Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties J. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 11 d. 9.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilės neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą teigiant, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo atveju nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu.

5. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

6. Vertinant skundo argumentus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nepagrįsto taikymo visų pirma pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumo pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinimas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad vertinamu atveju apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos J. V. atžvilgiu gali būti taikomos, kadangi net ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo konkrečiu atveju yra neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė. Tokią išvadą teismas pagrindė visapusišku ir išsamiu su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu bei J. V. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, vertinimu. Buvo atsižvelgta į tai, kad J. V. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus (iš vakaro išgėrė 100 g degtinės), ryte jautėsi gerai. Įvertinta ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi; nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir vyresnis nei 65 metų amžiaus. Praeityje J. V. už vairavimą esant neblaiviam ar kitus nusikaltimus neteistas, administracine tvarka taip pat nebaustas. Aptarti duomenys pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad J. V. nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles. Pirmosios instancijos teismas vertino ir su padarytu nusižengimu susijusias aplinkybes. Buvo vertinta ir tai, kad nors J. V. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, jam nustatytas lengvas (0.58 promilės, įvertinus alkotesterio paklaidą – 0,563 promilės) neblaivumo laipsnis, kuris ženkliai mažesnis, negu maksimalus, už kurį dar galima taikyti administracinę atsakomybę, reali žala asmenims ar turtui nepadaryta.

8. Pažymėtina, kad sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi būti individualiai įvertinta pažeidėjo asmenybė ir spręsta, ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju J. V. vertinamas kaip teigiama asmenybė, tokį vertinimą patvirtinta aukščiau aptarti duomenys, o padarytas administracinis nusižengimas, nors ir yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų, negali būti laikomas J. V. tendencingo teisei priešingo elgesio pasekmė. Byloje duomenų apie J. V. piktnaudžiavimą alkoholiu nėra, o atsižvelgiant į šios nutarties 7 punkte nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nusižengimas padarytas atsitiktinai, tinkamai neįvertinus savo fiziologinės būklės. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių, tačiau visiškai ignoruojami šį nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys, kurių vertinimas su padarytu administraciniu nusižengimu susijusių aplinkybių kontekste yra itin svarbus individualizuojant skirtiną nuobaudą. Vertinamu atveju neigiamai J. V. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, teisės pažeidimą jis padarė primą kartą, kaltę pripažino, atsakomybės nevengė, savo elgesį vertina neigiamai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad dėl sveikatos būklės J. V. teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi – J. V. nustatytas specialiųjų poreikių lygis, asmuo yra netekęs 65 procentus darbingumo, dėl diagnozuotų susirgimų yra apsunkintas jo judėjimas, automobilis yra vienintelė priemonė, padedanti J. V. užsitikrinti būtiniausių poreikių tenkinimą – nuvykti pas gydytojus, į vaistinę, pasirūpinti buitimi. Institucijos skunde teisingai pažymėta, kad neigiamų pasekmių kilimas, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Tačiau šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas yra susijęs su gyvybiškai svarbių poreikių užtikrinimu ir ši aplinkybė, kartu įvertinant kitus aukščiau aptartus duomenis, rodančius, kad J. V. nėra pavojingas visuomenei, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, paneigia skundo argumentus, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. V. yra paskirta ir administracinė nuobauda – 800 Eur, bauda, kuri, įvertinus jo gaunamas pajamas (387,42 Eur senatvės pensija), yra pakankamai didelė. Be to, nors apylinkės teismas ir sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 7 mėnesių, administracinį nusižengimą padaręs asmuo vis tik patirs realius šios administracinio poveikio priemonės sąlygotus suvaržymus ir nepatogumus ir taip bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti jį nuo naujų nusižengimų darymo.

9. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą, šios administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas ir jo atžvilgiu taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalie nuostatos, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma Institucijos skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį J. V. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.