- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- AN2-190-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00147-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-08-02 N. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, grūdų sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2018-08-01 9.05 val. leido nelegaliai dirbti P. A. pagalbiniu darbininku. Ūkininkas N. M. darbuotojui P. A. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, apie jo priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritorinio skyriaus. Ūkininkas N. M., darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukta. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad P. A. atliekamas grūdų valymo įrengimo remontas galėjo būti įformintas paslaugų kvitu grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“ nurodant kodą 1703 „sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“, o vien tik formalūs dokumento pildymo pažeidimai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas nurodo, kad su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu nesutinka, nes nebuvo pakankamai ištirtos visos faktinės administracinio nusižengimo bylos aplinkybės ir įrodymai, taip pat nebuvo vadovautasi teismų praktika, teismo priimtas sprendimas neteisingas ir nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad 2018-08-01, apie 09.05 val. buvo atliktas neplaninis patikrinimas N. M. (ūkininko kodas - (duomenys neskelbtini)), vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, priklausančiame grūdų sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. Patikrinimo metu grūdų sandėlio teritorijoje buvo rasti šeši dirbantys darbuotojai. Darbuotojai žodžiu nurodė, kad dirba ūkininko N. M. ūkyje. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad ūkininkas N. M. apie patikrinimo metu rasto darbuotojo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų ir darbuotojas nėra įtrauktas į juridinio ar fizinio asmens darbuotojų sąrašus. P. A. patikrinimo metu nepateikė Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito antro egzemplioriaus, verslo liudijimo ar kitos registruotos veiklos pažymos. P. A. patikrinimo metu nurodė, kad ūkininkas N. M. su juo darbo sutarties nėra sudaręs, tačiau žadėjo jo darbą ūkyje įforminti paslaugų kvitu. Darbuotojas nurodė, kad prieš darbo pradžią jis nepasirašė paslaugų kvituose ir negavo jo antro egzemplioriaus. Darbuotojas P. A. patikrinimo metu užsilipęs kopėčiomis remontavo žemės ūkio techniką. Vėliau buvo nustatyta, kad tai grūdų valymo įrengimas. P. A. nurodė, kad dirba ūkininko N. M. ūkyje pagalbiniu darbininku. Dėl atvykimo į darbą P. A. nurodė, kad „Vakar vakare (2018-07-31) jam paskambinęs ūkininkas N. M. paprašė, kad 2018-08-01 08.00 val. atvažiuotų pas jį į ūkį ir suremontuotų grūdų valymo įrengimą“. Dėl darbo užmokesčio darbuotojas nurodė, kad su ūkininku sutarė, jog jam bus mokamas 5 Eur darbo užmokestis už valandą. P. A. pažymėjo, kad patikrinimo metu remontavo grūdų valymo įrengimą.
Apeliantas pažymi, kad iš patikrinimo metu pateikto P. A. paaiškinimo matyti, kad šalys buvo tik sutarę žodžiu teisėtą darbą įforminti paslaugų kvitais, tačiau P. A. prieš savo darbo pradžią jokių dokumentų, įskaitant ir paslaugų kvitų, nepasirašė, antro egzemplioriaus negavo. Patikrinimo metu ūkininkui N. M. pateikus paslaugų kvitų knygelę buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad paslaugų kvito Nr. (duomenys neskelbtini) antras egzempliorius nėra išplėštas. Dokumente nėra „Paslaugos gavėjo“ ir „Paslaugos teikėjo“ parašų, tačiau teismas 2018-08-22 nutarime apie tai sąmoningai nutyli. Iš minėto paslaugos kvito taip pat matyti, kad darbuotojas P. A. pas ūkininką N. M. dirba trečia diena, o ne pirma diena, kaip buvo teigiama.
Apelianto tvirtinimu, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą 2012-11-13 įstatymo 4 straipsnio (Paslaugų kvitas, jo pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarka) 4 punkte konstatuojama, kad: „Paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė“. Taip pat minėtos teisės normos 5 punkte konstatuojama, kad: „Paslaugų teikėjas turi teisę teikti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius“. Teisėto darbo įforminimo tvarką pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus reglamentuoja ir „Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-02-26 įsakymas Nr. A1-74/3D-140 „Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio antros dalies „Paslaugų kvitų pildymas“ 8 punkte įsakmiai nurodoma, kad: „Prieš pradėdamas teikti paslaugas, paslaugų gavėjas abiejuose egzemplioriuose užpildo paslaugų kvito pirminius duomenis ir šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių išduoda paslaugų teikėjui“. Minėto įsakymo 9 punkte (Paslaugų kvite įrašomi šie pirminiai duomenys) nurodoma, kokie pirminiai duomenys privalomai turi būti užpildyti paslaugų kvite prieš išduodant jo antrą egzempliorių paslaugos teikėjui.
Apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju darbo santykių įforminimas tarp darbdavio ūkininko N. M. ir darbuotojo P. A. privalėjo būti įformintas darbo sutarties pagrindu, kurį reglamentuoja DK 42 straipsnis (Darbo sutarties sudarymas) ir 43 straipsnio (Darbo sutarties forma) 1 dalis. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 str. 1 d.). Vadovaujantis VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktu, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo VSDFV teritoriniam skyriui pranešti apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Esant tam tikroms aplinkybėms, antras iš būdų įforminti teisėtą darbą yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą 2012-11-13 įstatymu Nr. XI-2411. Santykiai tarp paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo yra pagrįsti civiliniais santykiais.
Apeliantas pažymi, kad atliekamo patikrinimo metu tarp ūkininko N. M. ir darbuotojo P. A. buvo nustatyti visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Dėl šių priežasčių ūkininkas N. M. ir privalėjo darbuotojo P. A. darbą (grūdų valymo įrengimo remontą) įforminti tik darbo sutartimi arba esant tam tikroms aplinkybėms (darbuotojo liga, komandiruotė, atostogos, išvykus darbdaviui ir pan.) įforminti paslaugų kvitu, nurodant veiklos kodą 1708 - „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“. Grūdų valymo įrengimą galėjo remontuoti tik kitas ūkyje dirbantis darbuotojas, kuris ūkyje dirba darbo sutarties pagrindu. Įrengimą taip pat galėjo remontuoti ir pats ūkininkas. Nagrinėjamu atveju ūkininkas N. M. patikrinimo metu buvo darbo vietoje, tačiau remonto darbų neatliko. Teismo posėdžio metu ūkininkas N. M. pažymėjo, kad jis norėjo ir siekė darbuotoją P. A. ūkyje įdarbinti darbo sutarties pagrindu, tačiau P. A. tam prieštaravo. Prieštaravimo priežastis buvo ta, kad P. A. buvo registruotas teritorinėje „Darbo biržoje“ ir už tai gaudavo pašalpą. P. A. pradėjus dirbti „Darbo birža“ šios pašalpos nemokėtų ir taip jis prarastų pastovias pajamas gaunamas iš valstybės.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu ūkininkas N. M. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir teismo prašė paskirti mažiausią baudą. Apelianto nuomone, prieš darbuotojo darbo pradžią dokumentų neįforminamas, o tik susitarimas žodžiu vėliau įforminti, kai darbuotojas darbo vietoje dirba trečia diena, yra nelegalaus darbo požymiai. Nors teismas nutarime akcentuoja tik tai, kad P. A. nebuvo išduotas paslaugų kvitas ir jis buvo užpildytas netinkamai, tačiau apie aplinkybę, kad paslaugų kvitai buvo šalių (Paslaugų gavėjo ir Paslaugų teikėjo) nepasirašyti, sąmoningai nutyli. Ūkininkas N. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, privalo užtikrinti, kad visi ūkyje (įmonėje) dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti. Todėl teismo argumentas, kad „teismo vertinimu, vien tik formalūs dokumento pildymo pažeidimai, negali būti vertinami kaip nelegalus darbas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir teismų praktikai.
Apeliantas nurodo, kad 2018-08-27 buvo kreiptasi į Aleksandro Stulginskio universitetą dėl sąvokos „Žemės ūkio technika“ išaiškinimo. Universiteto administracija dėl sąvokų išaiškinimo nukreipė tiesiogiai į Lietuvos Respublikos „Terminų banką“, kuriame visus aprobuotus terminus - sąvokas patalpina „Valstybinė lietuvių kalbos komisija“, o Lietuvos Respublikos „Terminų banko“ kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Universiteto administracija nurodė, kad sąvokos - terminai, susiję su žemės ūkiu, universiteto studentams rengiant mokymosi medžiagą pateikiamos būtent iš Lietuvos Respublikos „Terminų banko“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos „Terminų banko“ duomenimis, nustatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra konstatavusi, kad „žemės ūkio technika“ - Traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių), darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti. Prie žemės ūkio technikos kategorijos nepriskiriama įvairi technika, kuri iš dalies gali būti naudojama ir žemės ūkio gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms (kelių transporto priemonės (krovininiai ir lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai), kitos transporto priemonės (laivai, orlaiviai ir kt.), kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinė, buitinė, organizacinė ir kita technika). Taigi susipažinus su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, matyti, kad grūdų valymo įrengimas yra žemės ūkio technika. LRV 2013-03-13 nutarime Nr. 218 „Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“, veiklos rūšyje „Žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos, kodas 1708“ yra ženkliukas Nr. 3. Pastabose pažymėta, kad ženkliuko Nr. 3 reikšmė - Šios paslaugos teikiamos tik pavaduojant darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, ar paslaugos gavėją, kuris pats tiesiogiai atlieka šiuos darbus (darbuotojui ar paslaugos gavėjui sergant ar atostogų laikotarpiu, paslaugų gavėjui išvykus iš ūkio dėl objektyvių priežasčių ar darbuotojui nesant darbe dėl objektyvių priežasčių, pravaikštos ar nušalinimo nuo darbo). Esant šioms aplinkybėms, matyti, kad ūkininkui N. M. nebuvo jokio teisinio pagrindo darbuotojo P. A. teisėtą darbą įforminti paslaugų kvitais. Pažymi, kad teismo išaiškinimas, jog P. A. darbas (mechaniko) galėjo būti įformintas kodu „1703 - sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“, yra prieštaraujantis įstatymams. Sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) taip pat stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) nėra žemės ūkio technikos remonto darbai ir tam specialios žinios kaip meistro nereikalingos. Taigi bet kokie žemės ūkio technikos remonto darbai privalomai turi būti įforminti darbo sutarties pagrindu ir, tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti įforminti paslaugų kvitais ir tik įrašant paslaugą pažymėtą kodu 1708 „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. B. apeliacinį skundą N. M. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2018-08-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, taip pat prašo apklausti P. A. teisme, išreikalauti R. B. skundą, kurio pagrindu vyko neplanuotas patikrinimas jo ūkyje bei FNTT vadovo nurodymą atlikti tyrimą.
Atsiliepime N. M. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimą. Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tarp jo (N. M.) ir P. A. susidarę teisiniai santykiai privalėjo būti įforminti darbo sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas suteikia teisę teikti paslaugas žemės ūkyje ir miškininkystėje pagal kvitus, todėl nėra privaloma sudaryti darbo sutartį tokio pobūdžio paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog tarp jo (N. M.) ir P. A. susidariusiuose teisiniuose santykiuose turėtų būti taikomos specialaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo įstatymas.
Šalies argumentai
N. M. teigimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad procedūrinių reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme, nesilaikymas yra pagrindas tarp jo (N. M.) ir P. A. susidariusius teisinius santykius pripažinti nelegaliu darbu. Procedūrinių reikalavimų nesilaikymas nors yra apskaitos dokumento pažeidimas, tačiau negali būti laikomas nelegaliu darbu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog formalūs dokumento pildymo pažeidimai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas. Be to, vertinant patį paslaugų kvitą, paslaugų teikėjui nėra numatyta grafa pasirašyti. Paslaugos kvitas nėra darbo sutartis, todėl nėra abiejų šalių pasirašoma. Paslaugų teikėjas ant paslaugų kvito pasirašo tuomet, kai su juo atsiskaitoma už atliktas paslaugas.
N. M. nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad grūdų valymo įrengimas yra žemės ūkio technika ir todėl tarp šalių privalėjo būti surašyta darbo sutartis. Žemės ūkio technika įstatymo (teisės aktų) prasme yra traktoriai, savaeigės ir žemės ūkio mašinos ir jų priekabos, kurie yra registruotini Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinėje svetainėje paspaudus nuorodą „Žemės ūkio technika“ atsiverčia kortelė, kurios paieškos skiltyje prašoma užpildyti ieškomos žemės ūkio technikos duomenis. Taigi žemės ūkio srityje žemės ūkio technika yra laikoma Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruotina žemės ūkio technika. Grūdų valymo įrenginys nėra registruotina žemės ūkio technika, todėl nebuvo pareigos sudaryti darbo sutartį. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog grūdų valymo įrengimas nėra priskiriamas žemės ūkio technikai, todėl atliekamas grūdų valymo įrengimo remontas galėjo būti įformintas paslaugų kvitu grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“, nurodant kodą 1703 „sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionarių ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“.
N. M. taip pat nurodo, kad byloje nagrinėjimo įvykio metu buvo javapjūtės diena, jis turėjo išvykti kulti javų kombainu, davė paskutinius nurodymus, kas ką turi daryti. Kadangi negirdėjo grūdų valomosios mašinos garso, užėjo į sandėlį pažiūrėti, kas nutiko. Ten pamatė, kad prie grūdų valomosios stovėjo pasilenkęs P. A., kuris prieš tai kastuvu kasė grūdus į grūdų valomąją. P. A. pasakė, jog užstrigo transporteris. Jis suko varžtus, kad galėtų toliau kasti. Tokius darbus dirbti sugeba kiekvienas vyras. Tuo metu į kiemą įlėkė 3 automobiliai, 2 žymėti policijos ir vienas nežymėtas. Iššoko 4 policininkai ir 2 inspektoriai, vienas parodė pažymėjimą ir pranešė apie patikrinimą. Patikrino visus ūkio darbuotojus (apie 10 žmonių) pagal savo turimus sąrašus. Visi darbuotojai turėjo darbo sutartis. Inspektorius apsistojo prie P. A. ir liepė parašyti paaiškinimą. Jis (N. M.) tuo metu nuėjo su kitu inspektoriumi į kontorą pateikti prašomų dokumentų. Jis buvo kaltinamas nelegalaus darbo organizavimu, nes netinkamai buvo įformintas P. A. kvitas. Kaip teigė tikrinęs inspektorius A. S., turėjo būti P. A. parašas ant paslaugų kvito ir kvito žalia šaknelė išduota darbuotojui. Jis (N. M.) paaiškino ir parodė, kad nėra grafos, kur pasirašyti ir kvito pildymo pavyzdyje nėra nurodytos parašo vietos. Inspektorius pasakė, kad rašytųsi, kur nori, bet parašas turi būti. O dėl šaknelės neišdavimo, tai yra buvę nevienas atvejis, kai žmonės ją pameta, sutrina ir kitaip praranda, nes darbas vyksta laukuose, sandėlyje prie grūdų. Šaknelę reikia išlaikyti kartais iki 7 dienų, žmogus turi nešiotis kišenėje, kitą dieną vėl duoti užpildyti. P. A. dirbo trečią dieną ir buvo 3 įrašai. Kitą dieną jis buvo iškviestas į Darbo inspekciją, esančią (duomenys neskelbtini). Ten inspektorius jam parodė P. A. surašytą paaiškinimą, kuriame vienas iš teiginių, kad į valandą gauna 5 eurus algos. Grįžęs jis paklausė darbuotojo, kodėl parašė netiesą, kad į valandą gauna 5 eurus, ir paprašė P. A. pateikti tikslius parodymus Darbo inspekcijai. Jo žiniomis, P. A. nuvažiavo į Darbo inspekciją, tačiau darbo inspekcija parodymų patikslinimo nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį N. M. buvo surašytas dėl to, kad jis su darbuotoju P. A. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento apie darbuotojo priėmimą į darbą nebuvo informavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Kaip jau minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad P. A. atliekamas grūdų valymo įrengimo remontas galėjo būti įformintas paslaugų kvitu grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“ nurodant kodą 1703 „sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“, o vien tik formalūs dokumento pildymo pažeidimai, negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.
Apeliaciniame skunde keliamas N. M. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad atlikto patikrinimo metu tarp ūkininko N. M. ir darbuotojo P. A. buvo nustatyti visi darbo sutarties požymiai – buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo užmokesčio, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu, todėl ūkininkas N. M. privalėjo darbuotojo P. A. darbą (grūdų valymo įrengimo remontą) įforminti darbo sutartimi arba esant tam tikroms aplinkybėms (darbuotojo liga, komandiruotė, atostogos, išvykus darbdaviui ir pan.) įforminti paslaugų kvitu, nurodant veiklos kodą 1708 - „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, N. M. atžvilgiu nutraukė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažymėtina, kad nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant N. M. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas teismo posėdyje spręsdamas N. M. kaltės klausimą išklausė jo paaiškinimus ir apklausė A. S., Darbo inspekcijos atstovą, surašiusį administracinio nusižengimo protokolą, mačiusį nusižengimą ir tiesiogiai bendravusį su darbuotoju P. A.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-08-17 vykusio teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas A. S. nurodė, jog patikrinimo ūkininko N. M. ūkyje metu buvo rastas dirbantis asmuo P. A., kuris atliko grūdų valymo įrengimo remontą ir nurodė, kad darbo sutartis su juo nepasirašyta, žemės ūkio paslaugų teikimo kvitų jis taip pat nepasirašė, patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, jog P. A. duomenų nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įdėjo skelbimą laikraštyje dėl to, kad ieško pagalbinio darbininko ūkyje, taip pas jį pradėjo dirbti P. A.. Su P. A. jis tarėsi dėl darbo pagal paslaugų kvitus, sutarė, kad P. A. atliks kasimo, šlavimo, nešiojimo, valymo darbus. Jis padarė pažeidimą dėl to, kad prieš darbą neišdavė vieno egzemplioriaus kvito P. A., nesilaikė kvitų pildymo tvarkos. Asmens, nuolat dirbančio šaltkalviu, ūkyje nėra. P. A. buvo priimtas pagalbiniams darbams atlikti. Atsiliepime į apeliacinį skundą N. M. nurodo, kad byloje nagrinėjimo įvykio metu buvo javapjūtės diena, jis turėjo išvykti kulti javų kombainu, davė paskutinius nurodymus, kas ką turi daryti. Kadangi negirdėjo grūdų valomosios mašinos garso, užėjo į sandėlį pažiūrėti, kas nutiko. Ten pamatė, kad prie grūdų valomosios stovėjo pasilenkęs P. A., kuris prieš tai kastuvu kasė grūdus į grūdų valomąją. P. A. pasakė, jog užstrigo transporteris. Jis suko varžtus, kad galėtų toliau kasti. Tokius darbus dirbti sugeba kiekvienas vyras. Iš byloje esančio 2018-08-02 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimo metu N. M. priklausančiame grūdų sandėlyje rastas P. A. užsilipęs kopėčiomis remontavo grūdų valymo įrengimą (5-7 b. l.). Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime P. A. taip pat nurodė, jog ūkininkas N. M. paprašė jo sutvarkyti grūdų valomąją mašiną, esančią ūkininkui priklausančiame sandėlyje, ir paaiškino, kad gali atsiskaityti pagal kvitų sistemą. Su ūkininku sutarta, kad už valandą bus mokama 5 Eur. Į darbą jis atvyko ūkininko žodiniu nurodymu 8 val. ryto. Apžiūrėjęs įrengimą jis nustatė, kad sudilusi varančioji žvaigždė (11 b. l.). Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp Darbo inspekcijos atstovo A. S., N. M. parodymų teismo posėdžio metu ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių bei kitos rašytinės bylos medžiagos yra neatitikimų, todėl neaišku, dėl kokio darbo tarėsi N. M. su P. A. ir kokį darbą P. M. iš tikro dirbo N. M. priklausančiame grūdų sandėlyje. Šios aplinkybės svarbios nustatant, ar P. A. darbas N. M. ūkyje turėjo būti įformintas darbo sutarties pagrindu ar galėjo būti įformintas paslaugų kvitais, ir sprendžiant dėl N. M. veiksmų kvalifikavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, jame nedalyvavo ir nebuvo apklaustas darbuotojas P. A.. Teismas pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ANK 581 str.) ir jų nepakeičia. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, neapklausęs teisme šio liudytojo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl N. M. veiksmų kvalifikavimo būtina išsiaiškinti, ar N. M. priklausančiame grūdų sandėlyje esantis grūdų valymo įrengimas, prie kurio patikrinimo metu dirbo P. A., yra žemės ūkio technika ar ne. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Valstybinė lietuvių kalbos komisijos išaiškinimu, konstatuojama, kad grūdų valymo įrengimas yra žemės ūkio technika ir nurodoma, kad ūkininkas N. M. privalėjo darbuotojo P. A. darbą (grūdų valymo įrengimo remontą) įforminti tik darbo sutartimi arba esant tam tikroms aplinkybėms (darbuotojo liga, komandiruotė, atostogos, išvykus darbdaviui ir pan.) įforminti paslaugų kvitu, nurodant veiklos kodą 1708 - „žemės ūkio technikos priežiūros paslaugos“. Atsilepime į apeliacinį skundą N. M. nurodo, kad žemės ūkio srityje žemės ūkio technika yra laikoma Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruotina žemės ūkio technika. Grūdų valymo įrenginys nėra registruotina žemės ūkio technika. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas jame nurodė, kad grūdų valymo įrengimas nėra priskiriamas žemės ūkio technikai, todėl P. A. atliekamas grūdų valymo įrengimo remontas galėjo būti įformintas paslaugų kvitu grafoje „Paslaugų pogrupio kodas“ nurodant kodą 1703 „sandėlių ir saugyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai sandėliuoti, stacionariųjų ir kilnojamųjų džiovyklų ruošimas (išvalymas) naujo derliaus produkcijai džiovinti“. Tačiau šie apylinkės teismo nutarime išdėstyti motyvai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir lieka neaišku, kuo remiantis teismas padarė kategorišką išvadą, kad grūdų valymo įrengimas nėra priskiriamas žemės ūkio technikai. Taigi dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus minėtos aplinkybės liko tinkamai neišsiaiškintos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas - administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-22 nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.