Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui;

nukentėjusiajam A. Z., jo atstovui advokatui Ričardui Girdziušui;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini), estas, Estijos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvoje neteistas, gyvenamąją vietą deklaravęs Koidu g. 85-2, Kunda m., Laane-Viru sav., Estijoje, faktinę gyvenamąją vietą nurodęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2017-10-05 apie 15 val. 40 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, kerštaudamas dėl to, kad A. Z. prieš tai tariamai netinkamai vairavo transporto priemonę, tyčia rankomis sudavė mažiausiai tris smūgius į automobilio „Volkswagen Touran“, (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, taip jį sudaužydamas, po ko, tyčia rankomis sudavė mažiausiai aštuonis smūgius automobilio „Volkswagen Touran“, (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjusiam A. Z. į galvą, tuo padarydamas šiam kairės akies traumą, pasireiškusią kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kaktoje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, ko pasėkoje, dėl regėjimo aštrumo kaire akimi sumažėjimo ir su tuo susijusio didelės dalies – 30 procentų - bendro darbingumo praradimo, A. Z. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei, tęsdamas veiką, mažiausiai keturis kartus kojomis spyrė į automobilio „Volkswagen Touran“, (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių išorinę bei vidinę puses, tuo būdu sunkiai sutrikdė A. Z. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo iš Estijos į Kauną per Panevėžį, kelyje iškilo konfliktas su nukentėjusiuoju A. Z., kurio metu M. S. sudavė jam smūgius, dėl ko labai gailisi. Gailisi ir dėl to, jog neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, kadangi nežinojo, kad padarė tokio sunkumo traumą. Po šio incidento, išvažiavo į Klaipėdą, po to – į Estiją. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad M. S. pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. viršijo leistiną greitį. A. Z. aplenkė ir sukėlė avarinę situaciją, du kartus prieš jį stabdydamas, o A. Z. tiesiog norėjo parodyti, kad pažeidė leistiną greitį, tačiau M. S. dėl to neteisingai sureagavo: sustabdė kelkraštyje automobilį, o kai ir nukentėjusysis sustojo, priėjo prie jo automobilio ir, prieš tai angliškai paklausęs ,,kokios problemos“, smūgiavo į vairuotojo pusės stiklą, o kai stiklas sudužo – sudavė smūgius nukentėjusiajam. A. Z. sustojo dėl to, kad M. S. jam užstojo kelią. Tuo metu buvo labai susinervinęs, kaip afekto būsenoje ir nelabai ką atsimena. Iš pradžių į stiklą trenkė delno šonine puse tam, kad nukentėjusysis atidarytų dureles, o po to į stiklą smūgiavo kumščiu. Kadangi ant dešinės rankos yra vestuvinis žiedas, todėl sudužo stiklas. Po to, kai stiklas sudužo sudavė smūgius A. Z., jis bandė rankomis gintis. Po kurio laiko jis atidarė automobilio dureles. Neatsimena, ar kokį nepadorų gestą parodė nukentėjusysis, bet joks gestas negali pateisinti tokio poelgio. Prieš atsitraukdamas nuo nukentėjusiojo dešine koja spyrė į automobilio dureles iš vidinės pusės. Įvykio metu aplink gatvėje buvo ir kitų automobilių, matė, kad žmonės laiko rankose telefonus, suprato, kad jie filmuoja. Supranta, kad toks elgesys viešoje vietoje yra netinkamas, labiausiai gailisi dėl to, kad nukentėjusiajam neiškvietė medicinos pagalbos. Prieš šį įvykį buvo labai susinervinęs, nes nepavyko nesisekė įgyvendinti to, ką buvo suplanavęs, be to buvo apsipylęs karšta kava, tačiau tai akivaizdžiai negali turėti įtakos jo veiksmams. Su A. Z. susitarė dėl žalos atlyginimo, nori atsiprašyti ir teisme paskutiniojo žodžio metu.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Z. nurodė, jog nuo Klaipėdos link Kauno važiuodamas antrąja eile, priartėjęs prie Kauno magistraliniu keliu pristabdė, kadangi, yra greičio ribojimas „80“, o po jo – greičio matuoklis. Todėl, sulėtinęs greitį, sudarė kliūtį M. S., kuris, greičiausiai šio greičio ribojimo nepastebėjo ir važiavo tokiu pat greičiu, kaip ir autostradoje. Mano, kad tai jį įsiutino ir jis chuliganišku manevru aplenkė iš dešinės ir staigiai stabdė, taip sukeldamas avarinę situaciją. A. Z. susidūrimo išvengė. Po kurio laiko, jis vėl staigiai stabdė. Tuomet A. Z. nusprendė tokį jo vairavimą nufilmuoti ir nusiųsti policijai. Kuomet pradėjo filmuoti, priartėjęs M. S. vėl staigiai stabdė, todėl su juo susigretinęs, pasukiojo pirštu prie smilkinio, norėdamas pasakyti, kad jis elgiasi kvailai. Mano, kad šis gestas ir supykdė M. S.. Nusukinėjant į Jonavos gatvę, M. S. vėl aplenkė A. Z. ir sustojo kelkraštyje, A. Z., sulėtinęs greitį, pravažiavo pro M. S. norėdamas pamatyti, ką jis toliau planuoja, jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Kai pamatė, kad jis lipa iš automobilio, suprato, kad konfliktas nesibaigė. Kiek pavažiavus užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl teko sustoti. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad M. S. automobiliu atlėkė ir sustojo prieš A. Z. automobilį, išlipo ir ėjo link jo. Nukentėjusysis užsirakino dureles, o M. S. delnu trenkė per stiklą, po to sugniaužė kumštį ir dar kartą trenkė į stiklą. Viena stiklo šukė kliuvo į akį ir dėl to A. Z. neteko regėjimo. Po to eilė smūgių kliuvo į galvą, bandė gintis, kaltinamasis kažką rėkė, apspardė automobilį. Po to grįžo į savo automobilį ir neleistinoje vietoje pasukęs į kairę, nuvažiavo. A. Z. paskambino policijai ir greitajai medicinos pagalbai, po kurio laiko priėjo liudytojai, paklausė ar neriekia pagalbos. Jokių nepadorių gestų M. S. nerodė, jokio žodinio aiškinimosi nebuvo, jeigu būtų buvusi galimybė išvažiuoti iš tos vietos, A. Z. būtų nuvažiavęs. Akyje susiūta žaizda per patį akies centrą, žaizda pjautinė, stiklas buvo pasiekęs viduje esantį akies lęšiuką, kurį perpjovė. Per antrą operaciją buvo išimtas pažeistas lęšiukas, kadangi iš jo tekantys skysčiai pradėjo užkišti akies kanalus, kas būtų lėmę absoliutų aklumą. Šiuo metu yra be lęšiuko, žaizda dabar yra sugijusi, bet yra likęs randas per patį centrą, kuris užstoja bet kokį vaizdą. Gali būti įstatytas dirbtinis lęšiukas, bet randas vis tiek lieka per vidurį ir užstoja vaizdą, kas atima praktinę galimybę matyti kaire akimi. Negalės dirbti vairuotoju, buityje sudėtinga, nes nejaučia atstumo, gylio, nemato, kas darosi kairėje pusėje. Aplinkiniai turėjo matyti šį įvykį. Nei vienas žmogus išlipęs nebuvo, visi sėdėjo automobiliuose. Kai M. S. nuvažiavo, vienas liudytojas paklausė ar nereikia pagalbos.

Dėl civilinio ieškinio su kaltinamuoju susitarė, kaltinamasis atlygino žalą, pagal sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašo laikyti civilinį ieškinį atlygintą. Kaltinamasis atsiprašė, papasakojo apie sunkią savo šeimos situaciją, jam pretenzijų neturi – pasirašė susitarimą ir gali sakyti, kad atleidžia, bet nuoskauda visada bus, kadangi akies niekas negrąžins ir šią nuoskaudą nešiosis visą gyvenimą.

L. V. M. nurodė, jog su žmona važiavo nuo „Megos“, nusileidus nuo tilto link Jonavos gatvės matė užpuolimą. Privažiavus raudoną šviesoforo signalą pamatė, kad stovi bronzinės spalvos daugiavietis automobilis „Volkswagen“ ir per dešinę pusę atlėkė juodos spalvos „BMW“ automobilis tamsintais stiklais. Iš „BMW“ automobilio išlipo kaltinamasis, pradėjo kumščiu daužyti vairuotojo pusės stiklą ir, išdaužius stiklą, pradėjo mušti „Volkswagen“ automobilio vairuotoją. Po to „BMW“ automobilio vairuotojas grįžo į savo automobilį ir išvažiavo link miesto pusės. Telefonu liudytojas padarė kelias nuotraukas (nufotografavo užpuoliką ir sankryžą), paskambino policijai, nurodė automobilio numerį ir į kurią pusę jis nuvažiavo. Matė, kad „BMW“ automobilio vairuotojas buvo įsiutęs, kovingos pozos ir tiesiog puolė daužyti automobilį. Matė, kad išdaužė langą, po to sudavė daugiau nei tris smūgius, tačiau kiek jų buvo – šiuo metu neatsimena. Matė, kaip užpuolikas bandė atidaryti automobilio „Volkswagen“ dureles, bet jam nepavyko. Nepastebėjo kaip vėliau jos atsidarė. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jis pasakė, kad šukė pataikė į akį ir jis nemato viena akimi. Galėjo būti suduota apie 10 smūgių. Mašinoje buvo su žmona ir vaiku, dėl įvykio visiems buvo šokas, bijojo ir dėl savęs, manė, jog kaltinamasis galėjo ir prie jo prieiti, pamatęs, kad jis fotografuoja. Įvykio priežasties nežino, negirdėjo, kad jie kažką kalbėtų, bet matė, kad užpuolikas žiopčioja, todėl suprato, kad kažką sako. Nukentėjusysis nieko netinkamo nepadarė, jis ramiai važiavo. Įvykio vietoje buvo apie 15 automobilių, todėl mano, kad juose buvę žmonės galėjo matyti šį įvykį. Nematė, ar buvo spardomos automobilio durelės, nes kažkuriuo momentu buvo nusisukęs pasiimti telefono bei kalbėdamas su policija neatkreipė dėmesio. Mano, kad buvo pažeista viešoji tvarka.

Liudytoja A. M. nurodė, jog su vyru važiavo nuo „Megos“ link Jonavos gatvės ir užsidegus raudonam šviesoforo signalui pamatė, kaip iš dešinės pusės atvažiuoja „BMW“ automobilis ir sustoja prieš „Volkswagen“ automobilį. Iš „BMW“ automobilio išlipo vairuotojas, priėjo prie „Volkswagen“ automobilio, pradėjo daužyti stiklą ir pradėjo mušti „Volkswagen“ automobilio vairuotoją. Užpuolikas nukentėjusiajam trenkė 4-5 kartus. Kažką „BMW“ vairuotojas pradėjo rėkauti, bet nesuprato ką, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui „BMW“ automobilio vairuotojas nuvažiavo. Nukentėjusysis sėdėjo „Volkswagen“ automobilyje. Po to, kai „BMW“ automobilis išvažiavo, jos vyras išlipo ir nuėjo iki „Volkswagen“ automobilio. Lygtai nukentėjusysis sakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad vairuotojai nepasidalino kelio, kad ,,Volkwagen“ vairuotojas važiavo per lėtai. Matydama konfliktą išsigando ir bijojo, kad užpuolikas neateitų pas juos už tai, kad fotografuoja.

Liudytoja L. M. nurodė, jog dienos metu pravažiavus „Megą“ ir sukant link Jonavos gatvės, ant kalno ties posūkiu greitai atvažiavo juodas „BMW“ automobilis. Kaip suprato, „BMW“ automobilio vairuotojas apsižodžiavo su automobilio „Volkswagen“ vairuotoju, nes ir pastarasis buvo sustojęs kelkraštyje. Po to pavažiavus link šviesoforo atlėkė „BMW“ automobilis ir atsistojo skersai prieš „Volkswagen“ automobilį. Iš „BMW“ automobilio išlipo vairuotojas paklaikusiomis akimis, todėl ji iš karto užsirakino automobilį, tai padarė dėl saugumo, nes jis buvo labai emocingas ir matėsi, kad yra neprognozuojamas. Jis nieko nesakė ,,Volkswagen“ vairuotojui tik vienu smūgiu išmušė automobilio stiklą ir po to pradėjo daužyti vairuotoją, kuris gynėsi. Po to atsidarė „Volkswagen“ automobilio dureles ir dar jas apspardė. Kadangi liudytojai užsidegė žalias šviesoforo signalas, o už jos stovėjo eilė automobilių, ji nuvažiavo. Dar prieš šį įvykį prie šviesoforo, vairuotojai buvo sustoję kelkraštyje, iškišę galvas kažką šnekėjo. Konfliktas prie automobilio truko apie kelias minutes. Matė, kad nukentėjusysis bando užsidengti veidą, bet daugiau jokių veiksmų neatliko. Įvykio metu prie šviesoforo stovėjo nemažai automobilių ir kiti žmonės šį įvykį galėjo matyti. Jai toks kaltinamojo elgesys sukėlė pasipiktinimą ir mano, kad jis tokiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką. Matė, kad kaltinamasis koja įlenkė automobilio „Volkswagen“ dureles. Prieš šį įvykį „Volkswagen“ automobilio kelyje nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3196/2017(02) nurodyta, kad A. Z. konstatuota kairės akies trauma, pasireiškusi kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kaktoje bei kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine. Dešinė akis sužalota kietu buku daiktu, kiti sužalojimai padaryti tikėtina, aštriomis briaunomis, galimai sudužusio automobilio stiklo šukėmis. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nustatyti negalima, kairės akies sužalojimui pakako vieno trauminio poveikio. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 143-144 b. l.).

Apžiūrėjus nukentėjusiojo A. Z. pateiktą kompaktinę plokštelę (1 t., 132 b. l.), nustatyta, jog joje užfiksuotas vaizdas iš automobilio salono pro priekinį stiklą, vykstant eismui antrąja eismo juosta; priekyje matomas automobilis „BMW“, kuris pradeda staigiai stabdyti; tuo metu automobilio greitis nuo 80 kilometrų per valandą sumažėja iki 35 kilometrų per valandą; po to automobilis „BMW“ staigiai greitėja ir nuvažiuoja antrąja eismo juosta Kauno kryptimi (1 t., 133-134 b. l.).

L. V. M. pateiktoje kompaktinėje plokštėje (1 t., 135 b. l.) matyti, jog joje yra septynios fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota sankryža, esanti Jonavos gatvėje, Kaune; prie automobilio „Volkswagen Touran“, (duomenys neskelbtini), vairuotojo durų užfiksuotas stovintis vyriškis, pasilenkęs žiūrintis į vairuotoją; automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojo durelės be stiklo, ant asfalto po durelėmis matyti stiklo šukės (1 t., 136-137 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešime Nr. 41D (K)-1856 nurodyta, kad 2017-10-05 15 val. 39 min. buvo užfiksuotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas bei 2017-10-05 15 val. 38 min. užfiksuotas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl kūno sužalojimo Jonavos g., Kaune (1 t., 125 b. l.). Apžiūrėjus pateiktus garso įrašus nustatyta, kad 15 val. 38 min. vyriškis, prisistatęs V. M., nurodė, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, Jonavos g., Kaune, užpuolė automobilio „Volkswagen“ vairuotoją, sumušė ir skubiai pasišalino. 15 val. 39 min. vyriškis, prisistatęs A. Z., nurodė, kad nusileidus nuo magistralės, Jonavos gatvėje, Kaune, jį sustabdė ir užpuolė Estijoje registruoto automobilio „BMW“ vairuotojas, sudaužė automobilio stiklą, „su stiklais trenkė į veidą“, sužalojo akį“, spardė dureles. Pranešėjas nurodė, kad viena akimi nemato (1 t., 126-131 b. l.).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, kad 2017-10-05 15 val. 44 min. buvo gautas kvietimas dėl A. Z. sužalojimo; kortelėje nurodyta, kad pacientas buvo užpultas automobilyje, užpuolikas smogė kumščiu per stiklą, išdaužė stiklą ir pataikė pacientui į veidą, pacientas skundžiasi skausmu kairėje akyje, raižo akį, jaučia svetimkūnį, žymiai pablogėjo regėjimas (1 t., 118-119 b. l.).

Apžiūrėjus VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktą garso įrašą (1 t., 117 b. l.), matyti, kad užfiksuotas liudytojo pranešimas apie „BMW“ vairuotojo veiksmus, užpuolant kito automobilio vairuotoją. (1 t., 120-123 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu konstatuota a. m. ,,Volkswagen Touran“ sugadinimai, rastos ir paimtos stiklo šukės (1 t., 33-37 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Z., V. M., L. M. ir A. M. atpažino M. S. (1 t., 58-59, 82-86, 91-94, 99-102 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2018-04-06 rašte nurodyta, jog M. S. Estijos Respublikoje deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kitų jo gyvenamųjų vietų adresai nežinomi. Estijos Respublikoje jis niekur oficialiai nedirba, 2012 metais buvo teistas (1 t., 188, 194-195 b. l.).

Specialisto išvada nustatyta, jog M. S. psichiškai sveikas (2 t., 10 b. l.).

Laikinai apribota nuosavybės teisė 195,90 euro (2 t., 112-116, 117 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. S. inkriminuotos veikos visiškai įrodytos. Pats kaltinamasis visus jam inkriminuotus veiksmus pripažino visiškai, tai patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įvykio vietoje rastos stiklo šukės. Įvykio laiką ir vietą patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo bendrajam pagalbos centrui ir greitosios medicinos pagalbos tarnybai teikta ir užfiksuota garso įrašuose informacija. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo laipsnį įrodo teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje detaliai išdėstyta, kuo vadovaujantis A. Z. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visos teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja ir viena kitą papildo.

Teismas laikosi nuomonės, jog M. S. veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 284 straipsnį. Nustatyta, jog M. S., būdamas suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas ranka į automobilio stiklą ir jį išdaužydamas, pabirus šukėms tuo pat metu smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti jos sutrikdymą. Nors nustatytos aplinkybės rodo, kad siekio sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kaltininkas neturėjo, tačiau buvo abejingas savo suduotų smūgių padariniams, iš įvykio vietos nuvažiavo, greitosios pagalbos nekvietė. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis M. S. sunkiai sužalojo A. Z. veikdamas netiesiogine tyčia.

Be to, M. S. dėl menkavertės priežasties – esą netinkamo nukentėjusiojo vairavimo – sukėlė konfliktą viešoje vietoje, išdaužė automobilio stiklą, spyrė į dureles bei sudavė smūgius automobilyje buvusiam nukentėjusiajam. Dėl tokių jo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo priversti sureaguoti, piktintis, jaustis nepatogiai ir bijoti, o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog M. S. vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tokiais veiksmais tyčia sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, jog jis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino visas išlaidas valstybei, susijusias su jo paties perdavimu į Lietuvos Respubliką, bei išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu – Kauno teritorinei ligonių kasai. Teisminio nagrinėjimo metu, M. S. atlygino nukentėjusiajam A. Z. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, dėl ko nukentėjusysis materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, kas pripažintina dar viena M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nesunkus (BK 284 straipsnis) nusikaltimai), sunkus nusikaltimas padaryta veikiant netiesiogine tyčia. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis anksčiau Lietuvoje neteistas, nebaustas (po nagrinėjamų veikų padarymo nubaustas už tą pačią dieną viršytą greitį). Nors yra duomenų apie M. S. teistumą Estijos Respublikoje, tačiau į jį, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą Lietuvoje, atsižvelgti nėra galimybės, nes neaišku, ar veikos, už kurias jis teistas Estijoje, Lietuvoje būtų laikomos nusikalstamomis.

BK 284 straipsnyje numatytos keturios alternatyvios bausmės, todėl skirtina švelniausia iš jų – viešieji darbai, bausmės terminą nustatant atitinkantį šios bausmės rūšies vidurkį.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Teismų praktikoje asmenims, teisiamiems už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą netiesiogine tyčia, pripažinusiems kaltę ir atsiprašiusiems nukentėjusiojo, net ir tuo atveju, kai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala nėra visiškai atlyginta, tačiau kaltininkas ją pripažįsta ir sutinka atlyginti, paprastai skiriama minimali ar artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė, svarstomas klausimas dėl švelnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje, paskyrimo ir neretai tokia bausmė skiriama.

M. S. veiksmai sukėlė sunkius padarinius – nukentėjusysis praktiškai prarado galimybę matyti viena akimi. Nors medicininėmis priemonėmis galimybė atstatyti regėjimą yra, tačiau dėl sužalojimo individualumo (randu ties akies lęšiuko viduriu) šiuo metu tai padaryti neįmanoma. Kaltinamojo veiksmai, nors ir buvo atlikti įžūliai ir dėl menkavertės dingsties, tačiau jie atsitiktinio pobūdžio, spontaniški, neplanuoti, padaryti nenaudojant jokių priemonių ar įrankių, pritaikytų specialiai kūnui žaloti. Sužalojimas, lėmęs nukentėjusiojo regėjimo kaire akimi praradimą, o tuo pačiu ir sunkų sveikatos sutrikdymą – padarytas vienu smūgiu.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma, o bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų, kad būtų galima skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Tačiau, teismo įsitinimu, yra pagrindas skirti švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi sankcijoje numatytos, kad ir pačios švelniausios – 2 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir įgyvendintų tik vieną iš bausmės paskirčių – asmens nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog M. S. yra ne Lietuvos pilietis, jis gyvena Estijoje, oficialiai nedirba, oficialių pajamų, nekilnojamojo ar kito privalomo registruoti turo neturi. Esant tokiai kaltinamojo turtinei padėčiai, akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu M. S. nebūtų rodęs iniciatyvos ir nebūtų atlyginęs visų išlaidų tiek nukentėjusiajam, tiek Lietuvos valstybinėms įstaigoms, žalos ir proceso išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo būtų smarkiai apsunkintas ar net visiškai neįmanomas. Taip pat vertinama ir kaltinamojo šeiminė situacija – jis nepilnamečių vaikų neturi, duomenų jog M. S. oficialiai dirbtų nepateikta, tačiau nustatyta, jog jis išlaiko savo sutuoktinę, kuriai nuo 2016-06-30 nustatytas 60 procentų prarastas darbingumas (dėl dešinės kūno pusės dalinio paralyžiaus, pusiausvyros nelaikymo ir kitų sutrikimų (3 t., 80-81 b. l.), už jų bendrai nuomojamą butą moka kas mėnesį 370 eurų (3 t., 74-77 b. l.), todėl paskyrus M. S. laisvės atėmimo bausmę (nors ir minimalią) akivaizdžiai būtų pažeisti jo sutuoktinės interesai.

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas) bus pasiektos paskyrus M. S. laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant maksimaliam šiai bausmės rūšiai numatytam laikotarpiui (dvejiems metams) bei skiriant įpareigojimus – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti.

Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, esant idealiajai veikų sutapčiai.

Dėl bausmės vykdymo

Perduodant M. S. pagal Europos arešto orderį, Harju apskrities teismas nurodė, jog šis Estijos pilietis perduodamas su sąlyga, kad numatoma bausmė valstybėje narėje turi būti vykdoma Estijos Respublikoje (3 t., 70-72 b. l.). Todėl remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322 Vilnius) 33 straipsnio (sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagrindai ir sąlygos) 1, 2, 3 dalių ir 34 straipsnio nuostatomis (kur numatyta, jog teismas, skirdamas alternatyviąją bausmę ar probacijos priemones, šiame skyriuje nustatyta tvarka taip pat gali savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimo dėl probacijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei), M. S. paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios vykdymas perduotinas Estijos Respublikai.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., 64 b. l.) bei nukentėjusiojo A. Z. ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., 59-63 b. l.).

Kauno teritorinė ligonių kasa 2018 m. balandžio mėnesio raštu nurodė, jog atsisako pareikšto civilinio ieškinio, kadangi žala atlyginta pilnai (1 t., 69 b. l.), o 2018-05-31 susitarimu dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis žalą atlygino ir turtinių bei neturtinių pretenzijų jam neturi (3 t., 64 b. l.).

Civiliniams ieškovas pareiškus, jog jiems padaryta žala atlyginta, procesas dėl ieškinio nutrauktinas.

M. S. konvojavimo iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką Policijos departamento prie LR VRM patirtas išlaidas – 739,70 eurų kaltinamasis atlygino, todėl jos nepriteistinos.

Nukentėjusiojo gynėjas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog 2018 m. balandžio 17 d. A. Z. už jo atstovavimą baudžiamojoje byloje sumokėjo advokatui 1200 eurų (3 t., 65 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog advokatas parengė civilinį ieškinį, dalyvavo derybose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atstovavo nukentėjusįjį teisme, todėl šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra pagrįstos, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103, 106 straipsniai).

Daiktiniai įrodymai: stiklo šukės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 33-34 b. l.), M. S. daktiloskopinės kortelės – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini, o kompaktinės plokštelės su įvykio vietos apžiūros foto lentele, su pranešimų garso įrašų kopijomis, su GMP pranešimo garso įrašo kopija, su nukentėjusiojo pateiktu vaizdo įrašu bei su V. M. pateiktomis fotonuotraukomis – paliktinos prie bylos (1 t., 35-37,117, 132, 135 b. l.).

M. S. paskira kardomoji priemonė – suėmimas – keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo gyvenamosios – (duomenys neskelbtini) ir paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį ir nuteisti:

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti.

Pagal BK 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant M. S. kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti.

Į bausmės laisvės apribojimo laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. birželio 15 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 b) punktas).

Kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš M. S. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.

M. S. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Išaiškinti M. S., jog jis be bausmę vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Procesą dėl A. Z. ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių – nutraukti.

Priteisti iš M. S. 1200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. Z. naudai.

Palikti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą iš M. S. paimtiems pinigams – 195,90 Eur – iki išieškojimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: stiklo šukes, M. S. rankų atspaudų daktiloskopines korteles – sunaikinti; Kompaktines plokšteles su įvykio vietos apžiūros foto lentele, su pranešimų garso įrašų kopijomis, su GMP pranešimo garso įrašo kopija, su nukentėjusiojo pateiktu vaizdo įrašu bei su V. M. pateiktomis fotonuotraukomis – palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendį dėl laisvės apribojimo bausmės perduoti vykdyti Estijos Respublikai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, įteikimo dienos.