Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo kaltė be jo parodymų pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Plėšimas nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu

K. L. S. kaltu prisipažino ir teisme patvirtino, kad jo prašymu M. S. pats padavė savo mobilų telefoną, nukentėjusiojo drabužių nekraustė, jam įsakmiu tonu prieiti nesakė. Ką būtent veikė 2011-12-01 tiksliai nepamena, galimai buvo su N. B., vadinamu „M.“. Pamena, kad netoli (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pamatė einantį M. S.. M. S. pažįsta, kadangi kartu lankė rankinį. Kai pamatė M. S., N. B. pasakė, kad reikia iš M. S. „paimti telefoną“. M. S. ėjo jiems iš priekio ir kai visi susigretino, tai jis pasisveikino su M. S., paklausė kur jis eina. Dar kažką kalbėjosi ir tuo metu M. S. kažkas paskambino. M. S. iš kišenės, tiksliai kokio drabužio nepamena, išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kai M. S. baigė kalbėtis telefonu, tada jis jo paprašė, kad M. S. jam duotų telefoną pasiklausyti muzikos. Dar M. S. pasakė, kad nebijotų duoti telefono, nes jis telefono tikrai neatims. Greičiausia M. S. juo patikėjo, įjungė telefone muziką ir telefoną padavė. M. S. paduotą telefoną laikė rankoje, kurio tikrai neketino atiduoti. Kiek pavaikščiojus, M. S. ėmė prašyti grąžinti telefoną, tuomet jis su N. B. pradėjo bėgti link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nežiūrėjo, ar M. S. vejasi. Atbėgus iki (duomenys neskelbtini) sustojimo ir sustojus, jis išėmė iš telefono SIM kortelę ir ją išmetė. Tą pačią dieną po kelių valandų pagrobtą telefoną pardavė nepažįstamom moterim už 70 ar 80 litų, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios priešais (duomenys neskelbtini) parką. Pirkdama telefoną moteris klausė ar telefonas nevogtas ir moteriai pavirtino, jog telefonas nevogtas. Gautus pinigus pasidalino po lygiai. Pinigus išleido pirkdamas saldumynus, menkniekius. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo M. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis parodė, kad jis tą dieną ėjo iš mokyklos. Nuėjus prie dvylikaaukščio Nr. 48, pamatė ten stovinčius L. ir N.. Jie jį kvietė, jis nėjo, vėl pakvietus nuėjo. L. jo paklausė, ar turi cigarečių, atsakė – ne. L. pasakė, kad netiki, jei ras, paims. Jį apieškojo, ištraukė jo telefoną. Nesipriešino, nes išsigando. Pasakė nori pasiklausyti muzikos, telefono tikrai neatims. Kurį laiką L. su N. klausėsi muzikos, o jis prašė atiduoti telefoną. Tada jie pradėjo eiti už „(duomenys neskelbtini)“ devynaukščių, jis ėjo iš paskos, tikėjosi, kad telefoną atiduos, tačiau kai išlipo iš lifto, jie pabėgo, jis jų nesivijo. Nurodė, kad telefonas jo mamos. Iš pradžių jis bijojo mamai pasakyti tiesą, nes girdėjęs, kad kas prasitardavo apie L. ir N., tuos pasigaudavo ir primušdavo, ar dar kažką padarydavo, kerštaudavo. Tiesą pasakė, kai buvo sulaikyti L. ir N. (4 t., b. l. 113).

Iš pagarsintų nukentėjusiosios R. S. parodymų duotų teisme ( BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad įvykio dieną sūnus M. grįžo apsiverkęs, pasakė, kad dingo telefonas. Vėliau pasakė, kad atėmė iš jo telefoną. Sūnus žinojo, kad rajone L. ir „M.“ atiminėja daiktus. Iš pradžių nesakė tiesos, nes žinojo, kurie vaikai pasako, jiems kerštaujama. Ji tik policijoje sužinojo, kad sūnus buvo galimai apiplėštas. Telefonas jai grąžintas. Civilinio ieškinio nereiškia (4 t., b. l. 113-114).

Liudytoja D. D. parodė, kad 2011-12-01 einant su R. K. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vaikinai (kaltinamasis ir N. B.) siūlė pirkti telefoną už 140 Lt. Ji atsisakė. Apsipirkus parduotuvėje išeidinėjo, o tie vaikinai dar buvo, todėl telefoną nupirko iš jaunesnio vaikino (N. B.) už 70 Lt, kaltinamasis šalia stovėjo. Ji bendravo su mažesniu vaikinu (N. B.), jis sakė, kad jų telefonas, problemų nebus. Vakare jai pabandžius telefoną įjungti, buvo užfiksuotas jos numeris, jai paskambino pareigūnas ir ji nuvykusi į policiją grąžino telefoną. Buvo atpažinimas ir ji atpažino vaikiną (N. B.), iš kurio pirko telefoną. Patvirtino jog R. K. gyvena užsienyje, Lietuvoje būna retai.

Vadovaujantis LR BPK 276 str.1d.1p. teisme pagarsinti liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-12-01 apie 15 val. ji su drauge D. D. ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės kampo stovėjo du vaikinai, vienas iš jų paklausė, ar jos nenorėtų pirkti telefono. Draugė D. D. atsakė, kad nenori ir jos abi nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Išėjus iš parduotuvės žemesnis vaikinas dar kartą paklausė „ar nenorite pirkti telefono“ ir draugė D. D. mobilaus ryšio telefoną „LG“ apžiūrėjo ir nusipirko (1 t., b. l. 109 - 110).

L. N. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis. Dar pernai metais, tikslios datos nepamena jis kartu su L. S. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos link šalia esančių dvylikaaukščių. Eidami pamatė ateinantį vaikiną. Tai buvo L. pažįstamas - jie abu kartu sportavo. Vaikiną pakvietė, kad ateitų prie jų. Kai vaikinas priėjo, tai jis jo paprašė parodyti savo mobiliojo ryšio telefoną, o gal net kažkuris iš jų apkraustė to vaikinuko drabužių kišenes. Jau tiksliai nepamena, kaip viskas vyko, tačiau patvirtina, kad kartu su L. iš to vaikinuko mobiliojo ryšio telefoną pagrobė. Kai iš vaikinuko paėmė telefoną, klausėsi muzikos ir vaikštinėjo visi po rajoną. Vaikinuko telefoną rankose laikė tiek jis, tiek L.. Nepamena, ar vaikinas prašė grąžinti telefoną, ar L. žadėjo telefoną atiduoti atgal. Visi nuėjo į dvylikaaukštį namą, esanti „(duomenys neskelbtini)“ už bažnyčios. Tenai liftu važiavo į kažkurį aukštą, o po to liftu nusileidus žemyn, jis su L. nuo to vaikino pabėgo. Vaikinui telefono negrąžino, o vėliau prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pradėjo žmonėms siūlyti pirkti pagrobtą iš vaikino mobiliojo ryšio telefoną. Kokia kaina norėjo parduoti telefoną nepamena, tačiau lygtai už 70 litų jį nupirko kažkokia nepažįstama moteris. Gautus pinigus su L. pasidalino po lygiai ir juos išleido savo reikmėm, kebabams.

Rašytine medžiaga: 2011-12-01 R. S. pareiškimu nustatyta, kad 2011-12-01 laikotarpiu nuo 8 val. iki 13.30 val. (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje iš nepilnamečio

jos sūnaus M. S., gim. l997 m., kuprinės, dingo mobiliojo ryšio telefonas „LG KE970“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele (1 t., b. l. 1). 2012-01-24 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis nepilnametis M. S. atpažino L. S. ir N. B. (1 t., b. 1. 49 - 51). 2012-02-08 nukentėjusiojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. S. patvirtino savo duotus parodymus, parodė nusikaltimo vietą, detaliai aiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 54 - 56). IMEI numerio kontrolės duomenimis nustatyta, kad į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „LG

KE970“ nuo 2011-12-01 21.37 val. buvo įdėta ir naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)(„Tele2“) (1 t., b. l. 66). SIM kortelės duomenimis nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. D. (1 t., b. l. 71 - 94). 2012-01-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad liudytoja D. D. atpažino L. S. ir N. B., kaip vaikinus iš kurių nupirko mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 98 - 99). 2012-01-19 Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja D. D. savo

iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG KE970“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) be SIM

kortelės (1 t., b. l. 100), kuris yra apžiūrėtas (1 t., b. l. 101 - 104) ir pagal pakvitavimą grąžintas

nukentėjusiai R. S. (1 t., b. l. 105).2012-01-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad liudytoja R. K. atpažino L. S. ir N. B., kaip vaikinus iš kurių D. D. nupirko mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 111 - 112). 2012-02-02 L. S. parodymų patikrinimo vieloje protokolu nustatyta,

kad L. S. parodymai patikrinti, prieštaravimų ikiteisminio tyrimo duomenims nenustatyta (1 t., b. l. 126 - 129).

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 180str.1d. Kvalifikacija teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti arba atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir, bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti, sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais ir pan.). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu ir pan.). Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Nukentėjęs M. S. g.1997m. teisme patvirtino, jog jis žinojo jog L. su N. atiminėja iš vaikų daiktus. Iš pradžių mamai tiesos nepasakojo, nes buvo girdėjęs iš vaikų, kad jeigu pastarieji prasitaria kam nors, tai L. su „M.“ pasigauna ir sumuša, arba šiaip ką nors padaro kerštaudami. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis pasikvietė nukentėjusįjį nuošaliau, buvo kartu su kitu asmeniu N. B.( kuris nėra nusikalstamos veikos subjektas dėl amžiaus), iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė telefoną, tai yra kaltinamasis tokiu būdu įbauginęs nukentėjusįjį, užvaldė svetimą turtą plėšimo būdu, už ką privalo atsakyti.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Plėšimas mažamečio nukentėjusiojo M. Z. atžvilgiu

K. L. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011-12-21 ryte apie 11 val. išėjęs iš mokyklos prie „(duomenys neskelbtini)“ bibliotekos susitiko su N. B. ir abu nuėjo link S. D. mokyklos. Einant gatve pamatė ateinantį berniuką, kuris buvo apsirengęs juodos-oranžinės spalvos, su „Nike“ firmos ženklu, striuke. Jis pasiūlė iš berniuko atimti striukę. N. B. su pasiūlymu sutiko. Kai berniukas jau priėjo prie jų, jis pirmas jo paklausė, ar turi rūkyti. Berniukas jam atsakė, kad nerūko. Tada jis berniuko paklausė, iš kur gavo striukę. Berniukas atsakė, kad gavo dovanų. Paprašė atiduoti striukę, bet berniukas atsisakė tai daryti. Tada jis berniukui pasakė, kad jei striukės neatiduos, tai jį sumuš. N. B. nieko nedarė, tik šalia stovėjo ir tylėjo. Berniukas nusirengė savo striukę ir padavė jam. Jis tada užsidėjo berniuko striukę, savo seną padavė berniukui ir kartu su N. B. pabėgo. Matė, kad berniukas juos vejasi, tuomet sustojo prie kažkokio namo. Atbėgęs berniukas paprašė striukę grąžinti. Jis pasakė, kad tuoj grąžins ir vėl nuo jo pabėgo. Su N. B. išsiskyrė ir daugiau nesusitiko. Berniuko atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jį tik vieną kartą pagąsdino sumušti. Po kiek tai laiko, jam išėjus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo vyriškis ir paklausė, iš kur jis gavo striukę, kurią dėvi. Jis kaip tik ir buvo su pagrobta striuke. Vyriškiui atsakė, kad striukę pirko. Tada vyriškis su savo mobiliojo ryšio telefonu jį nufotografavo ir tuo viskas baigėsi. Po to kai vyriškis jį nufotografavo, pagrobtą striukę pardavė savo buvusiam klasiokui G. už 150 Lt. Gautus pinigus išleido visokiems saldumynams, su N. B. nesidalino.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais įrodymais:

Nukentėjusysis M. Z. g. 1998m. teisme parodė( parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad jam einant nuo sustojimo, iš nugaros priėjo vaikinai ir paklausė, ar turi parūkyti, atsakė – nerūko. L. paprašė parodyti kišenes, jis nesutiko. Paklausė iš kur jis gavo striukę ir paprašė duoti pasimatuoti, atsakė – neduos. Pasakė duoti arba grįš nuogas. N. pradėjo jį pulti, L. sutramdė, pasakė duoti striukę arba grįš nuogas. Tuomet jis padavė striukę, L. ją apsivilko ir pabėgo. Jis bėgo iš paskos. Pasakė, jei nori susigrąžinti striukę, duok paskambinti, jis nedavė. T. L. nubėgo į vieną pusę, N. – į kitą. Jo tėvas jų ieškojo, žinojo, kad vienas iš jų nešioja jo striukę. Sutikęs vieną berniuką su tokia striuke, jį nufotografavo, jis atpažino. Kitą kartą jis su tėvu juos pamatę prie parduotuvės vijosi, tėvas sulaikė L. ir jį pristatė į policiją. Striukę jis atgavo. Teigia jog įvykio metu jis jų vardų nežinojo, tik vėliau sužinojo, abu vaikinai buvo nusiteikę agresyviai, abu grasino jį sumušti, nors jis jų ir bijojo, tačiau bėgo iš paskos, nes norėjo susigrąžinti striukę(4 t., b. l. 114).

Nukentėjusioji G. Z. teisme parodė ( parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad jai būnant darbe, paskambinęs vyras pranešė, kad apiplėšė sūnų, vagys pabėgo. Sūnus jautėsi blogai. Sūnus pasakojo, kad buvo įžeidinėjamas, tampomas. Striukė kainavo 350 lt. Striukė grąžinta. Civilinio ieškinio nereiškia (4 t., b. l. 114).

Nukentėjusysis G. Z. teisme parodė( parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad įvykio dieną paskambinęs sūnus pasakė, kad jį apiplėšė ir atėmė striukę. Sūnus paaiškino, kad L. jam nuvilko striukę, savo numetė ir apsivilko jo striukę. Pranešė policijai. Maždaug po savaitės (duomenys neskelbtini) teritorijoje jis pamatė du vaikinus panašius į sūnaus apibūdintus, vienas jų buvo su striuke panašia į sūnaus. Jis paklausė, iš kur gavo striukę, L. atsakė, nupirko mama „(duomenys neskelbtini)“, tvirtino ir N.. Jis nufotografavo ir grįžęs parodė sūnui, kuris atpažino L.. Po kelių dienų jis su sūnumi juos pamatė prie turgaus, vijosi, pranešė policijai, L. buvo sulaikytas (4 t., b. l. 117).

Liudytojas G. P. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. 2011-12-21 sutiko L. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. L. S. buvo apsivilkęs „Nike“ firmos striuke. Striukė jam labai patiko, todėl pas jį paklausė, ar striukės neparduoda. Jis nesutiko. Vėliau po kelių dienų, prie savo namų vėl sutiko L., kuris pats pasiūlė pirkti už 150 Lt tą pačią jo norėtą striukę. Jis nuėjo namo, mamai pasakė, kad draugas parduoda striukę. Mama jam davė 150 Lt, jis nuėjo į laiptinę ir iš L. nupirko striukę. Kad striukė buvo pavogta, nežinojo. Po poros dienų atvažiavo kriminalistai pas jį į namus ir striukę paėmė.

Liudytoja E. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik girdėjo, kad jos sūnus G. turi tokį draugą. Nurodė, kad pas juos namuose pareigūnai rado raudoną „Nike“ firmos striukę. Sūnus sakė striukę pirko iš draugo. Ji sūnui davė pinigų ir pastarasis parsinešė striukę.

Nepilnametis liudytojas N. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais prašė vadovautis, nes šiuo metu tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. iš pagarsintų parodymų matyti, kad jis 2011-12-21 apie 14 val. kartu su L. S. pamatė nuo (duomenys neskelbtini) stotelės ateinantį nepažįstamą berniuką. Berniukas buvo užsidėjęs „Nike“ firmos striukę su oranžinės ir juodos spalvos deriniu. Pamatę šį berniuką, jis su L. S. sugalvojo atimti striukę. Kadangi berniukas ėjo iš paskos, tai su juo susigretino ir pradėjo kalbėtis. L. S. berniuko paprašė, kad duotų jam striukę pasimatuoti. Jis su L. S. buvo sutarę, kad iš berniuko striukę „atims gražiai“. Tai yra neketino berniuko atžvilgiu vartoti smurto, jo mušti, ar jam grasinti, tik apgauti. L. S. paprašius berniukas savo striukę nusiėmė ir jam padavė. Jis berniuko už rankos nelaikė, be to negirdėjo, kad L. S. būtų grasinęs sumušti. Kai berniukas L. S. padavė savo striukę, L. S. striukę apsivilko, o savo juodos spalvos striukę padavė tam berniukui. Kai L. S. striukę apsivilko, tai jis kartu su L. S. nuo berniuko pradėjo bėgti. Bėgo link Kovo 11-osios gatvės, tačiau netoli nubėgus nuo įvykio vietos, berniukas juos pasivijo. Pasivijęs berniukas pasakė, kad L. S. jam striukę grąžintų. Tačiau L. S. išsisukinėjo, sakė, kad striukę atiduos. Po to vėl nuo berniuko pabėgo, bėgant su L. S. išsiskyrė į skirtingas puses. Maždaug po pusvalandžio su L. S. susitiko prie G.. Abu nusprendė, kad pagrobtą striukę parduos už 150Lt, o pinigus pasidalins. Dar iki pagrobtos striukes pardavimo L. S. pats ją nešiojo, o vėliau už 150 Lt pardavė kažkokiam savo pažįstamam. Jis iš L. S. už parduotą pagrobtą striukę gavo 75 Lt, kuriuos išleido pramogoms. Gruodžio mėnesio pabaigoje dienos metu, jis kartu su E. M. ir L. S. ėjo į sustojimą, esantį prie G.. Eidami pamatė ateinantį tą patį berniuką, iš kurio pagrobė striukę, ir berniuko tėtį. Jis pradėjo bėgti ir pamatė, kad jį vejasi tas berniukas, tačiau nepavijo. Kaip buvo sugautas L. S. nematė. Suprato, kad daro nusikaltimą, kad taip elgtis nedera. Be to, yra padaręs ne vieną nusikaltimą, tačiau jam atsakyti už savo padarytus nusikaltimus nereikia, kadangi jam dar nėra 14 metų. Mama juo rūpinasi, jis yra ir pavalgęs ir aprengtas, jam nieko netrūksta, pinigų duoda. Kodėl ir toliau daro nusikaltimus, atsakymo neturi (1 t., b. l. 165).

Rašytine medžiaga: 2011-12-21 G. Z. pareiškimu nustatyta, kad 2011-12-21 apie 14.30 va1. jos sūnus M. Z. jai pranešė, jog prie (duomenys neskelbtini), nepažįstami vaikinai, pagrasinę panaudoti fizinį smurtą, pagrobė sūnaus striukę 300 Lt vertės (1 t., b. l. 131). 2011-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir išimta juodos spalvos vyriška striukė (1 t., b. l. 132 - 137). 2012-01-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad mažametis M. Z. atpažino N. B., kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikaltime. Apklausose jį įvardino kaip „smulkesnį vaikiną“, kuris įvykio metu jį laikė už rankos, o 2011-12-27 bandė sugauti (1 t., b. l. 142 - 145). 2011-12-27 Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas G. P. savo iniciatyva tyrimui pateikė „Nike“ firmos striukę, kurią jam pardavė L. S. (1 t., b. l. 158). Striukė apžiūrėta (1 t., b. l. 159 - 161) ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiai G. Z. (1 t., b. l. 163, 164). 2011-12-28 L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad L. S. parodymai patikrinti, prieštaravimų ikiteisminio tyrimo duomenims nenustatyta (l t., b. l. 126 - 129). 2011-12-27 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio O. K. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens, nurodyta, kad 2011-12-27 apie 13.56 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, yra sulaikytas jaunuolis, kuris prieš kelias dienas pagrobė striukę. Atvykus į vietą prie prekybos centro įėjimo pastebėjo vyriškį, kuris sulaikė jaunuolį. Sulaikytas jaunuolis pristatytas į Dainavos PK prisistatė L. S. (1 t., b. l. 172).

Tokie L. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal LR BK 180str.1d., kvalifikacija teisinga. L. S. grasindamas pavartoti smurtą, o N. B. laikant už rankos ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, užvaldė svetimą, jam nepriklausantį turtą- „Nike“ striukę ir ja naudojosi kaip sava, o vėliau pardavė. Kaltininkas veikė tyčia, nes suvokė nusikalstamas pasekmes, to siekė, suvokė jog grasina nukentėjusiajam prieš užvaldydamas turtą ir vėliau siekdamas išlaikyti užvaldytą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. veikė su bendrininku, kuris nėra subjektas( neturėjo 14m. amžiaus), tačiau pastarojo buvimas šalia, stebėjimas įvykio, nepilnametį nukentėjusįjį baugino, aiškiai leido suprasti, kad priešintis neverta. L. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai įrodyta ištirtais ir įvertintais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei aukščiau įvertinta rašytine medžiaga, už ką jis ir privalo atsakyti.

Civilinio ieškinio nėra.

Plėšimas nepilnamečio nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu

K. L. S. kaltu prisipažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudotas peilis, jo įvykio metu nematė. Nusikaltimą padarė tikrai ne penkiese, o tik su N. B.. Niekada su savimi jokio peilio nesinešioja ir darydamas nusikaltimus niekad nenaudojo. Prašė remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis kaip ir visada buvo susitikęs su N. B.. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) esančiame sustojime iš nepažįstamo vaikino atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tai buvo vakaro metu, sutemus. Lyg tai būnant su N. B. buvo sutikę kažkokius N. B. tris draugus, kurių nežino. N. B. pasikalbėjo su savo draugais ir vėliau jie nuėjo. N. B. priėjo prie jo ir tada pamatę sustojime nukentėjusį nutarė, kad iš jo reikia atimti telefoną. Jis su N. B. priėję prie nukentėjusiojo paklausė, kiek valandų. Nukentėjęs išsitraukė iš kišenės telefoną ir pasakė valandas. Tada nukentėjusiojo paprašė parodyti telefoną. Kaip garantą, kad telefoną grąžins, padavė savo telefoną. Įvykio tiksliai nepamena. Esmė ta, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas. N. B. nukentėjusiam iš rankos ištraukė telefoną ir pabėgo. Kai atėmė telefoną, nukentėjęs sugriebė jį už rankų ir bandė laikyti. Nukentėjusiam pasakė, kad paleistų, nes pamatė, jog nukentėjusiam iš rankos bėga kraujas. Kodėl nukentėjusiam pradėjo kraujuoti ranka nežino. Nematė, kad nukentėjusiam kas būtų smogęs peiliu. Kai nukentėjęs jį paleido, jis nubėgo iki savo močiutės namų ir tenai laukė N. B.. Su N. B. susikeitė telefonais. Tai yra N. B. padavė savo turėtą telefoną, o N. B. jam padavė iš to vaikino sustojime pagrobtą telefoną „Sony Ericsson“. Į pagrobtą telefoną jis buvo įsidėjęs savo SIM kortelę, telefonu naudojosi kelias dienas, o vėliau su N. B. telefonais vėl atsikeitė. Tiksliai nepamena kada, tačiau pagrobtą telefoną prie „(duomenys neskelbtini)“ kažkam pardavė už 20 Lt (2 t., b. l. 52, 3 t., 125 - 126).

Nukentėjusysis A. B. g. 1996m. teisme parodė( parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad jis važiavo iš treniruotės, išlipus stotelėje prie G., prie jo priėjo grupelė vaikinų, galimai buvo 5 vaikinai ir sustojo aplink jį puslankiu. Jo paklausė, ar jis turi cigarečių ir kažkuris iš jų pasakė, kad patikrins. Prieš pastariesiems tikrinant kišenes jis išsitraukė mamos telefoną ir jį laikė rankoje. Tuo metu buvę stotelėje keli žmonės pasišalino. Pamatę rankoje telefoną, norėjo jį iš jo atimti, bandė plėšti iš rankų, jis nepaleido, tuomet kažkas jam dūrė į ranką, kurioje laikė telefoną, todėl jis telefoną paleido. Nematė, kuris iš vaikinų dūrė. Paėmę telefoną visi pabėgo. Jaunuoliai priėjo pulku, kadangi norėjo jį įbauginti. Įvykio metu buvo tamsu, todėl veidų neįsidėmėjo, neatmeta galimybės, jog jam galėjo įdurti kaltinamasis. Grįžo į namus, o po to kreipėsi į medikus ir medikai nustatė, jog žaizda buvo durtinė (4 t., b. l. 114-115).

Nukentėjusioji A. B. teisme parodė( parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 5 d.), kad sūnus papasakojo, jog buvo užpultas ir iš jo atėmė telefoną. Buvo sužalota ranka. Klinikose konstatavo, kad sūnui padaryta durtinė žaizda, galimai peiliu. Apie įvykį pranešė policijai. Telefonas nebuvo naujas, todėl jo vertės tiksliai negali pasakyti, gal apie 50 Lt (4 t. b. l. 115).

L. M. P. parodė, kad 2011-12-28 naktį, po vidurnakčio, jis su draugu atvažiavo į kebabinę, esančią prie G.. Laukdamas kol padarys kebabus, stovėjo lauke prie automobilio ir rūkė. Priėjo grupelė vaikų ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ už 40 Lt. Įsidėjo kortelę ir pamatęs, kad neveikia, telefoną grąžino. Kiek laiko veikė jo SIM kortelė tame telefone, negali pasakyti. Jis vaikų neklausė, iš kur gavo telefoną. Kiek buvo vaikų negali pasakyti, gali būti apie 13-15 metų ir pasižymėjo neaukštu ūgiu.

Nepilnametis liudytojas N. B. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi tuo metu geriau prisiminė, nei dabar, todėl vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisme buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2011-12-22 apie 17 val. jis su L. S. ir E. M. buvo prie stotelės (duomenys neskelbtini). L. S. pasakė, kad reikia atimti telefoną iš jaunuolio, kuris stovėjo stotelėje. E. M. ir L. S. nuėjo link jaunuolio, o prie jo tuo metu priėjo dar du iš matymo pažįstami – T. ir D., kurie su juo pasisveikino, paklausė „kaip laikaisi“ ir nuėjo link G.. Kai jis iš jaunuolio paėmė telefoną „Sony Ericsson“, jie buvo trise. Pamatęs, kad L. S. laiko už rankos, grįžo. Atsistojo L. S. iš kairės puses. Prie L. S. stovėjo L. M., o jis prie jo. Tada L. S. staigiu judesiu ištrūko iš jaunuolio, jis su E. M. pabėgo, o L. S. liko prie jaunuolio. Su L. S. susitiko kitą dieną kai pardavė telefoną už 20 litų. Pinigus išleido parduotuvėje. Jis jokio peilio neturėjo ir nematė. Kišenių nekraustė, nes telefoną pačiupo, kai jaunuolis laikė rankose (2 t., b. l. 43 - 44). Teisme liudytojas patvirtino parodymus ir teigė, kad iš jų niekas peilio neturėjo.

Rašytine medžiaga: 2011-12-23 A. B. pareiškimu nustatyta, kad 2011-12-22 apie 17 val. visuomeninio transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), penki nenustatyti jaunuoliai, panaudodami fizinį smurtą ir peilį (durdami nepilnamečiui jos sūnui A. B. į kaires rankos plaštaką), pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su Tele2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Padaryta 55 Lt turtinė žala (2 t., b. l. 1). 2011-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - visuomeninio transporto stotelė, esanti (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nepaimta daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (2 t., b. l. 2-4). 2011-12-22 Dainavos PK Organizacinės grupės vyresniosios postinės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2011-12-23 gautas pranešimas telefonu iš LSMUL. Vaikų slaugytoja pranešė, 00.47 val. į LSMUL Vaikų priėmimą su mama atvyko nepilnametis A. B., kuriam 2012-11-23 apie 17 val. nenustatyti asmenys peiliu perpjovė ranką ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Diagnozuota kairės plaštakos pjautinė žaizda. Žaizda susiūta, išleistas į namus (2 t., b. l. 5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu- pjaunančiu daiktu paveikus kairę plaštaką. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 21).

Mobiliojo ryšio telefonų kontrolės duomenimis nustatyta, kad po nusikaltimo į pagrobtą telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-28 buvo įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 28 - 40). 2012-05-29 L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad L. S. parodymai patikrinti, prieštaravimų ikiteisminio tyrimo duomenims nenustatyta (2 t., b. l. 53 - 55).

Tokie L. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180str. 2d., tai yra plėšimas panaudojant peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikacija teisinga. Iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų matyti, jog įvykio metu nukentėjusysis A. B. buvo sužalotas, buvo konstatuota durtinė- pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu( t.2.b.l. 21). Nukentėjusysis patvirtino, jog buvo sužalotas užpuolimo metu, kai siekė išsaugoti rankoje laikytą mobilųjį telefoną. Byloje nustatyta ir tai, kad nusikaltimą padarė L. S., kartu su bendrais. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, rašytinė bylos medžiaga ir paties L. S. pripažinimas, užvaldžius svetimą turtą iš A. B.. Tai , kad L. S. ir liudytojas N. B. tvirtina, jog nei jis, nei kiti kartu su juo buvę asmenys peilio neturėjo ir sužaloti negalėjo, laikytina tik kaltinamojo gynybine pozicija. Liudytojo N. B. parodymai yra suinteresuoto asmens parodymai, kadangi jis kartu su kaltinamuoju draugai, kartu veikė nusikalstamai ir tik dėl jauno amžiaus jis nėra subjektu ir neatsako baudžiamąja tvarka. L. S. duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime patvirtino matęs, kad nukentėjusiojo ranka kraujuoja. Tai iš esmės patvirtina tą faktą, jog A. B. buvo sužalotas apiplėšimo metu. Netikėti nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie nuoseklūs nuo tyrimo pradžios ir papildo rašytinę medžiagą dėl sužalojimo pobūdžio ir įrankio savybių.

Plėšimas nepilnamečio nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu

K. L. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad E. M. pažinojo iš matymo, jis netoli gyveno. Nežino, kodėl E. M. jį apkalbėjo, gal dėl to, kad dažnai būdavo su N. B.. Negali pasakyti, kokiu būdu pas N. mamą L. B. atsirado striukė. N. B. jis neklausė dėl striukės. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. dėl šios nusikalstamos veikos paaiškino, kad 2012-01-01 temstant eidamas link G. pamatė, kad netoli rampos stovi N. B., E., pavardės nežino, bei dar vienas nepažįstamas vaikinas. Priėjęs pasisveikino su E. ir paklausė, ką jie čia daro. N. B. atsakė nieko, tik kalbasi. Todėl jis nuėjo pasišildyti prie „kebabinės“. Gal pora minučių pasišildęs rankas, jis pradėjo eiti link rampos, t. y. link tos vietos kur stovėjo likę vaikinai. Tačiau pamatė, kad N. B. ir nepažįstamo vaikino nėra, o link(duomenys neskelbtini) eina vienas E.. Jis priėjo prie E. paklausė, kur nuėjo N. B.. E. atsakė, kad paėmė jo striukę ir pabėgo. Kaip N. B. su nepažįstamu vaikinu pagrobė E. striukę jis nematė. Jis su E. išsiskyrė ir apie 21 val. grįžo namo. Kitą dieną kai sutiko N. B., paklausė apie E. atimtą striukę, N. B. atsakė, kad pats nežino kodėl iš E. atėmė striukę. Be to matė, kad N. B. iš E. atimtą striukę pats ir nešiojo. Jis kartu su N. B. ir nežinomu asmeniu iš E. striukės nepagrobė. Kažkurią dieną jis sutiko E. prie savo močiutės namų, kur kuris buvo kartu su D. B.. Su E. buvo pokalbis apie pagrobtą striukę. P. E., kodėl jis sako, kad jis su N. B. atėmė striukę sausio 1 d. vakare, E. atsakė, kad jis iš jo striukės nepagrobė, o jam taip sakyti liepė jo patėvis. Pasikalbėjus su E. jis nuėjo (2 t., b. l. 97- 98, 3 t., b. l. 125 - 126).

Vadovaujantis BPK 276 str.1d.1p. (nukentėjęs gyvena užsienyje) teisme pagarsinti nukentėjusiojo E. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-01-01 apie 20.30 val. einant į parduotuvę „I. G.“, prie jo priėjo trys jaunuoliai. Du jaunuolius jis žino iš matymo, tai N. ir L., trečio vaikino nepažįsta. L. su nepažįstamu vaikinu pradėjo jį laikyti už rankų, o N. jam tris kartus kumščiais sudavė per šonus, po to atsegė striukės užtrauktuką. L. su nepažįstamu jaunuoliu nuo jo striukę nuvilko ir tada nubėgo. Striukėje buvo 114 litų, kuriuos jam patėvis davė, bei mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson“. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė (2 t., b. l. 60 - 61). Papildomos apklausos metu E. M. savo parodymus patikslino ir papildė. Maždaug apie 18 val. iš D. B. namų išėjo, kadangi D. B. paprašė nueiti iki parduotuves nupirkti sulčių ir papildymą telefonui. D. B. jam padavė lyg tai apie 20 Lt, jau tiksliai nepamena. Už 10 Lt D. B. prašė nupirkti papildymą telefonui, o už kitus - sulčių. D. B. pinigus įsidėjo į savo striukės kišenę. Daugiau su savimi jokių daiktų neturėjo. Eidamas link parduotuvės, netoli rampos sutiko L., jo pavardės nežino, ir N., pravarde „M.“, bei dar vieną nepažįstamą vaikiną. Susitikus visi pasikalbėjo. Vaikinams pasakė, kad buvo pas D. B. ir eina į parduotuvę nupirkti sulčių. Tada jam „M.“ liepė nusiimti striukę ir atiduoti pinigus bei striukę. Jis pakartojo, kad pinigai yra ne jo, o D. B.. T. L., tiek N. D. B. taip pat pažįsta. T. N. atsakė, kad nesvarbu, jog pinigai D. B., vėliau jam pinigus grąžins. Jis nenorėjo nusiimti savo striukės, nes iš karto suprato, kad jei ją nusiims tai vaikinai ją pavogs. Pamena, kad L. buvo nuėjęs kažkur nuo jų, tačiau netrukus grįžo. Be to, kai N. jam liepė nusiimti striukę, L. tuo metu nebuvo. Tačiau, kai L. sugrįžo prie jų, tai tas nepažįstamas vaikinas buvo paėmęs jį už rankos ir laikė. Vaikinas jį laikė, nes jis nenorėjo nusiimti striukės. L. pamatęs, kad tas vaikinas laiko jį už rankos, taip pat greitai sureagavo kas vyksta ir paėmė jį už kitos rankos. N. atsegė striukę ir dar kumščiu į kairės pusės šonkaulius sudavė ne mažiau keturis-penkis kartus. Kiek pamena, L. jį laikė už dešinės rankos, o tas nepažįstamas vaikinas - už kairės rankos. K. N. atsegė striukę ir sudavė smūgius, tai L. su tuo vaikinu nuo jo nutraukė striukę. Kai nutraukė jo striukę, visi nubėgo. Jis tada iš karto nuėjo pas D. B. į namus. D. B. pasakė, kad pavogė jo striukę ir trumpai papasakojo kaip buvo. Tada D. B. apsirengė ir su juo kartu bandė paieškoti L., N. ir to vaikino, tikslu atsiimti striukę. Tačiau vaikinų nerado, todėl atėjo iki jo namų. Namuose buvo jo patėvis T. D.. Jis patėviui taip pat pasakė kas įvyko. Maždaug apie 21 val. patėvis paskambino į policiją ir kitą dieną paraše pareiškimą. Patėvis T. D. liepė pasakyti, kad striukėje buvo dar 100 litų ir mobiliojo ryšio telefonas, kad būtų didesnė žala. Todėl pareigūnui apklausos metu tai ir pasakė, t. y. pamelavo. Šių daiktų, nei pinigų, nei telefono jis neturėjo. Be to striukę jam buvo pirkusi mama (duomenys neskelbtini) bazėje užpraeitą žiemą. Naujos striukės kaina buvo apie 120 Lt. Tačiau striukę nešiojo, ji nebuvo nauja, todėl jos kainą nurodė 100 Lt. Jo patėviui T. D. jokia turtinė žala nepadaryta, jis nukentėjo. Vieną kartą rajone, dienos nepamena, tačiau po įvykio, matė „M.“, kuris buvo apsivilkęs jo striukę. Jo mama yra išvykusi į užsienį, o jis jau su savo patėviu kartu negyvena. Įvykio metu nuo gautų smūgių sužalojimai jam nepadaryti, pas medikus nesikreipė. Tik vieną dieną paskaudėjo šoną, tačiau praėjo (2 t., b. l. 69).

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo užaugo tame pačiame kieme, buvo draugai, nėra piktuoju. 2012-01-01 jis su E. M. buvo pas jį namuose, jo paprašė nueiti iki parduotuvės. Grįžęs pasakė, kad iš jo paėmė striukę, paminėjo, kad L.. Kaip paėmė striukę, ar pasakojo E. M., nepamena. Prašė remtis duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, kadangi šiuo metu nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Iš pagarsintų liudytojo parodymų ( LR BPK 276str. 1 d. 2 p.) matyti, kad 2012-01-01 apie 14 val. pas jį į svečius atėjo E. M.. Visą laiką iki 18 val. E. M. buvo jo namuose. Apie 18 val. jis E. M. paprašė, kad jis nueitų iki parduotuvės nupirkti sulčių ir telefono papildymo kortelę, bei padavė lygiai 14 Lt. E. M. apsivilko savo striukę, paėmė jo paduotus pinigus ir išėjo į parduotuvę. Kokius daiktus E. M. su savim turėjo nežino, tačiau žino, kad mobiliojo ryšio telefoną E. M. buvo palikęs namuose, su savimi neturėjo. Praėjus ne daugiau kaip 4 min., sugrįžo E. M., kuris buvo jau be savo striukės ir pasakė, kad „striukę nuėmė M. su savo chebra“. Paprašęs papasakoti kaip tai nutiko, E. M. pasakė, kad išėjus ir einant link parduotuvės, prie rampos kampo sutiko M., L. S. ir dar vieną nepažįstamą vaikiną. Du vaikinai E. M. laikė už rankų, o trečias atsegė striukę. Kas tokie būtent laikė už rankų E. M., jis nežino, E. M. tiksliai ir nepasakė. Jis tada palydėjo E. M. iki namų. Namuose buvo jo patėvis T., E. M. mama išvažiavusi į Airiją dirbti. E. M. savo patėviui pasakė, kad iš jo atėmė striukę. Iš E. M. pasakojimo suprato, kad E. M. pats net nesuvokė kaip iš jo atėmė striukę, nes viskas įvyko labai greitai. Prie E. M. priėjo „M.“ su savo chebra, apstojo, numovė striukę ir pabėgo. E. M. niekas nemušė, jo atžvilgiu smurtas vartotas nebuvo. E. M. paliko namuose, o pats sugrįžo į savo namus. Kitą dieną E. M. su patėviu policijai paraše pareiškimą dėl pagrobtos striukes. 2012-01-10 apie pietus, valandos tikslios nepamena, jis būdamas su E. M. prie namų sutiko L. S.. L. S. pradėjo pokalbį su E. M. dėl pagrobtos striukės. L. S. aiškino, kad jis iš E. M. striukės neatėmė, o stovėjo šalia. Tačiau E. M. pasakė, kad jis su draugeliais, jį laikant už rankų, visi ir nuėmė jo striukę. Tada L. S. jo paklausė „kiek yra skolingas“. L. S. taip paklausė todėl, kad kai nuėmė E. M. striukę, E. spėjo jiems šūktelti, kad striukėje yra „D. pinigai“. Tai yra jo 14 litų. Jis L. S. pasakė, kad skolingas 14 litų. L. S. jo ir E. M. atsiprašė. Jis yra ne kartą matęs, kad „M.“ vis dar nešioja iš E. M. atimtą striukę. Jį pamatęs „M.“ vis pabėgdavo (2 t., b. l. 80 - 81). Liudytojas teisme patvirtino šiuos parodymus ir prašė jais remtis.

L. V. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, sūnaus draugas, nėra piktuoju. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad 2012-01-01 pas jos sūnų buvo atėjęs E. M.. D. paprašė jo nueiti į parduotuvę. Po kiek laiko grįžęs, pasakė, kad jam nurengė striukę. Striukėje dar buvo sūnaus 14 litų. Įvardijo, kad buvo L., bet nei ji, nei jos sūnus įvykio nematė. Dėl 14 litų pretenzijų neturi.

Nepilnametis liudytojas N. B. teisme parodė, kad apie striukės vagystę nelabai pamena, tačiau teismui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu prašė jais vadovautis. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad 2012-01-01 apie 20.30 val. su draugu L. S. buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Norėjo nusipirkti saldumynų. Išėjus iš parduotuvės, už jos pamatė ateinantį berniuką. L. S. pasakė, kad sušalo rankas ir nuėjo prie viščiukus kepančios krosnies šildytis. Kadangi tą berniuką pažino iš matymo, tai jo paprašė duoti pasimatuoti savo striukę. Berniukas sutiko ir nusiėmęs padavė jam striukę. Jis apsivilko berniuko striukę ir pradėjo bėgti. L. S. pamatęs, kad jis bėga, taip pat ėmė bėgti. Berniukas jų nesivijo. Su L. S. nubėgo iki (duomenys neskelbtini) esančios kebabinės. Apžiūrėjęs striukės kišenes rado 10 litų kupiūrą ir dvi metalines monetas po 2 litus. Daugiau striukės kišenėse nieko nebuvo. Striukę už 70 Lt pardavė nepažįstamam vyrui. Pinigus pasidalino su L. S. (2 t., b. l. 83).

Liudytoja L. B. parodė, kad sūnus ne viską pasakojo ką veikdavo su L. S., sužinojo iš pareigūnų. P. N. buvo nauja striukė su užrašu „TYNG“, kurios ji nepirko. Sūnus sakė, jog striukę pasiskolino iš draugo. Ji tą striukę iš karto nunešė į policiją. Ji patikėjo sūnum, jog jis su draugu striukėm pasikeitė, nes seną jo striukę matė pas L. S.. Teigė jog daugiau aplinkybių neprisimena ir prašė pagarsinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš pagarsintų parodymų matyti, jog policijoje apklausos metu N. parodė, kad 2012-01-01 apie 20.30 val. jis iš kažkokio berniuko pagrobė striukę. N. minėjo, kad pagrobtą striukę pardavė nepažįstamam vyrui. Kadangi nežinojo, kaip atrodo pagrobta striukė, ji iš karto nebuvo įsitikinusi, kad jos namuose esanti juodos spalvos striukė gali būti ta pati, kurią pagrobė N.. Pasirodo sūnus tyrėjui melavo, kad pagrobtą striuke pardavė. Pagrobta striukė buvo jų namuose, ją N. nešiojo ir šią striukę ji pateikė tyrimui. Šią striukę pas N. pamatė kaip tik po N. M.. N. jai pasakė, kad striukėmis jis apsikeitė su L. S.. Nors nenorėjo tikėti sūnaus pasakojimu, tačiau patikėjo ir manė, kad tikrai N. su L. S. apsikeitė striukėmis (2 t., b. l. 84).

Kaltė įrodoma ir ištirta bei įvertinta rašytine medžiaga: 2012-01-02 T. D. pareiškimu nustatyta, kad 2012-01-01 apie 21.30 val. į namus grįžęs žmonos sūnus E. M. pasakė, jog trys jaunuoliai, panaudodami smurtą, atėmė iš jo striukę, kurioje buvo pinigai ir mobilaus ryšio telefonas (2 t., b. l. 56). 2012-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: yra už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės rampos (2 t., b. l. 57 - 59). 2012-01-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. B. savo iniciatyva tyrimui pateikė juodos spalvos striukę su užrašu „TYNG“ (2 t. b. l. 85), kuri yra apžiūrėta (2 t., b. l. 86 - 87) ir pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam (2 t., b. l. 92, 93). 2012-05-07 daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nepilnametis nukentėjęs E. M., iš jam pateiktų atpažinimui 3 (trijų) striukių, atpažino savo striukę, kuri 2012-01-01 buvo iš jo pagrobta (2 t., b. l. 89).

Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180str.1d.. Kvalifikacija teisinga. Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, teigia jog galimai E. M. jį paprasčiausiai apkalbėjo, nes pastarajam taip liepė patėvis, tačiau teismas šiuos teiginius laiko kaltinamojo gynybos pozicija. Nustatyta, kad nukentėjusysis iš pradžių teigė jog iš jo buvo pagrobta ne tik striukė ir D. B. pinigai duoti sultims ir „Papildyk“ kortelei, bet ir patėvio 100 Lt ir mobilus telefonas. Tačiau, nukentėjusysis apklaustas papildomai nurodė, jog 100 Lt ir mobilaus telefono įvykio vakarą jis neturėjo, taip nurodė policijoje tik dėl to, jog taip liepė sakyti patėvis. Visas kitas aplinkybes jis patvirtino. Patvirtino tai, kad L. S. kartu su nepažįstamu asmeniu laikė jį už rankų, kai N. B. sudavė smūgius kumščiais į šonus, atsegė striukę ir L. S. su nepažįstamuoju nuvilko nuo jo striukę. Šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti, teismas neturi jokio pagrindo. Jo parodymus patvirtino teisme apklaustas liudytojas D. B., pastarojo motina V. B.. Be to, teismas netiki nepilnamečio liudytojo N. B. parodymais, kad neva L. S. plėšime nedalyvavo, nukentėjęs jam pats padavė striukę, nes tokiu būdu bando bendrininkui padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Motina L. B. teisme patvirtino, jog jos sūnus melavo jai, o vėliau ir policijoje sakydamas jog striukę pardavė už 70 Lt, tačiau striukė buvo namuose, kurią ji savo valia atidavė policijai. Tai patvirtina rašytinė medžiaga( t.2.b.l. 85). Nukentėjusysis atpažino striukę, kaip savo( t.2.b.l. 89). Teismas daro išvadą, kad E. M. turtas buvo užvaldytas panaudojant fizinį smurtą ir atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Kaltinamasis veikė tyčia, jis norėjo nusikalstamų pasekmių, suvokė jog veikia bendrininkų grupėje ir dėl to nukentėjusysis jaučiasi nesaugus, įbaugintas. Visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos neginčijamais įrodymais, už ką kaltinamasis ir privalo atsakyti.

Plėšimas mažamečio nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu

K. L. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad šiuo metu nelabai prisimena aplinkybes, tačiau pamena, kad su N. B. vaikščiojo po PC „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė du rusus sėdinčius ant suoliuko, bei turinčius neblogą telefoną. Pasiūlė N. B. paimti tą telefoną. Nuėjo prie jų, pakalstė ar turi cigaretę , pasakė nerūko, ištraukė telefoną iš kišenės ir pabėgo. Kadangi ne viską gerai prisimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei teisme. Iš pagarsintų teisme parodymų matyti, kad L. S. paaiškino, jog 2012-01-02 dienos metu išvažiavo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie 14 val. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs nuėjo į biblioteką, esančią šalia G.. Būnant bibliotekoje į jo mobiliojo ryšio telefoną iš nežinomo numerio paskambino N. B.. Jis jam pasakė kur yra ir N. B. atėjo iki bibliotekos. Maždaug po 16.20 val. abu iš bibliotekos išėjo ir vaikštinėjo po rajoną iki 20 val., kol sugalvojo nueiti iki „(duomenys neskelbtini)“. Vaikščiojo po „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 21 val. išėjo. Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ ėjo link (duomenys neskelbtini) perėjos, kai pamatė einančius du nepažįstamus berniukus. Kai juos pamatė, abu sugalvojo, kad reikia iš tų berniukų atimti mobilius telefonus. Kai priėjo prie šių dviejų berniukų N. B. iš karto paklausė ar berniukai turi rūkyti. Tačiau berniukai jiems ne lietuviškai kažką atsakė. Nors rusų kalbos nemoka, tačiau jo manymu berniukai kalbėjo rusiškai. Ką sakė berniukai, jis visiškai nesuprato. Tada jis gestu parodė, ar jie rūko. Berniukai papurtė galvomis duodami suprasti, kad nerūko. Tada N. B. dar lyg tai gestais parodė, kad berniukų drabužius pažiūrės, ar jie tikrai neturi rūkyti. Kai N. B. savo rankomis pradėjo čiupinėti vieno berniuko striukės kišenes, berniukas nieko nedarė. Tačiau kai N. B. norėjo patikrinti kelnių kišenes, tai berniukas jam rankos mostu neleido. Tada N. B. atsisuko prie kito berniuko ir rankomis tikrino jo striukės kišenes. Vienoje iš berniuko striukės kišenių N. B. rado mobiliojo ryšio telefoną, kurį greitai ištraukė, numetė jam ir jis kartu su N. B. greitai pabėgo. Berniukų atžvilgiu smurto nenaudojo. Berniukai iš pažiūros atrodė, kad yra jaunesni nei jis, ūgio buvo mažesni. Su N. B. bėgdami nuo berniukų išsiskyrė į skirtingas puses. Jis gatvėmis ir kiemais bėgo iki kažkokio tai namo ir po to sustojo, kadangi pamatė, jog jo niekas nesiveja. Maždaug po 15 min. susitiko su N. B., (duomenys neskelbtini) rajone, prie „barako“. Pamena, kad pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo baltos spalvos korpusu, pavadinimas „HTC Withfairs“. Jis iš pagrobto telefono išėmė SIM kortelę, ją sulaužė ir išmetė. Be to jis iš telefono ištrynė jame esančias fotonuotraukas. Tą patį vakarą, jau apie 22 val. jis su N. B. nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ picerijos ir pradėjo siūlyti nepažįstamiems žmonėms pirkti pagrobtą mobilų telefoną. Taip siūlydami kažkokiam tai nepažįstamam už 200 Lt pagrobtą telefoną ir pardavė. Su N. B. pinigais pasidalino po lygiai, t. y. po 100 Lt. Pinigus praleido. Suprato, kad daro nusikaltimus, kad bus nubaustas, tačiau nežino, kodėl taip elgiasi (2t., b. l. 146, 3 t., b. l. 125 - 126). Teisme patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis.

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir šiais teisme ištirtais įrodymais:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo D. K. g. 1998m. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2012-01-02 maždaug 21.10 val., jis su draugu A. S. ėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ į bendrabutį. Jis su draugu perėjoje perėjo gatvę, už perėjos paėjo truputį tiesiai ir nusprendė dar kartą pereiti kitą kelią. Kai perėjo, ėjo tiesiai, iš kiemų išėjo du paaugliai. Vienas buvo mažesnis, kitas aukštesnis. Mažesnis buvo maždaug 1,64 m ūgio, atrodė 13-14 metų amžiaus, o antrasis galbūt daugiau nei 1,75 m ūgio, atrodė 15-16 metų amžiaus. Kaip jie buvo apsirengę nepamena, nes lijo ir buvo tamsu, bet iš nuotraukos gali atpažinti. Prie jo priėjo jaunesnis ir kažką ėmė sakyti. Jis iš pradžių nesuprato, tada jie parodė gestu ar turi parūkyti. Atsakė, kad neturi. Jaunesnysis mikliai įkišo ranką jam į kišenę ir ištraukė iš jos telefoną. Telefonas buvo „HTC Withfaire“, baltos spalvos, jo vertė maždaug 10 000 Rusijos rublių (700-800 litų). Daugiau jokių daiktų iš jo nepaėmė. Tas, kuris paėmė jo telefoną, permetė jį aukštesniajam. Vaikinai nubėgo į skirtingas puses: didysis į kiemus, mažesnysis į kitą gatvės pusę. Iš pradžių bandė vytis, bet atstumas tarp jų buvo didelis, nebesivijo. Po to nubėgo į bendrabutį pas auklėtoją. Kitą dieną buvo policijoje, policija jam rodė nuotraukas. Abu vaikinus, atėmusius telefoną, jis atpažino. Jokios jėgos prieš jį vaikinai nenaudojo, tiesiog įkišo ranką į kišenę. Telefonas yra jo asmeninis, jo tėvai jį padovanojo prieš išvykstant į stovyklą Bulgarijoje, tai yra 2011 m. vasarą. Po to kai atpažino vaikinus policijoje, kitą dieną juos dar matė „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis su S. (A. S.) nusipirkę stalo žaidimą ir maisto ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, sutiko 5 vaikinus, tarp kurių buvo ir tie du, kurie atėmė telefoną. Juos pamatę, jie puolė bėgti. Baudžiamajame procese tikriausiai nedalyvaus, nes atvykti į Lietuvą yra toli ir brangu. Prašo vadovautis jo duotais parodymais. Jam išaiškinta teisė į žalos atlyginimą ir prašo ją atlyginti (2 t., b. l. 106 – 110, 113 - 114).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2d. teisme pagarsinti liudytojo A. S. g.1998m. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2012-01-02 vakare, jis su draugu D. (D. K.) ėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ į bendrabutį. Kai perėjo antrąją perėją ir kažkiek paėjo, sutiko du vaikinus. Vienas iš jų buvo aukštas – maždaug 1,78 m ūgio, gal mažesnis, atrodė 15-16 metų amžiaus, buvo apsirengęs striukę su kapišonu ir džinsais. Kitas buvo maždaug jo ūgio - 1,60-1,65 m, gal kiek aukštesnis, atrodė maždaug 14-15 metų amžiaus. Vilkėjo striukę ir džinsus. Vaikinai juos sustabdė ir kažką pradėjo kalbėti savo kalba, jis su D. iš pradžių nesuprato. Po to vaikinai gestu parodė, kad nori rūkyti. Jis matė, kaip mažesnysis įkišo D. į kelnių dešinę kišenę ranką ir ištraukė telefoną. Po to telefoną permetė didesniajam ir jie išsilakstė į skirtingas puses. D. nusivijo aukštesnį, bet tas jau buvo toli. Kitą dieną jis tuos vaikinus dar matė, kai ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Juos pamatę vaikinai pabėgo. Jis išsigando, nes vaikinų išvaizda ir elgesys buvo bauginantys. Iš jo nieko nepaėmė. Po to kai vaikinai prašė rūkyti, tai mažesnis vaikinas apčiupinėjo ir jo striukės kišenes, bet jose nieko nebuvo. Jis nukentėjęs nesijaučia. Į proceso veiksmus neatvyks, nes išvyksta, o atvažiuoti į Lietuvą brangu. Prašo vadovautis šiais duotais parodymais (2 t., b. l. 116 - 117).

Vadovaujantis BPK 276 str.1d.1p.,5d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo D. K. atstovės pagal įgaliojimą T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2012-01-02 20 val. kartu su vaikais nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, o 21 val. ji su dviem vaikais išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ į lauką. Grįžusi į bendrabutį užėjo į kambarį ir 9.20 val. įbėgo D. su S.. D. pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. D. yra jos auklėtinis - D. K.. Ji paklausė kaip tai įvyko, nes jis buvo labai išsigandęs. D. pasakė, kad kai perėjo gatvę, išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, prieš juos atėjo du berniukai, paprašė parūkyti. D. išskyrė tų berniukų ūgį - vienas didesnis, kitas mažesnis. Mažesnysis įkišo jam į kišenę ranką, ištraukė telefoną, numetė aukštesniajam. Aukštesnysis pabėgo, jos berniukai bandė vytis, bet nepavijo. Vaikinų, kurie atėmė telefoną, ji nematė, tačiau kitą dieną, kai visi kartu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, D. ir S. juos matė, vieni kitus atpažino. S. yra taip pat jos auklėtinis - A. S.. Pavogtą telefoną yra mačiusi, jis kainuoja apie 10 000 Rusijos rublių. Ji turi kiekvieno iš vaikų tėvų notaro patvirtintus įgaliojimus išvežti vaikus į užsienį, yra atsakinga už vaikų sveikatą ir gyvybę. Sutinka atstovauti interesus baudžiamajame procese. Dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendusi. Į Lietuvą atvykti artimiausiu metu neketina, teismo posėdžiuose dalyvauti negalės, nes atvykti yra toli ir brangu. Prašo vadovautis jos duotais parodymais. Supažindinta su juridiniais pagrindais ir sąlygomis dėl civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios teisme (2 t., b. l. 120- 121).

Nepilnametis liudytojas N. B. teisme parodė, kad apie telefono vagystes jis neprisimena, nes jų buvo daug, tačiau teismui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu prašė jais vadovautis. Iš pagarsintų parodymų matyti, jis galimai su L. S. 2012-01-02 vakare iš kažkokio berniuko pagrobė mobilaus ryšio telefoną prie (duomenys neskelbtini). Ką veikė nurodyta data nepamena. Jis galėjo padaryti šį nusikaltimą, tačiau nepamena, prašo remtis L. S. duotais parodymais. Yra daręs daug nusikaltimų, jų skaičiaus nežino, tačiau nuo sausio 5 d. stengiasi nusikaltimų nedaryti. Daugiausia yra pagrobęs mobiliųjų telefonų, gal ir sausio 2 d. kažką padarė (2 t., b. l. 142). Liudytojas parodymus patvirtino.

Rašytine bylos medžiaga: 2012-01-03 Rusijos Federacijos pilietės T. M. pareiškimu nustatyta, kad 2012-01-02 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), du nepažįstami berniukai, iš mažamečio jos auklėtinio D. K. pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „HTC Withfaire“, 250 eurų vertės (2 t., b. l. 101). 2012-01-03 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (2 t., b. l. 102 - 104). 2012-01-03 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad mažametis nukentėjęs D. K. atpažino L. S. ir N. B., kaip vaikinus pagrobusius jo telefoną (2 t., b. l. 108 - 110). 2012-01-10 L. S. parodymų patikrinimo vieloje protokolu nustatyta, kad L. S. parodymai patikrinti, prieštaravimų ikiteisminio tyrimo duomenims nenustatyta (2 t., b. l. 147 - 149).

Tokie L. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.1d.. Kvalifikacija teisinga. Pagal teismų suformuotą praktiką grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu ir pan.). Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Kaltinamasis veikė kartu su kitu asmeniu, pasirinko tamsų paros metą, užpuolė netikėtai, be to nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo trylika metų, nemoka lietuvių kalbos, tai sukėlė nesaugumo jausmą, baimę. Atstovė pagal įgaliojimą patvirtino, jog grįžo abu berniukai labai išsigandę, pasakojo apie telefono pagrobimą, dėl ko kreipėsi į policiją. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis iš anksto susitaręs su N. B., siekdamas užvaldyti svetimą turtą- telefoną, turėdamas išankstinę tyčią, sukūrė situaciją, kaip užgrobti svetimą turtą ir savo tikslus įgyvendino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180str.1d..

Plėšimas mažamečio nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu

K. L. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažinimo ir prašė remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad su N. B. 2012-03-16 (duomenys neskelbtini) netoli vaistinės, kuri yra netoli sustojimo, jie pamatė nepažįstamą berniuką ir nutarė iš jo pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Ar berniukas turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną nežinojo, nes nematė, kad berniukas jį laikytų ar kalbėtų. Jis su N. B. iš priekio priėjo prie to berniuko. N. B. berniuko paklausė, ar turi cigaretę. Berniukas atsakė, kad nerūko. Tada N. B. pasakė, kad jei ras pas berniuką pasižiūrėjęs cigaretes, tai visas iš jo paims. N. B. įkišo rankas į berniuko striukės kišenes ir iš kažkurios tai kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Ištraukęs telefoną, jis su N. B. nuo berniuko pabėgo. Kai pradėjo bėgti, berniukas pradėjo rėkti, kad iš jo pavogė telefoną. Ar buvo aplinkui kokie pašaliniai žmonės nematė. Abu nubėgo kiemais, link S. D. mokyklos. Pavogtas iš berniuko telefonas buvo „Nokia“ modelio. Iš pagrobto telefono neskambino, kadangi iš karto išėmė SIM kortelę ir ją išmetė. Pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, tą pačią dieną kažkam pardavė. Tačiau jau tiksliai nepamena kam jį pardavė, kur ir už kokią kainą. Tiksliai nepamena, kadangi yra padaręs ne vieną nusikaltimą ir jau maišosi. Pagrobtus telefonus su N. B. dažniausiai parduodavo prie prekybos centrų, siūlydami nepažįstamiems žmonėms, kurie ir nupirkdavo. Gautus pinigus su N. B. pasidalindavo ir juos greitai išleisdavo pirkdami cigaretes, maistą (2 t. b. l. 175, 3 t., b. l. 125 - 126). Šiuos parodymus kaltinamasis teisme patvirtino( t.4.b.l. 112).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir teisme ištirtais šiais įrodymais:

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2012-03-16 15 val. jis grįžo iš mokyklos. Išlipus (duomenys neskelbtini). sustojime iš mikroautobuso ėjo link namų. Jį sustabdė, netoli stotelės už parduotuvės, du vaikinai, vienas buvo N., kito neprisimena. Paklausė, ar jis turi parūkyti ir pasakė, jei ras, paims. Kaltinamasis stovėjo šalia jo, kad nepabėgtų, o N. B. apieškojo jo drabužių kišenes, ištraukė telefoną ir iš karto pabėgo. Jie tarpusavyje nesišnekėjo. Nesipriešino ir leidosi būti apieškomas, nes pirmą kartą apvagiamas, nelaibai susigaudė, išsigando, susinervavo. Bandė kviestis pagalbos. Anksčiau tų vaikinų nebuvo matęs. Jų veidus įsiminė, ikiteisminio tyrimo metu atpažino N. B.. Telefonas priklausė jo tėvui, bet jis juo naudojosi, jam jis buvo nupirktas. Smurto jo atžvilgiu niekas nevartojo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti nukentėjusiojo D. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jam pranešė močiutė, jog Aivarą apiplėšė. Policijoje užregistravo įvykį. A. papasakojo, kad jam išlipus sustojime, einant link namų jį pasitiko vaikinas ir paprašė parūkyti, atsakė – neturi. Pajuto, kad stovi dar vienas vaikinas, jie pradėjo grasinti, kad apieškos. Iškraustė kišenes, paėmė telefoną ir pabėgo. Sūnui nusikaltimo padarymo metu nebuvo dar keturiolikos metų, jis patyrė didžiulį stresą, daugiau nei mėnesį laiko jis bijojo eiti į mokyklą ir vienas grįžti namo. Telefonas negrąžintas. Civilinį ieškinį reiškia 400 Lt (4 t., b. l. 115-116).

K. L. S. kaltu prisipažino ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo ir teisme duotais parodymais, kadangi šiuo metu įvykio aplinkybių neprisimena. Iš pagarsintų L. S. paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme matyti, kad jis 2012-03-18 apie12 val. nuėjo iki N. B. namų, pasikvietė N. B. ir abu ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko keturis nepažįstamus berniukus. Berniukai buvo jauno amžiaus, maždaug iki 12 metų. Pamena, kad pas šiuos berniukus paprašė cigaretės ir kažkuris iš jų davė. Be to dar su berniukais pasikalbėjo, pažaidė su žaisliniais šautuvais, kuriuos turėjo berniukai. Pasikalbėję su tais keturiais berniukais išsiskyrė. Jis su N. B. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur pasižiūrėjo ar dirba kompiuterinė, tačiau nei jis, nei N. B. neturėjo pinigų. Tada N. B. pasakė, kad reikia iš tų berniukų atimti pinigus, kad galima būtų ateiti į kompiuterinę. Jis sutiko ir abu išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo link sustojimo, nes tikėjosi, jog tie berniukai tenai bus. Berniukai patys pokalbio metu buvo sakę, kad yra iš (duomenys neskelbtini) rajono. Eidami pamatė, kad tikrai tie keturi berniukai yra prie sustojimo. Jis su N. B. priėjo prie jų ir jis berniukus pakvietė parūkyti. Berniukams pasakė nuo sustojimo paeiti toliau. Dar pamena, kad kai prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko tuos berniukus, pas vieną iš jų matė mobiliojo ryšio telefoną. Nusivedus berniukus į šoną, prie esančios „kebabinės“, pas vieną berniuką, kuriam yra ne daugiau kaip 10 metų, paprašė mobiliojo ryšio telefono paklausyti muzikos. Tai yra jis paprašė to berniuko telefono, pas kurį tai prie „(duomenys neskelbtini)“ matė, kad turi telefoną. Berniukas davė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ modelio, be ausinių, juodos spalvos, liečiamu ekranu. Jis paėmė iš berniuko telefoną, įjungęs pradėjo klausytis muzikos. Iš berniuko paėmė telefoną tuo tikslu, kad jį pavogti. Ši mintis pavogti telefoną jam kilo iš anksto. Berniukas jo prašė grąžinti telefoną ir jam atsakė, kad pasiklausys muzikos ir atiduos. Jis matė, kad kažkuris iš berniukų ir N. B. buvo padavęs savo telefoną. Tačiau N. B. telefoną apžiūrėjo ir jį grąžino atgal berniukui. Kad pabėgti nuo berniukų jis nukreipė dėmesį, tai yra pasakė, kad „pasižiūrėk ateina“. Kai tie berniukai nusisuko, jis tada pradėjo bėgti į kitą pusę. Iš paskos bėgo ir N. B.. Abu nubėgo link N. B. namų, berniukai jų nesivijo. Pavogtą iš berniuko telefoną jis atidavė N. B., kadangi pastarasis norėjo telefoną pasilikti sau. Iš telefono SIM kortelę išėmė ir išmetė. Pamena, kad pavogtame telefone buvo įdėta atminties kortelė (3 t., b. l. 7, 125 - 126). Šiuos parodymus kaltinamasis teisme patvirtino.

Kaltinamojo L. S. kaltė įrodyta ir šiais surinktais ir ištirtais įrodymais:

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsintais nukentėjusiojo A. V. parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jam su klasiokais Tomu ir M. P. išėjus iš prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sutiko kaltinamąjį ir N.. J. M. paklausė, ar turi cigarečių, N. paėmė jo telefoną ir įsidėjo į kišenę, paskui paėmė kitą telefoną, bet grąžino. Apžiūrėjo jo kišenes, paėmė telefoną, klausė muzikos, pasakė „žiūrėk, mano mama“ ir pabėgo. Telefoną atgavo (4 t., b. l. 116).

Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti nukentėjusiosios I. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad grįžęs namo anūkas M. pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Pranešė policijai. Telefonas grąžintas, žala nepadaryta (4 t., b. l. 116).

L. M. P. parodė, kad 2012-03-18 jis su A. ir broliais T. ir D. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko žaislinius šautuvus. Po to prie jų priėjo kaltinamasis ir „M.“. Jie abu paprašė parodyti telefoną. Jo telefoną apžiūrėjo ir jam grąžino. A. padavė, sakė atvažiavus troleibusui atiduos. Atvažiavus troleibusui jis pasakė „žiūrėk, mano mama“ ir nubėgo. Kitą dieną A. su močiute nuėjo į policiją. Jie prašė tik telefono, daugiau nieko neprašė. Jų anksčiau nėra matęs. A. po įvykio sakė, kad jie atiminėja telefonus.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisme pagarsinti liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-18 maždaug per pietus jis kartu su draugu L. S. ėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Šaligatviu, palei (duomenys neskelbtini), priekį jų ėjo keturi nepažįstami paaugliai. Vienas iš jų per telefoną klausėsi muzikos. Kai tie berniukai sustojo troleibusų sustojime, jis su L. S. priėjo prie jų. L. S. priėjo prie berniuko, kuris klausėsi muzikos ir paprašė parodyti telefoną. Berniukas iš karto nenorėjo telefono duoti, tačiau vėliau pats padavė L. S.. L. S. apžiūrėjo telefoną. Tai buvo „Samsung“ liečiamu ekranu. Telefoną L. S. padavė jam ir jie abu pabėgo. Tuo momentu, kai dar L. S. prašė berniuko parodyti telefoną, jis tuo metu prašė iš kito berniuko duoti telefoną, tačiau berniuko telefono jis neėmė, nes buvo senas. Pagrobtą telefoną jis kartu su L. S. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamam vyrui pardavė už 70 litų. Gautus pinigus pasidalino po lygiai (3 t., b. l. 2 - 3). Teisme liudytojas parodymus patvirtino ir prašė jais remtis.

Rašytine medžiaga: 2012-03-19 I. V. pareiškimu nustatyta, kad 2012-03-18 apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis atvirai iš jos anūko A. V. pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Champ“ IMEI (duomenys neskelbtini) su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, žala 210 Lt (2 t., b. l. 180). 2012-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: netoli baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (2 t., b. l. 181 - 183). 2012-04-02 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. atpažino L. S. ir N. B. (2 t., b. l. 186 – 187). 2012-03-21 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas N. B. savo iniciatyva tyrimui pateikė du mobilaus ryšio telefonus - „Samsung‘, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. V., ir „Nokia 5130“, IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 33). Pateiktas telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 2 GB atminties kortele apžiūrėtas (3 t., b. l. 34-36)ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiai I. V. (2 t., b. l. 197). 2012-03-29 įtariamojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad L. S. parodymai patikrinti, prieštaravimų ikiteisminio tyrimo duomenims nenustatyta (3 t., b. l. 8 - 12).

Vagystė mažamečio nukentėjusiojo K. G. atžvilgiu

K. L. S. kaltu prisipažino ir teismo posėdžio metu prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme pagarsintais jo parodymais, kadangi jis telefonų vagysčių nebepamena. Iš L. S. parodymų matyti, kad 2012-03-21 apie 10 val. jis G. bibliotekoje susitiko su N. B.. Be to, bibliotekoje sutiko pažįstamą K., pavardės jo nežino. Dar buvo ir K. brolis. K. daugiau žino iš matymo ir jis gyvena Partizanuose. Bibliotekoje prabuvo apie valandą laiko. Išėjus iš bibliotekos visi trys pėsčiomis ėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Su N. B. iš anksto buvo sutarę, kad iš „ko nors reikia paimti ragelį“. Tai yra iš ko nors pavogti telefoną. K. apie savo ketinimus nieko neaiškino, jo į nusikaltimo padarymą neįtraukinėjo. K. nežinojo kokiu tikslu einama prie mokyklos. Nepamena, kad K. būtų sakęs, jog reikia iš kažkokio berniuko atsiimti skolą. Atėjus prie mokyklos sustoję visi laukė kol baigsis pamoka. Kai baigėsi pamoka pamatė, kad iš mokyklos išėjo K., kurį žino iš matymo. K. išėjo su savo klasioku J.. Su K. ir J. jis nebendrauja, juos tik žino. Berniukai taip pat jį žino. Tikslas buvo iš K. pavogti telefoną, nors tiksliai ir nežinojo, ar šis turi telefoną. K. ir J. nuo mokyklos pradėjo eiti. Jis su N. B. ir K. priėjo prie J. ir K.. Priėjus N. B. paprašė pas K. pinigų. K. pasakė, kad turi 3 litus ir N. B. padavė 1 litą. K. drabužių kišenių nekraustė. Nepamena kaip, bet K. išėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir davė N. B., nes N. B. paprašė leisti pasiklausyti muzikos. Kai N. B. paėmė K. telefoną ir klausėsi muzikos, tuo metu ėjo link parduotuvės, esančios netoli sustojimo. J. nuėjo atgal į mokyklą, o link parduotuvės ėjo jis, N. B., K. ir K.. Einant jau netoli parduotuvės N. B. K. telefoną „Nokia“ padavė jam. Jis paėmė iš N. B. K. telefoną ir iš karto pradėjo bėgti. K. pradėjo jį vytis. Jis bėgo link savo močiutės namų, (duomenys neskelbtini) K. jį vijosi iki automobilių aikštelės, o po to jau jo nematė. Jis atbėgo iki močiutės namo, (duomenys neskelbtini) ir maždaug už penkių minučių į kiemą atėjo N. B. su K.. Jis pavogtą iš K. telefoną padavė N. B.. Pamena, kad SIM kortelę išėmė ir išmetė. Būdami laiptinėje pamatė, kad atvažiavo kažkokia mašina. Suprato, kad atvažiavo jų gaudyti, todėl iš laiptinės pabėgo. Kas toliau vyko nematė. Pavogtas telefonas liko pas N. B.. Kad N. B. su K. buvo sugauti, tai sužinojo tik kitą dieną iš N. B.. K. nusikaltime nedalyvavo, jis tik matė (3 t., b. l. 47, 125 - 126).Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi ir prašė jais vadovautis.

Teisme pagarsintais nukentėjusiojo K. G. parodymais( BPK 276str.5d.), duotais teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio dieną jis buvo mokykloje, per pietų pertrauką su draugais nuėjo kažką nusipirkti. P. N. ir L., kurie pakvietė jo draugą, jis nuėjo kartu. Jo paprašė duoti cigarečių. Atsakius neturi, liepė viską ištraukti iš kišenių. Jis ištraukė telefoną, paėmė iš jo telefoną N., teigdamas jog nori paklausyti muzikos. D. N. davė 1 litą. L. stovėjo prie N.. L. pradėjo bėgti, jis jį vijosi, nepavijo. Jie norėjo jį apgauti pas ką iš tikrųjų telefonas, kad galėtų pabėgti. Pranešė policijai. Po dviejų savaičių pavogtą telefoną grąžino (4 t. b. l. 116 - 117).

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsintais nukentėjusiosios L. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad jai esant darbe paskambino kažkoks žmogus iš nežinomo numerio ir pasakė, kad iš sūnaus atėmė telefoną. Iš sūnaus sužinojo įvykio aplinkybes. Telefoną jie atgavo, žala nepadaryta (4 t., b. l. 117).

Vadovaujantis LR BPK 276 str.1d.1p. teisme pagarsintais liudytojo K. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-21 jis išėjęs iš bibliotekos pamatė savo pažįstamus N. B. ir L., kurio pavardės nežino. Nutarė su jais eiti pasivaikščioti, be to L. pasakė, kad jam yra skolingas vienas berniukas ir reikia eiti pasiimti skolos. Broliui pasakė, kad dar į namus negrįš ir kartu su N. B. ir Laimiu nuėjo link (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Priėjus prie netoli mokyklos esančios boilerinės L. pasikvietė du berniukus, kurie ėjo pro šalį. Berniukai atėjo. L. vieno iš jų paklausė ar atnešė pinigus. Berniukas atsakė, kad pinigų neturi, atneš kitą kartą ir apsisukęs nuėjo link mokyklos. Kitas likęs berniukas pasisakė, kad eina į mėsinę nusipirkti valgyti. N. paprašė porą litų, berniukas atsakė, kad turi tris litus ir vieną litą davė N.. Jis viską girdėjo, nes stovėjo šalia. L. su ranka perbraukė per kelnių kišenę ir liepė parodyti ką turi kišenėje. Tas berniukas išsigando ir iš kišenės išėmė viską ką turėjo - mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, numerį nuo rūbinės, litą. T. N. paprašė to berniuko paklausyti muzikos. Berniukas sutiko ir padavė telefoną. N. pasiėmė telefoną ir klausėsi muzikėlės, visi ėjo link mėsinės parduotuvės. Jis ėjo priekyje su tuo berniuku, o N. ir L. iš paskos. Jis išgirdo, kad N. sako „bėgam“, atsisukęs pamatė, jog L. bėga link mokyklos. Berniukas pradėjo vytis L., kas buvo toliau nežino, kadangi nubėgo prie sustojimo. Pastovėjus kartu su N. sustojime, nuėjo link G.. J. N. paklausė, kam šis paėmė telefoną. N. atsakė, kad „paėmėm, tai paėmėm“. Jiems beeinant link (duomenys neskelbtini) pamatė prie namo stovintį L.. S. L. padavė telefoną N. ir paklausė ar jis geras. Jiems apžiūrinėjant telefoną pamatė, kad link jų bėga vyriškis ir suprato, kad juos gaudo, todėl pradėjo bėgti. Jis bėgo kartu su N., o L. šoko ant garažo ir pabėgo. Jis su N. buvo sulaikyti. P. N. buvo rastas pavogtas berniuko telefonas. Abu buvo pristatyti į policiją (3 t., b. 1. 21).

Apklaustas liudytoju nepilnametis N. B. teigė jog telefono atėmimo nepamena, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisme pagarsinti liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-21 apie 10 val. pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstamas V., kurio duomenų nežino. Iš jo namų su V. nuėjo į biblioteką, kuri yra prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bibliotekoje sutiko vaikiną vardu K.. Tada visi trys nuėjo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Prie mokyklos sutiko du vaikus, kuriuos žino iš matymo. Jis priėjo prie vieno iš berniukų ir paklausė, ar turi rūkyti. Berniukas atsakė, kad neturi. Tada jis berniukui pasakė, kad jei patikrins ir ras cigarečių, visos bus jo. Tas berniukas išėmė iš kišenės telefoną ir raktus. Pamatęs telefoną, berniukui pasakė jį duoti paklausyti muzikos. Berniukas padavė telefoną „Nokia 5310“. Jis klausėsi muzikos ir visi ėjo link netoliese esančios parduotuvės. Beeinant jis berniuko telefoną padavė V., o šis paėmęs telefoną pabėgo. B. V. nusivijo. Tuo metu jis kartu su K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) sustojimą, kur pavažiavę vieną sustojimą išlipo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Tada abu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio, kur sutiko V.. V. jam padavė telefoną „Nokia 5310“. Jiems bestovint pamatė atbėgantį vyrą, kuris jį ir K. sulaikė, o V. pabėgo. Su L. S. šią dieną susitikęs nebuvo ir jo nematė (3 t. b. l. 29 - 30). Liudytojas teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto jam nusikaltimo įrodyta šiais teisme ištirtais įrodymais: Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2012-03-24 vakare jis sėdėjo stotelėje prie sporto klubo (duomenys neskelbtini) ir prie jo priėjo trys jaunuoliai. Kaltinamasis prašė rūkyti, atsakė neturi. Po to paprašė pinigų cigaretėms, pačiupinėjo striukės kišenes, ištraukė piniginę. Paėmė joje visus buvusius pinigus ir piniginę su joje buvusiais dokumentais grąžino. Pačiupinėjo kitą kišenę, užčiuopė telefonus ir liepė ištraukti. Jis ištraukė, nes buvo išsigandęs, kai pamatė peilį, nes iš pradžių galvojo muštis. Pagriebė geresnį telefoną, blogesnį telefoną ir kortelę atidavė. Jis pabėgo. Patvirtino, kad L. visą laiką stovėjo jam už nugaros ir kai jis paėmė iš jo telefoną, atsisukęs pamatė pas jį peilį. Viso peilio nematė, matė ašmenis atsuktus į jį, suprato, kad prieš jį gali būti pavartotas. Jis tada pasitraukė, nieko nedarė, nenorėjo muštis. Jis sužalotas nebuvo. A. N. ir L. nepažinojo, jų vardus sužinojo policijoje. Jo tėvas juos sulaikė, po to atvažiavo policija.

N. R. P. parodė, kad 2012-03-24 jam paskambino sūnus E. ir pasakė, kad prie sustojimo iš jo trys nepažįstami jaunuoliai pavogė telefoną ir pasakė kur nubėgo. Jis su draugais pradėjo juos gaudyti. Jis su draugais už valandos jaunuolius surado ir sulaikė. Sūnus primokintas gintis, muštis, bet jeigu pamatys peilį, nieko nedaryti. Sūnus nežinojo, ar ten buvo peilis ar ne, nes kaltinamasis stovėjo jam už nugaros. Paklausus sūnaus, kodėl jis nesimušė, atsakė, kad jie turėjo daiktą panašų į peilį. Kai vaikinus sulaikė, jie viską neigė, paskui prirėmus juos prie sienos, pasakė, kad telefoną pardavė, o peilį išmetė. Tada iškvietė policiją. Telefonas buvo „Nokia“, vertė 600 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia, nes atlygino draudimas.

Liudytojas E. Š. parodė, kad N. B. jo draugas. Norėjo pinigų, galvojo paims telefoną ir parduos. S. B. g. iš vaikino paėmė telefoną. Berniukas nenorėjo duoti telefono, nieko nedarė, sakė neduos. N. B. apkraustė vaikino drabužių kišenes ir paėmė telefoną, ir davė jam palaikyti liečiamą telefoną, pavadinimo neprisimena. Jis ir L. S. stovėjo šalia, nieko nedarė. Nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sutiktam vyrui pasiūlė telefoną ir jį pardavė už 100 Lt. Visi trys pinigus pasidalino, jam ir Laimiui teko po 20 Lt, o likusius pasiliko N.. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo jis, N. ir L.. Pamatė vaikiną, iš kurio paėmė telefoną, kartu buvo ir jo tėvas ir dar keli vyrai. Juos sugavo. Už gautus pinigus būtų pirkę cigarečių, dar ką nors.

L. Ž. Š. parodė, kad įvykio dieną sūnus E. turėjo važiuoti namo. Į sustojimą ėjo su N. B. ir L. S.. Sutiko prie sustojimo jaunuolį, iš kurio atėmė du telefonus, vieną grąžino. Ji kalbėjo su sūnum, sakė daugiau taip nesielgs ir daugiau nebendraus su N. ir L.. Jis sakė, kad jie visi trys kalti, visi pasidalino pinigus, gautus už parduotą telefoną.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisme pagarsinti liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. kovo mėnesį, dalos tikslios nepamena, ryte susitiko kieme su L. ir E.. Visi buvo (duomenys neskelbtini) rajone, o vėliau jau vakare ruošėsi važiuoti namo. Visi trys atėjo iki sustojimo ir pamatė, kad jame yra vaikinas, iš pažiūros vyresnis. Jis priėjo prie to vaikino ir paklausė ar turi rūkyti. Vaikinas pasakė, kad neturi. Tada jis apžiūrėjo vaikino striukės kišenes. Vaikinui negrasino, jo nemušė. Pas vaikiną striukėje rado piniginę ir du mobilius telefonus. Iš vaikino striukės daiktus paėmė. Kai iš vaikino striukės ėmė daiktus, E. stovėjo šalia jo, tačiau nieko nedarė. L. tuo metu buvo nuošalyje. Paėmus iš vaikino du telefonus jis padavė E. palaikyti. Pats apžiūrėjo vaikino piniginę ir joje radęs paėmė 6 litus. Pačią piniginę grąžino vaikinui. Kai padavė piniginę, tada tas vaikinas iš E. rankų atgal greitai atėmė savo du telefonus. Tada jis greitai puolė prie jo ir iš rankos spėjo ištraukti vieną mobilų telefoną. Kai ištraukė telefoną iš karto pabėgo. L. su savimi jokio peilio neturėjo ir vaikinui peiliu negrasino. Jis pirmas pabėgo, o L. su E. atbėgo iš paskos. Visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kažkokio namo, kur netoli gyvena E.. Pagrobtas telefonas buvo „Nokia“ modelio, liečiamu ekranu. Iš telefono SIM kortelę išėmė ir išmetė. Būnant kieme pamatė einantį nepažįstamą vyriškį, kuriam pasiūlė pirkti pavogtą telefoną. Vyriškis apžiūrėjo telefoną ir jam sumokėjo 100 Lt. Pinigus su E. ir L. pasidalino. Spėjus parduoti pagrobtą telefoną, prie (duomenys neskelbtini) jį, E. ir L. sulaikė kažkokie vyriškiai, kurių buvo labai daug. Tarp tų vyriškių buvo ir vaikinas, iš kurio sustojime spėjo pagrobti telefoną, vaikino tėvas. Kai juos sugavo iš karto atvežė į policiją. Atimti sustojime iš vaikino telefoną, jis nusprendė bei pasakė apie sumanymą L. ir E.. Jo draugai sutiko su pasiūlymu (1 t., b. l. 95). Teismo posėdžio metu N. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais vadovautis.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir teisme ištirta rašytine medžiaga: 2012-03-24 E. P. pareiškimu nustatyta, kad 2012-03-24 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), viešojo transporto stotelėje trys vaikinai, pagrasinę daiktu, panašiu į peilį, iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5-03“, IME1 (duomenys neskelbtini), ir 6 litus, įvykio metu nesužalotas (3 t., b. l. 52). 2012-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: visuomeninio transporto stotelė, esanti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 56). E. Š. ir N. B. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, už kurį jis atsakytų( t.3,b.l. 79-80; 96-97).