- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- eI-4572-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00668-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.2Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams: V. L. ir G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti 86,38 Eur turtinės žalos atlyginimui ir neturtinę žalą, pripažįstant faktą, kad atsakovo veiksmai, atliekant neplaninį patikrinimą pareiškėjo ūkyje, yra neteisėti.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovo atstovai pareiškėjo ūkio neplaninį patikrinimą atliko be viešojo administravimo subjekto motyvuoto sprendimo, kuris imperatyviai nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 36⁴ straipsnio 11 ir 13 dalimis, dalyvaujant Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono Policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Raseinių raj. PK) pareigūnams. Atsakovas savo veiksmais pažeidė bendruosius viešojo administravimo principus (objektyvumo, įstatymų viršenybės, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo) ir ūkinės veiklos priežiūros principus (planavimo ir minimalios ir proporcingos priežiūros naštos).
Teigė, kad gautas pranešimas ar anoniminis skundas pats savaime nesudaro pagrindo institucijai atlikti neplaninį patikrinimą. Tik esant motyvuotam sprendimui dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo, tokie procesiniai veiksmai galimi. Atsakovo pateikti 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058, anoniminis skundas ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas nėra motyvuoti sprendimai atlikti neplaninį patikrinimą pagal pranešėjo ar anoniminio pranešėjo skundą kaip tai imperatyviai reikalaujama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 36⁴ straipsnio 11 ir 13 dalimis.
Pabrėžė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) pateikta 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058 – tai užduotis išnagrinėti prašymą (skundą), po to, kai gautas skundas, ir nurodymas atsakyti pranešėjui iki 2018 m. liepos 12 d. Kokiu pagrindu buvo pratęstas prašymo (skundo) nagrinėjimas dar beveik mėnesiui nėra aišku. VDI 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą yra vykdomasis dokumentas, visiškai nemotyvuotas. Faktas, kad neplaninis patikrinimas vyko anoniminio skundo pagrindu paaiškėjo tik nagrinėjant administracinio nusižengimo pažeidimo bylą Nr. A5-7-237/2019. Tačiau tokia informacija turėjo matytis ir iš atsakovo motyvuoto sprendimo. Teismui paprašius, sprendimas nebuvo pateiktas. Aplinkybė, kad neplaninis patikrinimas vyko anoniminio skundo pagrindu vertintinas kritiškai, todėl jog ant užduoties kortelės aiškiai matyti pranešėjo vardas ir pavardė, skunde minimi pareiškėjo šeimos nariai. Pareiškėjo sesuo, kuri dirba Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėja, siekdama paveikti pareiškėją nagrinėjamoje byloje dėl žemių grąžinimo, iš savo asmeninio pašto pateikė šį melagingą pranešimą. Iš skundo aiškiai matyti, kad tai skundas ne asmens, kuris nukentėjo nuo nelegalaus darbo. Neplaninis patikrinimas vyko šališkai, neplaniniu patikrinimu buvo pažeistas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Akcentavo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) nėra nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos, kuriomis vadovaujantis, buvo išduotas pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą. Tai įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, pažeidimas. Įstatymo viršenybės principo pažeidimas yra dar ir dėl to, kad neplaninis patikrinimas vyko be motyvuoto sprendimo. Darbo inspektorius negalėjo taikyti kraštutinę procedūrą ir vykdyti neplaninį patikrinimą pagal anoniminį skundą, neturėdamas motyvuoto sprendimo vykdyti neplaninį patikrinimą pagal anoniminį skundą, todėl konstatuotinas Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalies ir 13 dalies pažeidimas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) taip pat nenurodyta, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie administracinio sprendimo mastai ir jo įgyvendinimo priemonės, ar tai atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Nėra galimybės matyti, kokios aplinkybės lėmė, kad ūkiui būtų taikyta ypatinga administracinė ūkinės veiklos priežiūros procedūra - neplaninis patikrinimas pagal anoniminį skundą, kodėl nebuvo galima atlikti planinio patikrinimo subjektui, kuris 27 metus vykdo veiklą, neturėjęs darbo įstatymų pažeidimų. Nėra aišku, kodėl buvo patikėta pranešėju, kuris nėra nukentėjęs nuo nelegalaus darbo ir kurio pranešimas iš kart kelia abejonių ir yra nelogiškas, ypač tai, kai pranešėjas praneša, kad jam pats asmuo „pasakojo“, „sakė“, o jis pats nieko nematė. Kadangi 2018 m. rugpjūčio 1 d. dokumente nėra jokių motyvų dėl pasirinktų mastų ir priemonių, todėl konstatuotinas proporcingumo principo pažeidimas. Proporcingumo principas susijęs su kitu ūkinės veiklos priežiūros principais planavimu ir minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principais, kurie taip pat buvo pažeisti. Nėra aišku, kodėl patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK pareigūnams, slapta filmuojama, naudojant valstybės išteklius.
Nurodė, kad vertinant neplaninį patikrinimą tikslo prasme, konstatuotinas draudimo piktnaudžiauti valdžia principo pažeidimas. Anoniminiu skundu tikrai nebuvo ginamas viešas interesas - visuomenės apsauga nuo nelegalaus darbo, o privatus interesas - privataus asmens interesai ir ambicijos, naudojant valstybės institucijas ir išteklius. Šis principas pažeistas ir dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) apskritai net nėra informacijos apie anoniminį pranešimą, nenagrinėti pranešime nurodyti motyvai, nenagrinėtas pranešėjo kaip subjekto patikimumas, ar pranešėjas yra nukentėjęs nuo nelegalaus darbo, ar matė nelegalų darbą, ar nelegalaus darbo santykiai nutrūkę, ar dar dėl jų susitarta ir t. t., apskųsto darbdavio patikimumas, tai yra, ar tai žinomas ūkinės veiklos subjektas, kokia reputacija šios subjekto, ar subjektas linkęs daryti pažeidimus ir t.t. Kartu buvo pažeistas efektyvumo principas, nes atsakovas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, valstybės ištekliais faktiškai tenkino privataus asmens interesus.
Pabrėžė, kad pavedimas nėra motyvuotas sprendimas. Tvarka, kuri nustatyta VDI lokaliniame akte, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, be to, šis aktas nėra paskelbtas teisės aktų registre. Dėl viešojo administravimo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, taip pat buvo sutrikdyta ūkio veikla, pareiškėjas ir jo darbuotojai išgyveno neigiamas emocijas, į pareiškėją ir jo ūkyje dirbančius darbuotojus žiūrima menkinančiai, sumenkinta ūkio, kuris vykdo veiklą 28 metus, dalykinė reputacija. Ūkio darbas buvo sutrikdytas pusę dienos. Buvo prastova, darbuotojams už ją buvo sumokėta. Darbuotojai darbą atliko viršvalandiniu darbu ir už tai jiems buvo sumokėta papildomai 86,38 Eur. Fakto pripažinimas, kad neplaninis patikrinimas vyko neteisėtai, ir atsakovo viešas atsiprašymas raštu išsiunčiant Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcinei komisijai, pareiškėjui būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovai teisme prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2018 m. birželio 14 d. VDI Kauno skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas iš elektroninio pašto – (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame ūkyje galimai dirba nelegalūs darbuotojai, mokamas darbo užmokestis neapskaitytais pinigais, darbuotojai įdarbinti ne visą darbo dieną, tačiau dirba pilną darbo dieną ir pan. Pateikta anoniminė informacija buvo registruota VDI Kauno skyriuje „Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058“, kurioje buvo nurodyta patikrinimą atlikti iki 2018 m. liepos 12 d. Dėl didelio darbo krūvio pareiškėjui priklausančiame ūkyje nebuvo galimybės atlikti patikrinimo, todėl VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, 2018 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. E2VK-81 pratęstas užduoties kortelės Nr. APS-36-12058 nagrinėjimo terminas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.
Šalies argumentai
Nurodė, kad susipažinus su pateiktu skundu, jo turinyje nurodytos aplinkybės buvo tikslinamos tik dėl nelegalaus darbo, kadangi už šį galimai padarytą administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta didžiausia sankcija – nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Susipažinus su skundo turiniu matėsi, kad asmuo nenorėjo, jog jo tapatybė būtų atskleista, todėl skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nebuvo nustatinėjamas pranešėjas ir su juo nebuvo bandoma bendrauti gerbiant pranešėjo privatumą. Esant šioms aplinkybėms, VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu buvo inicijuojamas atskiras neplaninis patikrinimas dėl nelegalaus darbo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 904. Vadovaujantis susiformavusia praktika ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 d. 11 p. buvo priimtas sprendimas patikrinimą ūkyje atlikti dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams. Ši aplinkybė buvo įtraukta į 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimą Nr. 904. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau - VDI įstatymas) 9 straipsnio (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 dalies 13 punktu patikrinimas buvo filmuojamas. Patikrinimo metu buvo filmuojama tik tai, kas susiję su patikrinimu darbo vietoje. Patikrinimo metu nebuvo filmuojamas asmenų privatus gyvenimas ir filmuota medžiaga nebuvo pateikta tretiesiems asmenims.
Pabrėžė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 9 val., atliekant patikrinimą pareiškėjo ūkyje, buvo rasti šeši dirbantys darbuotojai, iš jų vienas, kurio darbas buvo neįformintas įstatymo nustatyta tvarka. Atliekamo patikrinimo metu rasti darbuotojai nebuvo atitraukti nuo savo tiesioginio darbo, darbo procesas nebuvo sustabdytas. Patikrinimo metu darbuotojai turėjo tik pasakyti savo anketinius duomenis, kurie buvo sutikrinami su Sodros duomenų bazėje esančiais duomenimis. Susipažinus su filmuota medžiaga matyti, kad darbuotojo asmenybės tikrinimas trukdavo iki 10 sekundžių. Atliekamo patikrinimo metu, vadovaujantis VDI įstatymo 9 str. (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 d. 3 p., buvo paprašyta tik dviejų asmenų pateikti paaiškinimus raštu, t. y. ūkininko N. M. ir P. A., kurio darbas nebuvo tinkamai įformintas. Atliekamo patikrinimo metu nebuvo siekiama tyčia vilkinti patikrinimo laiko.
Taip pat pažymėjo, kad pats patikrinimas truko iki 40 min., todėl ūkininko (pareiškėjo) nurodyta aplinkybė, kad darbuotojams dėl atlikto patikrinimo teko dirbti viršvalandinį darbą yra neatitinkanti tikrovės. VDI lokaliniais teisės aktais nėra nustatyta kaip (kokia tvarka ir apimtimi) neplaninius patikrinimus pagal gautą anoniminį pranešimą tiriantys priežiūrą atliekantys subjektai turi motyvuoti savo sprendimus. Nėra to padaryta ir kokiu nors Lietuvos Respublikos įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Viešojo administravimo įstatymo 36-4 straipsnio 13 dalies turinio prasme įgaliojimus turinčio asmens sprendimo tirti gautą anoniminį pranešimą motyvavimas (pagrindimas) pirmiausia turi atskleisti tokio pranešimo esmę, t. y. reikšmingas aplinkybes, kurios yra fiksuojamos ir nurodomos kiekvienos užduoties kortelės grafoje „Prašymo turinys“. Šį darbą VDI Kauno skyriuje atlieka atsakingas darbuotojas, darbo metu atsiliepęs pasitikėjimo telefonu ar priėmęs elektroninio pranešimo dėl nelegalaus darbo forma gautus pranešimus. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui papildomai šiuo klausimu nieko atlikti nereikia, kadangi pranešimo fabuloje pakankamai aiškiai nurodoma galima administracinio teisės pažeidimo sudėtis, VDI įstatymo saugomo gėrio pažeidimai ir išsamios faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog klausimams, susijusiems su anoniminių pranešimų dėl galimo nelegalaus darbo apraiškų išnagrinėjimu, VDI veiklos planuose skiriama pirmenybė ir tai bendrąja prasme yra nustatyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija) (toliau – Taisyklės) 24 punkte, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui nėra reikalo savo tokio pobūdžio sprendimų kaskart pagrįsti papildomai. Žodžiai „prioritetas“ bei „pirmenybė“ yra sinonimai ir VDI vykdomų funkcijų prasme reiškia eiliškumą, kuriuo įgyvendinami inspekcijai iškelti uždaviniai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmų, neteisėtai atliekant pareiškėjo, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkio patikrinimą.
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog 2018 m. birželio 14 d. VDI buvo užregistruotas pranešimas (Reg. Nr. APS-36-12058), kuriame buvo nurodyta, jog pas ūkininką (pareiškėją) pastoviai dirba neįforminti darbuotojai, darbuotojai patys pildosi ant lapelių atidirbtas valandas, pagal kurias skaičiuojami ir mokami neoficialūs atlyginimai. 2018 m. birželio 14 d. Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 (toliau – Užduoties kortelė) minėtas pranešimas buvo nukreiptas nagrinėti, o pranešimo tyrimo terminas nurodytas 2018 m. liepos 12 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, 2018 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. E2VK-81 pranešimo Nr. APS-36-12058 tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. VDI Kauno skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 904 (toliau – Pavedimas) pavedė atlikti neplaninį pareiškėjo patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais VDI inspektoriams, taip pat nurodė patikrinimą atlikti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Raseinių r. savivaldybės vietovėje, dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnams. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1217, kuriame konstatuota, kad ūkininkas (pareiškėjas), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, jog visi ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Taip pat pareiškėjui buvo surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-1777-476/2017 administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu, kuri buvo pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-332/2018 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pareiškėjui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-282/2019 minėtą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimą paliko nepakeistą (taip pat ir TIS Liteko duomenys).
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad neplaninis pareiškėjo ūkio patikrinimas buvo atliktas nesant priimto motyvuoto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kurio privalomumą nustato Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 ir 13 dalys.
Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. To paties straipsnio 13 dalis nustato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo.
Teismas akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 ir 13 dalys yra bendroji teisės norma, taikytina visiems viešojo administravimo subjektams, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ir nelegalaus darbo patikrinimų, kuriuos atlieka VDI, specifika bei šiuos teisinius santykius reglamentuojančios specialiosios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija) 24 punkte įtvirtinta, kad sprendimą dėl anoniminių pranešimų nagrinėjimo tikslingumo priima Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į VDI veiklos prioritetus, nagrinėjami anoniminiai pranešimai (rašytiniai ir žodiniai, taip pat ir informacija dėl viešojo intereso, paskelbta žiniasklaidos priemonėse), susiję su galimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) ir nedeklaruoto darbo apraiškomis, susiję su pavojais darbuotojų saugai ir sveikatai. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad ant priimto ir užregistruoto skundo dedamas spaudas, kuriame įrašoma gavimo data ir registracijos numeris, taip pat atspausdinama užduoties kortelė. Pagal Taisyklių 34 punktą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jo pavaduotojai (pagal kompetenciją), skyrių vedėjai (ar jų pavaduotojai) per 1 darbo dieną nuo skundo užregistravimo VDI įrašo rezoliuciją į užduoties kortelę ir pradeda skundo nagrinėjimo procedūrą arba priima sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo ir/ar grąžinimo pareiškėjui Taisyklių 17, 21, 23, 30 punktuose numatytais pagrindais. Rezoliucijoje trumpai nurodoma, kuris skyrius ar valstybės tarnautojas turi nagrinėti (tirti) keliamus klausimus, gali būti nurodomas užduoties įvykdymo terminas, jei jis nustatomas trumpesnis, nei nustatyta šiose Taisyklėse, bei nuoroda dėl atsakymo pasirašymo. Jeigu nuorodos dėl atsakymo pasirašymo nėra, atsakymą pasirašo pagrindinis užduoties vykdytojas, jei skundą tiriančio skyriaus vedėjas nenurodo kitaip. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jo pavaduotojai (pagal kompetenciją), arba minėtų asmenų sprendimu - skyrių vedėjai (ar jų pavaduotojai), įvertinę VDI duomenų bazėje turimą ir/ar gautą informaciją apie skundžiamą ūkio subjektą, taip pat jo rizikingumą pagal VDI įdiegtą Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo metodiką, taip pat kilus pagrįstiems įtarimams dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimams, priima sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo skundžiamame ūkio subjekte ir šį sprendimą įrašo skundo užduoties kortelės rezoliucijoje.
VDI inspektorių vykdomų nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų patikrinimų atlikimo ir įforminimo procedūras nustato LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-33 (2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. EV-84 redakcija) patvirtintos Nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Tyrimo ir apskaitos taisyklės). Tyrimo ir apskaitos taisyklių 6.1. punktas atvejus, kuomet yra atliekami nelegalaus darbo patikrinimai ir vienas iš jų – gauta anoniminė informacija (raštu arba žodžiu). Tyrimo ir apskaitos taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, visi nelegalaus darbo patikrinimai pradedami, kai VDI inspektorius VDI nustatyta tvarka gauna užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimą arba kito patikrinimo metu nustatomas nelegalaus darbo atvejis.
Teismas daro išvadą, kad iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog skundų dėl nelegalaus darbo nagrinėjimas yra vienas iš VDI veiklos prioritetų. Iš to seka išvada, kad VDI atstovams, gavus teisės aktų nustatyta tvarka anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo atvejų pareiškėjo ūkyje, buvo visos teisinės prielaidos atlikti paminėtame ūkio subjekte nelegalaus darbo patikrinimą. Pažymėtina, kad tiek Taisyklių, tiek Tyrimo ir apskaitos taisyklių nuostatos nenustato pareigos motyvuoti sprendimo atlikti nelegalaus darbo patikrinimą. Pagal paminėtas teisės aktų nuostatas toks sprendimas įforminamas užduoties kortelėje, o pats nelegalaus darbo patikrinimas pradedamas VDI inspektoriui gavus užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimą. Nagrinėjamu atveju į administracinę bylą yra pateiktas 2018 m. birželio 14 d. skundas (Reg. Nr. APS-36-12058). Iš jo turinio matyti, jog skundas akivaizdžiai susijęs su nelegalaus darbo atvejais pareiškėjo ūkyje. Taip pat pateikta 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058, VDI Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas atlikti patikrinimą. 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 suformuluota užduotis „Nagrinėti“. Tai, teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas atlikti nelegalaus darbo patikrinimą pareiškėjo ūkyje. Minėti dokumentai patvirtina, jog atsakovas tiksliai laikėsi VDI nustatytų nelegalaus darbo tyrimo procedūrų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat pabrėžia, kad įvertinus teisinių pagrindų ir faktinių duomenų, užfiksuotų 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 ir VDI Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedime atlikti patikrinimą, visumą, atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog galimai nelegalaus darbo patikrinimas pareiškėjo ūkyje buvo atliktas taip pat tiksliai laikantis ir Viešojo administravimo įstatymo 36-4 straipsnio 12, 13 dalyse įtvirtintų pagrindų (konkrečiai ir motyvų pakankamu atžvilgiu)(ABTĮ 56 str.).
Taisyklių 28 punktas nustato, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo VDI dienos. Tais atvejais, kai prašymo nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo VDI, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Todėl atsakovo veiksmų, pratęsiant 2018 m. birželio 14 d. prašymo Reg. Nr. APS-36-12058 nagrinėjimo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.
Pareiškėjo ir jo atstovės argumentai, jog neplaninis patikrinimas vyko ne anoniminio skundo pagrindu, kadangi iš užduoties kortelės aiškiai matyti, kad skundą parašė pareiškėjo sesuo, atmestini, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog 2018 m. birželio 14 d. skundas Reg. Nr. APS-36-12058, kuris VDI buvo atsiųstas elektroniniu paštu, nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl VDI neturėjo jokios galimybės (taip pat ir pareigos) identifikuoti skundą rašiusiojo asmens.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi lokaliniais teisės aktais, kurie nebuvo registruoti bei paskelbti Teisės aktų registre. Pažymėtina, jog lokaliniuose teisės aktuose, kuriuose nustatytos Inspekcijos organizacinės, administracinės priemonės, nustatytos taisyklės, kurių privalo laikytis tik VDI darbuotojai, atlikdami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme Inspekcijai priskirtas funkcijas. Todėl tokie aktai ir neprivalo būti nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Be to, atlikus patikrinimą, pareiškėjui buvo surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pareiškėjui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Iš minėto nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje argumentavo, kad pats planinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai, nes nebuvo jokio motyvuoto sprendimo jį atlikti, patikrinimas atliktas pagal jam kerštaujančio asmens, skundą. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu vertino visus argumentus ir procesiniu sprendimu nekonstatavo, jog VDI pareigūnai, atlikdami pareiškėjo ūkio patikrinimą, būtų pažeidę kokius nors jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo ūkio patikrinimo rezultatas plačiąja prasme – tai administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimas, siekiant administracine tvarka pareiškėją nubausti dėl nelegalaus darbo organizavimo (t. y. paskirti administracinę nuobaudą). Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir skirdamas (arba neskirdamas) administracinę nuobaudą, turi pareigą atlikti visapusišką įrodymų tyrimą. Akivaizdu, kad nesant teisėtos vados ir pagrindo inicijuoti asmens administracinį persekiojimą, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėti. Ginčo atveju bendrosios kompetencijos teismas nekonstatavo, jog VDI pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo atlikti patikrinimui pareiškėjo ūkyje.
Taigi, nagrinėjamojoje administracinėje byloje, teismo vertinimu, konstatuotina, jog atsakovas ir jo atstovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlikdami pareiškėjo ūkio neplaninį patikrinimą, taip pat nepadarė jokių esminių procedūrinių ir materialios teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. esminė sąlyga viešajai atsakomybei atsirasti, todėl nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji proceso šalių ir jų atstovų išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui bei sprendimo priėmimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šioje byloje sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti pareiškėjui N. M. 2018 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB Šiaulių bankas sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.