Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės Biržų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė panaikinti Biržų rajono savivaldybės mero 2017 m. kovo 28 d. potvarkį Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“, kuriuo direktoriui R. S. paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai skirti, nes faktiniai duomenys patvirtina, kad tariamas pažeidimas, už kurį ieškovui paskirta drausminė nuobauda, atsakovei paaiškėjo gavus Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaitą Nr. K14-5 ir atsakovės 2017-01-24 pranešimu Nr. TN-1 ieškovui pranešus apie galimą darbo drausmės pažeidimą. Vėliausiai turėjo paaiškėti, kai 2017-02-10 buvo gautas ieškovo paaiškinimas dėl tariamo pažeidimo.Pažymėjo, kad 2017-03-28 mero potvarkyje Nr. MP-14 nėra konkretizuota už kokiu laiku konkrečiai padarytą darbo drausmės pažeidimą skiriama nuobauda - pastaba. Potvarkyje abstrakčiai nurodoma, kad Biržų rajono Legailių globos namų direktorius R. S. netinkamai vykdė darbdavio funkcijas, netinkamai organizavo darbuotojų darbą bei neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo įstatymų ir kitų teisės aktų įstaigoje, neužtikrino tinkamo dokumentų tvarkymo, neužtikrino, kad ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingos, neužtikrino racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo, veiksmingo įstaigos kontrolės sistemos sukūrimo, jos veikimo ir tobulinimo. Iš potvarkio nėra aišku, kuo pasireiškė netinkamas darbo funkcijų vykdymas, darbuotojų darbo organizavimas, kokių konkrečiai įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi ieškovas turėjo užtikrinti ir kokių dokumentų tvarkymą turėjo užtikrinti, ko neatlikimas buvo pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. kovo 28 d. potvarkyje Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“ nurodė, kad potvarkis per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Darbo ginčų komisijai. Į šią komisiją kreipėsi 2017-04-24, tačiau Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017-05-22 sprendimu atsisakė nagrinėti jo prašymą, nes tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Gavęs šį sprendimą, nepraleisdamas termino, kreipėsi į teismą. Mano, kad termino ginčyti nuobaudą nepraleido, tačiau teismui nustačius, kad terminas praleistas – prašo jį atnaujinti, nes praleido terminą dėl to, kad atsakovė klaidingai nurodė apskundimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Biržų rajono savivaldybės mero 2017-03-28 potvarkį Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“; priteisė iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 43,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Nustatė, kad Biržų rajono savivaldybės meras 2017-03-28 potvarkiu Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“ už netinkamą darbo pareigų vykdymą skyrė direktoriui R. S. drausminę nuobaudą – pastabą. Drausminė nuobauda buvo paskirta konstatavus, kad Biržų rajono Legailių globos namų direktorius R. S. netinkamai vykdė darbdavio funkcijas, netinkamai organizavo darbuotojų darbą bei neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo įstatymų ir kitų teisės aktų įstaigoje; neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų; neužtikrino tinkamo dokumentų tvarkymo, neužtikrino, kad ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingos, neužtikrino, racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo, veiksmingo įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, jos veikimo ir tobulinimo.Nustatė, kad audito atlikimo metu ieškovas nedalyvavo, nes sirgo, o po ligos į darbą grįžo 2016-12-12. Ieškovas nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės meras siūlė jam trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jis nesutiko. Iš 2017-01-11 Biržų rajono savivaldybės mero rašto, adresuoto R. S., nustatė, kad 2016-12-28 raštu Nr. SN-1791 R. S. buvo paprašytas iki 2017-01-06 pateikti paaiškinimus dėl Biržų rajono savivaldybės kontrolierės pateiktų pastebėjimų, išvadų ir rekomendacijų, atlikus Biržų rajono Legailių globos namų finansinį (teisėtumo) auditą Nr. K14-5. Biržų rajono savivaldybėje 2017-01-06 gautas ieškovo prašymas pratęsti paaiškinimo terminą iki 2017-01-25, tačiau atsakovė termino nepratęsė, motyvuodama tuo, kad terminas paaiškinimams pateikti buvo nustatytas protingas ir laiko susipažinti su audito ataskaita ieškovas turėjo pakankamai.Biržų rajono savivaldybės meras 2017-01-24 kreipėsi į Biržų rajono Legailių globos namų direktorių pranešimu Nr. TN-1 „Apie galimą darbo drausmės pažeidimą“, kuriuo paprašė iki 2017-02-10, 17.00 val. pateikti raštu pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Nurodė, kad remiantis audito ataskaitoje pateiktais pastebėjimais, išvadomis ir rekomendacijomis, buvo nustatyta eilė trūkumų bei neatitikčių teisės aktų reikalavimams, ir tuo R. S. galimai nevykdė arba netinkamai vykdė pareigybės apraše nustatytas pareigas (pareigybės aprašo 8, 11, 12 punktai). Ieškovas 2017-02-10 pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad jam nėra aišku, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus padarė, todėl paprašė nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą.Biržų rajono savivaldybės meras 2017-02-23 Potvarkiu Nr. M-8 sudarė darbo grupę Biržų rajono Legailių globos namų direktoriaus veiksmams įvertinti pagal Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016-11-07 Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje Nr. K14-5 nurodytus įstaigos veiklos neatitikimus teisės aktams. Darbo grupei buvo pavesta iki 2017-03-08 ištirti ieškovo veiksmus pagal Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016-11-07 audito ataskaitoje Nr. K14-5 nurodytus neatitikimus teisės aktams ir iki 2017-03-08 pateikti Merui motyvuotas išvadas ir/ar rekomendacijas dėl jų.Darbo grupė 2017-03-08 pateikė merui išvadą, kad Biržų rajono Legailių globos namų direktorius netinkamai vykdė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-04 įsakymu Nr. A-358 patvirtinto Legailių vienišų asmenų ir senelių globos namų direktoriaus pareigybės aprašo 8, 11 ir 12 punktus, ir pasiūlė ieškovui skirti drausminę nuobaudą – pastabą.Biržų rajono savivaldybės meras 2017-03-10 vėl kreipėsi į Biržų rajono Legailių globos namų direktorių pranešimu Nr. TN-7 „Apie galimą darbo drausmės pažeidimą“, kuriuo paprašė iki 2017-03-17 pateikti raštu pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo bei pažymėjo, kad nepateikus paaiškinimo dėl aukščiau nurodyto termino be svarbių priežasčių, sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo darbdavys priims be pasiaiškinimo.Ieškovas 2017-03-16 pateikė Biržų rajono savivaldybės merui pakartotinius paaiškinimus. Nurodė, kad iš suformuluoto pranešimo pateikti paaiškinimą jam nėra aišku, kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus padarė ir turėtų pateikti pasiaiškinimą. Taip pat nurodė, kad į 2016-11-07 atliktos Biržų rajono Legailių globos namų finansinį (teisėtumo) audito ataskaitos Nr. K14-5 rekomendacijas buvo atsižvelgta ir tai patvirtinama rekomendacijų įgyvendinimo planu, kas liudijo, jog įtariamai padaryti pažeidimai yra pašalinti.Teismas nustatė, kad 2017 sausio pradžioje vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje komiteto nariai teiravosi mero, kokių veiksmų imsis valdžia dėl Legailių globos namų direktoriaus R. S. dėl audito metu nustatytų pažeidimų. Meras nurodė, kad siūlė globos namų direktoriui atsistatydinti iš pareigų be išeitinių išmokų.Iš atsakovės 2017-01-24 pranešimo Nr. TN-1 nustatė, kad ieškovo galimą drausmės pažeidimą atsakovė kildina iš 2016-11-07 atliktos Biržų rajono Legailių globos namų finansinį (teisėtumo) audito ataskaitos Nr. K14-5, kuri ginčijamame potvarkyje nurodoma drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu. Teismas sprendė, kad pažeidimas, už kurį ieškovui paskirta drausminė nuobauda, atsakovei paaiškėjo gavus audito ataskaitą ir atsakovės 2017-01-24 pranešimu Nr. TN-1 ieškovui pranešus apie galimą darbo drausmės pažeidimą, o vėliausiai turėjo paaiškėti, kai 2017-02-10 buvo gautas ieškovo paaiškinimas, o drausminė nuobauda šiuo atveju vėliausiai galėjo būti paskirta 2017-03-10. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovui adresuoti pranešimai apie galimą darbo drausmės pažeidimą ir prašymai pasiaiškinti buvo informacinio pobūdžio susirašinėjimas.Teismo nuomone, darbo grupės sudarymas buvo pretekstas pateisinti termino drausminei nuobaudai skirti nepraleidimą. Darbo grupės išvadoje nieko naujo nustatyta ir užfiksuota nebuvo, buvo pakartota pranešimuose nurodyta informacija. Be to, atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad savivaldybėje nėra nustatyta konkreti drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, t. y. kad būtinai turi būti sudaroma darbo grupė, kuri teikia merui pasiūlymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Kadangi DK 241 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti praleidimas yra esminis pažeidimas ir savarankiškas pagrindas nuobaudai naikinti, teismas Biržų rajono savivaldybės mero 2017-03-28 potvarkį Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“ panaikino.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovo veikloje yra būtinos drausminės atsakomybės sąlygos. Nustatė, kad R. S., nuo 2004-09-01 skiriamas Biržų rajono Legailių vienišų asmenų ir senelių globos namų direktoriumi, o savivaldybės meras įgaliojamas pasirašyti su R. S. darbo sutartį. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-04 įsakymu patvirtintas Legailių vienišų asmenų ir senelių globos namų direktoriaus pareigybės aprašas, kurio 4-13 punkte įtvirtintos direktorius pareigos: 4 punkte – vadovauti, organizuoti ir užtikrinti kokybišką globos namų veiklą; 8 punkte – vykdyti darbdavio funkcijas globos namų darbuotojų atžvilgiu, organizuoti ir kontroliuoti jų darbą; 11 punkte – pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, leisti įstatymus; 12 punkte – užtikrinti tinkamą globos namų materialinių vertybių, turto, finansinių išteklių, dokumentų tvarkymą, naudojimą ir saugojimą. Ieškovas su pareigybės aprašu supažindintas pasirašytinai 2004-09-01. Ieškovui dirbant Biržų rajono Legailių vienišų asmenų ir senelių globos namų direktoriumi 2015-01-14 mero potvarkiu įteiktas padėkos raštas už ilgametį sąžiningą vadybinį darbą, socialinio darbo srityje bei rūpinimąsi neįgaliais ir vienišais žmonėmis asmeninės sukakties proga, nuobaudų skirta nebuvo.Ieškovas 2017-06-12 įsakymu vyr. buhalterei, šiai grįžus po ilgalaikio nedarbingumo, paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą už audito metu nustatytus pažeidimus, o tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas pripažįsta, kad buhalterė netinkamai vykdė savo pareigas, o tuo pačiu jis pats nepakankamai vykdė jam pavaldžių darbuotojų kontrolę (pareigybės aprašo 8 punktas). Biržų rajono Legailių globos namų nuostatų 44 punkte nustatyta, kad globos namų direktorius vadovauja įstaigai, užtikrina įstaigos nuostatuose nustatytų funkcijų atlikimą, organizuoja jos ūkinę – finansinę veiklą, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą.Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad jam nebuvo aišku, už ką paskirta drausminė nuobauda. Tiek 2017-01-24 pranešime apie galimą darbo drausmės pažeidimą, tiek 2017-03-10 prašyme pasiaiškinti išsamiai ir detaliai nurodyta, kokios įstatymu nustatytos pareigos buvo netinkamai vykdytos ir kokie įstaigoje nustatyti pažeidimai tai patvirtina. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, todėl darbdavys turėjo teisinį pagrindą skirti jam drausminę nuobaudą – pastabą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Biržų rajono savivaldybė prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: teismas neteisingai vertino darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momentą. Apeliantei ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas tapo žinomas 2017 m. kovo 8 d., gavus darbo grupės išvadą. Savivaldybės mero 2017 m. vasario 23 d. potvarkiu Nr. M-8 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta Darbo grupė, kuriai buvo pavesta ištirti ieškovo, kaip Legailių globos namų direktoriaus veiksmus, pagal Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. ataskaitoje Nr. K14-5 nurodytus neatitikimus teisės aktams ir iki 2017 m. kovo 8 d. pateikti Savivaldybės merui motyvuotas išvadas ir/ar rekomendacijas dėl jų. Darbo grupė, ištyrusi ir įvertinusi ieškovo veiksmus, 2017 m. kovo 8 d. savivaldybės merui pateikė išvadą, kurioje surašė nustatytus ieškovo pažeidimus. Darbo grupės išvadose konkretizuota ko ieškovas kaip įstaigos vadovas, neįgyvendino, nesukūrė, ką netinkamai vykdė. Ieškovas susipažinęs su šia išvada, jos neapskundė, jam buvo žinoma už kokius pažeidimus yra paskirta nuobauda.Mano, kad skirdamas drausminę nuobaudą, tiksliai laikėsi tai reglamentuojančių DK nuostatų ir jų nepažeidė. Pritaria teismo nustatytoms ir nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovo veikloje buvo būtinos drausminės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovei apie drausmės pažeidimą, konkrečiai nurodant pažeidimo esmę, iki darbo grupės sudarymo ir atliekamo tyrimo jau buvo aiškios darbo drausmės pažeidimo aplinkybės. Darbo drausmės pažeidimo faktas ir galimas darbo drausmės pažeidėjas buvo nustatyti dar 2016 m. lapkričio 7 d., todėl nuobauda galėjo būti paskirta 2016-12-08 arba 2017-02-11 (skaičiuojant nuo pranešimo ieškovui), ar 2017-03-10 skaičiuojant nuo 2017-02-10 pakartotinio pasiaiškinimo įteikimo. Pranešimuose išsamiai nurodyti galimai pažeisti teisės aktai bei nurodyti darbo drausmės pažeidimai. Todėl papildomai atliktas tyrimas yra perteklinis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog darbo grupės organizavimas buvo reikalingas, jog buvo papildomas poreikis išsiaiškinti darbo drausmės pažeidimo faktą. Atsakovės pateiktos prašymų pasiaiškinti formuluotės patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma apie darbo drausmės pažeidimo faktą ir jį padariusį asmenį. Todėl daryti papildomą tyrimą nebuvo jokio pagrindo, darbo grupė buvo sudaryta turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo eigos pradžią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Ginčas byloje yra dėl drausminės nuobaudos paskyrimo bei termino skirti drausminę nuobaudą praleidimo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog terminas skirti drausminę nuobaudą buvo praleistas, nes apie darbo drausmės pažeidimą atsakovei tapo žinoma gavus 2017 m. kovo 8 d. darbo grupės išvadą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms.Darbo kodekso (toliau – DK) 241 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. pateikta Biržų rajono Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaita Nr. K14-5 (b. l. 15-23). Biržų rajono savivaldybės meras 2016 m. gruodžio 28 d. raštu prašė Biržų rajono Legailių globos namų direktoriaus R. S. pateikti paaiškinimus dėl Biržų rajono savivaldybės kontrolierės pateiktų pastebėjimų, išvadų ir rekomendacijų atlikus Biržų rajono Legailių globos namų finansinį (teisėtumo) auditą Nr. K14-5 (b. l. 25). Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. sausio 24 d. pranešė apie galimą darbo drausmės pažeidimą Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S. bei atsižvelgdamas į Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. atliktoje Biržų rajono Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje Nr. 14-5 nustatytus pažeidimus ir prašė iki 2017 m. vasario 10 d., 17:00 val. raštu pateikti pasiaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo (b. l. 30-33). Ieškovas R. S. 2017 m. vasario 9 d. pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad jam neaišku kokius konkrečius darbo drausmės pažeidimus yra padaręs bei nurodė, kad atsižvelgdamas į audito ataskaitos rekomendacijas, pateikė rekomendacijų įgyvendinimo planą (b. l. 34-35). Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. kovo 28 d. potvarkiu Nr. MP-14 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Biržų rajono Legailių globos namų direktoriui R. S.“, kuriuo direktoriui R. S. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014).Nagrinėjamu atveju, atsakovė Biržų rajono savivaldybė apie galimas ieškovo R. S. darbo pažeidimus sužinojo iš pateiktos 2016 m. lapkričio 7 d. audito ataskaitos. Būtent dėl audito ataskaitos 2016 m. gruodžio 28 d. raštu prašė ieškovo R. S. teikti pasiaiškinimus, o 2017 m. sausio 24 d. pranešimu nurodė apie galimą drausmės pažeidimą. Šiame pranešime atsakovė nurodė, jog ieškovas galimai nevykdė arba netinkamai vykdė pareigybės apraše nustatytas pareigas, jo vadovaujama įstaiga ne kartą buvo tikrinta įvairių institucijų, buvo nustatyti trūkumai, neatitiktis teisės aktų reikalavimams Biržų rajono Legailių globos namuose. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei jau 2017 m. sausio 24 d. buvo žinoma apie ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus.Iš Biržų rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 23 d. potvarkio Nr. M-8 matyti, jog atsižvelgdamas į Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaitą Nr. K14-5, Legailių globos namų direktoriaus R. S. 2017 m. vasario 10 d. paaiškinimą Nr. 17-001 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų asmenų sutikimus sudarė darbo grupė, kuriai pavedė ištirti ieškovo veiksmus pagal audito ataskaitoje nurodytus neatitikimus teisės aktams. Minėta darbo grupė 2017 m. kovo 8 d. pateikė išvadą, kurioje nustatė analogiškus ieškovo pažeidimus, kurie buvo nurodyti atsakovės 2017 m. sausio 24 d. pranešime apie galimą darbo drausmės pažeidimą (b. l. 77-78).Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį tai diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecijos teise apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl, esant Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. audito ataskaitai, papildomai buvo sudaryta darbo grupė, kurios reikalingumas niekaip nemotyvuotas.Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo grupės išvadoje jokių naujų aplinkybių ar pažeidimų nenustatyta, tik atkartota audito išvada. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė nepateisinamai ilgai delsė drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimą. Akivaizdu, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2016 m. lapkričio 7 d., kai buvo parengta Biržų rajono Legailių globos namų ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito ataskaita Nr. K14-5. Atsakovė niekaip neargumentavo, kodėl praėjus beveik 4 mėnesiams po audito ataskaitos, atsirado poreikis atlikti papildomą ieškovo veiklos tyrimą ir tik po jo skirti drausminę nuobaudą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos paskyrimą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės Biržų rajono savivaldybės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 194-195, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Biržų rajono savivaldybės, JAK 188642660, 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)