Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-05 · Byla Nr. ATP-799-579/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-08-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-05
Bylos Nr.
ATP-799-579/2012
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00769-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Advokatai
Džiolana Tarvainytė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-799-579/2012Proceso Nr. 4-53-3-00769-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 41.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. atstovės advokatės Džiolanos Tarvainytės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vyriausioji specialistė A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, valdanti nuosavybės teise 0,0600 ha (600 m²) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktiškai yra aptvėrusi tvora 649 m² teritoriją, todėl savo žemės sklypui yra priskyrusi ir faktiškai naudoja 49 m² ne savo žemės. Iš 49 m² papildomai aptverto ploto E. K. yra savavališkai užėmusi 14 m² I. K. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v. žemės, 14 m² bendrojo naudojimo kelio valstybinės žemės, o dėl 21 m² naudojamos gretimo žemės sklypo žemės šios žemės savininkas valios nepareiškęs. Savavališkai užimdama ir naudodama 14 m² I. K. privačios žemės ir 14 m valstybinės žemės, E. K. savo veiksmais, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu E. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) bauda.

E. K. atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė (toliau – apeliantė) skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde apeliantė nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad E. K. padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. savališkai užėmė ir naudoja privačią žemę, padarė klaidingą išvadą dėl šio pažeidimo objektyviosios pusės buvimo, nes neįvertino bylai reikšmingų objektyvių aplinkybių. Esamos faktinės E. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 37) ir nuosavybės teise priklausančio I. K. gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypo Nr. 28) ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus. E. K. žemės sklypu naudojosi dar iki Sklypo Nr. 37 įsigijimo pagal 1997-08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jame statinius. Sklypo Nr. 37 suformavimo pagrindas yra 1992-04-03 sodininkų bendrijos nario žemės sklypo planas (be geodezinių matavimų). Sklypo Nr. 37 ir Sklypo Nr. 28 riba yra aiški, t. y. nustatyta tiesia linija, pagal kurią pastatyta tvora. Tokia sklypų riba nurodyta privatizuojant žemės sklypus pagal preliminarius matavimus sudarytuose planuose, žemės sklypo vieta ir konfigūracija nurodyta Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M 1:1000, suderintame 1986 m. Todėl dabartinė žemės sklypų riba yra nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų. Be to, su ankstesniais Sklypo Nr. 28 savininkais jokių ginčų dėl žemės sklypo ribos su E. K. žemės sklypu nėra kilę. I. K. sklypą Nr. 28 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 2002-06-27 su esamomis žemės sklypo ribomis, t. y. tokiomis ribomis, kurios buvo apibrėžtos pagal preliminarius matavimus. Ankstenis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. 1994-07-20 pasirašė sutikimą dėl to, kad gretima esančio žemės sklypo savininkai Kolčinai pasistatys priestatą 1 (vieną) metrą nuo jo sodo ribos. Vadinasi, E. K. teisėtai naudojasi savo žemės sklypu, nėra ir niekada nebuvo užėmusi I. K. žemės sklypo dalies (14 kv. m.).

Apeliantė skunde pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo faktas buvo konstatuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis I. K. užsakymu atliktais kadastriniais matavimais 2012-03-29 žemės ribų paženklinimo akte pažymėtais taškais, visiškai neatsižvelgiant į faktines ribas bei į kitus žemės sklypų ribų nustatymui reikšmingus kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymą 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23 punktą žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. E. K. žemės sklypo ploto paklaida neviršija įstatymo nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos. Todėl nepagrįstai teigiama, kad E. K. yra užėmusi 14 kv. m. bendrojo naudojimo kelio ir 14 kv. m. I. K. priklausnčios privačios žemės. Pagal sklypo Nr. 28 atliktus kadastrinius matavimus ir nustatytą sklypų ribą E. K. labai apsunkinamas naudojimasis savo žemės sklypu, jame esančiais statiniais. Nustačius tokią ribą, dalis priestato, tvora, grindinio dalis, grįsta plytelėmis, atsiduria svetimame sklype.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ATPK 9 str., 256 str., 284 str. numato, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių, t. y., kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju turi būti įstatymų nustatyta tvarka sprendžiamas gretimų žemės sklypų ribų aiškumo, tikslumo klausimas tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, o ne vienas iš savininkų traukiamas administracinėn atsakomybėn už naudojimąsi jam teisėtai priklausančia nuosavybe. 2012-06-05 buvo atlikti I. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai, šiuo metu E. K. yra užsakiusi savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo vieną iš kaimyninių žemės sklypų savininkų traukti administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose, naudojantis savo nuosavybe, t. y. žemės sklypu pagal atliktus preliminarius matavimus, nėra jokios tyčios. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties subjektyvusis elementas - apeliantės tyčia. Nėra įrodyta, kad E. K. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą.

Šalies argumentai

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nesutinka ir su teismo E. K. paskirta administracine nuobauda. Teismas visiškai neįvertino apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos asmenybės, pačios situacijos pobūdžio, todėl paskyrė nepagrįstai didelę baudą. Skunde nurodoma, kad, jeigu būtų teisinis ir faktinis pagrindas kilti E. K. administracinei atsakomybei, skiriant administracinę nuobaudą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad E. K. padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, nevengė atsakomybės, suteikė visą reikiamą informaciją administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems pareigūnams, leido savo žemės sklype atlikti matavimus ir t. t., į tai, kad E. K. nėra anksčiau bausta administracine tvarka, padarytas pažeidimas didelių neigiamų pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, be to, byloje nenustatyta, kad ji dalį valstybinio žemės sklypo ploto ir kaimyninio žemės sklypo ploto būtų užėmusi piktavališkai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, jog E. K. yra neįgali ir negali dirbti, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos, jei teismas nuspręstų, jog yra pagrindas ją skirti, tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus mažesnę baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl teismas turėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skunde nurodoma, kad teismo nutarimas yra neteisėtas taip pat ir dėl to, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. ATPK 272 str. įtvirtintos procesinės teisės. Pirmosios instancijos teismas nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateiktų prašymų ir dokumentų, atėmė galimybę ginti savo interesus teisme per atstovą, grubiai pažeidė pareiškėjo procesines teises, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutarimą. E. K., atstovaujama advokato, išreiškė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl teismas, turėdamas pareigą išklausyti ir būti nešališku visų proceso šalių pozicijoms, atidžiai ir sąžiningai įvertinti proceso šalių prašymus, turėjo atsižvelgti, kad, pateikdama prašymą atidėti posėdį ir rašytinius paaiškinimus, E. K. yra suinteresuota bylos išnagrinėjimu, kuriame galėtų teikti paaiškinimus.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad I. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas yra parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. Š., nustatant žemės sklypo kampų koordinates valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje. Pažymėtina, kad tokios pačios, kaip ir plane, žemės sklypo ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 572530) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl apeliantės skundas atmestinas, o apylinkės teismo nutarimas paliktinas galioti.

E. K. (atstovaujamos advokatės Džiolanos Tarvainytės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 str. 1 d.). Šiuo atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – E. K., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (b.l. 34), todėl nutarė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Iš tiesų, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą 2012-08-01 10.30 val., tačiau, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo dieną į pirmosios instancijos teismą E. K. atstovė adv. Dž. Tarvainytė faksu atsiuntė prašymą šios bylos nagrinėjimą atidėti. Šis prašymas motyvuotas tuo, kad kaip skundo autorės kaltės, savavališkai užėmus, dalį I. K. ir valstybės žemės, įrodymas yra pateiktas žemės naudojimosi patikrinimo aktas. Tuo tarpu ji, nesutikdama su šio patikrinimo akto rezultatais, užsakė savo sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus, kurių duomenimis bandys ginčyti jai paskirtą nuobaudą. Todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti iki bus gauti tokie kadastrinių matavimų duomenys, taip jai užtikrinant galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, ji prašė bylą atidėti ir dėl to, kad dėl atostogų negalės į posėdį atvykti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilkaviškio skyriaus vyriausioji specialistė A. V., kuri ir surašė minėtą patikrinimo aktą (bei pripažinti jos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu). Taip pat prie prašymo buvo pridėtas ir A. K. išsamus paaiškinimas bei visa eilė dokumentų kopijų, kuriuos, kaip naujus įrodymus, prašoma pridėti prie šios bylos bei įvertinti. Nors ant šio prašymo ir yra teismo raštinės specialistės R. B. įrašas, kad jis gautas tik 11.20 val., tačiau, kaip matyti, kiekviename šio prašymo, paaiškinimo ir prie jų pridėtų dokumentų lape yra nurodyta data ir laikas (būdingi siunčiant dokumentus faksu), kada šie dokumentai buvo iš advokatų kontoros gauti apylinkės teisme – 2012-08-01 tarp 9.35 val. ir 9.44 val. (kadangi dokumentų yra nemažas kiekis). Taigi toks prašymas, kartu su paaiškinimu ir dokumentais, buvo išsiųstas laiku, dar prieš prasidedant teismo posėdžiui, tai yra prieš 10.30 val. Kaip žinoma, dokumentai, siunčiami faksu, adresatą pasiekia praktiškai iš karto. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta iš advokatų kontoros išsiųstų dokumentų išklotinė (b.l. 69), iš kurios matyti, kad prašymas ir dokumentai buvo pradėti siųsti 09.25 val., o baigti – 09.41 val. Taigi neabejotina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teisme prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bei pridėti prie jos naujus dokumentus buvo gauti nurodytu (ant jų) laiku – nuo 9.35 val. iki 9.44 val., tai yra dar prieš šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Tai, kad teismo darbuotojai gautą faksą pastebėjo tik 11.20 val. yra ne administracinėn atsakomybės patrauktos E. K. kaltė, o netinkamas teismo darbuotojų darbo atlikimas, dėl kurių neturi nukentėti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad byloje dokumentai dedami eilės tvarka, pagal jų priėmimo, surašymo, gavimo teisme ir pan. laiką, o šis prašymas ir dokumentai įdėti į bylą prieš teismo posėdžio protokolą.

Net jeigu prašymas su dokumentais buvo rastas tik 11.20 val., tai niekas teismui nekliudė atnaujinti bylos nagrinėjimą (nes sprendimas buvo skelbiamas tik tos pačios dienos 15.35 val.) ir išspręsti prašyme ir paaiškinime išdėstytus prašymus (įvertinus nurodytą jų gavimo laiką).

Iš to kas paminėta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai suvaržyta administracinėn atsakomybėn patrauktos E. K. teisė į tinkamą (teisingą) teismo procesą, kadangi pirmosios instancijos teismas skundo autorės bylą teismo posėdyje išnagrinėjo jai nedalyvaujant ir neišsprendęs E. K. atstovės gauto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pridėti prie bylos pateiktus dokumentus bei juos įvertinti nagrinėjant šią bylą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ( ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik tokiu būdu gali būti realizuota asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarimas yra praktiškai nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kuriuos jis tiesiog išvardino, tačiau detaliau neanalizavo, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog tarp gretimų sklypų savininkų E. K. ir I. K. yra ginčas dėl sklypų ribų. ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. K. kalta pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl I. K. priklausančios žemės (o taip pat ir valstybinės žemės) savavališko užėmimo, visiškai nevertino, ar E. K. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas, t. y. nevertino, ar E. K., aiškiai suprasdama, kad jos naudojamo žemės sklypo dalies savininkas yra I. K. bei valstybė ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja šiuos svetimos žemės plotus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nutarimą priėmė pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, bylą išnagrinėjo neišsprendęs gauto E. K. atstovės adv. Dž. Tarvainytės prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, neįvertino gautų dokumentų reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

E. K. (atstovaujamos advokatės Dž. Tarvainytės) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Evaldas Gražys