Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorei Aušrai Balžekaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja su šeimomis, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.

J. J. pagal UAB ,,Kosmelita" 2022-06-29 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-07-01, dirbdama UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje ,,Eurokos", esančioje (duomenys neskelbtini), vyr. pardavėja-konsultante, einamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą UAB „Kosmelita“ turtą, kaip atsakingas asmuo, nuo 2022-11-29, turėdama tikslą pasisavinti jai (J. J.) patikėtą UAB „Kosmelita“ turtą – pinigus, pasinaudodama jai parduotuvėje ,,Eurokos" perduotu seifo raktu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau negu 2022-11-29, turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, jai patikėtu seifo raktu, jį atrakino ir pasisavino jame buvusį svetimą UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą – 12953,02 Eur grynųjų pinigų. Tuo padarė UAB „Kosmelita“ 12953,02 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji J. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad į kasą pinigai už parduotas prekes buvo priimami 2022 m. lapkričio mėn. Ji dirbo pardavėja-kasininke. Ji įnešė į bankomatą 4800 Eur. 12953,02 Eur ji pasiėmė per vieną kartą. Galėjo taip būti, kad 3 mėnesius ji neinkasavo pinigų. 2021 m. gruodžio mėnesį pas ją buvo prasta padėtis, ji paėmė paskolą ir turėjo grąžinti su didelėmis palūkanomis. Suėjus terminui jai pradėjo skambinti iš nežinomų numerių ir grasinti. Ji bijojo prisipažinti savo šeimai. Buvo ką tik ištekėjusi. Per metus UAB „Kosmelita“ ji pervedė 50 Eur. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja su šeimomis. Darbo užmokestis apie 1000 Eur. Buvo sunku, pajamos buvo mažos, todėl negalėjo atlyginti daugiau žalos. Ji sutiktų per mėnesį mokėti po 400-500 Eur. Jai padėtų sutuoktinis. J. J. pripažįsta civilinį ieškinį ir įsipareigoja padengti ieškinį per 2 metus 2 mėnesius. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Galimas laiduotojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra kaltinamosios vyras. 2022 m. pervedinėjo pinigus į žmonos sąskaitą. Nežinojo, kad žmona paėmusi paskolas iki santuokos. Jo sutuoktinė nuo 2022-07-01 pradėjo dirbti UAB ,,Kosmelita" „Eurokos" parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos-konsultantės pareigose. 2022 metų gruodžio mėn. pradžioje J. J. jam pasakė, kad pametė įmonei priklausančius pinigus. Šiuo metu sutuoktinė dirba socialine darbuotoja ir galės atlyginti įmonei padarytą žalą. Jis dirba ir padės J. J. kuo greičiau atlyginti padarytą žalą įmonei. Jį su sutuoktine sieja artimas ryšys, todėl galėtų jai daryti teigiamą įtaką, stengsis viską daryti, kad žala būtų kuo greičiau atlyginta. 2024-02-12 E. J. pateikė teismui prašymą jį paskirti J. J. laiduotoju ir ją perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2022-07-01 parduotuvėje pradėjo dirbti J. J. vyr. pardavėjos - konsultantės pareigose. Parduotuvėje didesnė pinigų suma būdavo laikoma seife, o vieną kartą per savaitę jie buvo nešami į banką. 2022-12-06 įmonės buhalterė nustatė kasoje 13000 Eur trūkumą. J. J. informavo, kad pinigai yra parduotuvėje esančiame seife, tačiau ji išvažiavo raktų ir negrįžo. Apie minėtą įvykį buvo pranešta policijai. J. J. pažadėjo sekančią dieną įmonės pinigus grąžinti. 2022-12-07 J. J. pateikė paaiškinimą, kad 2022-11-29, nešdama pinigus (13300 Eur) į bankomatą juos pametė, o 4800 Eur įnešė į sąskaitą. J. J. pažadėjo pamestus pinigus grąžinti ir tą pačią dieną pateikė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Pagal įmonės kasos aparatų operacijos žurnalą nustatyta, kad 2022-08-25 iš kasos išimta 3000 Eur ir nunešta į banką, likutis kasoje 2412,12 Eur. 2022-09-02 iš kasos išimta 3000 Eur ir nunešta į banką, likutis 2219,66 Eur. 2022-09-06 iš kasos išimta 900 Eur ir nunešta į banką, likutis 2195,14 Eur. 2022-09-29 išimta 5750 Eur ir nunešta į banką, likutis 2601,21 Eur. 2022-11-09 iš kasos išimta 4800 Eur ir nunešta į banką, likutis kasoje 13842,64 Eur, o žurnale įrašytas likutis 18465,30 Eur. Pagal kasos žurnalą 2022-11-30 į kasą buvo priimta 889,62 Eur. Nuo 2022-09-29 iki 2022-11-29 iš kasos nebuvo išimti pinigai ir nenunešta į banką. Viso įmonei padaryta 12953,02 Eur turtinė žala (I t., b. l. 91-92, 95).

2023-04-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad dviejų mėnesių laikotarpyje (nuo 2022-10-01 iki 2022-11-28) nebuvo darytos grynųjų pinigų inkasacijos pagal numatytą tvarką. Pagal Z-ataskaitas dviejų mėnesių laikotarpyje kasoje turėjo būti 12953,02 Eur, o buvo tik tiek, kiek prekiaudavo darbo dienos eigoje (I t., b. l. 131).

2022-12-07 per ePolicija buvo gautas R. R. pareiškimas, kad 2022-12-06 kasos likutyje nustatytas 13300 Eur trūkumas „Eurokos" parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įtarta, kad pinigus galėjo pasisavinti darbuotoja J. J., kuri, išėjusi atnešti seifo rakto, taip ir nebegrįžo. 2022-12-07 J. J. pasiaiškinime nurodė, kad tuos pinigus pametė nešdama į banką (I t. b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 42-43).

Apžiūros protokole užfiksuotos J. J. SEB banko sąskaitos finansinės operacijos iš kurių matyti, kad į J. J. sąskaitą buvo gauta 2148 Eur iš E. J. maistui, 2777,46 Eur kavai ir 6624 Eur į savo sąskaitą įnešė pati J. J.. Bendrai į J. J. sąskaitą buvo įnešta/pervesta 11549,46 Eur (II t., b. l. 98-100).

Kaltinamosios J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes ji pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

J. J. kaltė yra įrodyta jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Taip pat kaltinamosios kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: UAB „Kosmelita“ atstovės parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo E. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu.

Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

BK 183 straipsnio1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios tokios bausmės –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamoji J. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, kad J. J. neteista (II t., b. l. 102-103), administracinių nuobaudų neturi (II t., b. l. 105-107), dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. J. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo posėdyje apklaustas E. J. sutiko tapti laiduotoju, prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamoji J. J. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo atlyginti žalą, anksčiau teista nebuvo, administracinių nuobaudų neturi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji J. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas taip pat daro išvadą, kad galima pasitikėti J. J. kaip laiduotoju: jis yra kaltinamosios vyras, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. J. yra vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad E. J., būdamas J. J. vyru, teigiamai charakterizuojamas, objektyviai gali daryti pastarajai teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojo pareigą. Juo labiau, kaip jis pats parodė teisiamajame posėdyje, kad yra visapusiškai pasiruošęs tinkamai atlikti laiduotojo pareigas bei padėti J. J. atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 - 4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustato šios įmokos sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnis 1 dalis, 3 dalis). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajai negali būti suformuota visiško nebaudžiamumo situacija, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 167-169), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – daktiloskopinė kortelė, 2023-02-23 išsiųsta tolimesniam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje Buivydiškių g.20, Vilnius, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinio ieškovo UAB „Kosmelita“ patikslintas civilinis ieškinys 12903,02 Eur turtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 188). Posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys 12903,02 Eur sumai pareikštas dėl neteisėtai pasisavinto turto (pinigų) (I t., b. l. 126). Pati kaltinamoji su žalos dydžiu sutiko ir jo neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė žalos mokėjimą išdėstyti 2 metams 2 mėnesiams. Civilinio ieškovo atstovė teisme kaltinamosios prašymui neprieštaravo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji J. J. padarė iš UAB „Kosmelita“ 12903,02 Eur turtinę žalą, kurią kaltinamoji pripažino ir sutiko atlyginti. UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamosios J. J. civiliniam ieškovui priteistina 12903,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 113 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atitinkamai baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl priteistos žalos išdėstymo per tam tikrą laiką, teismas turi atsižvelgti į tai, kad žalos atlyginimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismo vertinimu, priteistos turtinės žalos (12903,02 Eur) dydis yra labai didelis, dėl ko susidaro ribotos galimybės jį įvykdyti iš karto, kai teismo nuosprendis įsiteisėja. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji dirba ir pasak J. J. gaunamas darbo užmokestis leistų jai kas mėnesį atlikti 400-500 Eur dydžio įmokas ir taip atsiskaityti su civiliniu ieškovu. Pažymėtina, kad jai pažadėjo padėti jos sutuoktinis, kuris už ją laidavo. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio ieškovo teisę gauti žalos atlyginimą, į kaltininkės turtinę padėtį, į jų pozicijas dėl žalos atlyginimo išdėstymo, nusprendžia priteistos turtinės žalos atlyginimą išdėstyti 26 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – daktiloskopinę kortelę, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje Buivydiškių g.20, Vilnius, kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti UAB „Kosmelita“, įmonės kodas 134519743, iš J. J. 12903,02 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nustatyti, kad turtinė žala privalo būti atlyginta per 26 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį UAB „Kosmelita“ pervedant po 500 Eur, o paskutinį nustatyto termino mėnesį pervedant 403,02 Eur.

Išaiškinti J. J., kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Išaiškinti J. J., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.