- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2-128-1/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- L. V. Š.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- J. V. Š., notarė J
- Kategorijos
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. Š. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. spalio 27 d. ir 2009 m. lapkričio 9 d. nutarčių, dėl pomirtinės psichiatrinės ir rašysenos ekspertizių skyrimo, civilinėje byloje Nr. 2-216-253/2009 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. V. Š. dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir skolos priteisimo bei pagal atsakovo L. V. Š. priešieškinį. Tretieji asmenys byloje J. V. Š., notarė J. N. ir notarė S. D. N.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. P. 2007 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė iškeldinti atsakovą L. V. Š. su visa jam priklausančia manta iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio ir priteisti 307,41 Lt skolą už komunalines paslaugas.
Atsakovas L. V. Š. teismui paduotu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ginčo nekilnojamojo turto perleidimo 2006 m. spalio 2 d. sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą, sudarytus ieškovės ir atsakovo sesers E. L., kuriais ieškovei atiteko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
2009 m. liepos 20 d. atsakovas apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1. paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę dėl atsakovo sesers E. L. 2006-10-02 buvusios psichinės būklės nustatymo; 2. pareikalauti iš Kretingos sveikatos centro E. L. asmens sveikatos istoriją; 3. pareikalauti iš įstaigų (VSDFV Kretingos skyriaus, DnB NORD banko ir kt.), kuriose galėtų būti E. L. pasirašytų dokumentų, rašysenos (parašo) pavyzdžių, reikalingų ekspertizės atlikimui; 4. atidėti užstato už ekspertizės atlikimą mokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovą L. V. Š. iki 2009 m. spalio 2 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 3 000 Lt avansą už ekspertizės skyrimą, kitus atsakovo teismui pateiktus prašymus spręsti po to, kai pastarasis nustatytu terminu sumokės užstatą. Teismas nurodė, kad atsakovo prašoma ekspertizė buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi, tačiau atsakovui pateikus atskirąjį skundą ir nesumokėjus nurodytos sumos už ekspertizės atlikimą, ši nutartis buvo panaikinta. Atsakovas prašymą reiškia pakartotinai, todėl siekiant užtikrinti procesinio veiksmo (ekspertizės) atlikimo apmokėjimą, jis privalo sumokėti 3 000 Lt dydžio užstatą.
Šalies argumentai
2009 m. spalio 27 d. atsakovas apygardos teismui pateikė duomenis patvirtinančius 500 Lt sumos sumokėjimą ir prašymą atidėti likusios 2 500 Lt dalies mokėjimą 24 mėnesiams. Atsakovas taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1. paskirti E. L. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę; 2. pareikalauti iš Kretingos sveikatos centro E. L. asmens sveikatos istoriją; 3. pareikalauti iš įstaigų ir organizacijų E. L. pasirašytų dokumentų, rašysenos (parašo) pavyzdžių, reikalingų rašysenos ekspertizės atlikimui; 4. atidėti likusios nesumokėtos 2 500 Lt dalies užstato dalies mokėjimą 24 mėnesiams; 5. paskirti parengiamąjį posėdį, kuriame būtų sprendžiamas atsakovo prašymas dėl rašytinės ekspertizės skyrimo pagal atsakovo pateiktą prašymą pareikalauti iš įstaigų ir organizacijų E. L. pasirašytų dokumentų, rašysenos (parašo) pavyzdžių.
Tą pačią 2009 m. spalio 27 d. atsakovas pateikė dar vieną prašymą išaiškinti kokiu teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas sumokėti 3 000 Lt dydžio užstatą, ir kokiu pagrindu nustatytas būtent tokio dydžio užstatas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi skyrė E. L. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, suformulavo ekspertams klausimus. Taip pat nutarė išreikalauti iš Kretingos rajono ligoninės, Kartenos krikščioniškosios ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro E. L. medicininius dokumentus. Leido ieškovei už ekspertizės atlikimą iki 2009-10-03 sumokėti 1 000 Lt. Kitų atsakovo prašymų teismas netenkino. Nutartyje teismas nurodė, kad užstato, sumokamo už ekspertizės atlikimą, išdėstymo CPK nenumato, todėl šis atsakovo prašymas negali būti tenkinamas. Prašymą išreikalauti iš įvairių įstaigų rašytinius dokumentus, kuriuose yra E. L. rašysenos ir parašo pavyzdžiai (notarų sutarčių registracijos žurnalus, prašymus, pareiškimus, mokėjimo kvitus, pensijos mokėjimo žiniaraščius, pakvitavimus, algalapius ir kt.), teismas tenkino iš dalies, nurodydamas, kad byloje paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, todėl iš Kretingos rajono ligoninės, Kartenos krikščioniškosios ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) išreikalautini E. L. medicininiai dokumentai. Nurodė, kad nepaskyrus byloje rašysenos ekspertizės, pagrindo išreikalauti kitus atsakovo prašomus dokumentus, nėra. Teismas atsakovui išaiškino, kad 3 000 Lt užstatas paskirtas įvertinus ekspertinių įstaigų skelbiamus paslaugų įkainius.
2009 m. lapkričio 5 d. apygardos teisme gautas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis ieškovės L. P. 1 000 Lt sumokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą.
2009 m. lapkričio 9 d. apygardos teisme buvo gauti 6 atsakovo L. V. Š. prašymai. Juose atsakovas iš esmės pakartojo jau anksčiau teismui reikštus prašymus, papildomai prašė paskirti E. L. rašysenos ekspertizę (t. 3, b. l. 138-139), sustabdyti nagrinėjamą bylą iki joje bus atlikta paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė iki bus atlikta pomirtinė psichiatrijos ekspertizė. Kitų atsakovo prašymų netenkino. Nutartyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi jau buvo paskirta E. L. rašysenos ekspertizė, atsakovui pateikus atskirąjį skundą, nutartis buvo panaikinta, tačiau nuo 2009 m. liepos 20 d. atsakovas vėl reiškia analogišką prašymą. Teismas nurodė, kad 2009-09-28 nutartimi atsakovas už pomirtinės psichiatrijos ir rašysenos ekspertizes buvo įpareigotas sumokėti 3 000 Lt užstatą, tačiau sumokėjo tik 500 Lt, todėl prašymo dėl rašysenos ekspertizės netenkino. Atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo teismas tenkino.
Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties atsakovas L. V. Š. prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmesti atsakovo prašymai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 1000 Lt užstatą už ekspertizę, ieškovei užstato nesumokėjus, ekspertizė nebus atlikta. Teismas netinkamai nustatė kokio užstato reikia ekspertizės atlikimui. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo išdėstyti 2 500 Lt dalies užstato mokėjimą. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Aiškindamas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį teismas nepagrįstai pateikė nuorodą – internetinius adresus.
Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. ir lapkričio 9 d. nutarčių atsakovas L. V. Š. prašo panaikinti 2009-11-09 nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą skirti rašysenos ekspertizę, pareikalauti rašysenos pavyzdžių, išaiškinti 2009-09-28 ir 2009-10-27 nutartis. Taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-28 nutartį ir perduoti piniginio užstato už ekspertizę sumokėjimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsakovo prašymus skirti rašysenos ekspertizę ir išdėstyti užstato dalies sumokėjimą tenkinti, išaiškinti teismo 2009-09-28 ir 2009-10-27 nutartis. Apeliantas teigia, kad 2009-09-28 nutartis jam nebuvo įteikta, teismas jos neišaiškino. Taip pat teismas nepagrįstai nesprendė rašysenos ekspertizės skyrimo klausimo ir atsakovo prašymo dėl užstato mokėjimo išdėstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, ieškovė L. P. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas neturi teisės skųsti nutarties dalį kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 000 Lt užstatą. Taip pat nurodė, kad 2009-09-28 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas palaikė prašymus dėl ekspertizių skyrimo, sutiko ir neprieštaravo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą visą užstato dydį (3 000 Lt). CPK nenumato galimybės užstato sumokėjimą išskaidyti dalimis.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. ir lapkričio 9 d. nutarčių, ieškovė L. P. prašo skundo dalį dėl 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti rašysenos ekspertizę, atsisakyta pareikalauti E. L. rašysenos pavyzdžius, atsisakyta išaiškinti 2009-09-28 ir 2009-10-27 nutartis, palikti nenagrinėta ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad apeliantas reiškia tapačius prašymus, teikia skundus dėl to paties dalyko, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina teismo procesą.
Atskirieji skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d., spalio 27 d. ir lapkričio 9 d. nutarčių netenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta E. L. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, išspręsti kiti su ekspertizės skyrimu susiję klausimai: dėl ekspertams užduotinų klausimų, užstato sumokėjimo. Apeliantas pateikdamas dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą, šią teisę grindžia CPK 101-102 str. ir 334 str. 1 d., t.y. teigia, kad turi teisę skųsti nutarties dalį, kuria buvo atmesti apelianto prašymai: atidėti likusios nesumokėtos užstato dalies mokėjimą, išreikalauti iš įstaigų E. L. rašysenos pavyzdžius, skirti parengiamąjį posėdį rašysenos ekspertizės skyrimo klausimui spręsti. Pažymėtina, kad pinigų suma, kuri įskaitoma į būsimus už atliekamą procesinį veiksmą mokėjimus, t. y. atliekanti mokėjimo funkciją, laikoma avansu ir visada atitenka konkretų procesinį veiksmą atlikusiam subjektui: ekspertui, liudytojui, kt. Tokį su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų padengimu teismo nustatyto dydžio avansinį mokėjimą reglamentuoja CPK 90-91 straipsniai, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl atsakovo prašymų susijusių su užstato sumokėjimu yra skundžiama (CPK 100 str. 1 d.).
Nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai leido trūkstamą 1 000 Lt dalį sumokėti atsakovei L. P., netinkamai išaiškino užstato dydžio nustatymo motyvus išdėstytus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, bei tai, kad teismas nustatydamas užstato dydį turėjo atsižvelgti į sunkią apelianto turtinę padėtį ir užstato sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams. Tokie skundo argumentai nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. vasario 23 d. nutartimi teismas tenkino atsakovo prašymą dėl ekspertizių skyrimo, paskyrė E. L. rašysenos bei pomirtinę psichiatrinę ekspertizes, o taip pat įpareigojo apeliantą už ekspertizių atlikimą sumokėti 3 000 Lt dydžio piniginį užstatą. Atsakovas nesutikdamas su nustatytu užstato dydžiu pateikė atskirąjį skundą, kurį tenkinęs, pirmosios instancijos teismas minėtą nutartį panaikino. Iš šios, anksčiau byloje priimtos nutarties, atsakovui buvo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties įpareigojimas sumokėti 3 000 Lt avansą už ekspertizės skyrimą, skirtas užtikrinti dviejų, t. y. rašysenos ir pomirtinės psichiatrinės ekspertizės apmokėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje ekspertizių neįvardino, šis trūkumas, vertinant ekspertizių skyrimo klausimo eigą ir aktyvų atsakovo dalyvavimą procese, užstato dydžio nustatymo pagrįstumui įtakos neturi. Apeliantas nepagrįstai remiasi 102 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad užstato dydį teismas nustato atsižvelgdamas į asmens, kuris įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį. CPK 101-102 straipsniuose vartojama užstato sąvoka suprantama kaip pinigų suma, kuri mokama užtikrinant procesinio veiksmo atlikimą (pvz., asmuo atvyks, leis paimti reikiamų atlikti ekspertizę pavyzdžių), o šio procesinio veiksmo neatlikimo atveju užstatas atitenka valstybei. Tuo tarpu pinigų suma, įskaitoma į būsimus už atliekamą procesinį veiksmą mokėjimus, t. y. atliekanti mokėjimo funkciją, laikoma avansu ir visada atitenka konkretų procesinį veiksmą atlikusiam subjektui: ekspertui, liudytojui, kt. Tokį su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų padengimu teismo nustatyto dydžio avansinį mokėjimą reglamentuoja CPK 90-91 straipsniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-610/2009). CPK 90 straipsnio 3 dalis numato, jog užstatas (avansas) bylinėjimosi išlaidoms padengti, įmokamas į teismo depozitinę sąskaitą. Teismas nustatydamas užstato (avanso) dydį, turi atsižvelgti ne į šalies turtinę padėtį, o į būsimų išlaidų dydžius (preliminariai nustatyti ekspertizės kainą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantas privalo sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Skundžiamoje nutartyje teismas apeliantui išaiškino užstato dydžio nustatymo motyvus, t. y. pateikė nuorodas internete į įstaigų atliekančių ekspertizių paslaugas skelbiamus įkainius. Nesutikdamas su užstato dydžiu, apeliantas nepateikė jokių duomenų leidžiančių abejoti 3 000 Lt užstato už kelias ekspertizes pagrįstumu (CPK 178 str.). Be to, iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos tinklapyje skelbiamos informacijos matyti, kad pomirtinės psichiatrinės ekspertizės kaina viršija 1 300 Lt (http://www.vtpt.lt/?topic=6), todėl teismo nustatytas ekspertizės apmokėjimo užtikrinimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išdėstyti nustatyto užstato mokėjimą civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenumato.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, jog teismas negalėjo įpareigoti ieškovę sumokėti dalį užstato, yra nepagrįstas. Iš 2009 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovė siekdama, kad byla nebūtų vilkinama, sutiko įmokėti trūkstamą 1 000 Lt dalį (500 Lt sumokėjo atsakovas) už pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Išsprendus šalių ginčą, sumos sumokėtos ekspertams bus paskirstytos CPK 91 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas prašė atlikti minėtą ekspertizę, aplinkybė, kad dėl sunkios finansinės padėties už atsakovą trūkstamą dalį sumoka ieškovė, negali būti vertinama, kaip atsakovo procesinių teisių pažeidimas.
Daroma išvada, kad skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties dalis susijusi su atsakovo prašymu išdėstyti užstato mokėjimą ir paaiškinti užstato dydžio pagrįstumą yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti nutartį, nėra pagrindo (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. ir lapkričio 9 d. nutarčių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą iki 2009 m. spalio 2 d. į apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešti 3 000 Lt užstatą (avansą), kitus atsakovo teismui pateiktus prašymus spręsti po to, kai pastarasis nustatytu terminu sumokės užstatą. 2009 m. spalio 27 d. atsakovas pateikė duomenis apie 500 Lt dalies užstato sumokėjimą ir prašymą atidėti likusios 2 500 Lt dalies mokėjimą. 2009 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta E. L. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, išspręsti kiti su ekspertizės skyrimu susiję klausimai: dėl ekspertams užduotinų klausimų, užstato sumokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Teikdamas skundą dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. ir 2009 m. lapkričio 9 d. nutarčių apeliantas nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis apeliantui nebuvo įteikta, nutartyje nenurodyta, kad užstatas skirtas dviejų ekspertizių atlikimui (nurodyta tik pomirtinė psichiatrinė ekspertizė), teismas nemotyvavo nustatyto 3 000 Lt užstato dydžio ir neišaiškino tokio procesinio sprendimo. Dėl šių atskirojo skundo argumentų iš esmės pasisakyta nagrinėjant apelianto skundą dėl 2009 m. spalio 27 d. nutarties, todėl kolegija motyvų nekartoja. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevykdė pareigos išaiškinti 2009 m. rugsėjo 28 d. ir 2009 m. spalio 27 d. nutartis. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
Iš apelianto teismui teiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovui nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė 3 000 Lt dydžio užstatą (avansą). Tačiau, kaip jau minėta, šį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino 2009 m. spalio 27 d. nutartyje.
CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. vasario 23 d. nutartimi teismas paskyrė byloje pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir rašysenos ekspertizę, išsprendė su ekspertizių skyrimu susijusius klausimus. Apeliantas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurio motyvai iš esmės susiję su užstato ekspertizių atlikimui sumokėjimu (t. 2, b. l. 146-147). Teismas atskirąjį skundą tenkino ir minėtą nutartį panaikino. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-03-14 sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliantui L. V. Š.. Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą ne kartą ignoravo advokato, priskirto padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, pasiūlymus, visiškai neatsižvelgė į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, konsultacijas bei teisinius argumentus. Rašte taip pat nurodyta, kad L. V. Š., nepasitikėdamas paskirtuoju advokatu, pats ruošdamas vieną po kito procesinius dokumentus, kuriais akivaizdžiai blogino savo padėtį byloje, padarė bylą neperspektyvia, nutylėdamas nuo advokato svarbią informaciją, savo skundų ir prašymų turinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba (t. 2, b. l. 187-192). Iš bylos duomenų matyti, kad po valstybės garantuojamos pagalbos nutraukimo apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė 21 prašymą (atskirą dokumentą), dėl teismo priimtų nutarčių pateikė 5 atskiruosius skundus. Dalį prašymų apeliantas teismui teikė pakartotinai, prašė išaiškinti teismo priimtas nutartis. Visos šios bylos aplinkybės leidžia teigti, kad apelianto veiksmai vedant bylą savarankiškai, be teisinės pagalbos (dėl amžiaus, specialiųjų žinių trūkumo ar kitų motyvų) neatitinka proceso koncentracijos ir operatyvumo principų (CPK 7 str.). Proceso šaliai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis nepagrįstai eikvojamas teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės nustatytos CPK 95 straipsnio 2 dalyje, kuri numato teismo teisę tokiam asmeniui skirti baudą iki 20 000 Lt.
Įvertinus bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus prašymus, darytina išvada, jog atsakovas siekė, kad byloje būtų paskirta E. L. pomirtinė psichiatrinė ir rašysenos ekspertizės, tačiau dėl sunkios finansinės padėties, teismo įpareigojimo sumokėti 3 000 Lt dydžio užstatą, skirtą užtikrinti ekspertų darbo apmokėjimą, įvykdyti negali. Apeliantas sumokėjo tik dalį užstato – 500 Lt. Apygardos teismas 2009-10-27 ir 2009-11-09 nutartimis atsakovo prašymus tenkino iš dalies skyrė pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, sustabdė bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK numatytu kooperacijos principu (CPK 8 str.), nepažeisdamas dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, privalo kontroliuoti šalių veiksmus procese ir siekti, kad byla judėtų į priekį, todėl teismas ekspertizių skyrimo klausimą sprendė tinkamai. Teikdamas atskiruosius skundus apeliantas nenurodė, kokios jo procesinės teisės buvo pažeistos, nenurodė objektyvių skundžiamų nutarčių neteisėtumo motyvų.
Atsakovas turi procesinę teisę kreiptis į teismą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi, bylą išsprendus ieškovės naudai, atsakovas privalės atlyginti priešingai šaliai jos patirtas išlaidas susijusias su avanso už ekspertizę sumokėjimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ekspertizės skyrimą ir užstato sumokėjimą, todėl priėmė teisėtas nutartis. Apeliantas pateikdamas atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. spalio 27 d. ir 2009 m. lapkričio 9 d. nutarčių, argumentų ir motyvų, pagrindžiančių teiginius dėl nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo, nenurodė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. spalio 27 d. ir 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis palikti nepakeistas.