Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2022 m. lapkričio 3 d.),

į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 9 d., 00 val. 02 min. iki 2021 m. liepos 9 d., 14 val. 10 min. (1 para), suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikas nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d.,

iš E. B. priteista: nukentėjusiajai E. M. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 26,88 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 6 d., apie 13 val. 00 min., gyvenamojo namo kiemo pavėsinėje, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji E. M. (toliau – ir nukentėjusioji) turi (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą ją seksualiai išnaudoti ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos (duomenys neskelbtini), dėl kurio E. M. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų prasmės ir dėl to negalėjo jiems pasipriešinti, kišdamas pirštą nukentėjusiajai į makštį, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, t. y. seksualiai prievartavo E. M..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepriteisti iš jo 2 000 Eur E. M. ir proceso išlaidų valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Skundžiamas nuosprendis paremtas ne išsamiu, objektyviu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, bet prielaidomis.

1.2. Jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos E. M. atžvilgiu. Nukentėjusiosios nematė apie 8 metus. Žino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) negalią.

1.3. G. M., A. M. ir V. M. jį šmeižia. V. M. parodymai yra neteisingi ir prieštaringi: jis teigė, kad jam kažkoks žmogus sakė, jog jis (E. B.) neva grabaliojo jo seserį E. M., o vėliau jis pakeitė parodymus ir sakė, kad jis pats tai matė. Liudytojai A. M. ir G. M. teigė, kad V. M. jiems sakė, jog jis (E. B.) buvo užkišęs ranką E. M. už kelnaičių, nors to nebuvo. Liudytojas G. M. teigė, kad jam E. M. sakė, jog neva jis (E. B.) kišo jai pirštą, tačiau ji turi (duomenys neskelbtini) negalią, todėl negalėjo matyti, kas tai daro. Ji sakė, kad atpažino jį (E. B.) iš balso, tačiau kartu teigė, kad tai daręs asmuo nieko nesakė. E. M. parodymai yra neteisingi, nes nusikalstamą veiką jos atžvilgiu galėjo padaryti kitas asmuo. Ekspertizės akte nurodyta, kad ji turi (duomenys neskelbtini) ir negalėjo teisingai suvokti bylos aplinkybių bei duoti parodymų, atitinkančių su ja atliktų veiksmų turinį, jos (duomenys neskelbtini) neleidžia jai atkartoti buvusių įvykių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. M. lytinių organų srityje ir mergystės plėvėje sužalojimų nėra. Taigi, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų.

Dėl BK 150 straipsnio 1 dalies

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas E. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiame skunde pateikiami argumentai yra skirti pirmosios instancijos teismo atliktam atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti, reiškiamos abejonės dėl liudytojų V. M., G. M. ir A. M. parodymų patikimumo, taip pat kvestionuojamos nukelnėjusiosios E. M. galimybės teisingai suvokti bylos aplinkybes bei duoti parodymus. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog nenustatyta jokių sužalojimų nukentėjusiosios lytinių organų srityje ir mergystės plėvėje.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog E. B. šio teismo nustatytomis aplinkybėmis seksualiai prievartavo E. M..

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuteistojo kaltę padarius BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą tinkamai pagrindė nukentėjusiosios E. M., liudytojų V. M., G. M., A. M. parodymais, taip pat pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiame Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-928/2022 išdėstytomis šio teismo nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamu nuosprendžiu buvo motyvuotai atmestos nuteistojo versijos, kad nukentėjusioji, A. M. ir G. M. jį šmeižia (ši versija keliama ir jo apeliaciniame skunde) ar kad įvykio dieną jis svečiavosi pas draugą (duomenys neskelbtini), įvertinus jas kaip prieštaraujančias kitų byloje surinktų neginčijamų įrodymų visumai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl E. B. kaltės yra pagrįstos išsamiu įrodymų vertinimu ir nekeliančios jokių abejonių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstai grindžiamas nukentėjusiosios bei liudytojų V. M., G. M., A. M. parodymais. Tokie argumentai prieštarauja bylos medžiagai bei yra nepagrįsti.

10. Susipažinus su nukentėjusiosios E. M. apklausos protokolu bei kita bylos medžiaga, matyti, kad ji davė nuoseklius ir atitinkančius jos intelekto lygį parodymus – ikiteisminio tyrimo pareigūnui ji nurodė, kad nori papasakoti, ką negero jai padarė E. B.; jai nepatinka, kai jis prie jos lenda; tuo metu, kai buvo šilta, namų pavėsinėje E. B., kurį ji atpažįsta iš balso, kišo pirštą jai į makštį. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikimo metu ji taip pat nurodė, kad „E. lindo namuose <...> su juo pavėsinėje klausė muziką, kiša pirštus į „putę“. Nors apeliaciniame skunde E. B. akcentuoja teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-84/2021 išvadą, kad nukentėjusioji turi (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalėjo teisingai suvokti bylos aplinkybių bei duoti parodymų, atitinkančių su ja atliktų veiksmų turinį, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra priežastis nesivadovauti jos papasakotomis įvykio aplinkybėmis, kadangi, kaip teisingai nurodė prokurorė savo baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu, E. M. pakanka intelekto pagal savo galimybes papasakoti, kokius veiksmus atliko E. B. – tai patvirtino ir liudytoja A. M., teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodžiusi, kad klausinėjo E. M., ar E. B. prie jos lindo, o ji atsakė, kad „truputį va čia grabinėjo“, parodydama pilvo, priekinę kūno sritis.

11. Svarbu tai, kad nusikalstamus E. B. veiksmus E. M. atžvilgiu patvirtina ir tiesioginio įvykio liudytojo V. M. parodymai, kurie sutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiosios parodymais. Nors apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. M. nurodė, kad vienas žmogus jam sakė, jog E. B. grabaliojo jo sesę E. M., ką savo skunde akcentuoja nuteistasis, tačiau vėliau, atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimus, V. M. patikslino, jog pats matė, kaip E. B., sėdintis ant suolo, kieme grabaliojo jo sesers lytinius organus, jo rankos buvo po sesers kelnėmis – analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Atliekant šį proceso veiksmą, V. M. paaiškino, jog matė, kaip E. B., pavėsinėje sėdėjęs E. M. iš dešinės pusės, buvo užkišęs savo dešinę ranką nukentėjusiajai už kelnių, jų priekyje, ties lyties organais. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme V. M. dar kartą išsamiai patvirtino savo parodymus, paaiškindamas, kad pats aiškiai matė, kaip E. B. kišo abi rankas E. M. po kelnėmis iš priekio, į klyną, pakėlęs jos megztinį. Šio posėdžio metu liudytojas patikslino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnai jam pasakė, kad užteks viena ranka parodyti E. B. atliktus veiksmus, kas paaiškina neatitikimus tarp V. M. parodymų ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų aplinkybių. Taigi nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais šio liudytojo parodymais, juo labiau kad pirmiau aptartas aplinkybes V. M. nurodė ir savo tėvams – liudytojas G. M. patvirtino, jog sūnus V. M. jam pasakė, kad E. B. lindo prie nukentėjusiosios, todėl 2021 m. liepos 8 d. tarp jo (G. M.) ir apelianto kilo konfliktas, kurio metu E. B. beisbolo lazda sumušė G. M.. Aptartus parodymus patvirtina liudytojos A. M. parodymai, kad matė, kaip nuteistasis mušėsi su jos buvusiu vyru G. M., o kitą dieną V. M. jai pasakė, kad E. B. lindo prie nukentėjusiosios. Visos šios liudytojų A. M. ir G. M. nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-928/2022, kuriame nustatyta, kad V. M. pasakė G. M., jog E. B. lindo prie jo dukters E. M., po ko G. M. paklausė apelianto, ką jis daro, bei tarp jų kilo konfliktas.

12. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad liudytojai V. M., G. M. ir A. M. jį šmeižia, tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo vertinti jų nuoseklių parodymų kaip nepatikimų. Atsižvelgtina į tai, kad tiek V. M., tiek nukentėjusiosios tėvai delsė pranešti teisėsaugai apie E. B. veiksmus, kas dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad minėta apeliacinio skundo versija yra nepagrįsta.

13. Išvados, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, niekaip nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nenustatyta jokių sužalojimų E. M. lytinių organų srityje ir mergystės plėvėje. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta ir E. B. nėra kaltinamas tuo, kad padarė sužalojimus E. M. lytinių organų srityje, o vien ta aplinkybė, kad jos mergystės plėvė nėra pažeista, paaiškinama tuo, jog, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G1694/2021(05), E. M. mergystės plėvė praleidžia piršto galą, nepažeidžiant šios plėvės vientisumo, todėl nuteistasis, kišdamas pirštą nukentėjusiajai į makštį, šio sužalojimo jai negalėjo padaryti, t. y. tokiu būdu mediciniškai nėra galimybės sužaloti nukentėjusiosios mergystės plėvę, todėl ir šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Taigi aukščiau aptartas įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis skundžiamame nuosprendyje nustatytu būdu bei aplinkybėmis seksualiai prievartavo (duomenys neskelbtini) ir dėl to bejėgiškos būklės esančią E. M.. Nuteistojo veika visiškai atitinka BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimą ir už jį nubaustas.

15. Atsižvelgiant į E. B. asmenybę – į tai, kad jis anksčiau teistas keletą kartų, kad nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus labai trumpam laikui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kad anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kad nusikaltimą padarė prieš bejėgiškos būklės asmenį, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė savo dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta, t. y. yra teisinga.

Dėl iš E. B. priteistų sumų

16. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo nepriteisti iš jo 2 000 Eur E. M. ir proceso išlaidų valstybei.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš nuteistojo 2 000 Eur E. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors E. M. nesupranta su ja atliktų prievartos veiksmų esmės dėl savo negalios, tačiau jos elgesys po įvykio pasikeitė, ji nebesutinka, kad tėvas G. M. jai padėtų, bei padarė išvadą, kad 2 000 Eur suma nėra per didelė jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, juo labiau kad ir pats apeliantas savo skunde plačiau nedetalizuoja nesutikimo su pareikštu civiliniu ieškiniu motyvų. Pirmosios instancijos priteista suma šiuo atveju nelaikytina neproporcinga ar neatitinkančia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl pagrindo ją mažinti nėra.

20. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad proceso išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą pirmosios instancijos teisme sudaro 26,88 Eur. Šis teismas minėtas išlaidas laikė pagrįstomis, todėl valstybės naudai priteisė jas iš E. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam sprendimui.

21. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog E. B. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, kas reiškia, kad jis turi tam lėšų, atsižvelgus į iš jo priteistų išlaidų dydį – 26,88 Eur, nėra pagrindo vertinti, kad ši suma jam yra neproporcingai didelė našta ir kad jis šių išlaidų neišgalės atlyginti, todėl apeliacinio skundo reikalavimas nepriteisti proceso išlaidų valstybei atmetamas.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – VGTP) pateikė 2023 m. sausio 20 d. pažymą Nr. APD-2023-0119, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo E. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, jog advokatės L. Blinkevičienės teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 255 Eur.

24. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį bei šį skundą atmetus kaip nepagrįstą, VGTP prašymas iš apelianto priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. B. 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.