- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- 2YT-10374-642/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06827-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- J. B.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas grąžinti 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais atliktus išskaitymus iš nedarbingumo pensijos; pateikti teismo dokumentus, vykdomąjį dokumentą, informuoti, kodėl nebuvo pranešta apie skolą, informuoti, kokie veiksmai atlikti; sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki 2020 m. atšaukiant areštą; nukreipti išieškojimo vykdymą į 800 000 Eur turtą; netenkinus skundo, perduoti jį Klaipėdos apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodo, kad jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, jo gaunama nedarbingumo pensija yra maža, o antstolė neteisėtai nusiuntė patvarkymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir tiesiogiai neteisėtai yra atliekami išskaitymai iš jo gaunamos pensijos.
Antstolė 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S-18014259 netenkino pareiškėjo J. B. 2018 m. liepos 26 d. skundo, t. y. nesustabdė vykdomosios bylos vykdymo ir negrąžino iš neįgalumo pensijos išskaitytų piniginių lėšų; informavo skolininką, kad jis gali pateikti prašymą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir tokia galimybė jam bus suteikta; išsiuntė skolininkui Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. A2.11-1- 02/2006 kopiją; persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams netenkintą pareiškėjo J. B. 2018 m. liepos 26 d. skundą.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. B. skundą, kuriuo prašė skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/06/01555 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.11-1-02 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2018 m. balandžio 26 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-5-11094 antstolė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733-743 straipsniai, nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 106).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.
Išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
Byloje nustatyta, kad vykdydama išieškojimą iš skolininko pajamų, antstolė nenukreipė išieškojimo į skolininko gaunamą socialinę pašalpą. Antstolė patvarkyme dėl skolos iš pareiškėjo (skolininko) išieškojimo nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733–743 straipsnius reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkymą antstolė išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui vykdyti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išmokantis pareiškėjui netekto darbingumo pensijos išmokas, atlikdavo 20 procentų išskaitas ir likusią sumą išmokėdavo skolininkui.
Tiek antstolė, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išmokantis pareiškėjui netekto darbingumo pensijos išmokas, laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 procentų iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui paskirta netekto darbingumo pensija neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje įtvirtinto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 procentų neviršijančių Vyriausybės nustatyto vieno MMA skolininko pajamų paskirtis yra apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Šia proporcija yra įstatyme įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nepaneigiant kreditoriaus teisių gauti mažomis dalimis skolos padengimą ir kartu paliekant neišieškomą didžiąją dalį skolininko pajamų, taip nustatant minimalų 80 procentų skolininko pajamų lygį.
Esant šioms aplinkybėms, antstolė Brigita Tamkevičienė, taikydama priverstinio pobūdžio priemones teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjui, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatyto vieno MMA, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-202-421/2017).
Dėl vykdomosios bylos vykdymo sustabdymo, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomuosius veiksmus. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų sąlygų, todėl teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nėra.
Pareiškėjas taip pat skundu prašo nukreipti išieškojimą į 800 000 Eur vertės turtą, kuris priklauso jam nuosavybės teise. Antstolė patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo nurodė, kad minėtas klausimas išnagrinėtas 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymu dėl skolininko J. B. 2018 m. gegužės 25 d. prašymo. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio 2018 m. gegužės 31 d. patvarkymo dėl skolininko J. B. 2018 m. gegužės 25 d. prašymo, antstolė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (v. b. l. 125). Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, darytina išvada, kad išieškojimas į kitą, skolininko minėtą turtą, yra negalimas.
Pareiškėjas skundu taip pat antstolės prašė pateikti procesinius dokumentus iš vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, visi procesiniai dokumentai buvo ir yra siunčiami skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Laukininkų g. 41-68, Klaipėda. Pažymėtina, kad skolininkas minėtą adresą pateikia ir savo teikiamuose dokumentuose, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai skolininkui yra įteikti tinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604 straipsnis reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė 2018 m. liepos 30 d. patvarkyme skolininko dėl skundo nagrinėjimo pagrįstai skolininkui išaiškintino, kad pateikęs prašymą jis turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ir tenkino skolininko prašymą pateikti vykdomojo dokumento kopiją. Taip pat iš vykdomosios medžiagos matyti, kad skolininko teiginys, jog jis nieko nežinojo apie skolą, neatitinka realybės, kadangi skolininkui J. B. 2006 m. spalio 9 d. išsiųstas siūlymas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas (v. b. l. 2), o iš skolininko 2007 m. sausio 24 d. buvo gautas pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad skolos nemokės „nei bloguoju, nei geruoju“ (v. b. l. 3).
Dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų, pažymėtina tai, kad vykdymo išlaidos, apskaičiuotos vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/01555, yra paremtos vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, laikėsi tiek Sprendimų vykdymo instrukcija, tiek vėlesniais jos pakeitimais, todėl apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra teisingos ir pagrįstos.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė, vykdydama išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/06/01555 gražinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.