Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. N1-215-885/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
N1-215-885/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
D. M., H. M., T. V., A. G.
Nukentėjusysis
A. L., V. K.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.6Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Baudžiamoji bylaNr.N1-215-885/2011Proceso Nr. 1-41-1-01010-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.11.10.; 1.2.4.6.8.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,kaltinamiesiems D. M., H. M., T. V., A. G.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Stanislavai Šulcaitei, Edmundui Jankaičiui, Vandai Laukevičienei,

nukentėjusiesiems A. L., V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2010-08-23 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d.

H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d.

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2009-12-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. 75 parų arešto bausme; 2) 2010-08-23 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 70 parų arešto bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 9d., įskaityta pagal 2009-12-11 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė, 2010-10-06 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d.

A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., H. M., T. V. ir A. G. 2010-07-03, apie 22.00 val., Šiauliuose, namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, T. V. suduodant rankos kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į dešinės pusės skruostikaulį bei tokiu būdu pargriaunant jį ant žemės, po ko A. G., H. M., D. M., T. V. bendrai suduodant A. L. rankomis ir kojomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, į įvairias kūno vietas, padarė jam dešinės pusės 9, 10 šonkaulių lūžius, dešinio skruostikaulio lūžį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės pusės 9, 10 šonkaulių lūžiai ir dešinio skruostikaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, D. M., H. M., T. V. ir A. G. 2010-07-03, apie 22.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, T. V. suduodant rankos kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į dešinės pusės skruostikaulį bei tokiu būdu pargriaunant jį ant žemės, po ko A. G., H. M., D. M., T. V. bendrai suduodant A. L. rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo metu nukentėjusiajai V. K. ginant nukentėjusįjį A. L., o A. G., H. M., D. M., T. V. bendrai suduodant rankomis nenustatytą skaičių smūgių V. K. į galvos ir veido sritis, tuo padarydami jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą gėrė alų, įvyko incidentas ir susimušė. Gailisi dėl to. Data, laikas atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis parodė, kad sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Iš dalies pripažino kaltę, nes nesudavė nukentėjusiajai. Kaltinamasis parodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta, tik gal per didelė neturtinė žala nurodyta. Civilinio ieškinio, pareikšto moters, nepripažino. Jis mokosi II kurse, po naujųjų metų baigs mokslus. Nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi. Civilinio ieškinio sutinka sumokėti 1000 Lt. Pragyvena iš gaunamos pašalpos ir stipendijos. Per mėnesį pajamos yra apie 500 Lt.

Kaltinamasis H. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis prisimena, kad buvo toks įvykis ir tiek. Jie buvo trys, o T. V. jis neatsimena. Vieta, laikas atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Sudavė nukentėjusiajam A. L., bet ne nukentėjusiajai. Kas dar sudavė nežinojo. Dėl moters civilinio ieškinio nesutiko, nes jai nesudavė. Per mėnesį pajamos yra apie 500 litų. Nukentėjusiųjų atsiprašė, pasižadėjo daugiau taip nedaryti. Teistumų iki to įvykio neturėjo, naujų nusikaltimų nepadarė.

Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su kitais kaltinamaisiais gėrė alų. Buvo ten ir nukentėjusieji, jie irgi gėrė. Žodis po žodžio susiginčijo, kilo konfliktas. Iš dalies kaltę pripažino, nes parodė, kad moters nemušė. Gal netyčia, kai gynė vyrą, suduota buvo ir jai. Nukentėjusioji šūkavo, puolė į tarpą. Tyčia jos niekas nemušė. Jis parodė, kad prieš moterį rankos nekelia. Buvo D. Ž., G. K. ir dar kažkoks vyriškis, sklido muzika. Nukentėjusieji ir jų draugai puolė juos, jie gynėsi. Dėl smūgių tai visi mušėsi. Norėjo gražiuoju išsiskirti ir baigti viską, bet nukentėjusieji parašė pareiškimą. Moters niekas nemušė. Vieno nukentėjusiojo ieškinį sumokės, yra dirbantis, įsidarbino prieš mėnesį. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nelabai prisimena, kaip buvo. Laikas ir vieta atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis su draugais gėrė alų. Po to Sodo g. 4 namo kieme susistumdė, buvo įvykis, vadinasi, sudavė. Daugiau nieko neprisiminė. Dėl įvykio parodė, kad gailisi, pasižadėjo taip nebesielgti, civilinį ieškinį pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta. Mama paprašė, kad ateitų pas ją į Sodo g., nes kibirkščiuoja elektra. Buvo jis su sugyventine ir sesuo su sugyventiniu. Bebūnant išgėrė alaus. Būnant namuose iš lauko grįžusios moterys pasakė, kad Ž. įspyrė kieme esantys vaikinai. Išėję laukan su G. K. paklausė, dėl ko muša „bobas“. Jis norėjo mandagiai pasikalbėti su kaltinamaisiais. Tada kaltinamieji pribėgo ir sudavė jam, po ko jis greičiausiai prarado sąmonę, nes nieko neprisiminė. Po to išvežė į ligoninę. Puolė jį ir sumušė keturiese. Pirmas sudavė T. V. Lūžo kaukolė. Buvo atsistojęs, vėl jį puolė ir vėl nugriuvo. Draugė klykė, kad baigtų muštis. Draugę pamatė ligoninėje, ji buvo sumušta. Ji buvo tarp jo ir vaikinų. Buvo kraujosruvos jai ant akių. Į ligoninę važiavo kartu. G. K., nuėjęs toliau, maigė telefoną. Jam pavyko išeiti iš to rato. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala padaryta, nes kiek laiko nedirbo, vaistus pirko. Neturtinė žala - išgyvenimai, skausmas. Biuletenis buvo apmokėtas per du kartus. Nedaug gavo, nes buvo neseniai įsidarbinęs.

Nukentėjusioji V. K. teisme parodė, kad buvo pas nukentėjusiojo mamą sutvarkyti elektrą. Gretimame name vyko balius. Ji su draugo seserimi išėjo parūkyti. Ji pati nerūkė, bet palaikė kompaniją. Vaikinai grįžo iš degalinės, praeidami pro šalį spyrė. Grįžusios papasakojo vyrams. Jos sugyventinis ir vyro sesers sugyventinis išėjo į lauką pažiūrėti. Visi keturi jaunuoliai pašoko ir trenkė jos sugyventiniui. Jam nugriuvus, ji puolė jo ginti, o sesuo kvietė policiją. Vyrą mušė visi. Kai ji atbėgo, vyras stovėjo. Kuris konkrečiai sudavė vyrui, nematė. G. K. išėjo su ja kartu, po to D. Ž.. G. K. kvietė policiją. Buvo išgėrę po stiklinę alaus. Jai pačiai trenkė, akys buvo mėlynos, gumbas ant nosies, dar ir dabar skauda. Spyrė sugyventiniui kur pakliuvo - ir į šonkaulius, visur. Ji ropom šliaužė jo ginti. Keliese jai sudavė nežinojo, galėjo vienas, bet galėjo ir visi. Ji gynė vyrą, o jai trenkė, kad ji atsitrauktų nuo jo. Atvykusi greitoji išvežė juos į ligoninę. Keturias dienas buvo neapmokamas nedarbingumas, buvo mėlynės, guzai. Patyrė stresą, nervinosi.

Liudytoja D. Ž. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos brolis, su kaltinamaisiais jokių santykių nėra. Nuvažiavo pas mamą, išėjo į lauką su broliene parūkyti. Ėjo vaikinai ir jai spyrė. Grįžusi pasakė draugui, kas buvo. Išėję vyrai labai gražiai paklausė, kodėl muša moteris. Vaikinai pradėjo „koliotis“ ir muštis. Kodėl trenkė ne jos draugui, o broliui nežinojo. Pas kaimynus grojo muzika. Ji pasimetė, nes jos brolį mušė, spardė. Draugas nuėjo pas mamą skambinti į policiją. Skambino iš laidinio telefono. Brolienė buvo užgulusi brolį, nes jis buvo visas kruvinas. Ką daugiau darė brolienė nelabai prisiminė. Kad specialiai trenktų brolienei, nematė. Bet kai ji buvo užgulusi A. L., galėjo kliūti ir jai. Kokie sužalojimai buvo padaryti V. K. nežino. Įvykio metu buvo išgėrusi stiklinę alaus.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad buvo pas draugės mamą. Grįžusios moterys pasakė, kad jo draugei įspyrė kieme esantys vaikinai. Jis su nukentėjusiuoju išėjo paklausti, kodėl muša moterį. Nukentėjusiajam trenkė ir jis nugriuvo ant žemės. Iš pradžių išėjo dviese, po kelių minučių išėjo moterys. Puolė du ant jo, du ant nukentėjusiojo, tačiau jam nesudavė niekas. Jis stovėjo arčiau namo, todėl išsisuko. D. Ž. bėgo skambinti policijai, bet nepriskambino. Jis skambino į policiją iš laidinio telefono. Grįžęs matė kruviną V. K. ir A. L.. Pačių sužalojimų nematė. Jis matė, kaip V. K. puolė ginti A. L.. V. K. sudavė per veidą, akys buvo mėlynos, bet kaip trenkė tiksliai V. K. nematė. Kai grįžo paskambinęs policijai, A. L. sėdėjo kruvinas. Įvykio metu buvo išgėręs stiklinę alaus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų dalinių prisipažinimų, nukentėjusiųjų, liudytojų duotų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga.

2010-07-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kieme, po padaryto nusikaltimo, apžiūros metu buvo sudaryta įvykio vietos schema (1 tomas, b.l. 6-10).

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2010-07-03, 22:56:42 patikrinus D. M. alkoholio testu (Nr. 5841), prietaiso „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18931 duomenys parodė 2,31 % promilių girtumą (2 tomas, b.l. 10).

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2010-07-03, 23:11:16 patikrinus H. M. alkoholio testu (Nr. 5842), prietaiso „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18931 duomenys parodė 1,39 % promilių girtumą (2 tomas, b.l. 39).

2010-10-18 gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1367/10(04) nurodoma, jog V. K. padaryti sužalojimai - nosies ir galvos sumušimai, kraujosruva apie dešinę akį, kuri padaryta kietu buku daiktu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b.l. 29).

2010-10-04 gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1288/10(04) nurodoma, jog A. L. padaryti kūno sužalojimai: dešinės pusės 9, 10 šonkaulių lūžiai, dešinio skruostikaulio lūžis, kraujosruva dešinės akies vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b.l. 32).

2010-07-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. K. atpažino įtariamąjį H. M., kaip asmenį, kartu su trimis kitais vaikinais 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, mušusį ant žemės gulintį A. L., tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 141-144).

2010-07-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. K. atpažino įtariamąjį D. M., kaip asmenį, kartu su trimis kitais vaikinais 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, mušusį ant žemės gulintį A. L., tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 145-148).

2010-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. K. atpažino įtariamąjį T. V., kaip asmenį, kartu su D. M., H. M. ir dar vienu vaikinu, 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, mušusį ant žemės gulintį A. L., tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 149-152).

2010-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. K. atpažino įtariamąjį A. G., kaip asmenį, kartu su D. M., H. M. ir T. V., 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, mušusį ant žemės gulintį A. L., tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 153-156).

2010-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. L. atpažino įtariamąjį H. M., kaip asmenį, kartu su trimis kitais vaikinais 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jį mušusį gulintį ant žemės, tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 167-170).

2010-07-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. L. atpažino įtariamąjį D. M., kaip asmenį, kartu su trimis kitais vaikinais 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jį mušusį gulintį ant žemės, tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 171-174).

2010-10-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. L. atpažino įtariamąjį T. V., kaip asmenį, kartu su trimis vaikinais, 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, jį mušusį gulintį ant žemės, T. V. jam pirmasis sudavė smūgį kumščiu į veidą, po ko jam lūžo dešinysis skruostikaulis bei jis nugriuvo ant žemės, po ko toliau jį gulintį ant žemės mušė ir spardė kojomis visi keturi vaikinai (1 tomas, b.l. 175-179).

2010-10-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. L. atpažino įtariamąjį A. G., kaip asmenį, kartu su trimis atpažintais vaikinais, 2010-07-03, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, mušusį jį gulintį ant žemės, tačiau sukonkretinti šio vaikino veiksmų negalėjo (1 tomas, b.l. 180-183).

2010-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atlikti kratą T. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 133).

2010-12-15 kratos protokole užfiksuota, jog kratos atlikimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta Tele-2 “Pildyk” SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės pakuotė be SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apžiūrėtos ir prijungtos prie bylos medžiagos (1 tomas, b.l. 134-135).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M., H. M., T. V. ir A. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Kaltinamieji suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. L., jam suduodami rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei to norėjo. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties „arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltininkų veikoje teismas pripažįsta tai, kad viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kieme, mušdami nukentėjusįjį matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamiesiems inkriminuotos tinkamai, todėl tokia D. M., H. M., T. V. ir A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G. kaltė dėl nežymaus V. K. sužalojimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad jie nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, vertindamas šiuos jų parodymus kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę versiją, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais nukentėjusiųjų A. L. ir V. K. parodymais, kad nukentėjusiajai trenkė, kai ji gynė vyrą, ji ropom šliaužė jo ginti, o trenkė, kad atsitrauktų nuo vyro ir kad apie jos akis buvo sumušimų žymės, mėlynės. Liudytoja D. Ž. taip pat parodė, kad V. K. buvo užgulusi A. L., nes jis buvo visas kruvinas, ir nors kad specialiai trenktų nukentėjusiajai, nematė, tačiau parodė, kad kai ji buvo užgulusi A. L., galėjo kliūti ir jai. Liudytojas G. K. taip pat parodė, kad matė, kaip V. K. puolė ginti A. L. ir kad jos akys buvo pamėlusios, bet kad trenkė tiksliai V. K. nematė. Specialisto išvadoje Nr. G 1367/10(04) nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajai V. K., atitinka nukentėjusiųjų, liudytojų duotus paaiškinimus apie 2010-07-03 įvykusio konflikto aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą.

Atskleidžiant kaltininkų tyčios turinį yra svarbu išsamiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, išorinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad negalima teigti, kad kaltinamieji nukentėjusiąją sužalojo dėl neatsargumo. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Byloje nustatyta, kad D. M., H. M., T. V. ir A. G. nukentėjusiąją V. K. sumušė sąmoningai, t.y. veikdami netiesiogine tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji gynė vyrą, ji buvo šalia A. L., buvo jį užgulusi. Kaltinamieji suduodami smūgius A. L., kurį būdama šalia gynė V. K., kuri net buvo užgulusi A. L., kad jam daugiau nebesuduotų, negalėjo nesuvokti, jog tokie jų veiksmai gali sukelti padarinius ir V. K.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamieji nors ir nesiekė padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą V. K. (t. y. neveikė tiesiogine tyčia), tačiau savo tyčiniu veiksmu sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis T. V. parodė, kad netyčia, kai ji gynė vyrą, suduota buvo ir V. K., nes nukentėjusioji puolė į tarpą.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., nenustatyta. D. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę D. M. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. M. teistas 1 kartą (2 tomas, b.l. 135-136), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 tomas, b.l. 145-146 ), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 tomas, b.l. 154), VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b.l. 156), Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialisto charakterizuojamas patenkinamai (2 tomas., b.l. 144), nedirbantis (2 tomas, b.l. 157), darbo biržoje nėra registruotas (2 tomas, b.l. 158), būdamas nepilnametis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas sudaro vos pusę minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.), D. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., skirtinas areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už veikas, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 str., 66 str. nurodytas bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse, po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-07-03 22.20 val. iki 2010-07-04 12.05 val., viena para, ir pagal 2010-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį visas atliktas laisvės apribojimo bausmės laikas.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo H. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo H. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., nenustatyta. H. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę H. M. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. H. M. neteistas (2 tomas, b.l. 163-164); administracine tvarka buvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 tomas, b.l. 165-166); VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 tomas, b.l. 169); VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b.l. 170); Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo charakterizuojamas teigiamai (2 tomas., b.l. 165); Šiaulių (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b.l. 168); nedirbantis (2 tomas, b.l. 171); darbo biržoje nėra registruotas (2 tomas, b.l. 172), veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes H. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. skirtinas areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už veikas, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis mokosi, po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus bei bausmės tikslus įgyvendinti padėsiančią baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-07-03 22.20 val. iki 2010-07-04 11.30 val., viena para.

H. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., nenustatyta. T. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę T. V. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. V. teistas 2 kartus (2 tomas, b.l. 178-180); administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 tomas, b.l. 188-190), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 tomas, b.l. 192); VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b.l. 194); Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo charakterizuojamas neigiamai (2 tomas., b.l. 187); dirba A. G. IĮ, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. skirtinas areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už veikas, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010-08-23 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis dirba, po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, jo draugė G. A. laukiasi, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam įpareigojimus bei bausmės tikslus įgyvendinti padėsiančią baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d., į bausmės laiką visiškai įskaitytinas pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., nenustatyta. A. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)..

Skirdamas bausmę A. G. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. G. neteistas (3 tomas, b.l. 4); administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (3 tomas, b.l. 9), VšĮ Šiaulų ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (3 tomas, b.l. 14); VšĮ Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesigydė (3 tomas, b.l. 16); Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialisto charakterizuojamas patenkinamai (3 tomas., b.l. 8); nedirbantis (3 tomas, b.l. 18); darbo biržoje yra registruotas (3 tomas, b.l. 17), būdamas nepilnametis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir veikdamas netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumas sudaro vos pusę minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 str. 3 d.), todėl A. G. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje už jo įvykdytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. skirtinas areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už veikas, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo kitų nusikalstamų veikų, turimais duomenimis, nėra padaręs, pažadėjo teismui ateityje nebenusikalsti, remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-06-21 iki 2011-08-05.

A. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas - nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 281,06 Lt sumai (1 t., b.l. 35, 44). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteistina atlyginti 281,06 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį 556,92 Lt sumai (1 t., b.l. 47, 51). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteistina atlyginti 556,92 litų sumą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (LR BPK 115 str. 1 d.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį 100 Lt turtinei žalai ir 3900 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo pirko vaistus, be to daug laiko nedirbo dėl to patyrė 100 Lt turtinę žalą. Kaltinamieji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, todėl A. L. civilinis ieškinys dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G. solidariai priteistina atlyginti 100,00 litų sumą A. L..

A. L. jam padarytą neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu įvertino 3900 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį A. L. nurodė, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, dėl ko jis patyrė didžiulį stresą, jautė fizinį skausmą, dėl sumušimo buvo nedarbingas ir ilgą laiką gydėsi. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų veikų patyrė negalavimų, tuoj pat po nusikaltimų kreipėsi į medikus, tačiau teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą, nėra duomenų, kad būtų išlikę kokie nors neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusio elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 3900 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteistina atlyginti 2500 litų sumą nukentėjusiajam A. L. (LR BPK 115 str. 1 d.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. K. pareiškė 1000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, V. K. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė didžiulį stresą, jautė fizinį skausmą, dėl sumušimo buvo nedarbinga ir kurį laiką gydėsi. Abejonių nekyla, kad, dėl nusikalstamos veikos patirto fizinio smurto bei tuo sukelto fizinio skausmo, nukentėjusioji patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, duomenų, kad būtų išlikę kokie nors neigiami liekamieji reiškiniai, atsiliepsiantys nukentėjusiosios elgesiui, sveikatai, bendravimui ar gyvenimo kokybei ateityje, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 200 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios pareikštas 1000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteistina atlyginti 200 litų sumą nukentėjusiajai V. K. (LR BPK 115 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai - mobilaus ryšio telefonas “Nokia 3110c” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)su SIM “Tele-2 Pildyk” kortele ir mobiliojo ryšio telefonas “Samsung SGH-210” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “Tele-2 Pildyk”, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. V..

Daiktiniai įrodymai - Tele-2 “Pildyk” SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt) ir SIM kortelės pakuotė be SIM kortelės (1 vnt), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apžiūrėtos ir prijungtos prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. V.

Daiktiniai įrodymai - CD kompaktinė plokštelė su mobilaus ryšio telefono išklotinėmis, kuri buvo peržiūrėta bei prijungta prie bylos medžiagos, paliktini saugoti byloje.

Daiktiniai įrodymai - mobilaus ryšio telefonas „Nokia” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)su “Tele2” “Pildyk” SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo grąžinti A. G. pagal pakvitavimą, paliktini neribotai jo nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 str., 66 str. nurodytas bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., D. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-07-03 22.20 val. iki 2010-07-04 12.05 val., vieną parą, ir pagal 2010-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį visą atliktą bausmės laiką.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p. paskirtos bausmės vykdymą D. M. atidėti 2 (dvejiems) metams, ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir elgesio apribojimą, įpareigojant D. M. tęsti mokslą ar pradėti dirbti ir uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

H. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

H. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę H. M. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010-07-03 22.20 val. iki 2010-07-04 11.30 val., vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 7 p. H. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant H. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 d., 2 d. 3 p., 70 straipsniu paskirti H. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos H. M. privalo atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

H. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-08-23 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d., į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 d., 2 d. 3 p., 70 straipsniu paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos T. V. privalo atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja dalimis, penktosios dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-06-21 iki 2011-08-05.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p., 5 p., paskirtos bausmės vykdymą A. G. atidėti 2 (dvejiems) metams, ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir elgesio apribojimą, įpareigojant A. G. mokytis arba dirbti ir uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštą - nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 281,06 Lt sumai (1 t., b.l. 35, 44) tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteisti atlyginti 281,06 litų sumą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį 556,92 Lt sumai (1 t., b.l. 47, 51) tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteisti atlyginti 556,92 litų sumą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteisti atlyginti 100,00 litų sumą A. L..

Nukentėjusiojo A. L. 3900 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteisti atlyginti 2500 litų sumą nukentėjusiajam A. L..

Nukentėjusiosios V. K. 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų D. M., H. M., T. V. ir A. G., solidariai priteisti atlyginti 200 litų sumą nukentėjusiajai V. K..

Daiktinius įrodymus - mobilaus ryšio telefoną “Nokia 3110c” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM “Tele-2 Pildyk” kortele ir mobiliojo ryšio telefoną “Samsung SGH-210” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “Tele-2 Pildyk”, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. V..

Daiktinius įrodymus - Tele-2 “Pildyk” SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt) ir SIM kortelės pakuotę be SIM kortelės (1 vnt), Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apžiūrėtos ir prijungtos prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. V.

Daiktinius įrodymus - CD kompaktinė plokštelę su mobilaus ryšio telefono išklotinėmis, kuri buvo peržiūrėta bei prijungta prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje.

Daiktinius įrodymus - mobilaus ryšio telefoną „Nokia” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su “Tele2” “Pildyk” SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo grąžinti A. G. pagal pakvitavimą, palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus