- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1001-302/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos lenkų sąjungos, UAB „Disona“
- Ieškovas
- A. L., atstovaujamos V. L.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA draudimas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamentas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L., atstovaujamos V. L. pagal įstatymą, ieškinį atsakovams UAB „Disona“, Lietuvos lenkų sąjungai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „BTA draudimas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamentas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. L., atstovaujama V. L. pagal įstatymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Disona“ bei Lietuvos lenkų sąjungos 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų A. L. naudai (t. 1 b.l. 41-44 ).
Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad jos dukra 2008-05-02 dalyvavo Lenkų dienos šventėje Sereikiškių parke Vilniuje. Paprašiusi kontrolieriaus leidimo, nusprendė pasinaudoti UAB „Disona" atrakcionu batutu „Teletabiai". Atrakcionu leidžiantis žemyn koja užkliuvo, susipynė su minėto atrakciono guminėmis detalėmis ir lūžo trijose vietose. Dukra A. šio įvykio metu patyrė didžiulį nervinį sukrėtimą, negali užmigti ne tik be skausmą malšinančių, bet ir be raminamųjų vaistų. Mergaitei nustatytas potrauminis stresas (kodas F43.1), depresiška nuotaika, padidintas nerimas, ir pan., minėtas įvykis jai sukėlė daug stipraus skausmo, ji patyrė šoką, emocinį sukrėtimą, kurio pasekmės jaučiamos iki šios dienos. Dėl sveikatos sužalojimų A. patyrė didelę moralinę žalą. Nors po įvykio praėjo gana daug laiko, ji iki šiol jaučia jos pasekmes, sumažėjo jos atidumas, negali deramai susikoncentruoti. Dėl nervingumo sumažėjo dukros bendravimo galimybės, tai atsiliepia jos psichologinei būsenai. Atsirado baimės jausmas; ji jaučia nervinę įtampą. Atsakovai ieškovės, jos motinos asmeniškai neatsiprašė, po įvykio nesidomėjo ieškovės dukros sveikatos būkle. Moralinę žalą ieškovė įvertina 100 000 Lt.
Atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 2 d. Lietuvos lenkų sąjunga bei Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamentas organizavo renginį Vilniaus Sereikiškių parke, gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-04-29 leidimą. UAB „Disona" į renginį Vilniaus Sereikiškių parke pristatė, sumontavo ir prižiūrėjo savo atrakcioną - batutą TELETABIAI. Tam, kad renginio Sereikiškių parke dalyviai galėtų naudotis UAB „Disona" atrakcionu batutu TELETABIAI nemokamai, Lietuvos lenkų sąjunga iškarto sumokėjo UAB „Disona" 2000,00 Lt, įskaitant 18 proc. pridėtinės vertės mokestį. Lietuvos lenkų sąjunga nurodė, kad negalėjo išsinuomoti atrakciono batuto TELETABIAI, nes neturi nei patirties, nei leidimų, nei galimybių batutą montuoti, prižiūrėti, naudoti. Siekiant užtikrinti tinkamą šio batuto įrengimą ir eksploataciją, visus veiksmus valdant, naudojant, disponuojant atrakcionu batutu TELETABIAI renginio Vilniaus Sereikiškių parke metu atliko UAB „Disona", kuri ir yra šioje byloje tinkamas atsakovas.
Atsakovas UAB „Disona“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje. UAB „Disona" nefigūruoja tarp subjektų organizavusių renginį. Prašyme dėl leidimo organizuoti renginį Lietuvos lenkų sąjunga nenurodė, jog renginio metu bus naudojami du batutai. Renginio schemoje taip pat nėra pažymėta jokių batutų įrengimo vietų. Kadangi batutus UAB „Disona" išnuomojo Lietuvos lenkų sąjunga, kuri kartu su kitu renginio organizatoriumi, neinformavo leidimą išduodančios institucijos apie ketinimus naudotis batutais, nesuderino jų įrengimo vietos, neskyrė naudojimosi batutu atsakingų asmenų, tai visos atitinkamos pasekmės tenka renginio organizatoriams. Pačiame leidime organizuoti renginį nurodyta, jog organizatoriai ir dalyviai atsako už padarytą materialinę žalą ir privalo visiškai atlyginti nuostolius. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjo renginio dalyvė, todėl tinkamais atsakovais byloje turėtų būti renginio organizatoriai. Taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Disona" nebuvo pavedęs jokiam savo darbuotojui vykdyti kontrolieriaus - bilietuotojo pareigų Asociacijos Lietuvos lenkų sąjungos organizuotame renginyje , nes minėtas atrakcionas buvo išnuomotas Renginio organizatoriui. Be to, ieškinyje neaiškiai, netiksliai nurodytos aplinkybės susijusios su pačiu nelaimingo atsitikimo vyksmo mechanizmu. Nežinant tikslaus įvykio mechanizmo neįmanoma tiksliai nustatyti tikrųjų įvykio priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio suma (100 000 Lt) yra nepagrįstai didelė. Ieškovė neargumentavo, kokiu būdu, kokiais kriterijais (jų visuma) vadovaujantis paskaičiavo būtent tokią ieškinio sumą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos lenkų sąjungos ir UAB „Disona“ solidariai 9 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, A. L. naudai, pavedant V. L. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise. Priteisė iš Lietuvos lenkų sąjungos 612,50 Lt medicinos ekspertizės išlaidų UAB „Disona“ naudai, priteisė iš Lietuvos lenkų sąjungos ir UAB „Disona“ po 135 Lt žyminio mokesčio, 89,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1707,05 Lt už teisines paslaugas į valstybės pajamas.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovus siejusių teisinių santykių, konstatavo, kad tarp jų dėl batutų buvo sudaryta nuomos, o ne atlygintinų paslaugų sutartis, kadangi intelektinės ar nematerialaus pobūdžio paslaugos Lietuvos lenkų sąjungai nebuvo suteiktos. Įvertinęs tai, kad pagal CK 6.483 str. 3 d. nuomotojas, t.y. UAB „Disona“, batuto savininkas, privalo perduoti nuomininkui, t.y. Lietuvos lenkų sąjungai, renginio organizatoriui, daikto dokumentus ir priedus (techninį pasą, kokybės sertifikatą ir t.t.), kurie būtini to daikto naudojimui, o nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, o nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Disona“ neperdavė Lietuvos lenkų sąjungai pripučiamo batuto kokybės sertifikato, naudojimosi juo instrukcijos, nepaaiškino, kad batutas turi būti prižiūrimas ir yra jo naudojimosi instrukcija, kas yra būtina nuomos sutarties sąlyga, numatyta CK 6.483 str. 3 d., o Lietuvos lenkų sąjunga, 2008-05-02 renginio Sereikiškių parke organizatore, ir nereikalavo batuto dokumentų, nesidomėjo ir su UAB „Disona“ neaptarė, kaip bus naudojamas išnuomotas batutas ir kas jį prižiūrės, nerūpestingai tikėdamasi, kad tai padarys UAB „Disona“, konstatavo abiejų šalių teisių ir pareigų pažeidimą, taip pat ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, bei solidarią abiejų atsakovų atsakomybę. Teismas taip pat nurodė, kad pagal 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu.
Sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovų teisių ir pareigų pažeidimai sudarė sąlygas nelaimingam atsitikimui su A. L., nes ginčo batutas liko be priežiūros, kiti vaikai galėjo juo naudotis, kaip ir nurodė ieškovė, be jokių taisyklių ir apribojimų, t.y. dėl batuto nepriežiūros buvo sudarytos nesaugios jo eksploatavimo sąlygos. Ieškovės sveikatai žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovų UAB „Disona“ bei Lietuvos lenkų sąjungos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, 2008-05-02 d. Sereikiškių parke neprižiūrint batuto, dėl nepriežiūros jį nesaugiai eksploatuojant ir nesilaikant naudojimosi instrukcijos, ji patyrė dvejus kairės kojos blauzdos kaulų lūžius, tokiu būdu, byloje nustatytinas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos sveikatai (LR CK 6.247 str.).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertino tai, kad ieškovės A. L. sveikatai atsiradusios pasekmės - ji patyrė tris operacijas, apie tris mėnesius negalėjo vaikščioti, sėdėjo invalido vežimėlyje, nelankė mokyklos pusę mokslo metų, buvo sumažinta bendravimo su bendraamžiais, klasiokais galimybė, nustatytas potrauminis stresas, depresiška nuotaika, padidintas nerimas, ji turi kairės kojos odos randą, t.y. visiškai nepašalintos, mergaitė po gautų traumų ilgai gydėsi, atleista nuo kūno kultūros pamokų iki 2011-06-30, ir padarė išvadą, kad neigiamos pasekmės ieškovės sveikatai trūko ilgai, pradedant nuo 2008 metų iki šiol; reikalingas tolimesnis ilgalaikis siekimas, atsakovų kaltė pasireiškė neveikimu - nerūpestingumu, neatidumu; todėl ieškovei priteisė 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą (LR CK 6.282 str.).
Įvertinęs tai, kad UAB „BTA draudimas“ vykdydamas 2008-04-09 su UAB “Disona“ sudarytą individualią draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. ŪB/2008-15 išmokėjo 1 000 Lt dydžio draudimo išmoką ieškovei neturtinei žalai atlyginti, sumokėtą 1 000 Lt draudimo išmoką įskaičiavo į atlygintinos neturtinės žalos dydį, priteisdamas A. L. 9000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuris atitiks Civilinio proceso kodekso reikalavimus.
Apeliantas nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Jis apeliaciniu skundu ginčija teismo priteistą neturtinės žalos dydį, taip pat ginčija jo kaip tinkamos šalies šioje byloje statusą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, turi būti vadovaujamasi tokiu precedentu, kuris formuojamas aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt., v. V. B., byla Nr. 3K-3-560/2010), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas remiasi nutartimis, priimtomis bylose, kurių aplinkybės, susijusios su žalos padarymo pobūdžiu bei aplinkybėmis žalą padariusio asmens elgesiu ir nukentėjusių asmenų veiksmais, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Apelianto vertinimu, A. L. patirta trauma nesukėlė rimtesnių pasekmių nei ieškovės fizinei ar psichinei sveikatai, nei jos socialinei gerovei, taip pat nėra jokių įrodymų, kad dėl traumos pablogėjo mokymosi rezultatai, jog trauma gali turėti įtakos tolimesniam jos gyvenimui, tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turi atsižvelgti į šias aplinkybes.
Pažymi, kad šiuo atveju žala atsirado ir dėl nukentėjusiosios elgesio, nes A. L. naudodamasi batutu su batais, nors žinojo, kad paprastai naudojamasi juo be batų, prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pagal A. L. parodymus, ji ne tik mūvėjo sportbačius, bet turėjo ir mobilųjį telefoną, t.y. pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir atsargi, naudodamasi batutu. Be to, sužalojimo mechanizmas ekspertizės akte įvardintas kaip galimybė kojai užkliuvus ir tiriamajai verčiantis per koją veidu žemyn arba nušokant nuo batuto ant žemės bei griūnant ant kairės kojos, pasukant kairiąją pėdą bei tai, kad kietas paviršius yra viena iš sąlygų kilti tokiam susižalojimui. Jokių kitų įrodymų, išskyrus pačios ieškovės ir jos draugo parodymus, byloje nėra. Pats traumos atsiradimo mechanizmas nėra atskleistas galutinai, tuo labiau, kad pačiame batute taip ir nebuvo nustatyta detalė, už kurios galėjo užkliūti ieškovės koja. Esant tokiai situacijai neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir nepagrįstas, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams.
Be to, apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo tarp atsakovų Lietuvos lenkų sąjungos ir UAB „Disona“ susiklosčiusius teisinius santykius kaip nuomos. Pagal savo turinį tarp šalių susiklostę santykiai atitinka atlygintinų paslaugų teikimo santykius (CK 6.716, 6.717 str.), o batuto savininku ir valdytoju buvo UAB „Disona“. Nurodo, kad batutas visą dieną buvo Sereikiškių parke Lietuvos lenkų sąjungos organizuotoje šventėje kartu su UAB „Disona“ darbuotoju, batutą įrengė ir užtikrino galimybę juo naudotis UAB „Disona“, kuri, be to, neperdavė Lietuvos lenkų sąjungai nei paties batuto, nei sertifikatų, nei naudojimosi instrukcijų, nei kitų su batuto įrengimu ar eksploatavimu susijusių dokumentų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Disona“ bandė ar ketino atlikti veiksmus, būtinus nuomos santykių atveju. Lietuvos lenkų sąjunga nebuvo atrakcionų rengėjas, o buvo šventės organizatorius ir tarp kitų paslaugų užsakė ir apmokėjo batuto naudojimosi paslaugą, kad šventės dalyviai galėtų ja naudotis nemokamai.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmas greitosios pagalbos iškvietimas A. L. — kas nurodyta 2008 m. gegužės 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 36442 - buvo 13 val. 25 min., t.y. dar neprasidėjus šventei, vykusiai tądien nuo 14 valandos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės įstatyminė atstovė neužtikrino tinkamos nepilnamečio vaiko (ieškovės) priežiūros, nors Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. numato atsakomybę prieš aplaidųjį tėvų valdžios naudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nurodant, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pažeidė Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., nes priteisė jas ne proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (9 proc.), bet visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Disona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, o likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos dydžio, todėl jų neatkartoja. Atsakovo manymu, teismas tinkamai nustatė atsakovus šioje byloje.
Ieškovė A. L., atstovaujama įstatyminės atstovės V. L., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir sumažino ieškovės reikalaujamą sumą iki 9 000 Lt. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl žalos atsiradimo. Apelianto paminėtose bylose priteistos neturtinės žalos dydis yra didesnis nei šioje byloje. Pasak ieškovės, teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą solidariai iš atsakovų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl atsakovo tinkamumo
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nustatė, jog tarp jo ir UAB „Disona“ buvo nuomos santykiai, be pagrindo dėl to apeliantą pripažino solidariu atsakovu atlyginant neturtinę žalą nepilnametei, taip pat nurodo, jog teismas nevertino pačios nukentėjusios motinos atsakomybės dėl netinkamos nepilnametės priežiūros.
Kolegijos vertinimu, teismo nustatytos bylos aplinkybės yra teisingos. Atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą (t 1, b.l. 23, 24, 25, 100-102) 2008-05-02 organizavo renginį Vilniaus Sereikiškių parke. Renginio svečių linksminimui Sereikiškių parke buvo pastatytas batutas „Teletabiai“, kuriuo naudojantis nepilnametei A. L., gim. 1996-04-27 (t 1, b.l.26-33) - čiuožiant atrakcionu žemyn, užkliuvus batu už atrakciono, verčiantis per tą koją veidu žemyn, paliekant po kūnu kairę pėdą traumavo koją – lūžo kairysis šeivikaulis ir kairysis blauzdikaulis (t 3, b.l. 8-19), t.y. buvo sužalota sveikata.
Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2008-04-28 Lietuvos lenkų sąjunga prašė UAB „Disona“ išnuomoti 2 batutus vaikams 2008-05-02 dienai Sereikiškių parke nuo 13.00 iki 20.30 val. (t. 1 b.l. 85). UAB „Disona“ siūlanti tokias savo paslaugas internetinėje erdvėje (t 1, b.l. 5-12) sutiko su atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos prašymu išnuomoti atrakcionus ir 2008-04-29 persiuntė Lietuvos lenkų sąjungai PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui už batutų nuomą (t. 1 b.l. 86, 87) prašydama sumokėti 50% sumos iki renginio. 2008-04-30 Lietuvos lenkų sąjunga sumokėjo UAB „Disona“ 2000 Lt (t. 1 b.l. 88), o UAB „Disona“ patvirtino, kad gavo apmokėjimą už batutų nuomą (t. 1 b.l. 89). Šie šalių pateikti įrodymai buvo pagrindas teismui spręsti, kad tarp šalių buvo sudaryta batutų nuomos sutartis. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Disona“ tinkamai neperdavė apeliantui batutų – nebuvo surašytas daiktų perdavimo-priėmimo aktas – nagrinėjamu atveju nepaneigia šalių nuomos santykių. Būtent netinkamas batutų perdavimas ir sąlygojo ne tik apelianto, bet ir atsakovo UAB „Disona“ atsakomybę už ieškovės sužalojimą. Apeliantas, kaip renginio Sereikiškių parke organizatorius, neužtikrino saugumo – neprižiūrėjo batuto ir nepaaiškino savo renginio svečiams, kokiu būdu reikia juo naudotis, o būtent tai, jog jo naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad batutu čiuožti žemyn galima tik be batų, t.y. jis neatliko veiksmų, kuriuos kaip renginio organizatorius turėjo atlikti. Jeigu apeliantas laikė, kad UAB „Disona“ netinkamai išnuomojo jam batutą, dėl ko negalėjo jo tinkamai eksploatuoti, jis privalėjo neleisti savo svečiams juo naudotis, o leisdamas savo organizuojamame renginyje renginio svečiams naudotis batutu, elgėsi neapdairiai, todėl privalo už savo neveikimą atsakyti dėl kilusių pasekmių. Tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „Disona“ taip pat neatliko visų veiksmų kaip atrakciono nuomotojas ir tinkamai neperdavė apeliantui batuto ir nepaaiškino ar neperdavė juo naudojimosi instrukcijos, todėl abu atsakovus pripažino kaltais dėl neatliktų teismo sprendime nurodytų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti apeliantas kaip renginio organizatorius, o atsakovas UAB „Disona“ kaip atrakciono nuomotojas. Ieškovei naudojantis batutu ir juo čiuožiant žemyn su batais (kedais), ko negalima daryti pagal naudojimosi instrukcijos nuostatas, jai buvo sužalota sveikata. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pasekmių – ieškovės sveikatos sutrikdymo ir vieno iš atsakovų neveikimo, o kito netinkamo veikimo yra priežastinis ryšys, todėl jie yra atsakingi už pasekmes ir privalo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė.
Kolegija nesutinka su apelianto nurodytu, jog ieškovės motina kaip įstatyminė atstovė neužtikrino tinkamos nukentėjusios nepilnametės priežiūros, nes jokių mergaitės nepriežiūros aplinkybių byloje nėra nustatyta. Nors apeliantas nurodo, kad neva tokia atsakomybė nustatyta Administracinio teisės pažeidimo kodekse, tačiau nenurodo, jog mergaitės motinos atžvilgiu buvo taikytas ATPK 181 str. nustatyta atsakomybė ir neteikia tai patvirtinančių įrodymų.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.
Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, A. L., gim (duomenys neskelbtini) , buvo gydoma Vilniaus Universiteto Vaikų ligoninėje Traumatologiniame skyriuje nuo 2008-05-02 2008-05-12, dėl kairiojo šeivikaulio ir kairiojo blauzdikaulio skeveldrinio lūžio, dėl minėto lūžio nukentėjusiajai 2008-05-02 atlikta operacija (t. 1 b.l. 26), sužalota koja nukentėjusiajai buvo dar du kartus operuota 2008-11-27 ir 2009-03-26, šalinant iš kairiojo šeivikaulio ir kairės blauzdos bei kairio blauzdikaulio pėdos šalinti svetimkūniai buvo skirtas reabilitacinis gydymas sanatorijoje, ne kartą lankėsi poliklinikoje, kur buvo atliekami sužalotos kojos tyrimai, skiriamas medikamentinis gydymas ( t 1, 45, t 2, b.l. 25, 26 t 3, b.l. 8-19), jai buvo reikalingi ramentai (t. 1 b.l. 30). Nukentėjusiajai 2008-07-31 nustatytas potrauminio streso sutrikimas F43.1 (t. 1 b.l. 28), gydytojų rekomenduotas mokymasis namuose iki 2009-01-01 (t. 1 b.l. 27). Akivaizdu, kad nepilnametė be fizinio skausmo patyrė išgyvenimų, potrauminį stresą, nepatogumų dėl savo sveikatos sutrikimų, kurie ateityje rimtų pasekmių gal ir neturės, tačiau gydymosi laikotarpis, kuris buvo gan ilgas, dar bylos nagrinėjimo metu jai kėlė nemalonius prisiminimus. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus tam reikšmingus kriterijus ir bylos aplinkybes. Nors apeliantas nurodo, kad mergaitė elgėsi neatsargiai ir neatidžiai, nes, jo manymu, akivaizdžiai žinojo, jog su batais naudotis batutu negalima, tačiau kolegija apelianto nurodytą aplinkybę, kad mergaitė paklausė, ar ji galinti čiuožti su batais, vertina kaip nepilnametės atsargumą ir apdairumą, kadangi ji atsiklausė tvarkos, ir tik gavusi leidimą, kad galinti čiuožti su batais, ji jų nenusiavė, ir šitaip čiuoždama susižalojo. Apeliantas atlikdamas savo pareigą užtikrinti mergaitės ir kitų svečių saugumą naudojantis batutu, turėjo elgtis rūpestingai ir elgtis taip, kaip jau aptarta nutarties pirmoje motyvuojamoje dalyje pasisakant dėl apelianto netinkamų veiksmų ir jo kaltės.
Nekonstatavus ieškovės kaltų veiksmų (nepilnametės netinkamų veiksmų ar didelio neatsargumo), teismas pagrįstai nesirėmė jos kaltais veiksmais kaip kriterijumi nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį, ir, taip elgdamasis, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiškinant CK 6.250 straipsnį. Apelianto skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys bei kitos šio teismo nutartys, kuriose analizuojami neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimai, kaip tik ir leidžia daryti išvadą, kad teismas nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, nustatant neturtinės žalos dydį panašiose ar analogiškose pagal savo faktines aplinkybes bylose.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos 11,40 Lt (t 3, b.l. 104) priteistinos iš apelianto (CPK 96 str.). Ieškovei buvo suteikta valstybinė antrinė teisinė pagalba, tačiau ją atstovaujantis advokatas nepateikė pažymos apie valstybės išlaidas patirtas dėl šios pagalbos skyrimo (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Lietuvos lenkų sąjungos, į.k. 190771032, 11,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).