Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1153-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
2S-1153-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00558-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
V. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1153-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00558-2015-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.14.3.; 3.1.14.8.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-744-471/2015, kuria ieškovui gražintas ieškinys, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu (nurodyta skundu) dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Kelmės rajono VPK.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams ištaisyti.

Nurodė, kad ieškovas tik nurodė, jog jis šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau savo nuolatinės gyvenamosios vietos nenurodė, todėl jo paleidimo iš šios įstaigos atveju jo buvimo vieta būtų nežinoma ir taip apsunkinamas bylos nagrinėjimas. Be to, jis kaip Lietuvos valstybę atstovaujančią instituciją nurodė Kelmės apskrities VPK, tačiau visuotinai žinoma, kad tokia institucija neegzistuoja, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalo patikslinti atsakovą atstovaujančią instituciją, taip pat nurodyti jos adresą. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135str. 1d. 5p.) ir taikos sutarties sudarymo galimybių (CPK 135str. 1d. 7p.) bei nepateikta procesinių dokumentų kopijų atsakovui (CPK 113str.). Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas netiksliai suformulavo prašymą teismui savarankiškai išsireikalauti įrodymus, nurodydamas, kad asmuo galėjo būti sulaikomas tik jo atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje, su kurios medžiaga turi teisę susipažinti, tačiau ieškovas ieškinyje net nenurodė šios bylos numerio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grąžino ieškovui V. K..

Teismas nurodė, kad ieškovas nurodytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinys gražinamas ieškovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį.

Nurodo, kad nesuprato, ką reikia ieškinyje ištaisyti, yra nubaustas ir laikomas Šiaulių Tardymo izoliatoriuje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 str. ir CPK 111 str. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 str. ir CPK 111 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Tačiau pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose. Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti su pareiškimu. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema „LITEKO“, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikš­mę, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 str., 138 str. nuostatas.

Susipažinus su ieškiniu matyti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, reiškia reikalavimą Lietuvos Valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas patyrė, neva, dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, o Lietuvos Valstybę atstovaujančiu asmeniu nurodydamas Kelmės apskrities VPK. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę laikė ieškinio trūkumu. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 111 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys. Nagrinėjamu atveju CPK 111 str. 2 d. 2 p. reikalavimus ieškovas yra įvykdęs, nurodydamas savo procesinę padėtį (pareiškėjas), o atsakovu nurodydamas Lietuvos Valstybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovas save yra įvardinęs „pareiškėju“, taip pat kad yra nurodęs netinkamą atsakovo atstovą, o ne patį atsakovą, kad vietoje procesinio dokumento „ieškinys“ yra nurodytas „skundas“, pripažintinos netikslumais, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d. (CPK 115 str. 4 d.). Tinkamą atsakovą atstovaujančią instituciją (o ne patį atsakovą) teismas gali nustatyti pats. Tas pats pasisakytina ir apie pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus, kad ieškovas nėra nurodęs baudžiamosios bylos numerio, kuri buvo išnagrinėta jo atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, šiuos duomenis teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudo­jęs teismų informacine sistema „LITEKO“. Tai, kad šiuo metu ieškovo gyvenamojo vieta yra Šiaulių Tardymo izoliatoriuje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui į Šiaulių Tardymo izoliatorių siunčiami procesiniai dokumentai yra įteikiami, todėl reikalauti ieškovą nurodyti kitą gyvenamąją vietą nebuvo pagrindo. Tai, kad ieškovas nebuvo išreiškęs nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar taikos sutarties sudarymo, taip pat nepateikė reikiamo skaičiaus ieškinio egzempliorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo laisvės yra apribotos, jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, apeliacinės instancijos teismas šiuos trūkumus taip pat pripažįsta neesminiais (CPK 115 str. 4 d.). Atkreiptina dėmesys, kad ieškinyje ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių yra pateikiama, kai ieškovas pageidauja ją pateikti (CPK 135 str. 1 d. 7 p.).

Be to, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, gali ieškovo motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 str. 1 d.), o jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 str. 2 d.). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas, nusprendęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, iki baigiamųjų kalbų savo iniciatyva gali juos įtraukti dalyvauti byloje (CPK 47 str. 1 d.).

Dėl išdėstyto, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Simonaitienė