- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-4775-639/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02199-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po jos motinos O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad 2010 m. birželio 19 d., Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure, O. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) būdama veiksni ir realios mąstysenos, surašė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą t. y. jai nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai A. V.. Kadangi kitų paveldėtojų nėra, teisėta O. Š. turto pagal testamentą paveldėtoja yra ji A. V.. Mirus motinai O. Š., nesikreipė į notarą su pareiškimu priimti po jos mirties priklausantį palikimą pagal testamentą, kadangi tuo metu manė, jog apibrėžto termino nėra, nes turi testamentą. Dar gyvai mamai esant ji rūpinausi ja, teikė finansinę pagalbą, nes ji paskutiniu metu gyveno sunkiai, buvo uždaro būdo, nors su ja bendravo labai nuoširdžiai ir visada priėmė pagalbą. Po jos mirties, sutvarkė butą, rūpinosi ir rūpinasi buto priežiūra, mokesčiais ir kt. Po kurio laiko kreipėsi į notarą dėl pavedėjimo dokumentų sutvarkymo, notaras nurodė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos A. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja A. V. yra O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu po jos mirties liko turtas - butas esantis (duomenys neskelbtini), įgytas Pirkimo - pardavimo sutartimi, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
7. 2010 m. birželio 19 d., Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure, O. Š., surašė testamentą kuriuo po mirties nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai A. V..
8. Po savo motinos O. Š. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl turto palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog nustatyto termino palikimui priimti nėra, nes turi testamentą šiam turtui.
9. Tačiau byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėja tvarkė paliktą butą, mokėjo mokesčius – tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, gyventojų registro duomenys, 2010 m. birželio 19 d. Testamentas, gimimo bei mirties liudijimai, santuokos ir ištuokos liudijimai, UAB „Mano Būstas Baltija“ pažyma dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už paslaugas) (CPK 178 straipsnis).
9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. V. po motinos O. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai valdyti paliktą turtą.
12 Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.