Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-31 · Administracinė byla Nr. eI3-1059-809/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
eI3-1059-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02903-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. R.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI3-1059-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02903-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,dalyvaujant pareiškėjui L. R.,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Puronaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (skundą padavęs subjektas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022-06-16 sprendimą Nr. 21R-332(AG-279/07-2022) (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Komisijoje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (toliau – ir Administracijos direktorius), kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2022-04-11 sprendimą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ pripažįstant jį neteisėtu bei nepagrįstu ir 2022-05-19 sprendimą Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ bei įpareigoti Administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjo 2022-02-08 prašymą „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“(su šio prašymo 2022-03-01 papildymu) ir 2022-02-08 prašymą „Suteikti administracinę paslaugą“, dėl adreso suteikimo žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį Vilniaus m. sav., gyvenamojoje vietovėje – Vilniaus mieste. Komisija 2022-06-16 sprendimu Nr. 21R-332(AG-279/07-2022) pareiškėjo skundą tenkino.

Nesutika su Komisijos Sprendime išdėstyta pozicija, kad sprendimą atsisakyti nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą (2022-04-11 sprendimas) turi teisę priimti Savivaldybės administracijos direktorius, o sprendimą atsisakyti suteikti adresą žemės sklypui (2022-05-19 sprendimas) – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, t. y., kad 2022-04-11 sprendimas buvo priimtas tam neįgalioto asmens. Šiuo aspektu nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimo Nr. 1-1531 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms“ 3 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jam įstatymų priskirtas ir Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos perduotas funkcijas gali pavesti vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams), išskyrus tas funkcijas (įgaliojimus), kurios įstatymais imperatyviai priskirtos Savivaldybės administracijos direktoriui, arba Savivaldybės taryba savo sprendimais yra apribojusi Savivaldybės administracijos direktoriaus teisę pavesti atitinkamų funkcijų vykdymą kitiems subjektams. Administracijos direktorius 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1 punktu įgaliojo Administracijos direktoriaus pavaduotoją D. N.priimti sprendimus atsisakyti: suteikti, pakeisti ar panaikinti adresus žemės sklypams, pastatams, numerius butams ir patalpoms (1.6.3 papunktis); pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (1.6.4 papunktis). Vilniaus miesto savivaldybės meras 2022-05-13 potvarkio Nr. 24-40/22 3 punktu pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N.2022 m. gegužės 19 ir 20 d. pavaduoti L. K.jos komandiruotės metu. Taigi, 2022-04-11 raštas Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ buvo pasirašytas D. N., kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojos, vadovaujantis 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1.6.4 papunkčiu, kuris įgalioja D. N. priimti sprendimus atsisakyti - pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą.

Pažymi, kad Žemės ūkio ministerija 2014-03-27 rašte Nr.2D-1536(12.141) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikė nuomonę apie tai, kokio viešojo administravimo subjekto kompetencija yra nustatyti žemės naudojimo būdą tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui nėra nustatytas žemės naudojimo būdas, kokia tvarka ir kokio teisės akto pagrindu šiuo atveju žemės naudojimo būdas turėtų būti nustatomas. Minėtame rašte nurodoma, kad tuo atveju, kai žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jam nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, tačiau nėra nustatytas žemės naudojimo būdas, norint tik nustatyti žemės naudojimo būdą, nėra teisinio pagrindo rengti naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiuo atveju žemės naudojimo būdo nustatymas traktuojamas kaip šio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas (neapibrėžtas žemės naudojimo būdas keičiamas į konkretų žemės naudojimo būdą). Taigi, akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerija rašte vertino galimybę keisti neapibrėžtą žemės naudojimo būdą į konkretų, todėl D. N. įgaliojimas pasirašyti tokio pobūdžio dokumentą yra tinkamas.

Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo (skundžiamas 2022-04-11 sprendimas Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“)) nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi. Apie tai, kad minėtas sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (TUP-2-13), Administracija informavo Komisiją pateikdama bendrojo plano ištraukas.

Nesutinka, kad atsakovė aiškiai ir tinkamai nepagrindė 2022-04-11 sprendime atsisakymo nustatyti žemės sklypui prašomo naudojimo būdo (būdų). Pažymi, kad Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas) 34 punkte nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus ar žemės valdos projektus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Nutarimo 106¹ punkte nustatyta, kad grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą. Šiuo atveju žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-262 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. 70 suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamai teritorijai nėra parengtas detalusis planas ar žemės valdos projektas. Suformuotam natūra grąžintinam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jo suformavimo metu nebuvo nurodytas naudojimo būdas. Nurodo, kad šiai procedūrai taikoma Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarka, o sprendimą dėl žemės naudojimo būdo keitimo galėtų priimti savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Atsakovė remiasi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 10 punkte numatytomis nuostatomis bei pažymi, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas ir (ar) nustatymas negali prieštarauti savivaldybės lygmens bendrajam planui ir (ar) vietovės lygmens bendrajam planui, jeigu šis parengtas.

Nagrinėjamu atveju Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui gavus pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ ir jo sprendinius žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi. Tačiau, atsakovės teigimu, vien tik šios sąlygos nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjo prašymo. Svarbi aplinkybė yra tai, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į valstybinio Pavilnių regioninio parko teritoriją. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, šis žemės sklypas patenka į ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio zoną (GRe). Pagal Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, minėtas žemės sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto (dalyje „Bendrojo plano sprendinių tekstinis reglamentas“) (toliau – ir Aiškinamasis raštas) 95 punkte numatoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų bei kiti įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Aiškinamojo rašto 96 punkte nurodoma, kad jeigu Bendrojo plano sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, Bendrojo plano reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Kas iš esmės reiškia, jog Bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį.

Nurodo, kad siekiant visapusiškai įvertinti pateiktą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2022-03-24 raštu Nr. A51-37791/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją su prašymu įvertinti, ar žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti nustatomi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų ir komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2022-03-29 raštu Nr. 2-45 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ nepritarė minėto žemės sklypo naudojimo būdų nustatymui. Taigi, priimdama sprendimą Administracija vadovavosi ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir kompetentingos institucijos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos pateikta nuomone, kad pareiškėjo prašymo tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat nustatyta, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Taigi, atmestini Komisijos argumentai, jog Administracija rėmėsi teisės aktais ne dėl žemės sklypo būdo nustatymo, o pakeitimo.

Dėl adreso žemės sklypui (pastatui) suteikimo (keitimo) (skundžiamas 2022-05-19 sprendimas Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ nurodo, kad Administracija 2022-05-19 sprendime pagrindiniu atsisakymo motyvu nurodė tai, kad „Atsižvelgus į tai, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra parengtų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kurių sprendinius žemės sklype būtų leidžiama statyba, taip pat nėra nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, leidžiantis atitinkamos paskirties pastatų statybą, informavo, kad šis žemės sklypas pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą negali būti laikomas adreso objektu, todėl nėra pagrindo jam suteikti adresą“. Pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra dokumentų, t. y. nėra priimtų teritorijų planavimo dokumentų, administracijos direktoriaus sprendimo dėl žemės naudojimo būdo nustatymo, kurių pagrindu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas naudojimo būdas.

Šalies argumentai

Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad prašymas dėl adreso žemės sklypui (pastatui) suteikimo yra tiesiogiai susijęs su prašymu dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-04-11 raštu Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo”, rašte taip pat pateikiamas teisinis pagrindas bei motyvai, kuriais vadovaujantis prašymas nebuvo tenkintas.

Teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra parengtų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kurių sprendinius žemės sklype būtų leidžiama statyba, taip pat nėra nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, leidžiantis atitinkamos paskirties pastatų statybą, atitinkamai, šis žemės sklypas pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą negali būti laikomas adreso objektu, todėl nėra pagrindo jam suteikti adresą. Nenuginčyta aplinkybė yra ta, kad ginčo Sklype nėra įregistruotų statinių, taip pat neparengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba, todėl pagal Taisykles sklypas nėra adreso objektas. Pabrėžtina, jog šios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios ir šios bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Administracijos 2022-04-11 sprendimas Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ ir Administracijos 2022-05-19 sprendimas Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ yra teisėti ir pagrįsti,

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. R. atsiliepimo argumentais prašo atsakovės skundą atmesti.

Nurodo, kad skundą padavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupė, tačiau nėra pateikta jokių rašytinių įgaliojimų, kad šis subjektas įgaliojamas atsakovo jį atstovauti administracinėje byloje ir jo vardu teikti procesinius dokumentus.

Dėl Sprendimo dalyje panaikinant 2022-04-11 aktą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24), dėl neįgalioto asmens, nurodo, kad 2022-04-11 aktą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) priėmė ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o atsakovas, kuris yra juridinis asmuo.

Atkreipia dėmesį, kad nėra numatyta galimybė Apraše nurodyto viešojo administravimo įgaliojimo perįgalioti kitiems asmenims, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad kitų įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių fizinių asmenų pareigybės, kurių funkcijoms bus priskirtas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, privalo turėti viešojo administravimo subjekto vadovo patvirtintą pareigybės aprašymą (pareiginę instrukciją ar pareiginius nuostatus), kuriame būtų nurodytos šiai pareigybei pavedamos viešojo administravimo subjektui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendinančios funkcijos. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-04-27 sprendimu Nr. 1-941 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigybių aprašymo tvirtinimo patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybių aprašyme (AD-1) nėra nurodyta pareigybei pavedamos viešojo administravimo subjektui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendinančios funkcijos nustatyti žemės sklypo būdą. Atsakovės atstovo nurodytas vidaus administravimo aktas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022-05-13 potvarkio Nr. 24-40/22 3 punktu pavedimas Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N.2022 m. gegužės 19 ir 20 d. pavaduoti L. Koriznienę, jos komandiruotės metu, visiškai netaikintinas, kadangi ginčijamas individualus administracinis aktas Komisijoje buvo priimtas 2022-04-11. Atsakovės atstovo nurodytas vidaus administravimo aktas 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1.6.4. punktu įgaliojo Administracijos direktoriaus pavaduotoją D. N.priimti sprendimus atsisakyti pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2014-03-27 rašte Nr.2D-1536(12.141) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateiktos nuomonės, kad „Šiuo atveju žemės naudojimo būdo nustatymas traktuojamas kaip šio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas (neapibrėžtas žemės naudojimo būdas keičiamas į konkretų žemės naudojimo būdą).“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-26 nutarimu Nr. 1073 Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 2 ir 10 punktui, kadangi teisinis reguliavimas, kuriuo suteiktas administracijos direktoriui viešojo administravimo funkcija dėl žemės sklypo būdo nustatymo nuo 2021-03-11, o atsakovo atstovas remiasi 2014-03-27 neįgalioto asmens išaiškinimu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą dėl žemės sklypo būdo nustatymo, kai jis nebuvo nustatytas žemės klypo suformavimo metu, daro išvadą, kad atsakovo atstovo teisinis argumentas, kad Sprendimo dalis dėl neįgalioto asmens prieštarauja Administracijos direktoriaus 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1.6.4. punktui bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022-05-13 potvarkio Nr. 24-40/22 3 punktui yra teisiškai nepagrįstas.

Dėl Sprendimo dalyje panaikinant 2022-04-11 aktą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) nurodo, kad atsakovė remiasi neįgalioto asmens Žemės ūkio ministerijos 2014-03-27 rašte Nr. 2D-1536(12.141) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateikta nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-26 nutarimu Nr. 1073 Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu. Šiame rašte žemės naudojimo būdo nustatymas traktuojamas kaip šio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas (neapibrėžtas žemės naudojimo būdas keičiamas į konkretų žemės naudojimo būdą), tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-26 nutarimu Nr. 1073 Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 2 ir 10 punktams, kur nustatyta, kad tai ne žemės sklypo būdo keitimas, o nustatymas, kuris reglamentuojamas atskiru Aprašo I skyriumi. Atsakovas pripažįsta, kad yra parengtas bendrasis planas, tačiau tvirtina, kad nėra parengto detaliojo plano ar žemės valdos projekto. Tačiau keliama sąlyga, kad turi būti parengti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektas prieštarauja išsakytai pozicija, kad atsakovas remiasi Žemės ūkio ministerijos 2014-03-27 rašte Nr. 2D-1536(12.141) „Dėl tarnybinės pagalbos“ pateiktai nuomonei, kad norint tik nustatyti žemės naudojimo būdą, nėra teisinio pagrindo rengti naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Nurodo, kad 1996-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Valstybės žinios, 1995-12-30, Nr. 107-2391), kurio redakcija nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 21 straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Pažymi, kad prašymas buvo pateiktas dėl neįvykdytos administracijos direktoriaus pareigos pagal to paties Vyriausybės nutarimo 106 punktą administracijos direktorius formuojant natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai privalėjo būti rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899). Administracijos direktorius privalėjo patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turėjo būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Šios pareigos administracijos direktorius neįvykdė ir iki šiol nevykdo.

Pažymi, kad taip pat svarbi faktinė aplinkybė, jog 2014-01-03 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-9 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 „Dėl apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir juos keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ buvo pripažinta netekusi galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės ir vėlesnės jų redakcijos, kurių 7.3. punkte buvo nurodyta, kad detaliojo plano objektas yra žemės sklypas ir sklypų grupė.

Nurodo, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2022-03-29 rašte Nr. 2-45 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ nurodyta nuomonė nėra privaloma Administracijos direktoriui. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punktu, negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus) ir tik tuo atveju kuris nustatytas to paties straipsnio 5 dalyje, kai tai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti. Tačiau šiuo atveju žemės sklypo būdas nekeičiamas, o nustatomas, todėl nėra taikomas aukščiau minimas teisinis reguliavimas. Atkreipia dėmesį, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritarė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planui, patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (Teritorijų planavimo dokumento registracijos numeris – T00086338), ir jo sprendiniams kur žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi.

Dėl adreso žemės sklypui (pastatui) suteikimo (keitimo) (skundžiamas 2022-05-19 sprendimas Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) nurodo, kad Vyriausybės 2002-12-23 nutarimas Nr. 2092 Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo įgyvendina ne tik Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punkto bet ir 2001-01-01 įsigaliojusio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur nustatoma, kad kadastro objektas yra žemės sklypas, o jo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir numeris). Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo teisinis argumentas, kad ginčijamas Sprendimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimui Nr. 2092 Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo yra nepagrįstas.

Pažymi, kad atstovo nurodyti teisės aktai, susiję su žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymu ir keitimu, neturi teisinės reikšmės, nes ginčas vyksta ne dėl žemės sklypo būdo nustatymo, o dėl atsakovės galimos neįvykdytos pareigos nustatyti privalomąjį kadastro duomenį – adresą.

Nurodo, kad atsakovo motyvas, kad Vilniaus bendrojo plano nustatytas pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės (7 lentelė) tekstinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad nauja statyba galima tik esamose sodybose ir vien ši aplinkybė nėra pagrindas laikyti, kad minėtame žemės sklype gali būti statomi nauji pastatai, prieštarauja Civilinio kodekso 4.39 straipsniui toje apimtyje, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, o ne individualiu administraciniu aktu. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimą leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Šiuo metu sklype yra statinys ūkio pastatas (buvęs unikalus Nr. 4400-2854-1602), kuris buvo įgytas kartu su žemės sklypu kaip priklausinys ir žemės mokestis mokamas atsižvelgiant į užstatytą teritoriją, ką patvirtina žemės sklypo planas. Kartografiniuose istoriniuose dokumentuose yra nurodyta, kad tai buvo sodyba žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ką patvirtina ekspertinė išvada prof., dr. J. S. V..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-06-16 sprendimo Nr. 21R-332(AG-279/07-2022), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pretendentas į grąžintiną natūra žemę buvusioje vietoje tarp Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), 1991 gruodžio mėnesį pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą dėl natūra grąžintinos žemės.

2002-01-03 įsigaliojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001-12-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-948-01/2001, kuriuo pretendentui buvo pripažinta teisė į žemės grąžintiną natūrą buvusioje nuosavybės teise žemės dalį su gyvenamuoju namu (sodyba) adresu tarp Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

2012-02-06 Direktorius įsakymu Nr. 30-30-262 Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo siūlomus žemės sklypų kadastro duomenis žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis patvirtino, tačiau adreso nesuteikė ir žemės sklypo naudojimosi būdo ir pobūdžio nenustatė.

2012-03-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 49SK_(14.49.109.)-67 suformavo žemės sklypą ir priėmė sprendimą grąžinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodant neatlygintinai buvusio savininko paveldėtojui. Šiam sklypui nebuvo suteiktas adresas ir nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

2013-05-30 pirkimo-pardavimo sandoriu pareiškėjas įsigijo žemės sklypus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje.

Pareiškėjas 2020-09-28 prašymu „Dėl adresų suteikimo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste“ kreipėsi į Administraciją.

Administracija 2020-10-16 raštu Nr. A51-131369/20(2.3.2.20E-ŽEM) atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.

2020-11-16 pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija) dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymo nagrinėti 2020-09-28 prašymą „Dėl adresų suteikimo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste“.

Komisija 2021-02-04 sprendimu tenkino skundą ir panaikino Administracijos 2020-10-16 raštą Nr. A51-131369/20(2.3.2.20E-ŽEM) ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti 2020-09-28 prašymą ir įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą.

Administracija 2021-02-26 sprendimu Nr. A51-18036/21(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ atsisakė tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą.

Nesutikdamas pareiškėjas 2021-03-15 pateikė skundą Komisijai. Komisija 2021-04-21 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2021-05-19 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

2021-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-02-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-700-484/2022 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos 2021-02-26 sprendimą Nr. A51-18036/20(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) gatvėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-04-21 sprendimą.

Administracija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priėmė 2022-04-11 sprendimą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“, kuriuo atsisakė nustatyti žemės sklypo naudojimosi būdą.

Pareiškėjas 2022-02-08 kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl adreso žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikimo. Administracija 2022-05-19 raštu Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ atsisakė suteikti asdresą minėtam sklypui nurodydama, kad „<...> teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra parengtų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kurių sprendinius žemės sklype būtų leidžiama statyba, taip pat nėra nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas, leidžiantis atitinkamos paskirties pastatų statybą. Taip pat informavo, kad šis žemės sklypas pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą negali būti laikomas adreso objektu, todėl nėra pagrindo jam suteikti adresą”.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2022-04-11 sprendimu Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) ir 2022-05-19 sprendimu Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM), su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2022-06-16 sprendimą Nr. 21R-332(AG-279/07-2022), kuriuo pareiškėjo skundą tenkino.

Administracija, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo teisės priimti ir pasirašyti Administracijos 2022-04-11 ir 2022-05-19 sprendimus.

Nustatyta, jog tiek 2022-04-11 sprendimą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“, kuriuo buvo atsisakyta nustatyti žemės sklypo naudojimosi būdą, tiek 2022-05-19 sprendimą Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ pasirašė Administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad Aprašo 10 punkte nurodytu atveju žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Minėtame Aprašo 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Iš paminėtų nuostatų matyti, kad jose imperatyviai nurodyta, kad nesant nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui, sprendimą dėl būdo nustatymo priima administracijos direktorius.

Atsakovė nurodo, kad teisinis pagrindas, suteikęs Administracijos direktoriaus pavaduotojai priimti ir pasirašyti 2022-04-11 sprendimą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimo Nr. 1-1531 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms“ 3 punktas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jam įstatymų priskirtas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos perduotas funkcijas gali pavesti vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams), išskyrus tas funkcijas (įgaliojimus), kurios įstatymais imperatyviai priskirtos Savivaldybės administracijos direktoriui, arba Savivaldybės taryba savo sprendimais yra apribojusi Savivaldybės administracijos direktoriaus teisę pavesti atitinkamų funkcijų vykdymą kitiems subjektams. Kaip matyti, minėta teisės nuostata suteikia teisę Administracijos direktoriui tam tikras jam įstatymų priskirtas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos perduotas funkcijas perduoti pavaduotojui, tačiau išskyrus tas, kurios imperatyviai priskirtos įstatymu. Kaip jau pirmiau minėta, žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas – imperatyvi Administracijos direktoriaus funkcija (Aprašo 2 punktas).

Atsakovė taip pat vadovaujasi Administracijos direktorius 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1 punktu, kuriuo Administracijos direktoriaus pavaduotoja D. N.įgaliota priimti sprendimus atsisakyti: suteikti, pakeisti ar panaikinti adresus žemės sklypams, pastatams, numerius butams ir patalpoms (1.6.3 papunktis); pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (1.6.4 papunktis) ir Vilniaus miesto savivaldybės mero 2022-05-13 potvarkio Nr. 24-40/22 3 punktu, kuriuo Administracijos direktoriaus pavaduotojai D. N.pavesta 2022 m. gegužės 19 ir 20 d. pavaduoti Administracijos direktorę jos komandiruotės metu bei nurodo, kad būtent Administracijos direktoriaus 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1.6.4 papunktis suteikė teisę Administracijos direktoriaus pavaduotojai pasirašyti 2022-04-11 sprendimą. Kaip matyti iš 1.6.4 papunkčio nuostatos, juo vadovaujantis Administracijos direktoriaus pavaduotojai suteikta teisė priimti sprendimą tik dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo, tačiau ne dėl nustatymo, ko ir prašė pareiškėjas, todėl vadovautis šia teisės nuostata nebuvo teisinio pagrindo.

Atsakovė nors ir nurodo, kad dar 2014-03-27 rašte Nr. 2D-1536(12.141) „Dėl tarnybinės pagalbos“ Žemės ūkio ministerija yra pateikusi nuomonę, kad žemės naudojimo būdo nustatymas, jei žemės sklypas jau yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būtų traktuojamas kaip šio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas, o sprendimų dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo priėmimas patenka į Administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijų apimtį, tačiau, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo Žemės ūkio ministerijos pateiktą išaiškinimą vertinti kaip prioritetinį Aprašo 2 punkte nustatytai tvarkai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai nusprendė, kad 2022-04-11 sprendimą Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ turėjo teisę priimti ir pasirašyti Administracijos direktorius.

Tuo tarpu 2022-05-19 sprendimą Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl atsisakymo suteikti adresą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ priėmė ir pasirašė tinkamas subjektas (Administracijos direktorius 2021-03-19 įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilnius miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N.įgaliojimų“ 1.6.3 papunktis).

Dėl žemės sklypo būdo nustatymo (2022-04-11 sprendimas Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24))

Pareiškėjas su 2022 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į atsakovę prašydamas nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojimo būdą. Prašyme nurodė, kad 2013-05-15 pirkimo-pradavimo sandoriu įgijo minėtą žemės sklypą, kuriam nėra nustatyti privalomi kadastro duomenys – adresas ir naudojimo būdas. Rėmėsi Aprašo 2 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu žemės sklypo naudojimo būdas nenustatytas, jis nustatomas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, kai šis parengtas.

Atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymą su vėlesniais papildymais dėl ginčo žemės sklypui būdo nustatymo, atkreipė dėmesį (esminė aplinkybė), kad nors pagal Bendrąjį planą ginčo žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi, tačiau taip pat sklypas patenka ir į valstybinio Pavilnių regioninio parko teritoriją. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, šis žemės sklypas patenka į ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio zoną (GRe). Pagal Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, minėtas žemės sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punktą, valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį. Nurodė, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2-45 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ nepritarė ginčo žemės sklypo naudojimo būdų (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos) nustatymui. Taip pat nurodė, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, todėl Savivaldybės suprojektuotą infrastruktūrą reikėtų perplanuoti. Taigi, atsakovės atsisakymo tenkinti 2022 m. vasario 8 d. prašymą esminiai pagrindai – už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nepritaria numatomai veiklai (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra.

Aprašo 2 punkte nurodyta, kad aprašo 10 punkte nurodytu atveju žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Jau minėtame Aprašo 10 punkte reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypui Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, naudojimo būdas nebuvo ir nėra nustatytas. Taip pat nėra ginčo, kad pagal Bendrąjį planą ir jo sprendinius žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 3 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą, leistiną statinių aukštį. Už valstybinio parko apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos valstybiniame parke saugomas gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti (84 straipsnio 5 dalis).

Iš į bylą pateiktų Pavilnių regioninio parko direkcijos 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. kovo 29 d. raštų turinio matyti, kad, kaip nurodė pati direkcija, ji nėra gavusi jokio oficialaus dokumento, kuriame turėtų pareigą pateikti pritarimą/nepritarimą pareiškėjui aktualiu klausimu, kaip numatyta 84 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl ji pateikė tik specialistų nuomonę, susijusią su saugomomis teritorijomis, kuri galimai bus aktuali ateityje.

Atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą, remiasi jau minėta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, tačiau, kaip matyti iš šios nuostatos turinio, ji reglamentuoja draudimą keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus) jei nėra gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas. Pareiškėjas į atsakovę kreipėsi ne dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (o dėl nustatymo), todėl atsakovei nebuvo teisinio pagrindo remtis minėta teisės nuostata atsakant pareiškėjui į jo prašymą nustatyti žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojimo būdą. Taip pat atsakovės paklausimai, į kuriuos Pavilnių regioninio parko direkcija atsakė 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. kovo 29 d. raštais nelaikytini adekvačiais įpareigojimui pateikti oficialų pritarimą/nepritarimą projektui ar numatomai veiklai, kaip jis (pritarimas) apibrėžiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Minėta, kad pagal Aprašo 2, 10 punktus, žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; ginčo žemės sklypas, pagal Bendrąjį planą, patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (TUP-2-13), kurioje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdai yra galimi. Taigi, kaip pagrįstai Sprendime nurodė Komisija, minėtų sąlygų visuma sudaro pagrindą spręsti dėl žemės sklypui prašomo naudojimo būdo nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad vykdant Aprašo 2, 10 punktuose reglamentuotas teisines procedūras reikalingas atitinkamų teisės aktų, tame tarpe ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio nuostatų, sisteminis vertinimas, tačiau, nagrinėjamu atveju, pagrindų, vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nebuvo teisinio pagrindo (direkcija pateikė tik nuomonę bet ne pritarimą/nepritarimą; pareiškėjas prašo nustatyti, o ne pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą).

Nurodytų argumentų kontekste teismas pritaria Komisijos vertinimui, kad atsakovė aiškiai ir tinkamai nepagrindė 2022-04-11 sprendime atsisakymo nustatyti žemės sklypui prašomo naudojimo būdo (būdų), dėl ko sprendimas pagrįstai panaikintas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Dėl adreso žemės sklypui suteikimo (2022-05-19 sprendimas Nr. A256-492/22(2.3.2.20E-ŽEM))

Atsakovė nurodo, kad prašymas dėl adreso žemės sklypui suteikimo yra tiesiogiai susijęs su prašymu dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-04-11 sprendimu Nr. A51-47238/22(3.3.15.4E-AD24). Atsakovė atsisakė suteikti adresą žemės sklypui, nurodydama, kad ginčo žemės sklypas negali būti laikomas adreso objektu Adresų formavimo taisyklių 3 punkto prasme.

Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 (redakcija, galiojanti nuo 2021-12-21) 3 punkte nustatyta, kad adresų objektu gali būti: žemės sklypai, kuriuose pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba; žemės sklypai su juose esančiais pastatais; pastatai; pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau – butai) ar negyvenamosios patalpos, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovė iš esmės vadovavosi tuo pačiu, jau pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir sprendė, kad šiuo metu nėra priimtų jokių dokumentų, kad ginčo žemės sklype, pagal jo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus, yra leidžiama pastatų statyba.

Pažymėtina, kad byloje ginčas keliamas ne dėl pareiškėjo perspektyvų ateityje vystyti statybas ginčo sklype. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar atsakovas, pagal esamą faktinę situaciją, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl adreso ginčo sklypui suteikimo. Kaip nustatyta iš 2022-05-19 sprendimo turinio, atsakovė atsisakė tenkinti prašymą dėl adreso suteikimo tuo pagrindu, kad nebuvo patenkintas prašymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo.

Pirmiau aptartais argumentais teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad atsakovė aiškiai ir tinkamai nepagrindė 2022-04-11 sprendime atsisakymo nustatyti žemės sklypui prašomų naudojimo būdų, dėl ko Komisijos Sprendimą šioje dalyje pripažino teisėtu ir pagrįstu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Teismas pritarė Komisijos Sprendime atsakovės atžvilgiu priimtai išvadai pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, o atsakovė klausimą dėl adreso ginčo žemės sklypui suteikimo vertina kaip išvestinį iš klausimo dėl būdo nustatymo, todėl pritarus dėl 2022-04-11 sprendimo panaikinimo, pritartina Komisijos išvadoms ir dėl 2022-05-19 sprendimo neteisėtumo. Sprendimui atsisakyti suteikti adresą tiesioginės įtakos, kaip nurodo ir pati atsakovė, turėjo 2022-04-11 sprendime priimtos išvados (atsakovė šiuos sprendimus tiesiogiai susiejo).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-06-16 sprendimas Nr. 21R-332(AG-279/07-2022) yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė