Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – Vilniaus rinktinė) 2017-07-28 sprendimo Nr. (21/20)-12-2955 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Faktinės aplinkybės

Vilniaus rinktinė 2017-07-28 sprendimu Nr. (21/20)-12-2955 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ neskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis (t. I, b. l. 4).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius 7 nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 3 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-02 nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio atmestas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Teismo išvados

Minėta, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius 7 nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 3 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-02 nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžio atmestas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004-12-13, 2007-08-13, 2008-12-24 nutarimai). Pareigūnų ir karių, kuriems pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą yra skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Konstitucinio Teismo 2008-12-24 nutarime pažymėta, jog pareigūnų ir karių statuso bei jiems skiriamos pensijos ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos dėl to, kad jie pažeidė jų tarnybai keliamus reikalavimus, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas siejamas su papildomomis pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygomis. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Ne kartą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ,,kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga“ (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22). Pagal Konstitucijos 23 straipsnį, asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003-12-03, 2008-12-04 nutarimai). Pareigūno valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris būdamas pareigūnu, nebuvo lojalus savo valstybei, nesilaikė keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir įstatymus, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015).

Iš aktualaus teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo doktrinos matyti, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija gali būti neskiriama nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims, ir tai nėra siejama su nuosavybės teisės ribojimu ar dviguba kriminaline bausme. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Konstitucinio Tesimo 2003-07-04 nutarimu nagrinėjamoje situacijoje, kadangi minėtos konstitucinės justicijos byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmeniui paskirtos pensijos mokėjimo nutraukimo, o ne valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo minimame Konstitucijos 52 straipsnyje kalbama apie piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, šiame straipsnyje teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra garantuojama. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, teismas konstatuoja, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė, nustačiusi, jog pareiškėjas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu 2017-07-28 sprendimu Nr. (21/20)-12-2955 neskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies konstitucingumo, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.