Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Busturas“ ir UAB „Empirija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateikta 2016 m. gruodžio 13 d. taikos sutartis sudaryta tarp pareiškėjų UAB „Busturas“ ir UAB „Empirija“ dėl kompensacijos ir nuostolių atlyginimo.

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatų matyti, kad taikos sutartimi siekiama išspręsti klausimą dėl minimalių nuostolių atlyginimo, tačiau pačių nuostolių atsiradimo faktinės aplinkybės taikos sutartyje nurodytos itin abstrakčiai – nenurodyta kokiu būdu atsirado nuostoliai, nekonkretizuotas jų turinys ir pan. (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Tai apsunkina galimybę įvertinti tikruosius taikos sutartį pasirašiusių šalių ketinimus ir įvertinti jų atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams.

Be to, iš viešai skelbiamų duomenų apie UAB „Busturas“ matyti, kad 2015 m. birželio 30 d. bendrovė su Šiaulių m. savivaldybės administracija sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. SŽ-843. UAB „Busturas“ įstatinis kapitalas padidintas 434428,96 EUR, išleidžiant 15001 akcijų emisiją. Akcijų nuosavybės teisė priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Akcijų valdymas, naudojimas ir disponavimas pasitikėjimo teise perduotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Pagrindinė bendrovės veikla – nustatytais maršrutais vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais bei užsakomaisiais reisais, kas suponuoja išvadą, jog bendrovės teikiamos paslaugos yra aktualios didelei daliai visuomenės, tad sudaryta taikos sutartis turi būti vertinama ir per viešojo intereso prizmę.

Kaip jau minėta, šalims nenurodžius kokiu būdu atsirado nuostoliai, nekonkretizavus jų turinio, teismas neturi galimybių įvertinti tikrųjų taikos sutartį pasirašiusių šalių ketinimų ir įvertinti jų atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, bei viešajam interesui, todėl pateiktą taikos sutartį atsisakyti tvirtinti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat pareiškėjams išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, neprivaloma. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujanti ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.157 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.