Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims A. B., I. B., jų atstovams advokatui Petrui Butkevičiui, advokatei Liudmilai Grigorjevai, advokatei Natalijai Šipovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys byloje A. B., I. B., notarė Nijolė Jokūbauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat kreipėsi ir antrosios eilės įpėdiniai, suinteresuotieji amenys – palikėjo tėvai. Asmeniniu testamentu palikėjas turtą paliko pareiškėjai. Asmeninis testamentas surašytas palikėjo ranka, jo pasirašytas, jame nurodyta jo surašymo data, palikėjo vardas ir pavardė. Nors jame nenurodyta jo surašymo vieta, iš kitų aplinkybių akivaizdu, kad jis surašytas palikėjo tuometėje faktinėje gyvenamojoje vietoje – palikėjo ir pareiškėjos nebaigtame statyti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nors teismui teikiamame asmeniniame testamente nėra nurodyta, kad tai testamentas, gramatiškai ir logiškai aiškinant jo turinį aišku, kad tai yra patvarkymas dėl turto palikimo po jo mirties. Testamente nurodomas turtas iš tikrųjų egzistavo ir priklausė palikėjui.

Bylą nagrinėjant teisme pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad jie su mirusiuoju 5 metus buvo kartu, trejus iš jų santuokoje. Dokumentą, kurį prašo patvirtinti, rado namuose po vyro mirties. Tačiau apie jį žinojo, nes vyras buvo jį nufotografavęs ir jai atsiuntęs. Daugiau kaip 4 metus jie išgyveno pas pareiškėjos motiną dviejų kambarių bute, taupė pinigus namui. Jis žinojo, kiek jie įdėjo pastangų, jo tėvai jiems nepadėjo. Visuose rašteliuose rašė apie tai, kad turtą jai palieka. Mirusiojo motina pareiškėjos nemėgo, kišosi į jų santykius, siekė viską kontroliuoti. 2016 metais jis pradėjo vartoti alkoholį, išgėrinėjo pasislėpdamas, išgėręs būdavo agresyvus, rankos nekėlė, beet spaudė psichologiškai. Pareiškėja nurodo prašiusi jį gydytis, tačiau jis neigė problemą. 2016-07-02 pirmą kartą pasakė nusižudysiantis. Tą dieną pareiškėja padavė prašymą mokytis magistrantūroje, jie dėl to susipyko. Pademonstravo pasiėmęs virvę einantis į mišką. Ji išsigando išbėgo iš paskos, sulaikė. Tada išsikėlė pas mamą. Po kelių dienų draugai pasakė, kad Viačeslav skambina visiems ir atsisveikinėja. Nuvažiavo su mama pas jį, rado girtą. Per tą laiką, kol ji buvo išėjusi, jie buvo susitikę kelis kartus, kartu lankė senelį, dėdę ligoninėje. Kai blaivus skambindavo, pareiškėja su juo šnekėdavo, kai girtas – ne. Tuomet galiausiai jis pasikorė. Atsakydama į teismo klausimus paaiškino, kad namui statyti jie su vyru paėmė paskolą, ją iki šiol moka pareiškėja. Turėjo du automobilius, vienu važinėjo ir iki šiol važinėja pareiškėja, kitas, kuriuo važinėjo jos vyras, po vyro mirties yra pas jo tėvus.

Teismo posėdžio metu A. B. nurodė manantis, kad sūnus negalėjo taip tėvų pamiršti. Gal girtas buvo, gal kokias tabletes vartojo, kai taip rašė. Paskutiniu metu kalbėjo, kad skirsis, gal į Norvegiją važiuos dirbti. Turėjo planų, norėjo vaikų, o žmona nenorėjo, įstojo mokytis.

I. B. teisme aiškino, jog draugai pasakė, kad sūnus iš darbo išėjo, su žmona negyvena. Nuvažiavo su vyru pas jį, nenorėjo durų atidaryti, paskui atidarė, pasakė, kad viskas blogai. Vaivai nepatinka namas, jis jį statė, o dabar parduoti reikia. Sutiko pas tėvus pagyventi. Per tas dvi savaites atsigavo, apetitas atsirado, nuotaika. Vėliau nusprendė grįžti į tą namą. Krizė buvo 2016 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais. Sakė, gydytojo nereikia, Vaiva perka kažkokius vaistus. Paskutines dvi savaites adekvatus buvo. Kalbėjo apie skyrybas, apie tai, ką su namu daryti, kad verslą darys ar į Norvegiją važiuos.

Suinteresuotų asmenų atstovės teisme aiškino, kad asmens užrašai, samprotavimai, dienoraščiai negali būti laikomi testamentu. O tas raštelis įstatymo reikalavimų neatitinka. P. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis tų raštelių rašinėjo visokių, todėl negalima sakyti, kad jo valia buvo turtą palikti pareiškėjai. Ne visas išvardintas, nepaminėtas žemės sklypas, įgytas prieš santuoką, nurodyta mašina, kai tuo tarpu santuokoje buvo įgytos dvi mašinos, tai neaišku, apie kurią kalba. Pažymėjo, kad po to, kai pareiškėja V. B. paliko, jis pradėjo gerti, bandė žudytis, galiausiai šį sumanymą įgyvendino. Buvo įsimylėjęs savo žmoną taip, kad tapo nuo jos priklausomas. Taigi jo psichinė būklė rašant pareiškėjos pateiktą raštelį nebuvo normali. Be to, atsisveikinimo laiške, rastame po jo mirties, jis turtą padalino ir kitiems artimiesiems ir draugams.

Suinteresuotas asmuo notarė Nijolė Jokūbauskienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

V. B., kurio asmeninį testamentą prašoma patvirtinti, mirė 2016-08-21 santuokoje su pareiškėja V. B.. Jų santuoka sudaryta 2013-07-27. Suinteresuotieji asmenys A. B. ir I. B. yra mirusiojo tėvai (el.b.l. 6, t. I).

V. B. mirė 2016-08-21 (el.b.l. 7, t. I). Jis rastas pasikoręs savo namuose (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 21, t. I). Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo mirties buvo nutrauktas padarius išvadą, kad jis pasikorė pats. Nutarime konstatuota, kad remiantis liudytojų parodymais V. B. kalbėdavo apie savižudybę, vieną kartą, 2018-07-02, buvo išėjęs su virve į mišką, tačiau sutuoktinės buvo sustabdytas, piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, gyveno vienas namuose, dėl ko jautėsi vienišas, ką patvirtino visi apklausti jo draugai (el.b.l. 21-26, t. I). Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtame V. B. telefone rasta nuotrauka, kur jis laiko prieš save 2016-07-02 rašytą raštelį. Mirusiojo organizme rasta alkoholio, kurio kiekis atitinka sunkų girtumo laipsnį (el.b.l. 73-76, t. II)..

2016-09-06 V. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarę Nijolę Jokūbauskienę dėl palikimo priėmimo po vyro mirties (el.b.l. 8, t. I).

2016-07-02 V. B. raštu surašė ir pasirašė dokumentą, kuriame nurodė paliekantantis namą ir savo mašiną, ir paliljoną V. B., pilnai suprasdamas savo poelgį, be notaro (el.b.l. 5, t. I, originalas – el. bylos popieriniame priede).

Byloje atlikta rašysenos ekspertizė, tirtas pareiškėjos pateiktas asmeninis testamentas (el.b.l. 13-23, t. II). Padaryta išvada, kad tirtą rankraštinį tekstą parašė ir pasirašė V. B., tirtas tekstas parašytas jam įprasta rašysena, požymių, rodančių, kad tirtas rankraštinis tekstas parašytas esant rašančiajam neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis (susijaudinus, esant neblaviam, gulint, važiuojant, tamsioje patalpoje ir pan.) nenustatyta.

Byloje taip pat atlikta V. B. pomirtinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė (el.b.l. 146-166, t. II). Jos metu konstatuota nesant duomenų, kad 2016-07-02 rakraštinio teksto surašymo metu jis būtų sirgęs tokiu psichikos sutrikimu, kuris iš esmės trikdytų jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat nenustatyta duomenų, kad tuo metu V. B. buvo tokioje emocinėje būsenoje (pavyzdžiui, išreikšto susijaudinimo, streso, fustracijos, baimės, sumišimo, pasimetimo), kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sprendimui ir elgesiui.

Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos pareiškėjos ir mirusiojo bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2. Santuokos metu šiame žemės sklype pastatytas vienbutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas 51 proc., turtas įkeistas hipoteka (el.b.l. 27-29, t. I). V. B. vardu registruoti du santuokos metu įgyti automobiliai (el.b.l. 30-31, t. I). Dar 2006 metais V. B. buvo įsigijęs 14 kv.m. prekybinį paviljoną (el.b.l. 32-33, t. I).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-06-23 baigėsi V. B. santykiai UAB „Fejerverkų parduotuvė“, nuo 2016-07-15 iki 2016-08-21 jam mokėta nedarbo draudimo išmoka (el.b.l. 9, t. I). Iš mirusiojo banko sąskatos išrašo matyti, kad laikotarpiu prieš surašant ginčo dokumentą ir po to jis gavo pajamas ir apsipirkinėjo Vilniaus mieste ir rajone (el.b.l. 10-20, t. I).

Į bylą pateiktas atsisveikinimo laiškelio, rasto po V. B. mirties apžiūros, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolas su laiškelio fragmentų nuotraukomis (el.b.l. 73-87, t. I). Ieškovė į bylą pateikė dar vieną namuose rastą mirusiojo rašytą raštelį, kurio data neaiški (el.b.l. 34, t. I).

Dėl asmeninio testamento atitikimo CK 5.30 straipsnio reikalavimams

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).

Asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys) arba per vienerius metus po testatoriaus mirties buvo pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pareiškėja su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2016-11-03, taigi įstatymo nustatyto termino nėra praleidusi. Aplinkybė, kad palikėjas turėjo galimybę ir laiko atiduoti testamentą po jo surašymo saugoti notarui, tačiau to nepadarė, savaime nedaro asmeninio testamento negaliojančiu, laikytina palikėjo pasirinkimu ir vertintina kitų bylos įrodymų kontekste.

Jau minėto CK 5.30 straipsnio normos, kuriose įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis, kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2004 lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas (CPK 443 str. 7 d.) dėl to, ar V. B. 2016-07-02 surašytas dokumentas atitinka įstatymo asmeniniam testamentui keliamus imperatyvius reikalavimus.

Teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas palikėjo V. B. ranka ir jo pasirašytas, kas patvirtinta ir šioje byloje atliktos rašysenos ekspertizės išvadose. Testamente du kartus nurodyta jo sudarytojo vardas ir pavardė. Testamento sudarymo data: viršuje „ 2 ???? 2016 m.“ ir „02.07.16“, taigi akivaizdu, kad testamentas surašytas 2016 m. liepos 2 d.

Asmeniniame testamente nėra nurodyta jo sudarymo vieta. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų, taip pat liudytojų A. I., D. K. parodymais nustatyta, kad palikėjas testamento surašymo metu nuolat gyveno nebaigtame statyti name adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad prieš testamento sudarymą ir po jo V. B. gavo pajamas ir leido Pinigus Vilniaus mieste ir rajone. Be to, iš pareiškėjos, taip pat liudytojos A. I. parodymų nustatyta, kad testamento sudarymo dieną jis leido savo namuose, iš jų išėjo su virve į mišką, ketindamas pasikarti, savo sumanymo neįgyvendinęs grįžo į tuos pačius namus. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini).

Testamente išreikšta testatoriaus valia dėl palikimo, jame nurodyta: „paleku nama ir savo mašina ir paveljona V. B., pilnai suprasdamas savo pojelgi, be natariuso, paleku savo mob., koda kaip irodyma, V. B. ji žino“.

Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba (CK 5.30 str. 1 d.). Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. B. gimtoji kalba buvo rusų, šia kalba jis bendravo su savo tėvais. Lietuviškai jis rašė su klaidomis, ką patvirtina ir jo užrašai, pateikti lyginamajam rašysenos tyrimui (el. bylos popierinio priedo l. 142). Taigi aplinkybė, kad tekste yra klaidų, rusiškų ar surusintų žodžių savaime nedaro testamento negaliojančiu.

Asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, kad dokumentas pavadinamas kitaip ar pavadinimas jam iš viso nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju). Teismui tvirtinti pateikto dokumento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus, logiškas, jo išdėstymas ir formuluotės: suprasdamas savo poelgį, be notaro, palieku,- leidžia spręsti pareiškėją surašius būtent testamentą, t.y. patvarkymą po jo mirties, todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta suinteresuotųjų asmenų argumentus apie tai, kad šis dokumentas laikytinas paprastu rašteliu, jo užrašais.

Nesvarbu ir tai, ant kokio popieriaus surašytas asmeninis testamentas. Įstatymas nenustato reikalavimo, kad jis būtų surašytas ant švaraus lapo. Todėl tai, kad testamentas surašytas ant kitos palikėjui atsiųstos apmokėti sąskaitos pusės, kaip ir tai, kad ant to paties lapo surašytas prašymas, savaime taip pat nelemia tokio dokumento negaliojimo.

Dėl palikėjo valios

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Taigi, testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.

Šioje byloje teismas jau konstatavo, kad pateiktame tvirtinti dokumente yra išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotiesiems asmenims kilo abejonių dėl testatoriaus valios palikti savo turtą būtent pareiškėjai, nepaminint kitų artimųjų.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai.

Byloje pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų, liudytojų parodymais nustatyta, kad testatorius labai mylėjo savo sutuoktinę ir išgyveno dėl jų tarpusavio nesutarimų. Byloje nustatyta ir tai, kad didžiąją dalį turto jie įgijo kartu. Iki santuokos testatorius asmeninėn nuosavybėn buvo įgijęs prekybinį paviljoną. Žemės sklypas, priklausęs palikėjui ir pareiškėjai po ½ bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvo įgytas jų kartu, planuojant bendrą gyvenimą ir šeimą, vėliau, jau santuokoje pareiškėja su palikėju pradėjo jame statyti namą, paėmė tam paskolą. Abu jų įgyti ir naudoti automobiliai buvo registruoti pareiškėjos vardu. Todėl teismas nemato loginių prieštaravimų dėl testatoriaus siekio palikti turtą sutuoktinei ir konstatuoja, kad toks poelgis atitinka protingo asmens elgesio standartą.

Tai, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę patvirtina ir tai, kad pačiame dokumente jis pažymėjo pilnai suprantantis savo poelgį. Byloje atlikta pomirtinė testatoriaus psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė nenustatė jokių jo valios ydų, sudarant prašomą patvirtinti testamentą. Teismas kaip niekuo nepagrįstus atmeta suinteresuotųjų asmenų aiškinimus, jog testatoriaus meilė pareiškėjai buvo nenormali, sukėlusi priklausomybę. Sutiktina, kad prieš testamento sudarymą palikėjas kurį laiką nuolat vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų padarę įtaką jo valios išraiškai 2016-07-02 testamente. Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuomet, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-453/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog testatorius V. B., sudarydamas 2016-07-02 testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl tokie suinteresuotųjų asmenų argumentai atmestini (CPK 176, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testatoriaus valios, žinotinos kitiems asmenims (įskaitant valią dėl palikimo), išreiškimas apima ne tik jos suprantamą išdėstymą kokia nors forma (pvz., žodine, rašytine), bet ir perteikimu tiems asmenims. Asmuo, siekiantis, kad su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Šiuo atveju testatorius siekė, kad dokumentas sukeltų jo paskirčiai būdingus padarinius. Jis nusifotografavo su parašytu testamentu, ką patvirtina jo telefone ikiteisminio tyrimo metu rasta nuotrauka, be to, išsiuntė nufotografuotą dokumento kopiją sutuoktinei, o surašytą asmeninį testamentą paliko namuose prie kitų dokumentų, kur jį pareiškėja teigia ir radusi. Be to, testatoriaus valia palikti savo turtą pareiškėjai pažymėta ir pakartota tiek jo užrašuose (pvz., raštelis el.b. l. 34, t. I), tiek ir atsisveikinimo laiške, kurio suplėšyto fragmentai rasti po testatoriaus mirties ir apžiūrėti ikiteisiminio tyrimo metu. Atsisveikinimo laiške testatorius rašo: „Vaiva, aš tave labai myliu“, „kaip jau sakiau ir rašiau, namas ir mašina tavo“ (el.b.l. 82-83, t. I). Atsisveikinimo laiške išdėstyti ir prašymai pareiškėjai, kad ji padėtų kitiems artimiesiems, pasidalintų geru su jais, jei nutars namą parduoti, kurie, nors patys savaime neturi jokio privalomo pobūdžio, papildomai patvirtina testatoriaus dar 2016-07-02 testamente išdėstytą valią dėl turto palikimo pareiškėjai.

Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis). Iš testamento turinio ir kitų byloje esančių įrodymų teismas daro išvadą, kad testatoriaus valia buvo palikti visą savo turtą sutuoktinei V. B.. Įvertinęs testamento, kaip vientiso dokumento, turinį kitų bylos įrodymų kontekste, teismas nereikšminga aplinkybe, kad testamente nenurodyta, kad jis palieka jai savo sklypo dalį, spręsdamas, jog nurodydamas paliekantis jame pastatytą namą, jis negalėjo turėti valios nepalikti sutuoktinei savo sklypo, ant kurio šis namas pastatytas, dalies. Nesvarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad testatorius nurodo paliekantis sutuoktinei mašiną, išdėstydamas tai vienaskaita, kai tuo tarpu jiems bendrosios nuosavybės teise priklausė du automobiliai. Pažymėtina, kad abu jie buvo registruoti būtent V. B. vardu, šeimoje buvo pasidalinti, faktiškai vienam naudojant, vieną – kitam kitą. Todėl, įvertinus testatoriaus tikėtinai menką teisinį išprusimą, neatrodo nelogiška, kad jis testamente paminėjo tik vien automobilį, įvardindamas jį kaip „savo“, nepaminėdamas automobilio, kuriuo faktiškai nuolat naudojosi pati įpėdinė.

Taigi, teismas daro išvadą, kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente pats sąmoningai suformavo savo valią palikti visą savo turėtą turtą pareiškėjai ir ją autentiškai bei tinkamai išreiškė. Lietuvos teismų praktikoje visuotinai sutinkama, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas patenkintas, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų A. B. ir I. B. interesai byloje yra priešingi, todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad už pareiškimą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3 519,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja byloje būtų patyrusi 31 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo parengimą, nepaisant to, ar suinteresuoti asmenys būtų prieštaravę pareiškimui, ar ne, todėl šios išlaidos pareiškėjai nepriteistinos. Likusios išlaidos už advokato pagalbą – 2 793,46 Eur, pareiškėjai priteistinos iš suinteresuotų asmenų A. B. ir I. B. lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 7 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

patvirtinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. rugpjūčio 21 d., sudarytą asmeninį testamentą.

Sprendimui įsiteisėjus testamento originalą grąžinti pareiškėjai, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Priteisti pareiškėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 793,46 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t.y. po 1 396,73 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.