Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2-1858-494/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2-1858-494/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01440-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Skolininkas
I. V.
Civilinė byla Nr. 2-1858-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01440-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.2; 117.1; 129.1; 129.18.
NUTARTIS2011 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui D. Š., skolininkui I. V. dėl antstolio D. Š. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi su skundu, kuriame nurodė, kad Agentūra 2011-04-14 gavo antstolio D. Š. 2011-04-12 patvarkymą Nr. 0178/11/00318 dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą (reg. Nr. BR5.2-6066), taip pat 2011-04-28 antstolio raštą Nr. Sl-22438 „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-6852). Su minėtu patvarkymu ir rašte išdėstytais argumentais Agentūra nesutinka, todėl prašo patvarkymą panaikinti dėl žemiau išdėstytų aplinkybių. Antstolis patvarkymu Agentūrai nurodė, kad jis, vykdydamas 2011-02-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4275-341/2010 dėl 13 402,67 Lt skolos, iš viso dėl 15 747,64 Lt skolos sumos, bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 str., 688 str. ir 689 str. nuostatomis, įpareigoja Agentūrą per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstolių kontorai duomenis apie Agentūros žinioje esantį skolininkui I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei visas jam mokėtinas pinigų sumas. Taip pat patvarkymu antstolis nurodė, kad visi mokėjimai turi būti vykdomi į antstolio depozitinę banko sąskaitą. Agentūra, vykdydama patvarkymą, antstoliui atsakė 2011-04-15 raštu Nr. BRK-(3.35)-1519 „Dėl atsakymo į patvarkymą“, kuriame nurodė, kad negali įvykdyti reikalavimo areštuoti skolininkui priklausančias pinigines išmokas pagal agentūros administruojamas paramos priemones ir pervesti jų į antstolio depozitinę sąskaitą, nes visos skolininkui priklausančios piniginės išmokos šiuo metu yra išmokėtos; taip pat atsakyme pažymėjo, kad 2009-12-31 skolininkas yra pateikęs paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, pagal kurią dalis lėšų, atsižvelgiant į skolininko pateiktą pirmąjį mokėjimo prašymą, buvo išmokėta 2010-03-10. Antrąjį mokėjimo prašymą 40 000 Lt sumai skolininkas turi pateikti iki 2011-12-31, likusi paramos dalis bus išmokėta tik tuo atveju, jei skolininkas pateiks antrąjį mokėjimo prašymą. Tiksli priklausančios išmokėti paramos suma bus aiški tik įvertinus pateiktą mokėjimo prašymą. Atsižvelgiant į tai, agentūra paprašė antstolio patikslinti patvarkymą. 2011-04-28 agentūroje gautas antstolio raštas Nr. Sl-22438 „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BR5.2-6852), kuriame nurodoma, kad „LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 str. 2 d. apibrėžia kokios yra paramos įgyvendinimo priemonės (tiesioginės išmokos, kompensacinės išmokos, investicinė parama ir pan.), tačiau nei šis įstatymas, nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei LR CPK nenumato, jog ši skirtina parama priskiriama prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas“. Agentūra iš esmės nesutinka su patvarkymu ir atsakymu. Kaimo plėtros 2007-2013 metų programa skirta viešajam interesui tenkinti – sudaryti palankias galimybes pasinaudoti parama ūkininkams, sukurti prielaidas kaime kurti alternatyvius verslus, puoselėti tautinį paveldą, ir kt., o tai lemia ypatingą Europos Sąjungos lėšų paskirtį bei specifinį jų statusą. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa parengta vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. l698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai, taip pat ir Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio detalias šio Tarybos reglamento taikymo taisykles, nuostatomis. Pabrėžė, jog, administruojant Europos Sąjungos paramos lėšas, tarp paramos gavėjų bei Agentūros susiformuoja viešosios teisės teisiniai santykiai, kas dar kartą patvirtina, jog Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos negali būti priskiriamos prie įprastų žemės ūkyje veikiančių asmenų pajamų, į kurias antstolis gali nukreipti išieškojimą. Šiuo atveju paramos gavėjo ir agentūros tarpusavio santykius reglamentuoja viešosios teisės normos, taigi vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas bei galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Specifinis Europos Sąjungos paramos lėšų statusas lemia, jog išieškojimas iš šių lėšų galimas tik griežtai pagal Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas taisykles. Šiuo atveju galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio galimybė vykdyti išieškojimą iš Europos Sąjungos paramos lėšų, taigi antstolis neturi teisės duoti patvarkymų agentūrai, kaip administruoti ir kaip išmokėti Europos Sąjungos suteiktą paramą. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, antstoliams nesuteikia jokių įgaliojimų administruojant Europos Sąjungos lėšas, t.y. antstoliai neturi teisės teikti privalomų nurodymų agentūrai, kaip akredituotai mokėjimo institucijai dėl Europos Sąjungos lėšų išmokėjimo. Agentūra, nebūdama civilinių santykių tarp paramos gavėjo ir trečiųjų asmenų subjektu, negali būti įpareigojama pažeisti Administravimo taisyklėse bei konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, kadangi agentūra, kaip ir antstolis, yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires). Taigi antstolio patvarkymai, kuriais teikiami nurodymai, kokiu būdu ir kam išmokėti Europos Sąjungos lėšas, iš esmės yra veikimas ultra vires, kuris vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), ir kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis. Įvertinus tai, antstolio patvarkymai turi būti panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos paramos lėšos netampa paramos gavėjo nuosavybe, todėl antstolis neturi teisės šių lėšų areštuoti. Europos Sąjungos paramos lėšos yra tikslinės, skirtos konkrečios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėms įgyvendinti. Agentūra turi pareigą administruoti lėšas tokiu būdu, kuris užtikrintų lėšų panaudojimą pagal jų paskirtį, nes tik toks Agentūros elgesys atitiktų viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, paramos gavėjams pervedamos lėšos iš esmės ir toliau lieka Europos Sąjungos, o ne paramos gavėjo lėšomis, kurias agentūra privalo susigrąžinti, jeigu nustato, jog jos naudojamos ne pagal paskirtį, ar nustačiusi, jog projektas nebus įgyvendintas. Antstolio patvarkymas, kuriuo teikiamas nurodymas paramos lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, savaime suponuoja ir reiškia investicinio projekto, įgyvendinamo už Europos Sąjungos paramos lėšas, sužlugdymą. Agentūra būtų priversta nutraukti paramos teikimą gavėjams bei konstatuoti, jog paramos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, tokia situacija taip pat nulemtų visišką paramos gavėjų (kaimo gyventojų ir ūkininkų) sužlugdymą, kadangi, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir antstoliui pateikus nurodymus paramos lėšas pervesti skolų dengimui, taptų akivaizdu, jog paramos gavėjas neįvykdė projekto ir paramos lėšas naudoja ne pagal paskirtį. Nepareikalavus šių lėšų, Europos Komisija taikytų sankcijas Lietuvos Respublikai, kas taip pat reikštų viešojo intereso pažeidimą, nes nulemtų bendrą suteikiamos paramos sumažėjimą. Tokiu būdu, vietoje Europos Sąjungos suteikiamos paramos tikslo skatinti kaimo plėtrą bei žemės ūkį, iš esmės būtų pasiektas priešingas rezultatas. Paramos lėšos yra tikslinės, ir antstoliui pateikus patvarkymą lėšas išmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, lėšų panaudojimas pagal jų tiesioginę paskirtį tampa apskritai neįmanomas. Pareiškėjams netinkamai įgyvendinant projektą, agentūra turi išmokėtą paramą susigrąžinti. Dvišaliuose Agentūros ir pareiškėjų santykiuose atsiradus trečiajam asmeniui - antstoliui - ir būtent jam pervedus investicines paramos lėšas, skirtina Europos Sąjungos parama prarastų savo prasmę - skatinti šalių narių žemės ūkio ir kaimo plėtrą, kelti žemės ūkio ir pragyvenimo lygį, atnaujinti turimus objektus bei diegti inovacijas žemės ūkio srityje. Leidus antstoliams besąlygiškai vykdyti išieškojimus iš investicinių Agentūros administruojamų paramos priemonių, jau pradėti vykdyti projektai galimai bus pasmerkti žlugti, kadangi paramos gavėjas negalės jo tinkamai įgyvendinti ir vykdyti penkerius metus, nes projektui skirtos piniginės lėšos bus panaudotos paramos gavėjo įsiskolinimams padengti, o ne projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti. Skolininkas Agentūrai 2009-12-31 pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 189.3.2 punktu, paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Mano, kad antstoliui išieškojus pareiškėjų skolas iš investicinių paramos priemonių, paramos gavėjas negalės tinkamai įvykdyti projekto ir todėl gautą paramą privalės grąžinti. Agentūra jokiu būdu neatsisako vykdyti teisėtų antstolių patvarkymų ar reikalavimų, o siekia įsitikinti, kad iš pareiškėjams priklausančių investicinių paramos lėšų išieškojimas nebus vykdomas, nes priešingu atveju paramos gavėjai prarastų teisę gauti paramą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė Agentūros skundą, kaip pateiktą nesilaikant teismingumo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, prašo laikyti šį skundą pateiktą nepraleidus terminų antstolio veiksmams skųsti.

Atsiliepimas

Antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad veikė vadovaudamasis CPK 643 str. 2 d., 585 str.; niekada neįpareigojo pareiškėjo atlikti veiksmus, kurie pažeistų pareiškėjui teisės aktais nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nurodė antstoliui, kad skolininkas yra pateikęs paraišką pareiškėjo administruojamai paramai gauti, vadinasi, antstolio patvarkymas yra būtinas siekiant patikrinti, ar skolininko vardu yra išmokėtinų lėšų. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinis reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad taikant vieną paramos įgyvendinimo priemonę negalima taikyti ir kitos. Todėl skundžiamo patvarkymo panaikinimas iš esmės reikštų, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į turtą, iš kurio galimas išieškojimas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardintas CPK 668 str., kuriame nėra nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pareiškėjo administruojamas išmokas. Tai pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartyje Nr. 3K-3-32/2011. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad šiuo klausimu teismų praktika yra nesuformuota; pateiktos žemesnės instancijos nutartys turi būti vertinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutarties kontekste. Paramos lėšų administravimas susijęs tik su pareiškėjo pareiga prieš jų paskyrimą kontroliuoti pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą bei pervesti jas į į ūkininko (šiuo atveju antstolio) depozitinę sąskaitą; draudimų išieškoti ūkininko skolas iš jam skirtų lėšų teisės aktuose nenustatyta (t. 1, b.l. 195-197).

Suinteresuotas asmuo skolininkas I. V. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš antstolio D. Š. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/11/00318 medžiagos matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-4275-341/2010 dėl 9535,58 Lt skolos, 3669,09 Lt palūkanų, 5% metinių palūkanų ir 198 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. V. išieškotojui Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas“ (v.b.l. 1), vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2011-03-07 (v.b.l. 4), o 2011-04-12 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo Nacionalinę mokėjimų agentūrą per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstolių kontorai apie agentūros žinioje esantį I. V. priklausantį turtą bei šiam asmeniui (jo naudai) agentūros mokėtinas pinigų sumas, nurodant, kokiu pagrindu ir per kokį terminą jos turi būti išmokėtos; bei nurodė, kad nuo šio patvarkymo gavimo dienos visi agentūros vykdytini mokėjimai I. V. naudai 15747,64 Lt sumai turi būti vykdomi į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą (v.b.l. 50). 2011-04-15 raštu Dėl informacijos pateikimo antstolis pareiškėjui išaiškino, kad 2011-04-12 patvarkymu areštuoti tiek esami, tiek būsimi agentūros mokėjimai skolininkui I. V., išmokėtinos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą (v.b.l. 80).

CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus argumentus, į tai, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas nežymiai, terminas skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 str. 1 d., 512 str.).

CPK 585 str. 1 d. nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, įstatyme įtvirtintos antstolio reikalavimų privalomumo išimtys, o ne sąlygos, kurioms esant antstolis įgytų reikalavimo teisę vykdydamas sprendimus; todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad nesant teisės aktuose, kaip antai, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse ar kituose Europos Sąjungos, nacionaliniuose teisės aktuose, nuorodos apie antstoliui suteikiamą teisę administruoti lėšas, reikalauti apie jas informacijos ir pan., antstolis neturi teisės teikti privalomų nurodymų agentūrai.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad parama skolininkui skiriama pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (t. 1, b.l. 18-190), ji yra skiriama už šiose priemonėse nurodytų įsipareigojimų įvykdymą. Pažymėtina, kad teismas skundą nagrinėja skundžiamų veiksmų atlikimo momentu galiojusių civilinio proceso teisės normų kontekste. CPK 668 str. (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nenustatė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias pareiškėjo administruojamas išmokas. CPK 739 str. taip pat nustato baigtinį sąrašą pajamų sumų, iš kurių išieškoti negalima; į šį sąrašą nėra įtrauktos lėšos, gautos iš Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos. Šiame straipsnyje išvardintos pašalpos ir kitos išmokos yra specialios paskirties, apribojimai dėl šių lėšų išieškojimo nustatyti siekiant užtikrinti skolininkui bent minimalų gyvenimo lygį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 4 d. nustato, kad Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai tai parama, teikiama iš Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti. Taigi, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui lėšos skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, o kompensuoti prarastas pajamas arba skatinti ūkininkavimą. Be to, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116, suteiktos paramos lėšas agentūra privalo susigrąžinti tik nustačiusi, jog jos naudojamos ne pagal paskirtį, ar nustačiusi, jog projektas nebus įgyvendintas. Taigi, akivaizdu, kad suteikta parama (lėšos) nelieka Europos Sąjungos nuosavybe, o tampa paramos gavėjo asmeninėmis lėšomis, todėl jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, ir, nesant (nebuvus) įstatyme numatytų apribojimų, nėra (nebuvo) priskirtinos prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad šiuo klausimu nėra suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 buvo pasisakęs dėl analogiškų šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo išdėstytų argumentų, tame tarpe, jog nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti - ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan.; kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų); kt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, antstolio D. Š. veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, šioje dalyje skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 1 str. 2 d., 290 str., 585 str.,

nutarė:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimų agentūros skundą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 7 d. nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė