Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams M. V., T. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, prašymo iš šalių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismas negavo, teismas civilinę bylą nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje numatyta rašytinio proceso tvarka ir tuo pagrindu priimamas teismo sprendimas (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (el. b. l. 6-14). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-3610 tenkino D. P. prašymą kompensuoti jai atsakovų smurtiniu nusikaltimu padarytą 1663,92 Eur žalą (el. b. l. 3-4). 2016 m. gegužės 23 d. ieškovė nukentėjusiajai išmokėjo nurodyto dydžio kompensaciją (el. b. l. 5).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nukentėjusiajai kompensavo 1663,92 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, o atsakovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiajai ir buvo išmokėta ieškinio sumos dydžio kompensacija. Atsakovas M. V. pateikė įrodymus, kad į ieškovės sąskaitą 2019 m. birželio 5 d. pervedė 831,96 Eur.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktas). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, tai, kad atsakovas M. V. atlygino 831,96 Eur žalą, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir jai iš atsakovų solidariai priteistinas 831,96 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 96 straipsniai), nuo kurio ieškovė yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. V. ir T. V. solidariai 831,96 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Priteisti iš M. V. ir T. V. valstybei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 19 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.