- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-14936-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03654-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 25S141837, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teismui nurodo, kad Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.
2025 m. birželio 5 d. pareiškėjas per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip asmuo, ketinantis studijuoti mokslo ir studijų institucijoje – Vilniaus universiteto Verslo mokykloje pagal bakalauro studijų programą Tarptautinis verslas (valstybinis kodas 6121LX011), kurios trukmė – 3,5 metų (pateikiamas oficialus patvirtinimas apie priėmimą į studijas bei dokumentas, patvirtinantis studijų kainos apmokėjimą).
Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas per išorės paslaugų teikėją, veikiantį Pietų Afrikos Respublikoje. Prašymo registracijos numeris – 2505-LLG-4238. Kartu su prašymu buvo pateikti visi teisės aktuose nustatyti dokumentai, įskaitant: nustatytos formos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; galiojantį kelionės dokumentą (pasą); Lietuvos mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštą, pateiktą per Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS); dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio pilietis turi pakankamai lėšų pragyvenimui, studijoms bei kelionės atgal išlaidoms padengti; užsieniečio patvirtinimą, pateiktą per MIGRIS, jog jis deklaruos savo gyvenamąją vietą patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiui asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas bus ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai; kompetentingų institucijų pažymą apie neteistumą, išduotą valstybės, kurioje pareiškėjas gyveno pastaruosius dvejus metus iki atvykimo į Lietuvos Respubliką; bei galiojantį sveikatos draudimą.
Pareiškėjui per MIGRIS platformą buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką. Pranešime buvo nurodyta, kaip tinkamai pasiruošti apklausai, taip pat informuota, kad apklausos metu užsienietis turi dalyvauti vienas, be pašalinių asmenų. 2025 m. birželio 12 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, kurios tikslas – patvirtinti pareiškėjo tapatybę bei išvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo apklausoje ir informavo apie ketinimą studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Nepaisant to, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas šias pagrindines motyvacijas: pareiškėjas, esą, nepagrindė tikrojo atvykimo į Lietuvą tikslo, pateikė paviršutiniškus ir nenuoseklius atsakymus apklausos metu; kai kurie atsakymai, Migracijos departamento vertinimu, buvo skaitomi, kas esą kėlė abejonių dėl jų autentiškumo; pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuva, anksčiau šalyje negyveno, nestudijavo, nebuvo gavęs vizų; remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, buvo konstatuota galimo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis rizika.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Sprendimas yra nemotyvuotas ir grindžiamas deklaratyviomis prielaidomis. Sprendime abstrakčiai teigiama, kad pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, tačiau nenurodomi jokie konkretūs, individualizuoti faktai ar įrodymai, kurie pagrįstų tokius teiginius. Be to, Departamento išvados dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės taip pat grindžiamos bendro pobūdžio, hipotetinėmis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais ar individualiai vertintais duomenimis. Tokie trūkumai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Pažymi, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai riboja jo gebėjimus sklandžiai reikšti mintis tiek žodžiu, tiek raštu. Ši aplinkybė galėjo tiesiogiai paveikti apklausos metu gautų duomenų interpretavimą. Šis sutrikimas buvo oficialiai įvertintas ir pripažintas akademinėje srityje – priimant pareiškėją į Vilniaus universiteto bakalauro studijų programą į tai buvo atsižvelgta.
Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo remiantis Pilietybės įstatymo 9 straipsniu, turėdamas dokumentais pagrįstą genealoginį ryšį su buvusiais Lietuvos piliečiais. Be to, jo artimam giminaičiui Lietuvos pilietybė jau buvo atkurta tuo pačiu pagrindu, kas pagrindžia ir pareiškėjo teisėtą lūkestį. Pareiškėjo apsisprendimas studijuoti Lietuvoje motyvuotas ne tik akademiniais siekiais, bet ir kultūriniais bei istoriniais ryšiais su šalimi, kurie taip pat buvo neįvertinti.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas remiasi vien apklausos metu tariamai nepakankamu pareiškėjo „motyvavimu“, kad kelionės tikslas – studijos. Sprendimas iš esmės grindžiamas subjektyvia Migracijos departamento pareigūno interpretacija apie tai, kaip turėjo atrodyti „tikrasis noras studijuoti“, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tariamą apgaulę ar netikslumus. Sprendimas grindžiamas prielaidomis ir išvestinėmis abejonėmis, kurių Migracijos departamentas savo Sprendime nepagrindė.
Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę – specifinį mokymosi sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), kuris turėjo esminės reikšmės jo galimybėms sklandžiai ir adekvačiai dalyvauti apklausoje. Šios aplinkybės ignoravimas turėjo tiesioginės įtakos apklausos rezultatų vertinimui ir galėjo lemti klaidingas išvadas apie pareiškėjo motyvacijos, ketinimų ar atsakymų patikimumą. Pareiškėjas nuo vaikystės turi diagnozuotą specifinį mokymosi sutrikimą – (duomenys neskelbtini), kuri apsunkina gebėjimą greitai apdoroti rašytinę informaciją bei sklandžiai reikšti mintis žodžiu realiuoju laiku. Šis sutrikimas buvo oficialiai įvertintas ir pripažintas akademinėje srityje – priimant pareiškėją į Vilniaus universiteto bakalauro studijų programą į tai buvo atsižvelgta. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta psichoedukaciniu ir mokymosi vertinimo specialistės C. B. (MEd, Educational Psychology, University of Johannesburg), kurios praktikos Nr. 0446033, PS: 0116785. Pareiškėjas nuo ankstyvo amžiaus turėjo nustatytą specifinį mokymosi sutrikimą, pasireiškiantį skaitymo ir rašybos gebėjimų sutrikimais. Mokyklos laikotarpiu, vadovaujantis IEB (International Examinations Board) rekomendacijomis, jam buvo suteiktos įvairios egzaminų lengvatos, kurios leido jam pilnai atskleisti savo akademinį potencialą. Pareiškėjas šiuo metu priimtas studijuoti tarptautinio verslo bakalauro programoje, kuri prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Mokymosi procese jam ir toliau reikalinga tinkama akademinė pagalba ir pritaikytos sąlygos.
Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neturi jokių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, niekada nėra čia gyvenęs, dirbęs ar studijavęs, neturi artimųjų Lietuvoje, taip pat jam nebuvo išduotos nei nacionalinės, nei Šengeno vizos.
Šalies argumentai
Vis dėlto Departamentas neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes, kurios liudija apie pareiškėjo egzistuojančius ryšius su Lietuvos Respublika. Būtent – pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjo šeimos istorija bei jo aktyvūs veiksmai, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, rodo ne tik teisinį, bet ir istorinį, kultūrinį bei emocinį ryšį su Lietuvos valstybe.
Galiausiai pažymi, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas atvykti į Lietuvos Respubliką yra susijęs su siekiu čia studijuoti. Studijos Lietuvoje pareiškėjui nėra atsitiktinis pasirinkimas – jis sąmoningai pasirinko šią šalį kaip savo protėvių istorinę tėvynę, iš kurios kilusi jo šeima. Šią galimybę ir motyvaciją studijuoti būtent Lietuvoje pareiškėjui pristatė Pietų Afrikos Respublikos litvakų (Lietuvos žydų) bendruomenės nariai, skatindami puoselėti istorinį ir kultūrinį ryšį su savo kilmės šalimi. Toks sprendimas liudija ne tik apie pareiškėjo akademinius interesus, bet ir apie gilų istorinį, kultūrinį bei emocinį ryšį su Lietuvos valstybe. Pareiškėjo siekis atvykti į Lietuvą grindžiamas autentišku noru pažinti savo protėvių šalį, integruotis į jos visuomenę ir prisidėti prie kultūrinio dialogo per švietimą. Tai patvirtina, kad pareiškėjo motyvacija nėra paviršutiniška ar formali – priešingai, ji atspindi tvirtą ir sąmoningą apsisprendimą atkurti prarastus šeimos ir tautinės tapatybės ryšius su Lietuva.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, individualią situaciją ir apklausos duomenis bei konstatavus, kad surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Vilniaus universitete, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2025 m. birželio12 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, kurios metu Migracijos departamento darbuotojui uždavus klausimus, pareiškėjas pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus, neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad kyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje ir pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, esą, Migracijos departamentas Sprendime abstrakčiai teigia, kad „pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, tačiau nenurodomi jokie konkretūs, individualizuoti faktai ar įrodymai, kurie pagrįstų tokius teiginius.“ Pažymi, kad Sprendime nėra teigiama, kad pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, todėl negalime vertinti, kokie faktai ar įrodymai galėtų tokius teiginius pagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės, ir konkrečiai nurodo, kad Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo (duomenys neskelbtini), kuri objektyviai riboja jo gebėjimus sklandžiai reikšti mintis tiek žodžiu, tiek raštu. Pažymi, kad pareiškėjas kelia Migracijos departamentui nepagrįstus reikalavimus, nes nei iki Sprendimo priėmimo, nei vėliau pareiškėjas nėra Migracijos departamentui pateikęs jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl jo sveikatos būklės. Taip pat Migracijos departamentui nebuvo pateikta ir psichoedukacinio vertinimo ataskaita, kuri yra pateikta su skundu teismui, ir, be kita ko, kaip nurodoma, yra nenumatyta teisminiams tikslams. Kaip jau minėta, nei kokie nors medicininiai dokumentai, nei minėta psichoedukacinio vertinimo ataskaita Migracijos departamentui nebuvo žinoma Sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ši ataskaita skirta Vilniaus universitetui dėl pareiškėjo galimybės studijuoti, Migracijos departamentas nėra įsitikinęs, kad šia ataskaita būtų galima pagrįstai vadovautis priimant Sprendimą, tačiau žinodamas apie nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas būtų galėjęs į šias aplinkybes atsižvelgti, vertindamas aplinkybių visetą.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika pažymi, kad genealoginis ryšys su asmenimis, galimai buvusiais Lietuvos piliečiais, nesuteikia pagrindo vertinti, kad pareiškėjas turi ekonominius, socialinius ar šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo tokių ryšių neturi, kadangi jis nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada mokęsis, dirbęs ir šiuo metu nesimoko, nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas teigia, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, tačiau konkrečiai nenurodė, kurie duomenys buvo netikslūs ar klaidingi. Pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog Migracijos departamento darbuotojui uždavus klausimus, pareiškėjas pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus. Asmuo neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu asmuo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas grindžiamas subjektyvia Migracijos departamento pareigūno interpretacija apie tai, kaip turėjo atrodyti „tikrasis noras studijuoti“, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tariamą apgaulę ar netikslumus. Mano, jog Sprendime pakankamai išsamiai išdėstyti Migracijos departamento motyvai, faktinės aplinkybės ir teisės normos, kuriomis Migracijos departamentas grindžia priimtą sprendimą.
Teisme gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjo apklausa tetruko vos apie dešimt minučių, tačiau būtent ji tapo esminiu pagrindu priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą. Apklausos transkripcija aiškiai parodo, kad pareiškėjas atsakė į klausimus nuosekliai, logiškai ir faktais pagrįstai: nurodė studijų programą (tarptautinis verslas Vilniaus universitete), studijų pradžios datą ir pirmojo semestro dalykus; tiksliai įvardijo studijų kainą (3 980 eurų per metus), pragyvenimo išlaidas (apie 12 000 eurų per metus) bei finansavimo šaltinį – savo tėvą, turintį verslą Pietų Afrikoje ir užtikrinantį finansinę paramą; pateikė apgyvendinimo planą (95 eurai per mėnesį) ir ateities perspektyvas – ketinimą po studijų dirbti bei ilgainiui kurti nuosavą verslą. Jis taip pat nurodė kelias motyvacijas: studijų kokybę ir kainą, universiteto reputaciją, kultūrinį įspūdį, ryšį su protėvių šalimi (pilietybės atkūrimo kontekstas), norą pradėti savarankišką gyvenimą užsienyje. Tokie atsakymai neabejotinai paneigia Migracijos departamento teiginį, kad jie buvo „paviršutiniški ar nenuoseklūs“ – priešingai, jie rodo realų pasirengimą studijoms ir atsakingą planavimą. Pareiškėjas turi diagnozuotą specifinį mokymosi sutrikimą – (duomenys neskelbtini), kuri daro įtaką gebėjimui greitai apdoroti ir perteikti informaciją tiek žodžiu, tiek raštu. Apklausos metu tai pasireiškė tuo, kad jam reikėjo laiko pasitikslinti studijų dalykus, nes negalėjo jų visų atsiminti iš atminties.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei „paviršutiniškus, neišsamius atsakymus“. Vis dėlto nei Sprendime, nei atsiliepime nėra identifikuota, kokie konkrečiai duomenys laikomi neteisingais, kurie būtent atsakymai – neišsamūs, ar į kokius klausimus pareiškėjas neva neatsakė.
Atkreipia dėmesį, kad apklausos transkripcija atskleidžia, jog Migracijos departamento darbuotoja suklaidino pareiškėją, teigdama, kad jis esą anksčiau kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Tokio prašymo pareiškėjas niekada nebuvo pateikęs. Jis buvo kreipęsis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne dėl leidimo gyventi. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog dokumentuose buvo padaryta klaida (neteisingai užrašyti duomenys), todėl prašymas dėl paso nebuvo išsiųstas, kol klaida nebus ištaisyta. Pažymi, kad apklausos metu pareiškėjas vartojo terminą „residency“, kuris anglų kalboje reiškia „rezidavimą“ ar „gyvenamąją vietą“, bet ne „leidimą gyventi“ (angl. residence permit). Ši sąvokos interpretacija Migracijos departamento darbuotojos buvo klaidinga, todėl apklausos turinys buvo iškraipytas ir pateiktas pareiškėjo nenaudai.
Migracijos departamentas pažeidė sprendimo motyvavimo pareigą – nors institucija teigia, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, Sprendime nenurodyta, kokie duomenys laikytini klaidingais, todėl tokie teiginiai vertintini kaip nepagrįstos prielaidos, neatitinkančios objektyvumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip asmuo, ketinantis studijuoti mokslo ir studijų institucijoje – Vilniaus universiteto Verslo mokykloje pagal bakalauro studijų programą Tarptautinis verslas.
2025 m. birželio 12 d. vyko pareiškėjo apklausa. Iš pateiktų bylos įrodymų nustatyta (Apklausos transkripcija bei apklausos vaizdo įrašas), kad vykusios apklausos metu pareiškėjas prisistatė ir buvo paprašytas papasakoti apie save. Pareiškėjas parodė, kad 2024 m. pabaigoje, lapkričio mėnesį, baigė mokyklą; studijuoti planuoja atvykus į Lietuvą tarptautinį verslą Vilniaus universitete. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, kodėl studijoms pasirinko Lietuvą, paaiškino, kad patiko universitetas, tai, kaip jis atrodo, jo kultūra. Mano, kad tai būtų neįtikėtina vieta plėsti savo žinias. Norėjo studijuoti užsienyje, o tai prieinamas būdas tai padaryti. Ir mano, kad tai vienas geriausių būdų, kaip gali augti kaip asmenybė. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje, todėl paprašė paaiškinti situaciją. Pareiškėjas atsakydamas paaiškino, kad pareiškėjui reikia leidimo, kad galėtų atvykti mokytis. Atsakovo atstovė patikslino, kad paaiškintų, ar anksčiau pareiškėjas kreipėsi dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą išduoti pasą, tačiau jame buvo padaryta klaida. Tėtis taiso dokumentų klaidas. Kadangi pareiškėjo protėviai kilę iš Lietuvos, todėl norėjo gauti leidimą gyventi. Atsakydamas į klausimą, ar paraišką buvo atmesta, paaiškino, kad dokumentų nesiuntė, nes pamatė, kad tėčio ir mamos pasuose padaryta rašybos klaida. Ten buvo rašybos klaida jos tėvų. Tėvų, kurie buvo iš Lietuvos. Taigi, bando tai ištaisyti prieš siųsdami, kad prašymas nebūtų atmestas. Atsakydamas į klausimą, ar norėjo gauti pilietybę, pareiškėjas atsakė teigiamai. Atsakydamas į klausimą, ar tai ir yra priežastis, kodėl nori studijuoti Lietuvoje, pareiškėjas paaiškino, kad ne tai yra priežastis studijoms. Atsakydamas į klausimą, kokia yra pagrindinė priežastis, kodėl nori studijuoti Lietuvoje, o ne kitoje šalyje, pareiškėjas paaiškino, kad kitose šalyse sunku rasti tokios kokybės išsilavinimą už tokią kainą kaip Lietuvoje. Pareiškėjo mokykla su keliomis kitomis mokyklomis rengia atvirų durų dieną universitete. Ir Lietuvos universitetas atsiuntė žmogų, kad jis atvažiuotų ir paaiškintų, kas ten per universitetas, ir parodytų, kas ten yra. Pareiškėjui tiesiog labai patiko, todėl pateikė paraišką ir įstojo. Atsakydamas į klausimą, ar kreipėsi į kitas šalis, pareiškėjas nurodė, kad nesikreipė. Atsakydamas į klausimą, ar lygino kitas šalis su Lietuvos studijoms, paaiškino, kad lygino Lietuvą su Pietų Afrikos universitetais. Paklaustas, kodėl nelygino Lietuvos su kitomis šalimis, pareiškėjas atsakė, kad jam patiko universitetas, todėl nieko daugiau neieškojo. Nurodė, kad Lietuvoje giminių, draugų neturi. Paklaustas, tai kodėl vis tik pasirinko Lietuvą, paaiškino, kad norėjo pradėti iš naujo svetur, kur nepažįsta žmonių, tarsi kur galėtų atrasti save. Pasižiūrėjus į kitas šalis buvo brangu vykti, todėl pasirinko Lietuvą. Paaiškino, kad studijuos Vilniaus universitete, jį lygino su Vytauto Didžiojo universitetu ir pasirinko Vilniaus universitetą, nes Vilniaus universitetas, visų pirma, užima aukštesnes pozicijas pasaulyje, o tai, pareiškėjo nuomone, yra šiek tiek geriau. Ir pareiškėjui šiek tiek labiau patiko jų siūlomas diplomas, jis šiek tiek kitoks. Paklaustas kaip įstojo į universitetą, paaiškino, kad kreipėsi per universiteto svetainę „DreamApply“ arba „ApplyDream“. Pateikė savo pažymius ir dalyvavo internetiniame pokalbyje, o tada universitetas pareiškėjui atsiuntė el. laišką, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra priimtas. Be to, tai buvo paskelbta ir interneto svetainėje, turėjo užpildyti sutartį ir kitus dokumentus. Kitų patikrinimų nebuvo. Paklaustas, kokioje studijų programoje ketina studijuoti, pareiškėjas nurodė, kad Tarptautinio verslo programoje. Tiksliai prisiminti studijuojamų dalykų negalėjo, juos įvardijo pasižiūrėjęs į užrašus. Nurodė, kad mokslų pradžia – rugsėjo 1 d. Paklaustas apie studijų kainą nurodė, kad kaina – 3 980 Eur. Paaiškino, kad studijų metu jį išlaikys tėtis, nes jis yra metalo pramonės gamintojas, turi įmonę „Crossed Office Products“, pragyvenimui Lietuvoje nurodė, kad skirs po 1 000 Eur mėnesiui, o metams 12 000 Eur. Paklaustas, ar neketina dirbti Lietuvoje, atsakė, kad dirbti neketina. Nurodė, kad turi dvi seses, iš kurių viena gyvena užsienyje, kita – Pietų Afrikos Respublikoje. Paaiškino, kad viena sesė gyvena Izraelyje, ji yra grafikos dizainerė ir atlieka 6 mėnesių stažuotę NASA. Paaiškino, kad po studijų planuoja pasilikti, tikisi, Europoje. Nenori pradėti verslo iškart po universiteto. Norėtų dirbti viename iš universitetų Lietuvoje arba galbūt už Lietuvos ribų Europoje. Tačiau planuoja iš karto pradėti dirbti. Paklaustas apie karjeros siekius paaiškino, kad planuoja pradėti verslą ir plėsti įvairiuose šalyse, todėl ir pasirinko studijas Vilniaus universitete. Norėtų atrasti įvairių buhalterinės apskaitos įgūdžių, taip pat derybų įgūdžių, įvairių verslo, pavyzdžiui, kaip žmonės mąsto verslo pasaulyje, ir kaip valdyti verslą. Pavyzdžiui, kaip jis vyksta, kaip turėtų vykti, kokios yra procedūros ir visa kita, įskaitant įstatymus ir visa kita. Nurodė, kad ketina apsistoti bute, kurio nuoma yra 95 Eur, kitose užsienio šalyse nėra gyvenęs, tačiau Europoje yra buvęs. Atmestų prašymu dėl vizos išdavimo nėra turėjęs. Po studijų ketina keliauti ir į kitas šalims, tačiau tik atostogoms.
Departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus bei apklausos metu gautus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvoje. Sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktu pagrindu. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamento darbuotojui uždavus klausimus, pareiškėjas pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus. Asmuo neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu asmuo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. Kyla pagrįstų abejonių, kad asmens atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Nurodoma, kad asmuo formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. darė išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).
Pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai, kodėl Sprendimas turi būti panaikintas yra šie: Sprendimas nemotyvuotas ir grindžiamas deklaratyviomis prielaidomis; Sprendime abstrakčiai teigiama, kad pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, tačiau nenurodomi jokie konkretūs, individualizuoti faktai ar įrodymai, kurie pagrįstų tokius teiginius. Be to, Migracijos departamento išvados dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės taip pat grindžiamos bendro pobūdžio, hipotetinėmis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais ar individualiai vertintais duomenimis. Nei Sprendime, nei atsiliepime nėra identifikuota, kokie konkrečiai duomenys laikomi neteisingais, kurie būtent atsakymai – neišsamūs, ar į kokius klausimus pareiškėjas neva neatsakė.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Apklausos metu pareiškėjas pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus, neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu skaitė iš anksto paruoštus atsakymus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Taigi, darydamas išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, atsakovas šią išvadą privalėjo tinkamai pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, Sprendime konstatavęs, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas gyventi Lietuvoje, nepagrindė šios savo išvados, t. y. iš bylos duomenų neaišku, kurie konkrečiai duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, neatitinka tikrovės. Atsakovo pateikiami argumentai, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus, neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu skaitė iš anksto paruoštus atsakymus, negali būti įvertinti kaip pakankami Sprendime prieitai išvadai. Dar daugiau, teismas įvertinęs pateiktą apklausos transkripciją bei peržiūrėjęs apklausos vaizdo įrašą, sprendžia, kad pareiškėjas į jam užduotus klausimus atsakė – nurodė studijų programą (tarptautinis verslas Vilniaus universitete), studijų pradžios datą ir pirmojo semestro dalykus; tiksliai įvardijo studijų kainą (3 980 eurų per metus), pragyvenimo išlaidas (apie 12 000 eurų per metus) bei finansavimo šaltinį – savo tėvą, turintį verslą Pietų Afrikoje ir užtikrinantį finansinę paramą; pateikė apgyvendinimo planą (95 eurai per mėnesį) ir ateities perspektyvas – ketinimą po studijų dirbti bei ilgainiui kurti nuosavą verslą. Atsakydamas į užduodamus klausimus nurodė ir motyvaciją, kodėl būtent pasirinko Lietuvą bei Vilniaus universitetą: studijų kokybė ir kaina, universiteto reputacija, kultūrinį įspūdį, norą pradėti savarankišką gyvenimą užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog apklausos vaizdo įrašas paneigia atsakovo argumentus, kad pokalbio metu pareiškėjas skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. Tai, kad asmuo, besiruošdamas pokalbiui, pasižymi tam tikrus svarbius jam aspektus, neleidžia spręsti, kad apklausos metu skaitė paruoštus atsakymus. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad nei Sprendime, nei atsiliepime nėra identifikuota, kokie konkrečiai duomenys laikomi neteisingais, kurie būtent atsakymai – neišsamūs, ar į kokius klausimus pareiškėjas neva neatsakė.
Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktų taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai ir skundžiamas Sprendimas naikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktus motyvus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas skunde teismui taip pat akcentuoja, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės, t. y. kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad ši informacija atsakovui nebuvo žinoma, todėl jos įvertinti visos pateiktos informacijos kontekste nebuvo galimybės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas 450 Eur už skundo teismui surašymą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
2025 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 2 337,70 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2025 m. liepos 2 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 5 844,25 Eur (2,5x2337,70), už advokato padėjėjo (80 proc.) – 4 675,40 Eur suma. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už skundo surašymą ir atstovavimą pareiškėjas sumokėjo 450 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 25S141837.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Priteisti pareiškėjui L. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.