Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-6158-847/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-13
Bylos Nr.: e2-6158-847/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Valentina Paliulionienė
Ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: D. K.
Advokatai: Arvydas Penelis, Laimutis Zaukevičius, Renata Ivanauskaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6158-847/2020(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00523-2020-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.8; 1.3.7.7; 1.3.9.2.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai

Strautininkienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Renatai Ivanauskaitei, atsakovui D. K. ir jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. K. dėl turtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu ir teismo nagrinėjamu 2020-08-26 patikslintu ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovo jo veiksmais padarytą turtinę žalą – 4643,80 Eur, iš jų - 3844,32 Eur negautas pajamas bei 799,48 Eur patirtus nuostolius ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2020-04-21 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš ieškovo jam neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio, vasario, kovo mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas toje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš D. K. priteisti darbdaviui padarytą žalą. 2020-05-12 Darbo ginčų komisijos sprendimu D. K. ieškinys buvo patenkintas ir jam iš ieškovo priteista 2592,76 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl žalos priteisimo iš D. K. atmestas. Ieškovas, manydamas, kad toks sprendimas yra neteisėtas, teikia ieškinį dėl žalos išieškojimo iš D. K., nes žala atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų. Darbdavys patyrė žalą, kurios bendra suma 4643,80 Eur. Dėl to iš ieškovui mokėtinų sumų už paslaugas užsakovas atliko išskaitą - nesumokėjo 471,39 Eur; dėl vilkiko „Scania“ prastovos ieškovas negavo pajamų - 3844,32 Eur; dėl D. K. kaltės buvo prarastas kuras - 96 l, kurio vertė - 101,94 Eur; D. K. be pagrindo, nepagrįsdamas išlaidų, naudojosi ieškovo mokėjimo kortele, atsiskaitymų suma - 226,15 Eur. D. K. ieškovo direktoriaus 2019-10-16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo komandiruotas ir išvyko į Vokietiją nuo 2019-10-21 iki 2019-11-17. 2019-11-05 ieškovas gavo užsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), rašytinį pranešimą apie tai, kad vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (D. K.) gabeno krovinį Vokietijos teritorijoje. Pasikrovęs krovinį 2019-11-01 - penktadienį, vilkikas sustojo parkavimo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste. 2019-11-04 - pirmadienį, mašina iš parkavimo vietos nepajudėjo ir kroviniui, gabentam vilkiku, vairuojamu D. K., iškrauti ir paimti vilkiko priekabą buvo atsiųstas kitas vilkikas. D. K. vairuoti mašinos negalėjo, nes buvo galimai neblaivus - nuo jo sklido alkoholio kvapas. Užsakovas informavo, kad nustačius vairuotojo kaltę dėl laiku neiškrauto krovinio, patirta žala bus išskaitoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio mokesčio už paslaugą, užsakovas už neatitikimą (vėlavimą) D. K. 2019-11-04 nepervežus krovinio 2019-11-25 ieškovui pateikė 471,39 Eur sąskaitą. Be to, dėl vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prastovos, D. K. nevykdant darbo funkcijų ir nepervežant užsakovo krovinių 2019-11-04 - 2019-11-17, negavo 3844,32 Eur pajamų. Ieškovas prašo priteisti 101,94 Eur už kurą, nurodydamas, kad atsakovas išvažiavo su techniškai tvarkingu automobiliu ir tik atvykęs į komandiruotės vietą atsisakė dirbti dėl automobilio gedimo kuro sistemoje. Mažai tikėtina, kad darbdavys, žinodamas apie techniškai netvarkingą automobilį, jį eksploatuotų, automobilio būklė - nuvažiuotas atstumas, važiavimo trukmė, stovėjimo laikas, sunaudoto kuro kiekiai, tai, kada kuras buvo sunaudotas - važiuojant, stovint, nupilant - fiksuojami elektroniniu būdu - Fleet Complete transporto judėjimo stebėjimo sistema. Jos 2019-11-01 - 2019-11-17 ataskaitos duomenimis vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo 2019-11-01 vairuotojui dirbus 04 val. 55 min., nuvažiavus 212,58 km, sunaudota kuro važiuojant 78,50 l, nupilta kuro 96 l: iš jų 2019-11-02 - 54 l, 2019-11-15 - 42 l. Taigi nurodytas kuro kiekis nebuvo sunaudotas automobiliui važiuojant, ne nutekėjo, o buvo, pagal aukščiau minėtos elektroninės sistemos rodmenis, nupiltas per du kartus, automobiliui stovint, o ne tekėjo nuolat. Kitu automobilio stovėjimo metu kuro kiekio kitimo neužfiksuota. Apie tekantį (ištekėjusį) kurą D. K. darbdavio neinformavo, nesiėmė priemonių gedimui šalinti. Byloje nėra patikimų įrodymų dėl atsakovo deklaruojamo vilkiko gedimo - kuro bako nesandarumo bei kuro dėl to praradimo. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad vilkikas „Scania“, su kuriuo ginčo aplinkybių atsiradimo metu dirbo D. K., buvo techniškai tvarkingas. Kuras prarastas dėl kaltų D. K. veiksmų.

Darbdavio žalą taip pat sudaro prarastos lėšos atsakovui naudojantis ieškovui priklausančia banko mokėjimo kortele. D. K., būdamas Vokietijoje, 2019-11-04 - 2019-11-19 atsiskaitė šia kortele už pirkinius bendrai 226,15 Eur sumai. Pirkinių įsigijimo čekių D. K., grįžęs į Lietuvą, darbdavio atsakingiems asmenims nepateikė, taigi išlaidos nėra pagrįstos. Todėl 226,15 Eur laikytina darbdaviui padaryta žala. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad viena jo atsisakymo dirbti nuo 2019-11-04 priežasčių buvo tai, kad vilkikas „Scania“ nedraustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu. Toks teiginys, visų pirma, parodo, kad informacija apie automobilio draudimo galiojimą vairuotojams, tame tarpe ir D. K., yra žinoma. Vilkikai yra draudžiami trims mėnesiams. Draudimo dokumentai yra laikomi automobilyje, jie į Lietuvą negrįžta, visą laiką eksploatuojami užsienio šalyje. Jį vairuojantys asmenys keičiasi iš Lietuvos vykdami į užsienio šalį. Todėl apie draudimo poliso atnaujinimo reikalingumą darbdavį informuoja tuo metu su automobiliu dirbantis vairuotojas. D. K. apie draudimo poliso galiojimo pabaigą darbdavio neinformavo, nors savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tokia aplinkybė jam buvo žinoma. Tačiau automobilio draustumo aplinkybės negali būti teisėtas pagrindas vairuotojui nevykdyti darbo funkcijų. Nurodyta aplinkybė būtų aktuali sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal sutartį, įvykus draudžiamajam įvykiui. Vairuotojai turi informuoti darbdavį apie transporto priemonės, su kuria jie dirba, draudimo laikotarpio pasibaigimą. Tokios informacijos darbdavys iš D. K. negavo. Draudimo agentui ieškovo direktorių informavus apie vilkiko „Scania“ privalomosios civilinės atsakomybės draudimo pabaigą, nuo 2019-11-05 buvo įsigytas naujas draudimo polisas, galiojantis iki 2020-02-04. Taigi automobilis, priešingai nei teigia atsakovas, jo funkcijų nevykdymo laikotarpiu buvo draustas. Darbdavys nebuvo informuotas apie tai, kad D. K. nevykdys darbo funkcijų, atsisako gabenti krovinius pagal užsakovo (duomenys neskelbtini) užsakymus: darbuotojas apie atsisakymą dirbti nei raštu, nei žodžiu darbdavio neinformavo. Kadangi su D. K. ieškovo direktoriui susisiekti nepavyko, o iš užsakovo pranešimo sužinojo, kad vairuotojas nevykdo darbo funkcijų, jam 2019-11-04 - 2019-11-22 buvo fiksuojama pravaikšta, direktoriaus įsakymas dėl 2019-10-16 įsakymo dėl D. K. komandiruotės pripažinimo negaliojančiu buvo parengtas siekiant panaikinti pagrindą D. K. pravaikštos metu mokėti atlyginimą, priimtas Valstybinės darbo inspekcijos atstovei rekomendavus. Tačiau įsakymo dėl komandiruotės paskelbimas negaliojančiu nepašalina pagrindinės žalos darbdaviui atsiradimo priežasties - kaltų D. K. veiksmų, dėl kurių vilkikas negalėjo būti naudojamas paslaugoms teikti.

2019-11-30 ieškovo direktorius, siekdamas, kad D. K. veiksmais (neveikimu) padaryta darbdaviui žala būtų atlyginta, parengė įsakymą - aktą „Dėl D. K. vidinių darbo taisyklių pažeidimo“, kuriame buvo nurodyti D. K. nuo 2019-11-04 iki 2019-11-22 įvykdyti darbo drausmės pažeidimai bei detaliai nurodytas dėl to darbdavio patirtos žalos pobūdis ir dydis. Darbuotojas atsisakė patvirtinti akto gavimą, paaiškinimų neteikė. Darbdavys pradėjo žalos išskaičiavimą iš D. K. darbo užmokesčio, tai darydamas kas mėnesį nuo 2019-11-30 iki 2020-03-25.

Ieškovas reikalauja atlyginti visą jo patirtą žalą, nes žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais. Ieškovo nuomone, atsakovas, žinodamas apie pasibaigusį vilkiko „Scania“ civilinės atsakomybės draudimą, dar prieš išvykdamas į komandiruotę to sąmoningai nepranešė darbdaviui ir nuvykęs į Vokietiją bei atsisakydamas dirbti sudarė situaciją, kad darbdavys jo negalėjo pakeisti kitu darbuotoju ir vykdyti užsakymų, taigi žalą padarė tyčia ir apgalvotai, jis galimai nesiekė žalos, bet suprato, kad ji atsiras. O veiksmai dėl kuro praradimo ir banko kortelės naudojimo laikytini padaryti tiesiogine tyčia.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais ir nurodė, kad ieškovas net neįrodinėja jokių atsakovo atsakomybės sąlygų. Ieškovas į darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2019-11-30 įsakymą (aktą) „Dėl D. K. vidinių darbo taisyklių pažeidimų“, kuriame nurodoma, kad atsakovas nuo 2019-11-04 iki 2019-11-22 turėjo vežti krovinius Vokietijoje, bet be pateisinamos priežasties kroviniai nebuvo paimti iš tiekėjų bei nuvežti užsakovams ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių bei negavo pajamų už 7802,20 Eur. Toliau įsakyme išvardyta, kas sudaro minėtą sumą. Šis ieškovo įsakymas ir prie jo pridėti duomenys nepagrindžia atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, o kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių kitų įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad ieškinys neįrodytas ir net neįrodinėjamas, o reikalavimas tik deklaruojamas. D. K. su ieškovo 2019-11-30 įsakymu (aktu) nesupažindintas; ieškovas nesuteikė galimybių atsakovui pasiaiškinti; ieškovas nesudarė tyrimo darbo grupės dėl atsakovo tariamai padarytų darbo tvarkos nusižengimų ar pareiginių instrukcijų reikalavimų nesilaikymo; įsakyme nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės aktus, vidaus tvarkos taisykles ir pan. atsakovas yra pažeidęs; kokių taisyklių nesilaikė, už kurių nesilaikymą privalėtų atsakyti. Taip pat Darbo ginčų komisija konstatavo, jog atsakovas nuo 2019-11-04 buvo ieškovo atšauktas iš komandiruotės Vokietijoje ir nuo tos datos ieškovas nebeturėjo teisės reikalauti iš atsakovo vykdyti krovinių pervežimą Vokietijoje nuo 2019-11-04 iki 2019-11-17, t.y. tuo laikotarpiu, iš kurio ieškovas kildina padarytą žalą. Ieškovas šių argumentų ir faktinių bei teisinių aplinkybių neginčija ir todėl jie laikytini teisėtais, pagrįstais, vykdytini ir nebegali būti kvestionuojami (tame tarpe ir teismo). Aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės reiškia, kad ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovas 2019-11-04 atsisakė toliau važiuoti Vokietijoje ieškovui priklausančiu vilkiku „Scania R500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis vilkikas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kad šis vilkikas nebuvo draustas, patvirtina ir Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK raštas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ieškovo įmonė yra nedidelė, vilkikai išvyksta dirbti į užsienį sausio mėn. ir į Lietuvą negrįžta, keičiasi tik vairuotojai, Lietuvoje jie du mėnesius atostogauja, paskui vėl vyksta dirbti. Atsakovui atsisakius dirbti nuvykus į darbo vietą, darbdavys netenka galimybės pakeisti jo kitu ir atvažiuoti jo parsivežti. Darbdavys negalėjo tinkamai užtikrinti savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas buvo pasirašęs sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini), užsienyje automobilio darbą kontroliuoja šios bendrovės darbuotojai, automobiliui sugedus, ji teikia automobilio remonto paslaugas. Atsakovas atsisakė dirbti tariamai dėl to, kad automobilis nebuvo draustas, tačiau informaciją apie automobilio draustumą valdo vairuotojai ir jie turi pareigą apie tai pranešti darbdaviui. Vairuotojas už tai turėtų prisiimti atsakomybę, nes darbdavio neinformavo. Apie tai informavo draudimo atstovas ir automobilis buvo apdraustas lapkričio 5 d. Aplinkybė, kad automobilis pora dienų nebuvo draustas, neturi jokios reikšmės, nes nebuvo draudiminio įvykio, atsisakymas dirbti dėl draudimo nebuvimo vertintinas kritiškai. Antra priežastis – automobilio kuro nutekėjimas – tai elektroninė sistema fiksuoja kuro nutekėjimą, jis įvyko automobiliui stovint lapkričio 2 d. ir lapkričio 15 d. Nenustatyta elektroninės sistemos gedimo, 2019 m. automobilis prieš išvykstant į Vokietiją buvo apžiūrėtas servise, tuo laikotarpiu automobilis buvo techniškai paruoštas. Atsakovas įrodinėja, kad kuro sistema buvo sugedusi, bet taip nebuvo. Direktorius nurodė servisui patikrinti automobilį, 2020 m. sausį buvo atlikta techninė apžiūra, gedimas kuro sistemoje nepasitvirtino. Atsakovui išvykus, automobilį vairavo kitas vairuotojas ir nusiskundimų dėl kuro nutekėjimo nebuvo. Automobilis stovėjo mokamoje aikštelėje, nutekėjus 90 l benzino, aikštelėje būtų pėdsakai ir vairuotojas būtų nubaustas už ekologinius pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad žinojo apie kuro nutekėjimą nuo 2019 m. gegužės mėn., bet tik lapkričio mėn. nuvykęs į vietą, atsisako juo dirbti. Šitaip jis elgėsi nesąžiningai darbdavio atžvilgiu.

Direktoriaus bendravimas su pavaldiniais yra neformalus, direktorius žinojo apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Užsakovo atstovai patys nurodė, kad atsakovas atsisakė vairuoti, nes tuo metu buvo neblaivus. Atsakovas įsivaizdavo, kad jis yra darbe, nes aktyviai naudojosi darbdavio bankine kortele, direktorius jam į kortelę tuo metu pervedinėjo pinigus, nes atsakovas nurodė, kad reikia mokėti už vilkiko stovėjimo aikštelę, nors tuo metu jis nedirbo. Buhalterei nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, gal jos būtų pripažintos tinkamomis, tačiau dokumentų pateikta nebuvo.

Grįžęs į Lietuvą atsakovas darbovietėje nepasirodė, jam buvo fiksuojamos pravaikštos. Prastovos yra buvusios ir anksčiau. Direktorius bandė aiškintis atsisakymo važiuoti priežastis, darbdavys neformino padarytų pažeidimų, buvo parašytas įsakymas ir jo pagrindu nuo sausio mėn. buvo pradėtos daryti išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio, jis pretenzijų nereiškė ir tik nutraukdamas sutartį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ieškovas patikslino ieškinį, tik sumažino ieškinio sumą, pradinis buvo parengtas nekvalifikuotai. Darbdavys atsisakė dalies prašomos išreikalauti sumos, nes mano, kad savo reikalavimų jis negalės pagrįsti. Išskaitos buvo daromos šalių susitarimu, išskaičiuota 3418 Eur, tiek buvo atlyginta, bet ši suma išieškota iš darbdavio ir grąžinta darbuotojui. Ši suma buvo atlyginta ta prasme, kad ji sugrąžinta atsakovui. Išskaitoma žala buvo įvardinama kaip už prastovas, atsisakė išieškoti už automobilio lizingo įmokas, pirminiame variante ši žala buvo išieškota. Paslaugų teikimą užsienyje organizuoja (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju nebuvo teikiama, nes vairuotojas nenurodė, kad tokia pagalba reikalinga. Jokios informacijos iš vairuotojo negavo, apie tai, kad automobilis nedraustas, gavo iš draudimo atstovo, kad vairuotojas privalo pranešti apie tai, jog automobilis nedraustas, numatyta įmonės vidaus dokumentuose, kokiuose, nurodyti negali. Kad automobilis nevažiuoja informaciją gavo tik lapkričio 5 d. Lapkričio 4 d. įsakymas dėl komandiruotės panaikinimo priimtas pasikonsultavus su vietine „Sodros“ atstove, siekiant įforminti prastovą ir nemokėti atlyginimo vairuotojui. Vairuotojas nežinojo, kad jis atšauktas iš komandiruotės. Darbo drausmės pažeidimas kitaip nebuvo forminamas, tik įsakymas dėl žalos išieškojimo, su darbuotoju buvo susitarta žodžiu ir kitaip neforminama. Darbdavys neturėjo realių galimybių išspręsti situaciją, nes nebuvo, kas pakeičia D. K.. Kuro bako talpa 3300 l, bet nepriklausomai nuo bako dydžio, ištekėjo 50 l kuro. Darbo ginčų komisijoje vyko ginčas dėl 4384 Eur, dalis sumos iš darbuotojo buvo išskaičiuota. Mažai tikėtina, kad direktorius, žinodamas apie problemas, nebūtų jų sprendęs.

Atsiliepimas

Atsakovas D. K. posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad įmonėje pradėjo dirbti 2019 m. sausio mėn. Dėl automašinų draudimo, kai paskambindavo direktoriui, visada sakydavo, kad viskas tvarkoje. Apie kuro sistemos gedimą direktorius žinojo, sakė nuo birželio mėnesio, kai sustodavo aikštelėje, visada po mašina kažką kišdavo, kad kuras susigertų ir nelašėtų ant žemės. Į Vokietiją išvažiavo 2019-10-19, nuvažiavo su lengvuoju automobiliu, o su tuo automobiliu grįžo dirbęs R. Š.. Vairuotojas apie automobilį nieko nesakė, dėl kuro problema seniai buvo žinoma, o dėl draudimo visada sakydavo, kad apdrausta. Sustojo mokamoje aikštelėje, kuras tekėjo, o draudimo poliso mašinoje nebuvo. Darbdaviui paskambino ir pasakė, kad daugiau su tokiu automobiliu nevažiuos, tada laukė, kol darbdavys parveš į namus. Darbdavys paskambino vieną kartą ir jis dar kartą paskambino. Kad mašina neliktų be priežiūros, liko joje. (Duomenys neskelbtini) atsiuntė kitą mašiną ir pasiėmė priekabą su kroviniu po 3-4 d., su (duomenys neskelbtini) atsakovas nebendravo. Kuras tekėdavo, jei stovi dvi dienas, tai kuro prisirinkdavo po du litrus, o ne penkiasdešimt. Lapkričio 14 ar 15 d. atvažiavo kitas vairuotojas, atvažiavo dviese, atsakovas grįžo namo į (duomenys neskelbtini). R. Š. važiavo Vokietijoje iki gruodžio mėn., žmonės važiuoja kaip pasirenka. Nuvažiavus kažkur Vokietijoje į kiemą, reikėdavo po mašina statyti kibirą, buvo du kartus dėl to įspėtas. Techninės pagalbos pats negalėjo išsikviesti, tai galėjo padaryti tik darbdavys. R. Š. ir dabar dirba, tačiau liudyti nenori, negali jo priversti, šiuo metu jis išvažiavęs, dirba Europoje. Grįžus dvi savaites buvo namie, lapkričio pabaigoje susiskambino su darbdaviu, norėjo rašyti pareiškimą išeiti iš darbo, tačiau direktorius pasiūlė likti dirbti ir važinėti Lietuvoje. Atlyginimą sumokėjo tik už sausio ar gruodžio mėn. - 600 Eur. Kad yra įsakymas, nežinojo, įsakymą pamatė tik kovo 25 ar 26 d., kai nuėjo parašyti pareiškimą išeiti iš darbo. Kad išskaitoma žala jis nežinojo. Kodėl prietaisai rodė, kad kuras nubėgo per du kartus, paaiškinti negali, gal sistema sugedusi, jis pats kuro kiekį matuodavo paprastu metru. Nubėgusį kurą surinkdavo į plastmasinį indą ir supildavo į kokį nors konteinerį. Jis pats remontuoti automobilio negalėjo, nes reikėjo keisti detales. Lapkričio mėn., grįžus namo, „Sodroje“ jam paaiškino, kad apiformintos nemokamos atostogos. Mašinoje rado senus, pasibaigusius draudimus, o naujo nebuvo. Paklausdavo, kodėl nemoka atlyginimo, pasakydavo, kad nėra pinigų, žadėdavo sumokėti. Jei būtų žinojęs apie įsakymą dėl žalos, nebūtų net važiavęs ir dirbęs. Kuras bėgdavo iš kuro vamzdelių, reikėjo pakeisti tarpines. Kai nedirbdavo Vokietijoje, atlyginimo negaudavo. Grįžus iš reiso per dvi savaites sumokėdavo atlyginimą, po to, kai būdavo namie, tai nieko nemokėdavo, kai išvažiuodavo irgi nemokėdavo, sumokėdavo tik kai grįždavo. Iš banko pavedimą gaudavo tik už dirbtą darbą, jam nemokėjo pagal darbo sutartį, kai būdavo namie, jam nemokėdavo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti. Ieškovo argumentai dėl žalos priteisimo paremti prielaidomis, o ne įrodymais. Jei darbdavys ieško žalos iš darbuotojo, tai reikalavimus turi įrodyti pats darbdavys, nes jam tenka įrodinėjimo našta, kad žala buvo padaryta ir tai yra priežastiniame ryšyje su darbuotojo kaltais veiksmais. Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apdraustas, darbdavys neįrodinėjo, priešingai - tik pateikė duomenis, kad buvo apdraustas nuo lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie automobilio remontą, ši aplinkybė patvirtina, kad iš kuro sistemos tekėjo kuras, dėl to automobilis bet kada galėjo būti sustabdytas, vadinasi, atsisakymas važiuoti buvo pagrįstas. Atsakovas nuo lapkričio 4 d. buvo laikomas nebe komandiruotėje, o žalą ieškovas vertina nuo 2019-11-04 iki 2019-11-22. Sutartis su darbuotoju nutraukta 2020-03-25, tą dieną darbdavys neturėjo jokių pretenzijų darbuotojui dėl žalos, tik nagrinėjant ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo, pateikė priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Įsakymas dėl žalos atlyginimo parašytas ne 2019-11-30, nes remiasi 2019-12-16 išrašyta (duomenys neskelbtini) sąskaita. Duomenų, kaip buvo vykdoma darbo sutartis mokant atlyginimą, nėra. Atsakovas yra baustas už neapdrausto automobilio vairavimą, pats ieškovo direktorius baustas už tą patį, tai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad ieškovas nerūpestingai ir neatidžiai rūpinosi transportu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis bylos rašytiniais įrodymais, šalių atstovų ir atsakovo paaiškinimais nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2019-01-10 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju neterminuotam laikotarpiui, o darbdavys įsipareigojo mokėti 555 Eur mėnesinį atlyginimą. Darbuotojas 2019-10-16 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo komandiruotas į Vokietiją dirbti nuo 2019-10-21 iki 2019-11-17. Atsakovą į Vokietiją nuvežė kitas darbuotojas lengvuoju automobiliu, ten D. K. perėmė automobilį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-01 pasikrovė krovinį ir tą pačią dieną sustojo parkavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad jis važiuoti toliau negalėjo, nes iš automobilio bėgo kuras, bijojo, kad gali būti sustabdytas bevažiuojant, taip pat iš automobilyje buvusių transporto priemonės draudimo liudijimų suprato, kad automobilio civilinės atsakomybės draudimas yra pasibaigęs. Apie tai telefonu buvo informuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2019-11-04 atvykęs kitas užsakovo atsiųstas automobilis, priekaba nuo „Scania“ buvo atkabinta, ją išvežė atvykusi kita transporto priemonė, o D. K. liko stovėjimo aikštelėje iki 2019-11-17 atvyko darbdavio siųstas kitas vairuotojas, o jis buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini).

Ieškovas, darbuotojui atsisakius dirbti, 2019-11-04 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Įsakymo 2019 m. spalio mėn. 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančių“ (taip tekste), kuriuo įsakė nuo 2019 m. lapkričio 4 d. „Įsakymą dėl komandiruotės 2019 m. spalio mėn. 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu“, tokiu būdu atšaukdamas atsakovą iš darbo komandiruotėje, nors nenurodė, kokiu būdu jis turi grįžti į Lietuvą, kam turi perduoti automobilį. Posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad šis įsakymas buvo priimtas tik dėl to, kad „Sodroje“ D. K. būtų galima forminti pravaikštą, pats darbuotojas apie tokį įsakymą nežinojo ir privalėjo dirbti toliau. Darbdavio „Sodrai“ teikiamuose pranešimuose apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius nuo 2019-11-05 iki 2019-11-22 buvo nurodytos atsakovo pravaikštos.

2019-11-30 darbdavys priėmė įsakymą (aktą) „Dėl D. K. vidinių darbo tvarkos taisyklių pažeidimo“, kuriame nurodė, kad „Vairuotojas D. K. nuo 2019-11-04 iki 2019-11-22 turėjo vežti krovinius Vokietijoje, bet be pateisinamos priežasties kroviniai nebuvo paimti iš tiekėjų ir nenuvežti užsakovams. Su vairuotoju nebuvo galimybės susisiekti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė dėl vairuotojo D. K. kaltės (pravaikštų) nuostolių ir negavo pajamų bendroje sumoje 7802,20 Eur. Šią sumą sudaro: Pinigų atsiskaitymai su įmonės kortele – sumoje 226,15 Eur; pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) už nepristatytą krovinį laiku – 471,39 Eur (sąskaita (duomenys neskelbtini) ir pranešima (taip tekste) dėl tolesnių užsakovo veiksmų 2019-11-05 pridedama); pagal ataskaitą (kurios kopija pridedama) matosi, kad vairuotojas D. K. nupylė iš mašinos (duomenys neskelbtini) 96 l dyzelino (nepaaiškino, kur panaudojo nuleistą kurą), nors mašina pagal ataskaitą laikotarpyje nuo 2019.11.02 iki 2019.11.17 nevažiavo. Įmonė patyrė nuostolių už nuleistą kurą sumoje 101,94 Eur; Įmonė turi lizingo įsipareigojimų: (duomenys neskelbtini) – lizinguojama puspriekabė (duomenys neskelbtini) ir iš UAB Medicinos banko lizinguojamas vilkikas Scania (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos kiekvieną mėnesį įmonė moka lizingo įmokas bei palūkanas. Su lizinguojamomis transporto priemonėmis laikotarpyje 2019-11-04 2019-11-17 turėjo dirbti vairuotojas D. K., tačiau dėl jo padarytų pravaikštų įmonė patyrė nuostolius, susijusius su lizingo įmokomis, nes nebuvo gautos pajamos. Nuostolių suma 152,19 € ((duomenys neskelbtini)) ir 314,28 € (UAB Medicinos bankas). (Pridedamas Medicinos banko išrašo kopiją (taip tekste) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM s-fros kopija už to mėnesio turėtas sumokėti įmokas); pagal priedą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vežimo užmokesčio dydžio prie Transporto paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 9 d. 1 p. įmonė negavo pajamų už 15 pravaikštos dienų – sumoje 6536,25 € (pridedama priedo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vežimo užmokesčio dydžio prie Transporto paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 23 d. kopija). Įsakau pavesti buhalterijai išskaičiuoti patirtų nuostolių sumą iš vairuotojo D. K. atlyginimo“. Su šiuo įsakymu darbuotojas nesupažindintas, nepateikti įrodymai apie šio įsakymo jam įteikimą. Po įsakymu ranka padaryta prierašas, kad „Vairuotojas D. K. atsisako pasirašyti“, tačiau nenurodyta data, nei dalyvaujantys atsisakant pasirašyti asmenys. Iš parašo galima spręsti, kad šį prierašą parašė direktorius R. E..

2019-12-16 Tiekėjo (pardavėjo) (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita Serija (duomenys neskelbtini) Už neatitikimą/vėlavimą (uždelsimą)) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), suma 471,39 Eur.

2020-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Darbo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti kliento nusiskundimai dėl automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – Kuro ir išmetamųjų dujų sistema, tepalo (kuro) nutekėjimas, aušinimo sistema, vandens nutekėjimas. Įmonė atliko darbus ir naudojo detales bei medžiagas - kuro kolektoriaus keitimas, kuro vamzdelio tarpinė, tarpinė, jungtis, kuro vamzdelis, kuro vamzdelis, kuro vamzdelio tarpinė, sandarinanti tarpinė, laidų sąvarža.

Lietuvos Respublikos DK 154 str. numato atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą įmonei padarytą žalą. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką.

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda, be kitų bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir vietiniais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kasacinio teismo praktikoje pasakyta, kad kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (2009 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011, kt.). Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (2015 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė pagal darbo teisę turi (esminių) skirtumų, pavyzdžiui, pirmoji yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 str.), o darbuotojo materialinė atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota (DK 153 str.), be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (žr. 2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia ne tai, kad civilinė ir materialinė atsakomybės taikomos esant skirtingoms sąlygoms, bet tik tai, kad materialinės atsakomybės atveju sunkėja ieškovo įrodinėjimo našta ir ribojamas atlygintinos žalos dydis (jeigu neįrodomos aplinkybės, dėl kurių šis ribojimas nebetaikomas) (2018 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).

DK normos nereglamentuoja darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, sąvokos. DK taip pat nenustato ir specialiųjų šios materialinės atsakomybės sąlygos taikymo taisyklių. CK 6.246 str., reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad materialinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas (2018 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas netinkamai vykdė darbo pareigas. Darbdavys jam nebuvo surašęs kokių nors aktų dėl daromų darbo drausmės pažeidimų. Byloje esantis vienintelis jau anksčiau minėtas 2019-11-30 įsakymas (aktas) „Dėl D. K. vidinių darbo taisyklių pažeidimo“ negali būti laikomas tinkamu dokumentu, kuriuo užfiksuotas darbo drausmės pažeidimas – jis darbuotojui neįteiktas, nepareikalauta pateikti pasiaiškinimą dėl tariamai padarytų pažeidimų, nenurodyti nei vidaus norminiai, nei įstatyminiai aktai, kuriuos darbuotojas pažeidė, nesudaryta tyrimo grupė ištirti galimai padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymo data - 2019-11-30, tačiau jame nurodyta (duomenys neskelbtini) sąskaita, serija (duomenys neskelbtini) už nepristatytą laiku krovinį 471,39 Eur sumai, kai pats ieškovas pateikė šios sąskaitos kopiją ir joje nurodyta sąskaitos data – 2019-12-16. Tai kelia abejonių darbdavio sąžiningumu ruošiant įsakymą ir pateikiant susipažinti darbuotojui 2019-11-30, kaip tai nurodyta dokumente.

Darbdavys 2019-11-04 priėmė įsakymą, kuriuo atsakovo komandiruotė Vokietijoje buvo nutraukta, tačiau skubiai nesiėmė jokių priemonių nei D. K. sugrąžinti į Lietuvą, nei jį pakeisti kitu darbuotoju arba kitu transporto paslaugas teikiančiu asmeniu, leisdamas žalai atsirasti. Atsakovas, būdamas atšauktas iš komandiruotės nuo 2019-11-04, neturėjo teisės vykdyti jam pavestų pareigų, todėl teismas nemato aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas tyčia nevykdė jam pavestas pareigas.

Ieškovas savo reikalavimą atlyginti visą patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad darbuotojas D. K., žinodamas apie pasibaigusį transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą, laiku neinformavo darbdavio, o tik nuvykęs į Vokietiją apie tai pranešė. Tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas turėjo pareigą pranešti darbdaviui apie civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikotarpius, tuo labiau, kad automobilį vairuodavo keli vairuotojai pasikeisdami, ieškovo atstovė posėdžio metu taip pat negalėjo įrodyti, kad vairuotojas turėjo prievolę informuoti darbdavį apie automobilio draustumą. Labiau tikėtina, kad atsakovas, neradęs automobilyje galiojančio transporto priemonės vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo, informavo darbdavį ir atsisakė toliau važiuoti. Automobilis buvo apdraustas 2019-11-05, tačiau jau 2019-11-04 krovinį buvo paėmęs kitas vairuotojas. Ieškovo atstovė atsisakė pateikti automobilio „Scania“ draudimo polisą, galiojusį iki 2019-11-05, nes, jos manymu, tai šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Atsakovas tiek nagrinėjant ginčą ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teismo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nuosekliai aiškino apie automobilio kuro sistemos gedimus, apie tai, kad sustojus aikštelėje kuras lašėjo ir tai buvo priežastis atsisakyti važiuoti netvarkinga transporto priemone. Ieškovas visiškai neįrodinėjo, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ginčo laikotarpiu, priešingai - į bylą pateiktas 2020-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilio kuro sistema buvo netvarkinga, dėl ko galimai susidarė ir kuro nutekėjimas, ir vairuotojas pagrįstai reikalavo sutvarkyti automobilį.

Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad dalis žalos, padarytos kaltais D. K. veiksmais, yra atlyginta ir prašo atlyginti tik likusią neatlygintą dalį. Tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių, kokia žala darbuotojo konkrečiai atlyginta, to negalėjo paaiškinti ir ieškovo atstovė posėdžio metu. Teismas negali vertinti ir tai nėra šios bylos dalykas, žala, kurios atlyginti ieškovas neprašo, tačiau kodėl reikalaujama atlyginti konkrečiai nurodytą žalą, ir kokia žala jau atlyginta, kodėl pasirinkta būtent ši padarytos žalos dalis, ieškovas negalėjo pagrįsti.

Pareiga atlyginti žalą atsiranda kai darbo sutarties šalis savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padaro žalą (DK 151 str.). Tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, darbo sutarties šalis, dėl kurios kaltės kita sutarties šalis patyrė žalą, privalo ją atlyginti.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas D. K. tyčiniais veiksmais padarė ieškovui žalą, darbdavys netyrė jo galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka, pats ieškovas veikė nerūpestingai ir rizikingai, nedėjo pastangų galimai žalai išvengti. Dėl visų šių motyvų ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas 2020-06-10 lėšų pervedimo nurodymu (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) Luminor Bank AS sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį už ieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovas 2020-07-15 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (už ieškovą sumokėjo tuometinis ieškovo atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius, a. k. (duomenys neskelbtini). 2020-07-16 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - 1870,76 Eur išieškojimo vykdymo procese sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol bus išnagrinėtas ieškinys dėl žalos atlyginimo (teismo sprendimo priėmimo) atmestas. Tuometinis ieškovo atstovas advokatas L. Zaukevičius 2020-07-16 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. 2020-10-06 Panevėžio apygardos teismas nutartimi nutarė 2020-07-16 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovą atstovavo ir kitas atstovas - advokatė Renata Ivanauskaitė pagal 2020-08-03 sutartį (išrašą) dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-24 įgaliojimą. Ieškovas už advokatės teisines paslaugas – susipažinimą su bylos medžiaga, pozicijos derinimą rengiant ieškinį, skundo dėl antstolio veiksmų parengimą, patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą posėdžiui, teismo posėdį, papildomas išlaidas (kurą) sumokėjo 2796,81 Eur – tai patvirtina 2020-09-01 ataskaita (mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2020-09-10 atliktas ieškovo mokėjimas, taip pat ieškovas 2020-09-28 lėšų pervedimo nurodymu (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjo 580,80 Eur (mokėjimo paskirtis – mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau bylinėjimosi išlaidos – 99 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 76 Eur žyminis mokestis už du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aukščiau aprašytos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisines paslaugas iš atsakovo ieškovui nepriteistinos, kadangi ieškovo ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 2 d., 5 d. ir 7 d., 93 str. 1 d.).

Patikslinto ieškinio suma yra 4643,80 Eur, taigi už tokį ieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, turėjo būti sumokėta 104 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Kaip minėta aukščiau, ieškovas sumokėjo tik 99 Eur. Todėl iš ieškovo priteistina 5 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei, nes ieškovo ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Atsakovą atstovavo advokatas Arvydas Penelis pagal 2020-06-26 atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas už advokato teisines paslaugas – atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą sumokėjo 600 Eur – tai patvirtina 2020-08-27 sąskaita – faktūra, serija APK Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-27 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (2.1 p., 2.4 p., 7 p., 8.2 p., 8.19 p., 8.20 p., 9 p., 10 p.). Todėl iš ieškovo pilnai priteistinos atsakovui šio patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą - atsiliepimų į ieškinį ir į atskirąjį skundą parengimą, atsakovo atstovavimą pirmosios instancijos teisme parengiamajame ir teismo posėdžiuose ir patarimą (teisinę konsultaciją), prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi ieškinys yra atmestas ir tokia suma nebūtų pažeisti civilinio proceso įstatyme ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, tai iš ieškovo priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

2020-06-18 teisme gauta Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos pateikta darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (263 lapai) teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžintina ją pateikusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų - už advokato Arvydo Penelio teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,44 Eur (penkis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos pateiktą darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (263 lapai) teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Valentina Paliulionienė