas vyko toliau. Vėliau M. V. pasako, kad jo komandą muša, skriaudžia, visus savo žaidėjus pakėlė ir pasakė, kad eina lauk, norėjo baigti rungtynes. S. B. elgesys teisėjų tada nebuvo įvertintas. Po kliudymo pirštais, vaikas užsiėmė, pasilenkė ir pritūpė. Negaliu pasakyti, ar smūgis buvo stiprus, kiekvienas vertina kitaip. Kiekvienas palietimas yra jaučiamas. Žaidime vaikų nėra, yra žaidėjas. Žaidybiniu momentu, salėje buvo triukšmo, riksmo, nuo to momento kai buvo suduota pirštais iki išėjimo iš salės praėjo minutė ar mažiau ir M. V. vedė vaikus iš salės, todėl, kad vaikas buvo užsiėmęs ir sakė, kad muša, o teisėjas nieko nežiūri. Sudavimo smūgį matė, sudavė kaire ranka. Vaikas buvo toliau nuo jo ir A. M. bando bėgti pro S. B. nugarą. S. B. nebemato A. M. ir pradėjo gaudyti su kaire ranka, tokiu būdu pataikė į veido sritį. Dėl įvykio medicininė pagalba nebuvo kviečiama. S. B. yra aukštesnis pusę galvos už jaunuolį.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į rungtynes. Jaunuolis su asmeniu apsistumdė ir trenkė. Kada tai buvo nepamenu, kas žaidė irgi neatsimenu. Atrodo, kad buvo draugiškos rungtynės. Pažiūrėti varžybų jį pakvietė draugas E. G.. Aš asmenų nepažinojau, tik draugas pažinojo. Žiūrėti varžybų ėjau dėl laiko praleidimo su draugu. Žaidimo metu apsistumdė, nesutarė dėl kamuolio. Apsistumdė jaunuolis ir kitas trenkė jaunuoliui. Jaunuoliui buvo gal 15-16 metų. Jis matė apsistumdymo momentą. Žaidimo metu kamuolys išėjo iš užribio ir nenorėjo duoti vienas kitam kamuolio ir apsistumdė jaunuolis. Taip dažnai būna. Toliau žaidė, apsižodžiavo jie dėl kamuolio ir trenkė. Jie buvo šonu paėję, apsižodžiavo ir bėgdamas iš delno trenkė. Jie bėgo ta pačia kryptimi ir iš kurios rankos trenkė nepamena. Trenkė į žandą. Tada visi sirgaliai sušaukė, teisėjas priėjo ir abiem davė po kortelę. Teisėjas sureagavo po apsistumdymo. Jis buvo viršuje, balkone, ten viskas gerai matėsi. Po smūgio, žiūrovai pradėjo šaukti ir abu gavo korteles. Dėl ko sudavė smūgį, nežino, gal po apsižodžiavimo. Tarp įvykio praėjo gal 2 ar 5 minutės, nepamena, bet nebuvo tuoj pat po apsistumdymo. Incidentai buvo vidury varžybų. Varžybos buvo sustabdytos, nes jaunuolių komandos treneris norėjo sustabdyti varžybas dėl tų įvykių: dėl to, kad trenkė ir išėjo lauk. Tokių dalykų daug pasitaiko. Liudytojas vertina, kad tai buvo žaidybinis momentas. S. B. dalyvavo apsistumdyme, jis nestūmė. Jaunuolis rankomis pastūmė S. B.. Smūgio nelabai buvo. Kai stūmė, buvo arčiau kraštinės linijos. Dėl kamuolio reikėjo stumti, S. B. laikė kamuolį, neleido jaunuoliui paimti. Kamuolys buvo išėjęs ir nesutarė kieno kamuolys. S. B. kojomis laikė kamuolį, jaunuolis buvo šalia ir stūmė dviem rankomis. Nelabai pavyko pastumti. Stumiant jaunuolis, ar ką išsakė, jis negirdėjo, nes šaukė sirgaliai. Su draugu buvo netoli vienas kito. Ar ką girdėjo kiti asmenys, jis nežino. Smūgis delnu buvo šalia užribio, jaunuolio pusėje. Jaunuolis buvo šonu S. B. atžvilgiu. Smūgį delnu vertina, kaip žaidybinį momentą. Jaunuolis buvo mažesnis už S. B.. S. B. ir A. M. abu judėjo ta pačia kryptimi, greta vienas kito. S. B. ėjo link kitų vartų, užsimojo ir pataikė jaunuoliui į veidą. Matė kaip smūgiavo S. B. bėgdamas ar eidamas. Jaunuolis po smūgio susiėmė už veido, jis liko toje pačioje vietoje ir susiėmė už rankos. Sirgaliai sušaukė ir teisėjas sureagavo. Ši reakcija buvo kaip į įprastą momentą. Kai B. smūgiavo jaunuoliui, ar jis žiūrėjo į jaunuolį, negaliu pasakyti. Jie apsižodžiavo, man taip atrodė. Jie vienas į kitą žiūrėjo ir iš lūpų matėsi kad apsižodžiavo. Smūgio metu A. M. ir S. B. nežiūrėjo vienas į kitą, jie ėjo link vartų. Ar turėjo tikslą suduoti, nežino, matė, kaip sudavė. S. B. po smūgio sudavimo nuėjo prie savo vartų, jis kaip ir nesureagavo, žaidybiniu momentu nelabai sureaguosi.

Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad futbolo varžybos vyko žemės ūkio mokykloje, šeštadienį apie 12-13 val. Varžybų metu prie linijos, S. B. neleido išmušti kamuolį ir jaunuolis su dviem rankomis, kumščiais smūgiavo S. B. į krūtinę. Paskui sekė jaunuolių ataka, jie kontroliavo kamuolį ir jis stebėjo kitus žaidėjus ir kai atsisuko, jaunuolis buvo pasilenkęs ir susiėmęs už veido. Varžybų laikas buvo tempiamas, nes varžybos turėjo tam tikrą svarbą. Visos varžybos yra įtemptos. Rezultatas dar buvo neapspręstas, gal mes pirmavome vienu įvarčiu, gal buvo lygus rezultatas. S. B. neleido išmušti kamuolį, jaunulis nervų nesulaikė ir davė kumščiais S. B. į krūtinę. Kaip įvyko antras epizodas, negaliu pasakyti. Paskui treneris sakė, kad nežais ir išėjo iš aikštės. Situaciją, ar tai tyčinis, ar netyčinis, vėliau aptarė rūbinėje ir nusprendė, kad buvo netyčinis epizodas. Jam pačiam kiek visko yra įvykę. Futbole pasirašai, kad galimos traumos. Kai jaunuolis buvo susiėmęs, kamuolį išmušė S. B. į kitą pusę ir kamuolio nebuvo nei pas vieną. S. B. sukdamasis išspyrė. Futbolas labai greitas ir greitai keičiasi aplinkybės. Laiko tarpas tarp pastūmimo ir sudavimo, buvo gal minutė. Jaunuolis susiėmęs nuėjo prie savo draugų. Jaunuolių treneris pasakė, kas nebežais ir išėjo lauk. Sirgaliai švilpė, šaukė. Liudytojo nuomone, tai buvo žaidybinis momentas, varžybos nebuvo nutrauktos. Sirgaliai daugiau palaikė jaunuolio komandą, gal daugiau iš jų pusės buvo. Kai jaunuolis užsidengia veidą, buvo po balkonais, todėl sėdintys balkone tikrai negalėjo matyti. Jaunuolis smūgiavo kumščiais, tai tyčinis momentas, už kurį turėjo būti švilpukas, ar abiem geltona kortelė. Nebuvo jokių kortelių. S. B. yra aukštesnis ir stambesnis už jaunuolį. S. B. žaidimų aikštelėje yra normalus, gal emocionalus, nesimuša aikštelėje. Liudytojo nuomone, jei nerodysi sportinio pykčio, tai koks tu žaidėjas. Prasidedant pirmenybėms, žaidėjai pasirašo, kad atsakome už sveikatą, jei patirsime traumas.

Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis teisėjavo. Žaidė vaikai ir komanda „S.“, įvyko konfliktas. Vaikai norėjo išsispirti kamuolį, S. B. neleido, vaikas stūmė jį, vyko žodinis konfliktas ir toliau nebematė. Iš žiūrovų suprato, kad įvyko incidentas. Sužinojo, kad S. B. vožtelėjo, o kam nežino, todėl parodė S. B. kortelę. Žaidė sporto mokyklos vaikai. Varžybos buvo rajoninės pirmenybės, dvi lygiavertės komandos žaidė. Paaiškino, kad kur kamuolys rieda, ten ir seki, visko nesužiūrėsi. Mano funkcijos varžybų metu buvo žiūrėti, kad tvarka būtų ir laikytųsi taisyklių. Kiekvieną kartą varžybų metu būna incidentų. Salės futbolas yra kaip kontaktinis žaidimas, viskas vyksta greitai. Paskui po incidento, buvo varžybų pabaiga. Vaikas pastūmė kamuolį ir žiūriu kur vyksta veiksmas, o žiūrovai jau šaukia, kad mušasi. Aš nemačia, ar mušėsi. Mano dėmesys sutelktas ten kur kamuolys rieda, nors turėčiau viską stabėti, bet neįmanoma. Varžybų pabaigoje jau buvo įtempta situacija. Viena komanda nori išsispirti, pirmaujanti komanda tempia laiką ir vaikas S. B. stūmė truputį pastūmė, apsižodžiavo ir laikas nebuvo stabdomas. Po žiūrovų reakcijos sustabdė laiką, parodė raudoną kortelę ir išvarė iš aikštės S. B.. Liudytojas girdėjo tik reakciją, žiūrovai šaukė, kad mušasi. Pasiklausė asistentų ir išvarė iš aikštės, nes mušasi. Supuolė komandos skirti. Incidentas buvo. jis neatsimenu kas buvo, praėjo gal du metai. Žaidimo metu traumų visada būna. Būna, kad netyčia suduoda ir į galvą ir į nosį. S. B. parodžiau kortelę, pasitaręs su asistentais. Žmogus išvaromas iš aikštės, žaidžia vienu žmogumi mažiau ir toliau vyksta žaidimas. Nežino, kas buvo kitas asmuo, buvo sporto mokyklos komanda, taip pat nežino ar reikėjo medikų nežinau, negirdėjo, ar buvo sužalotas. Raudona kortelė duodama už nesportinius veiksmus, tai tyčinis nesportinis veiksmas. Aš priimdamas sprendimus vadovaujuosi tuo, ką mato. Vaikas buvo užsiėmęs už burnos. Šiuo atveju pasitardamas su sekretoriatu, skyrė S. B. nuobaudą. Kad įvyko incidentas, suprato pagal žiūrovų reakciją, nes incidento nematė. S. B. skyrė kortelę pagal žiūrovų reakciją ir matė, kad vaikas buvo užsiėmęs už burnos, to pakako, kad skirtų nuobaudą. Nepamena ar varžybos nutrūko. Buvo sužeistos 25 minutės. Muštynių būna dažnai. S. B. buvo išvarytas iš aikštės 2 min., tačiau žaidimo nereikėjo nutraukti. Nepamena kokia kortelė S. B. buvo parodyta. Geltona kortelė rodoma už grubų ir nesportinį žaidimą. Jo nuomone, kad čia buvo tyčinis žaidimas. Liudytojo vertinimu galimai ir vaikas buvo kaltas, nes pastūmė. Nepamena ar vaikui rodė kortelę. Nematė, kaip S. B. smūgiavo. Nurodė, kad kortelės parodymas, tai siekis suvaldyti situaciją, sudrausminimas. Jis nematė smūgio. „Dėl šventos ramybės“ toks teiginys gal ir buvo pasakytas. Varžybų protokoluose yra įrašai dėl kortelių parodymų, o už kokį veiksmą šiaip nerašoma. Sekretoriatas viską pildo. Jis pasirašo protokolą ir su juo susipažįsta.

Liudytojas N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaikas išprovokavo incidentą ir įvyko kas įvyko. Komanda „S.“ pirmavo, buvo užribis sporto mokyklos, kiekviena komanda skuba kuo greičiau išsimušti, kita komanda siekia sutrukdyti, vaikas stūmė abiem rankomis suaugusį žmogų. Lygtai ataka baigėsi, sekame kur kamuolys ir matome, kad yra konfliktinė situacija. Buvo kontaktas ir S. B. pašalino iš salės, nes buvo žaidybinė pražanga. Vaikas chamiškai pasielgė, iš pagarbos nereikia rankos kelti prieš suaugusį. Buvo rajoninės pirmenybinės rungtynės dėl bronzos medalio. Vaikai buvo labai aršūs, bet pagarba prieš vyresnį turi likti. Nors pagirtina, kad jie kovoja. Dvikovose nėra nei vyresnio, nei jaunesnio. Bet kai yra pauzė, vis tiek turi būti pagarba. Tuo metu žaidimas buvo sustabdytas, o rungtynės vyko. Vaikas pastūmė ir teisėjas nespėjo patraukti. Buvo sustabdytas žaidimas, neįvertino jų veiksmų, nedaug laiko liko žaisti. Kamuolį išsimetė už užribio, vyko žaidimas ir vyko kontaktas be kamuolio. Jis pačio kontakto nematė, t. y. kontakto vizualiai nesimatė. Kontaktas įvykio, nes vaikas pradėjo klykti, vyko sujudimas. Jei būtų smogiama, būtų matęs. Šiuo atveju kontaktas buvo nematomas. Kad įvyko kontaktas suprato, nes vaikas pradėjo klykti, įvyko sujudimas. Teisėjas pašalino S. B. 2 min. iš salės, nes buvo kontaktas. Teisėjas ėjo išsiaiškinti. Treneris pradėjo rėkti. Jis sėdėjo prie sekretoriato. Sekretoriavo R. Ž., jis buvau organizatorius. Teisėjas pats viską nusprendė. Ar buvo priėjęs teisėjas prie sekretoriato, negali atsakyti. Teisėjas pats išsiaiškino kas įvyko, suprato, kad padarė pražangą. Jam paaiškino, kad įvyko kontaktas, nors pats nematė. S. B. sakė, kad bėgdamas, netyčia sudavė. S. B. ramiai atsisėdo ant suoliuko, jis suprato, kad padarė pražangą ir jis nieko nesakė. Teisėjas išsiaiškino, kad buvo pražanga. Nei teisėjas, nei jis nematė su kuo buvo suduota. A. Ž. jau seniai teisėjauja. Geltona kortelė parodoma, jei yra smurtas prieš žaidėją, pražanga, jei burbuliuoja prieš teisėją, jei su ranka sustabdė kamuolį. Jei susimuša, nėra tokios taisyklės, kad pranešti policijai. Sporto mokyklos žaidėjų sąrašų nėra matęs. Tas vaikas atėjo į pirmas ir paskutines varžybas, į paraišką nebuvo įtrauktas, paraiškoje jo nebuvo. Rajono varžybose gali dalyvauti vaikai nuo 14 m.

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad incidentas buvo rungtynių metu tarp A. M., jo treniruojamo žaidėjo ir S. B.. Incidento pradžia buvo susikibirkščiavimas, kamuolys išėjo į užribį, A. M. norėjo pasiimti kamuolį, S. B. užstojo, tuomet A. M. S. B. stumtelėjo. Jis smūgio momento nematė. Matė, kad jo treniruojamas vaikas atėjo ant suoliuko kūkčiodamas ir sako, kad trenkė. O trenkė, ar ne, nematė. Gavosi chaosas, rungtynės sustabdytos, po to pratęsė rungtynes. Sportas yra emocija, pasitaiko pasikibirkščiavimų, pasakymų ir kitų dalykų. Visi nori laimėti. Buvo įtampa, tiksliai negali pasakyti, koks buvo rezultatas. Buvo II kėlinys, rungtynės ritosi į pabaigą, II kėlinio galas. Rezultatas nebuvo aiškus. Rungtynės buvo kovingos, bet iki to incidentų nebuvo. Salėje buvo žiūrovų. Žiūrovai visada labiau palaiko jaunesnius, sporto mokyklos, ar šiaip jaunesnius. Nusistatymo prieš kažką nejautė. Futbole yra žaidėjai. Žaidėjai iš sporto mokyklos, jei pilnamečiai, pasirašo už sveikatą. Trauma yra sporto dalis. Šioje situacijoje vyko sportinis konfliktas. Tai nesportinis elgesys, taip galiu įvertinti, jei buvo smūgis, už kurį yra baudžiama. Kiekvienas vertina skirtingai. Iš teisėjo pusės įvykis buvo įvertintas, S. B. buvo parodyta geltona kortelė. Buvo toks karštas veiksmas, kai turėjome aikštę palikti. Vaikas sakė, kad smogė. Sugrįžome ir pabaigėme, chaosas buvo. Kas konkrečiai nurodė, kad buvo smūgiuojama, negali pasakyti, nes tą situaciją seniai pamiršo. Įvykis buvo rungtynių metu. Kamuolys išėjo į užribį. A. M. siekė pasiimti kamuolį, o S. B. jam neleido. A. M. stumtelėjo S. B., jis buvau pasisukęs, atbėgo ir atseit smogė. Nuo atsistūmimo iki smūgio praėjo gal 10-15 sekundžių. Kamuolį išsispiria, ataka nuėjo link varžovų vartų. Apie įvykį sužinojo, nes žaidėjai stojo, nuėjau prie teisėjų pasiklausi ir chaosas buvo. Jis kaip treneris priėjo prie sprendimo trumpam palikti salę, vėliau sugrįžo pabaigti rungtynes. Po rungtynių A. M. medikų nereikėjo. Vaikui buvo šokas, sakė, kad skauda. Rungtinės pasibaigė, persirengė A. M., paklausiau, ar ko reikia, sakė, kad ne, tik skauda. Po rungtynių su tėvais susisiekėme. Tėvai paklausė, kas nutiko, paaiškino situaciją ir davė kontaktus. Pačio smūgio momento nematė. Ar tyčia jam smogė, neklausė. Pasikarščiavo ne A. M., kitas žaidėjas. Jis suprato, kad A. M. smogė, jei buvo smūgis, tai buvo tyčinis. Negali atsakyti, ar smūgis buvo tyčinis, ar netyčinis, galimai tyčinis, nes žaidėjai susikibirkščiavo. Kad smogė ranka sakė A. M.. Jam sakė, kad S. B. pasivijo ir trenkė ranka, su kuria ranka neklausė, smūgio mechanizmo neklausė, nesigilino į smulkmenas. Trenkė į veido sritį. Teisėjo švilpukas buvo, kai žaidimas buvo sustabdytas, po incidento, taip supratau. Iki išvedant žaidėjus iš salės, teisėjo švilpukas buvo, parodė S. B. kortelę, o už ką negali pasakyti. Futbole yra geltona ir raudona kortelė. Nežaidybiniu variantu gali būti rodoma ir geltona ir raudona. Šiuo atveju, galimai kai buvo smogta, turėjo būti raudona kortelė už nesportinį elgesį. Matė, kad S. B. bėgo iš paskos A. M., atstumas tarp jų buvo gal du metrai, ar pasivijo, nematė. Tarp A. M. ir S. B. ūgio skirtumai yra. S. B. yra aukštesnis ir jo kūno sudėjimas didesnis. Abiejų žaidėjų veiksmai turėjo būti įvertinti geltona kortele. Jis matė, kad buvo susikibirkščiavimas, rungtynės įtemptos, tačiau negali matyti visko, kas vyksta. Po rungtynių su protokolu nesusipažino. Jei vaikas susižaloja, jo atsakomybė yra iškviesti pirmą pagalbą ir pranešti tėvams.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad futbolo varžybų metu, buvo išspirtas kamuolys. A. M. norėjo išspirti ir S. B. neleido, stovėjo prie A. M.. Teisėjas sustabdė žaidimą, sakė atsitraukti. A. M. bėgo tiesiai, S. B. paskui jį ir jis mostelėjo su ranka į veidą. Varžybos buvo nutrauktos, paskui grįžome pabaigti. A. M. bėgo į puolimą, šalia buvo S. B.. S. B. bėgo paskui A. M. ir buvo viena ranka mostas. Su kuria ranka, nepamenu. Ranka atsitrenkė prie A. M. veido. A. M. buvo išsigandęs, neatsimena, ar toliau galėjo žaisti. Žaidimo metu būna, kad susinervina ar iš inercijos suduoda kitam. A. M. bėgo nugara, o S. B. bėgo tiesiai, atsisukęs kažką sakė ir sudavė. Iš kurios rankos buvo mostas neatsimena, nors rankos mostą matė. Jis buvo pasodintas ant suolo ir matė. Matymo vaizdas buvo sunkus, vaikščiojo treneris, teisėjai. Nuo pirmo momento, kai A. M. norėjo išsimesti kamuolį ir bėgo į puolimą, S. B. mostas buvo po poros sekundžių. Jų treneris buvo išsigandęs, susinervinęs, pasakė žaidėjams eiti į persirengimo kambarį. Teisėjai nematė, ką S. padarė, nes žiūrėjo į kamuolį. Nepamena, kokia buvo A. M. sveikatos būklė. Mano, kad tai buvo padaryta tyčia, A. M. išsigando sudavimo. Salė pradėjo šaukti, buvo šurmulys. Tokio šurmulio paprastai nebūna. S. B. trukdė A. M. išsispirti kamuolį. Jis matė, kai S. B. trukdė išsispirti, todėl A. M. rankomis pastūmė S. B.. Sigitas nusekė A. M. priekiu. A. M. bėgo nugara link priešininkų vartų, o S. B. veidu link A. M.. Ar abu buvo vienas priešais kitą, nepamena. Kaip atrodė smūgis, nepamena. Kuria rankos dalimi sudavė nepamena. Kad smūgis buvo tyčinis, suprato, kai A. M. pastūmė S. B. ir jie apsižodžiavo. A. M. bėgo į puolimą, S. B. nusekė, pribėgo, akimirka ir sudavė. Geltona kortelė rodoma už grubų žaidimą, raudona - už nesportinį elgesį. Taisykles pažeidė abu ir A. M., ir S. B.. Mostas yra tai didžiulis taisyklių pažeidimas ir rodoma raudona kortelė. Jie iš karto nebuvo įvertinti. Ar vėliau buvo įvertinti – nepamena. Žaidimo metu stumdytis negalima, galima naudoti petį.

Liudytojas G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už praeitą žiemą, sausio mėnesį, futbolo varžybų metu, žaidėjas atsitrenkė į kito žaidėjo ranką. Kas atsitrenkė į S. B. ranką, nežino. Jis tuo momentu sėdėjo ant atsarginio suolelio ir stebėjo. Buvo kamuolys išėjęs į užribį ir S. B. kamuolį buvo prispaudęs su koją ir laikė tempdamas laiką. Jaunuolis iš nervų priėjo ir trenkė S. B. su kumščiais. Žaidimas vyko toliau. Sigitas pakėlė ranką, o kadangi jis yra aukštesnis, jaunuolis į ją atsitrenkė. Teisėjas nesušvilpė. Nuo tos vietos kur išsispyrė ir vyko incidentas, gal 10-15 metrų, gerai matėsi vaizdas. Sporto mokyklos mokinys bėgo į priekį veidu, o šalia bėgo S. dengdamas varžovą. S. dengė nugara kitą žaidėją. Du žaidėjai, vienas puola, kitas dengė ir atsitrenkė. Jie buvo šalia vienas kito. Sporto mokyklos žaidėjas atsitrenkė su veidu, nes susiėmė už veido. S. B. gal toks mostas buvo. S. yra aukštesnis, iškeli tuo momentu ir atsitrenki. Atsitrenkimas nemanau, kad buvo stiprus. Užsidengė veidą gal ir vaidindamas, kad teisėjas pamatytų. Salėje pasikeitė garsas, žaidė dėl II vietos, įtampos buvo, gal tėvų daugiau buvo, gal nematė kas įvyko ir taip sureagavo. Treneris sukvietė vaikus ir išėjo lauk protestuodami, vėliau grįžo ir tas pats žaidėjas žaidė. Nemanau, kad buvo kažkas rimto jei grįžo žaisti. Iš teisėjavimo pusės, geltoną kortelę parodė S. B., kad emocijas nuramintų. A. M. ir S. B. bėgo kartu, S. B. buvo arčiau savo vartų, greta vienas kito bėgo. Atsitrenkimas įvyko rankos pakėlimu, gindamasis, judesio darymu. Gintis reikėjo nuo žaidėjo, kuris būtų laisvas ir būtų pelnęs įvartį. Negalima paleisti laisvo žaidėjo ir reikia jį ginti. Liudytojo vertinimu, S. B. netrenkė, gynėsi, buvo gynybinė pozicija.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė kad žiemą vyksta futbolas, buvo varžybos. Paskui balkone žiūrėjo jau kitas varžybas, buvo daug žiūrovų. Žaidė sporto mokyklos auklėtiniai su komanda „S.“. Žaidimo metu kamuolys išėjo į užribį, vaikas norėjo įvesti kamuolį į žaidimą, S. B. prie kamuolio atsistojo arti, neleido išspirti, vaikas su dviem delnais pastūmė į krūtinės vietą, kažką jie kalbėjosi, nesigirdėjo. Paskui pasistatęs kamuolį, teisėjas kažką irgi pasakė, išmušė kamuolį atgal, o pats bėgo į puolimą ir S. B. kartu bėgo. Susigretinto ir su viena išorine rankos puse įtrenkė į veidą, vaikas susiėmė už veido. Teisėjas ir sekretoriatas nematė. Niekas nepastebėjo, paskui sušvilpė ir sustabdė varžybas. Po to teisėjai sprendė problemą, vaikas atsisėdo ant suoliuko, varžybos buvo pratęstos, S. B. buvo parodyta geltona kortelė. Kamuolys buvo atiduotas į gynybinę poziciją, o sporto mokyklos auklėtinis pasidavė į puolimą. A. M. bėgo priekiu į puolimą, S. B. susilygino su pečiais ir lygiagrečiai bėgo, S. B. dengė. Futbole vyksta labai daug dalykų. Jie susilygina pečiais ir rankos mostelėjimas, buvo smūgis į galvą, į veidą ir užsidengė. Jie bėgo prieš jį, bėgo kartu. Smūgis buvo iš kairės rankos delno ir kliuvo į veido sritį. Ar buvo rankos ištiesimas, ar smūgis, negali pasakyti, ar tyčinis, taip pat sunku nuspėti, gal S. B. mostelėjo. Jis buvo balkone ir buvo emocijos. Visas balkonas sureagavo, kai teisėjas nesušvilpė. Visas žaidimas vyksta iki švilpuko. Atstumas nuo manęs iki išspyrimo gal 20 metrų. Jam viskas matėsi. Iš užribio į aikštelę pirma pajudėjo sporto mokyklos vaikas, S. B. nežinojo kur jis bėga. S. B. susilygino su juo, nes dengė.

Iš A. M. pareiškimo policijai ir liudytojo parodymų nustatyta, kad 2020-02-15 apie 13-14 val. Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje futbolo rungtynių metu tyčiniais priešininkų komandos žaidėjo veiksmais sužalotas jo nepilnametis sūnus A. M.. Sūnus sakė, kad priešininkų komandos žaidėjas (vėliau sužinojo, kad tai buvo S. B.), bėgdamas pro šalį, tyčia alkūne trenkė jam į veidą. Nuo smūgio sūnus pargriuvo. Po rungtynių jautė skausmą viršutiniame žandikaulyje. 2020-02-17 kreipėsi į odontologijos kliniką Kretingoje Birutės g. 1. Buvo nustatytas stiprus sumušimas (t. 1, b. l. 1–3).

Iš A. M. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenų nustatyta, kad tiriamajam konstatuota netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje, su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus apatinės lūpos dešinę sritį iš dešinės į kairę kryptimi galvos atžvilgiu. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2020-02-17 9 val. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 46–47).

Iš 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių (II lygos) „S.“ komandos paraiškos nustatyta komandos sudėtis (t. 1, b. l. 159), 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių (II lygos) „SM2“ komandos paraiškos nustatyta komandos sudėtis (t. 1, b. l. 160).

Iš Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių protokolo matyti rungtynių eiga ir rezultatai (t. 1., b. l. 164).

Iš 2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių nuostatų nustatyta nuobaudų skyrimo rūsys (t. 1, b. l. 165–167).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Teismas nuodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Teismas nurodo, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika priskiriama materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, t. y. norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, ar trumpą susargdinimą.

Nagrinėjamu atveju S. B. kaltinamas tuo, kad 2020-02-15 apie 13 val. Kretingos r., Kretingsodžio k., Sodžiaus g. 1C, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, futbolo rungtynių metu, įvykus tarpusavio konfliktui, S. B. tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne trenkė nukentėjusiajam A. M. į veidą padarydamas netaisyklingos formos kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruvą viršutinio žandikaulio 21-22 dantų dantenose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje pateikti šie duomenys: 2020-02-17 odontologo įrašai, kuriuose nurodyta, kad A. M. atvyko 2020-02-17 9.00 val. dėl traumos, kad trauma įvyko 2020-02-15 apie 13 val., kai gavo smūgį iš alkūnės į veidą, kad skauda priekinį dantį (t. 1, b. l. 11–12), 2020-02-19 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl pakartotinės rentgeno nuotraukos (t. 1, b. l. 44–45), 2020-02-19 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje pusėje, su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio 21-22 dantenose; sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčių daiktu, paveikus apatinės lūpos dešinę sritį iš dešinės į kairę kryptimi galvos atžvilgiu, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms; sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ribų bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis sužalojimas maždaug prieš keturias paras laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2020-02-17 9 val. (kreipimosi į odontologą data ir laikas), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui; neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas. Šie medicininiai duomenys, liudytojų parodymai, kurie dėl fizinio incidento rungtynių metu yra nuoseklūs, sudaro pagrindą pripažinti, kad A. M. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2020-02-15 futbolo rungtynių metu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2020-02-15 Kretingos technologijos ir verslo mokyklos sporto salėje, rungtynių tarp futbolo komandų „S.“ ir „K. S. m. 2“ metu teisėjavo A. Ž., kuris dėl incidento rungtynių metu tarp žaidėjų A. M. ir S. B., paskyrė S. B. nuobaudą – 2 min. už nesportinį elgesį.

Teismas nurodo, kad futbolo varžybų aikštės teisėjas yra pagrindinis arbitras, stebintis ir kontroliuojantis varžybų eigą, turintis kompetenciją dėl pažeistų taisyklių stabdyti varžybas, taip pat už padarytas pražangas, priklausomai nuo jų sunkumo, skirti žaidėjams drausmines nuobaudas nuo žaidėjo pašalinimo 2 min. be teisės jį pakeisti iki diskvalifikacijos iš pirmenybių už itin grubius pažeidimus bei taisyklių nesilaikymą viešoje erdvėje, varžybų organizatorių nurodymų nevykdymą (2020 m. Kretingos rajono salės futbolo pirmenybių nuostatų 18 punkto nuostatos (t. 1, b. l. 166).

Apklausiamas teismo posėdyje A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teisėjavo rungtynėse, kuriose žaidė komandos „S.“ ir „K. S. m. 2“, kurių metu įvyko incidentas, pirmiausia dėl to, kad S. B. neleido išsimeti kamuolio A. M. ir pastarasis pastūmė S. B., o už akimirkos išgirdo salės reakciją, kad mušasi. Po antrojo incidento buvo sustabdytos varžybos ir S. B. parodyta geltona kortelė (iš pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo parodyta raudona kortelė, vėliau patikslino, savo parodymus, t. y. kad buvo parodyta geltona kortelė). Kad įvyko incidentas, suprato pagal žiūrovų reakciją, nes incidento nematė, t. y. nematė, kad S. B. smūgiavo. Nurodė, kad kortelės parodymas, tai siekis suvaldyti situaciją, sudrausminimas. Netikėti varžybų arbitro liudytojo A. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo.

Byloje apklausti liudytojai buvo S. B. ar A. M. komandos nariai, rungtynes stebėję sirgaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai skyrėsi ir nesutapo, vieni buvusį incidentą vertino, kaip tyčinį veiksmą, kiti, kaip žaidybinį momentą. Šie liudytojai nurodė, kad matė incidentą tiesiogiai: E. G., V. G., E. Ž., E. P., J. P., G. Č. ir G. A., tačiau šių parodymai dėl paties incidėnto/smūgio (kaip buvo užsimota, smūgiuota, kaip žaidėjai vienas kito atžvilgiu buvo/stovėjo/bėgo) nesutapo.

Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad S. B. komandos nariai: E. Ž., G. Č., G. A. matytą situaciją vertino, kaip žaidybinį momentą.

Tuo tarpu nukentėjusiojo komandos nariai ir sirgaliai: D. B., E. G., J. P., šią situaciją labiau vertino ir matė, kaip tyčinį veiksmą, kurį susisiejo su prieš tai buvusiu incidentu, kai A. M. išsimesti kamuolį trukdė S. B. ir šis jį pastūmė rankomis. Teismas nurodo, kad liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad tokiu būdu S. B. kerštavo tokiu būdu, teisiamajame posėdyje nurodė, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kartu nurodė, kad galėjo būti ir žaidybinis momentas. Liudytojas J. P. nors nurodė, kad matė smūgį, tačiau nei kaip smūgiuota, su kuria rankos dalimi smūgiuota paaiškinti negalėjo.

Teisiamajame posėdyje apklaustus liudytojus V. G., E. P. galima laikyti neutraliais, nes V. G. pildė protokolą, o E. P. į varžybas atėjo, kad praleistų laiką. Liudytojas V. G. nurodė, kad matė incidentą, tačiau S. B. stovėjo šonu ir tokiu būdu uždengė A. M., todėl jis matė, kaip atsilošia A. M. galva, tokiu būdu suprato, kad buvo smūgis, tačiau negalėjo paaiškinti smūgio trajektorijos ir pan., nes nematė. tuo tarpu liudytojas E. P. nurodė, kad S. B. bėgdamas įtrenkė, tačiau smūgį vertina kaip žaidybinį momentą, nes panašių atvejų būna.

Aptartų liudytojų prarodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad incidentas, kontaktas buvo, nors teisiamojo posėdžio metu S. B. neigė, sakė kad net nejuto kontakto, tačiau vien kontakto nepakanka, kad kitų atsakomybė BK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Proceso dalyviai teisminio proceso metu, vertindami šią situaciją, akcentavo salės reakciją. Nagrinėjamu atveju liudytojų subjektyviam suvokimui dėl pamatyto incidento ir jo vertinimo be abejonės turėto įtakos ir pačių incidente dalyvavusių žaidėjų individualumas. S. B. buvo ženkliai vyresnis už A. M. (rungtynių metu buvo keturiasdešimt aštuonių metų), pakankamai aukštesnis už A. M. (nurodė, kad nukentėjusysis buvo jam iki pečių) bei stambesnio kūno sudėjimo. Tokia išvada darytina iš to, kad liudytojai duodami parodymus žaidėjus įvardijo, kaip „suaugęs“ ir „vaikas“, atitinkamai liudytojai nurodė, kad labiau salėje buvo jaučiamas „jaunuolių“ komandos palaikymas. Teismas nurodo, kad nors apklausti liudytojai nurodė, kad salės reakcija buvo audringa, triukšminga, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali būti pagrindas pripažinti S. B. veiksmų tyčiniais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekvienas sportininkas, pasirinkdamas pagal poreikius ir sugebėjimus sporto šaką, kurioje apibrėžtų taisyklių ribose leistinas fizinis kontaktas (ribinis smurtas), tuo pačiu prisiima tam tikrą riziką dėl varžybų metu galimo fizinio skausmo bei sveikatos sutrikdymo dėl patirtų traumų. Varžybų, kuriose leistinos įvairaus pobūdžio grumtynės, įkarštyje neretai kyla kivirčai dėl vienokio ar kitokio pažeidimo, peraugantys į susistumdymus tarp žaidėjų. Praktikoje sportinių varžybų metu aikštėje kilę panašaus pobūdžio incidentai įprastas reiškinys, kuris nėra baudžiamosios teisės šakos objektas, todėl atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus negalima, kadangi fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas arenoje, aikštelėje turi imunitetą nuo baudžiamosios justicijos, nes ir valstybė, toleruodama tokio pobūdžio sporto šakas, sutinka su tam tikro lygmens rizika, priešingu atveju, sporto varžybos prarastų bet kokį patrauklumą ir būtų sukurtas precedentas, kai dėl taisyklių ar kvazitaisyklių (susiformavusių tradicijų konkrečioje sporto šakoje) pažeidimo, jeigu dėl to sportininkas patyrė skausmą ar buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata pažeidėjo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir reikalaujama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Teismas pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). E. Ž. Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad vertinant šią futbolo varžybų situaciją baudžiamosios teisės aspektu, negalima praplėsti baudžiamosios jurisdikcijos ribų ir pažeisti šios teisės kaip ultima ratio taikymo principą, t. y. nesant konkrečių, neabejotinų duomenų dėl buvusio kontakto, t. y. tyčinio veiksmo, kurio tikslas sukelti asmeniui sveikatos sutrikdymą, o ne dengti varžovą, siekiant laimėti varžybas, nuteisti asmenį nėra teisės aktuose nustatytų sąlygų kilti atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Esant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, S. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Priėmus S. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., A. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Išaiškintina, kad A. M. turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo CPK nustatyta tvarka, pateikdamas ieškinį teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareikštą šioje byloje A. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė