- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- I-4599-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03135-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), 300 Eur neturtinės žalos (b. l. 1–2).
Nurodo, kad 2018 m. sausio 10 d. teisme buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas, teismo posėdis turėjo prasidėti 8.30 val. Pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas nurodytu laiku, tačiau teismo posėdis laiku neprasidėjo, todėl jis buvo laikomas teismo pastate esančioje kameroje. Teismo posėdis prasidėjo apie 11.30 val., po teismo posėdžio pareiškėjas vėl buvo laikomas šioje kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad minėtoje teismo pastate esančioje kameroje tualetas nebuvo įrengtas, šioje patalpoje geriamo vandens mazgo taip pat nebuvo. Prašydamas suteikti galimybę atsigerti vandens ir pasinaudoti tualetu pareiškėjas į konvojaus pareigūną žodžiu kreipėsi du kartus, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Konvojaus pareigūnas žodžiu paaiškino, kad pareiškėjas pakentėtų, nes teismo posėdis gali prasidėti bet kurią minutę. Pareiškėjo manymu, pareigūnas siekė su juo žiauriai elgtis, nes dirbo aplaidžiai, nereagavo į reiškiamus prašymus. Pareiškėjas, būdamas minėtoje teismo kameroje, kentė troškulį, negalėjo pasinaudoti tualetu, dėl ko jam laikinai skaudėjo šlapimo pūslę, kilo laikinas diskomfortas, dvasinis, psichologinis ir fizinis išgyvenimas.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–13).
Nurodo, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės), nuostatomis.
Paaiškina, kad VST konvojaus pareigūnai, vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. lA-102-202/2018, pareiškėją turėjo pristatyti į teismo posėdį, įvyksiantį Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 10 d. 11.30 val. Minėta nutartis buvo įvykdyta, VST pareigūnai, konvojuodami pareiškėją į teismo posėdį, Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teigdamas, jog VST konvojaus pareigūnai jį laikė teismo patalpose esančioje kameroje, kurioje teko laukti teismo posėdžio apie 2 valandas, klaidina teismą, kadangi pareiškėjas su VST konvojumi išvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K) 10.40 val. ir buvo pristatytas į teismo posėdį, konvojus grįžo į Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 10 d. 12.30 val., pareiškėjas buvo grąžintas 12.33 val., konvojus iš Lukiškių TI-K išvyko 12.40 val.
Pažymi, kad VST konvojaus pareigūnai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu skunde nurodytomis aplinkybėmis neatliko, pareiškėjo kaltinimai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas nepagrindė valstybės, atstovaujamos VST, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę 300 Eur žalą prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, pareiškėjui atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog jam 2018 m. sausio 10 d. 2 valandas laukiant teismo posėdžio, kuris turėjo prasidėti 8.30 val., Lietuvos apeliacinio teismo pastate esančioje kameroje, kurioje jis buvo laikomas ir po teismo posėdžio, konvojaus pareigūnai nesuteikė galimybės atsigerti vandens ir pasinaudoti tualetu, dėl ko patyrė laikiną diskomfortą, laikinus šlapimo pūslės skausmus, dvasinius ir fizinius išgyvenimus.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-202/2018 2018 m. sausio 3 d. priėmė nutartį pristatyti nuteistąjį G. B. (pareiškėją) į teismo posėdį, įvyksiantį Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 10 d. 11.30 val. Nutarties vykdymas pavestas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, Lukiškių TI-K direktoriui bei VST Vilniaus dalinio vadui (b. l. 15). Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. buvo konvojuotas į Lietuvos apeliacinį teismą (b. l. 18–19). Pareiškėjas konvojumi iš Lukiškių TI-K išvyko 10.40 val. (b. l. 17), konvojus į Lietuvos apeliacinį teismą atvyko 11.20 val., konvojus iš Lietuvos apeliacinio teismo išvyko 12.20 val. ir į Lukiškių TI-K grįžo 12.30 val. (b. l. 16), pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo grąžintas 12.33 val. (b. l. 17).
Taigi byloje atsakovės atstovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, kad 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme turėjo prasidėti 8.30 val., kad šio teismo pastate esančioje kameroje jis teismo posėdžio laukė apie 2 val. ir kad po teismo posėdžio vėl buvo laikomas šioje kameroje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstyti subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis teiginiai pripažintini nepagrįstais, neatitinkančiais tikrovės. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs bei deklaratyvūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovė nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių nepažeidė. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.