Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui per MIGRIS platformą buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką. Pranešime buvo nurodyta, kaip tinkamai pasiruošti apklausai, taip pat informuota, kad apklausos metu užsienietis turi dalyvauti vienas, be pašalinių asmenų. 2025 m. birželio 12 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, kurios tikslas – patvirtinti pareiškėjo tapatybę bei išvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo apklausoje ir informavo apie ketinimą studijuoti Lietuvos Respublikoje.

Nepaisant to, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas šias pagrindines motyvacijas: pareiškėjas, esą, nepagrindė tikrojo atvykimo į Lietuvą tikslo, pateikė paviršutiniškus ir nenuoseklius atsakymus apklausos metu; kai kurie atsakymai, Migracijos departamento vertinimu, buvo skaitomi, kas esą kėlė abejonių dėl jų autentiškumo; pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuva, anksčiau šalyje negyveno, nestudijavo, nebuvo gavęs vizų; remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, buvo konstatuota galimo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis rizika.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas remiasi vien apklausos metu tariamai nepakankamu pareiškėjo „motyvavimu“, kad kelionės tikslas – studijos. Sprendimas iš esmės grindžiamas subjektyvia Migracijos departamento pareigūno interpretacija apie tai, kaip turėjo atrodyti „tikrasis noras studijuoti“, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų apie tariamą apgaulę ar netikslumus. Sprendimas grindžiamas prielaidomis ir išvestinėmis abejonėmis, kurių Migracijos departamentas savo Sprendime nepagrindė.

Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę – specifinį mokymosi sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), kuris turėjo esminės reikšmės jo galimybėms sklandžiai ir adekvačiai dalyvauti apklausoje. Šios aplinkybės ignoravimas turėjo tiesioginės įtakos apklausos rezultatų vertinimui ir galėjo lemti klaidingas išvadas apie pareiškėjo motyvacijos, ketinimų ar atsakymų patikimumą. Pareiškėjas nuo vaikystės turi diagnozuotą specifinį mokymosi sutrikimą – (duomenys neskelbtini), kuri apsunkina gebėjimą greitai apdoroti rašytinę informaciją bei sklandžiai reikšti mintis žodžiu realiuoju laiku. Šis sutrikimas buvo oficialiai įvertintas ir pripažintas akademinėje srityje – priimant pareiškėją į Vilniaus universiteto bakalauro studijų programą į tai buvo atsižvelgta. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta psichoedukaciniu ir mokymosi vertinimo specialistės C. B. (MEd, Educational Psychology, University of Johannesburg), kurios praktikos Nr. 0446033, PS: 0116785. Pareiškėjas nuo ankstyvo amžiaus turėjo nustatytą specifinį mokymosi sutrikimą, pasireiškiantį skaitymo ir rašybos gebėjimų sutrikimais. Mokyklos laikotarpiu, vadovaujantis IEB (International Examinations Board) rekomendacijomis, jam buvo suteiktos įvairios egzaminų lengvatos, kurios leido jam pilnai atskleisti savo akademinį potencialą. Pareiškėjas šiuo metu priimtas studijuoti tarptautinio verslo bakalauro programoje, kuri prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Mokymosi procese jam ir toliau reikalinga tinkama akademinė pagalba ir pritaikytos sąlygos.

Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neturi jokių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, niekada nėra čia gyvenęs, dirbęs ar studijavęs, neturi artimųjų Lietuvoje, taip pat jam nebuvo išduotos nei nacionalinės, nei Šengeno vizos.

Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, individualią situaciją ir apklausos duomenis bei konstatavus, kad surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Vilniaus universitete, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad 2025 m. birželio12 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, kurios metu Migracijos departamento darbuotojui uždavus klausimus, pareiškėjas pateikė paviršutiniškus, neišsamius atsakymus, neatsakė į klausimus, susijusius su studijomis, pokalbio metu skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad kyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo atvykimo tikslas yra studijos Lietuvoje ir pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika pažymi, kad genealoginis ryšys su asmenimis, galimai buvusiais Lietuvos piliečiais, nesuteikia pagrindo vertinti, kad pareiškėjas turi ekonominius, socialinius ar šeiminius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo tokių ryšių neturi, kadangi jis nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada mokęsis, dirbęs ir šiuo metu nesimoko, nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Teisme gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjo apklausa tetruko vos apie dešimt minučių, tačiau būtent ji tapo esminiu pagrindu priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą. Apklausos transkripcija aiškiai parodo, kad pareiškėjas atsakė į klausimus nuosekliai, logiškai ir faktais pagrįstai: nurodė studijų programą (tarptautinis verslas Vilniaus universitete), studijų pradžios datą ir pirmojo semestro dalykus; tiksliai įvardijo studijų kainą (3 980 eurų per metus), pragyvenimo išlaidas (apie 12 000 eurų per metus) bei finansavimo šaltinį – savo tėvą, turintį verslą Pietų Afrikoje ir užtikrinantį finansinę paramą; pateikė apgyvendinimo planą (95 eurai per mėnesį) ir ateities perspektyvas – ketinimą po studijų dirbti bei ilgainiui kurti nuosavą verslą. Jis taip pat nurodė kelias motyvacijas: studijų kokybę ir kainą, universiteto reputaciją, kultūrinį įspūdį, ryšį su protėvių šalimi (pilietybės atkūrimo kontekstas), norą pradėti savarankišką gyvenimą užsienyje. Tokie atsakymai neabejotinai paneigia Migracijos departamento teiginį, kad jie buvo „paviršutiniški ar nenuoseklūs“ – priešingai, jie rodo realų pasirengimą studijoms ir atsakingą planavimą. Pareiškėjas turi diagnozuotą specifinį mokymosi sutrikimą – (duomenys neskelbtini), kuri daro įtaką gebėjimui greitai apdoroti ir perteikti informaciją tiek žodžiu, tiek raštu. Apklausos metu tai pasireiškė tuo, kad jam reikėjo laiko pasitikslinti studijų dalykus, nes negalėjo jų visų atsiminti iš atminties.

Atkreipia dėmesį, kad apklausos transkripcija atskleidžia, jog Migracijos departamento darbuotoja suklaidino pareiškėją, teigdama, kad jis esą anksčiau kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Tokio prašymo pareiškėjas niekada nebuvo pateikęs. Jis buvo kreipęsis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o ne dėl leidimo gyventi. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog dokumentuose buvo padaryta klaida (neteisingai užrašyti duomenys), todėl prašymas dėl paso nebuvo išsiųstas, kol klaida nebus ištaisyta. Pažymi, kad apklausos metu pareiškėjas vartojo terminą „residency“, kuris anglų kalboje reiškia „rezidavimą“ ar „gyvenamąją vietą“, bet ne „leidimą gyventi“ (angl. residence permit). Ši sąvokos interpretacija Migracijos departamento darbuotojos buvo klaidinga, todėl apklausos turinys buvo iškraipytas ir pateiktas pareiškėjo nenaudai.

Migracijos departamentas pažeidė sprendimo motyvavimo pareigą – nors institucija teigia, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, Sprendime nenurodyta, kokie duomenys laikytini klaidingais, todėl tokie teiginiai vertintini kaip nepagrįstos prielaidos, neatitinkančios objektyvumo ir proporcingumo principų.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 9 d. per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip asmuo, ketinantis studijuoti mokslo ir studijų institucijoje – Vilniaus universiteto Verslo mokykloje pagal bakalauro studijų programą Tarptautinis verslas.

2025 m. birželio 12 d. vyko pareiškėjo apklausa. Iš pateiktų bylos įrodymų nustatyta (Apklausos transkripcija bei apklausos vaizdo įrašas), kad vykusios apklausos metu pareiškėjas prisistatė ir buvo paprašytas papasakoti apie save. Pareiškėjas parodė, kad 2024 m. pabaigoje, lapkričio mėnesį, baigė mokyklą; studijuoti planuoja atvykus į Lietuvą tarptautinį verslą Vilniaus universitete. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, kodėl studijoms pasirinko Lietuvą, paaiškino, kad patiko universitetas, tai, kaip jis atrodo, jo kultūra. Mano, kad tai būtų neįtikėtina vieta plėsti savo žinias. Norėjo studijuoti užsienyje, o tai prieinamas būdas tai padaryti. Ir mano, kad tai vienas geriausių būdų, kaip gali augti kaip asmenybė. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje, todėl paprašė paaiškinti situaciją. Pareiškėjas atsakydamas paaiškino, kad pareiškėjui reikia leidimo, kad galėtų atvykti mokytis. Atsakovo atstovė patikslino, kad paaiškintų, ar anksčiau pareiškėjas kreipėsi dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą išduoti pasą, tačiau jame buvo padaryta klaida. Tėtis taiso dokumentų klaidas. Kadangi pareiškėjo protėviai kilę iš Lietuvos, todėl norėjo gauti leidimą gyventi. Atsakydamas į klausimą, ar paraišką buvo atmesta, paaiškino, kad dokumentų nesiuntė, nes pamatė, kad tėčio ir mamos pasuose padaryta rašybos klaida. Ten buvo rašybos klaida jos tėvų. Tėvų, kurie buvo iš Lietuvos. Taigi, bando tai ištaisyti prieš siųsdami, kad prašymas nebūtų atmestas. Atsakydamas į klausimą, ar norėjo gauti pilietybę, pareiškėjas atsakė teigiamai. Atsakydamas į klausimą, ar tai ir yra priežastis, kodėl nori studijuoti Lietuvoje, pareiškėjas paaiškino, kad ne tai yra priežastis studijoms. Atsakydamas į klausimą, kokia yra pagrindinė priežastis, kodėl nori studijuoti Lietuvoje, o ne kitoje šalyje, pareiškėjas paaiškino, kad kitose šalyse sunku rasti tokios kokybės išsilavinimą už tokią kainą kaip Lietuvoje. Pareiškėjo mokykla su keliomis kitomis mokyklomis rengia atvirų durų dieną universitete. Ir Lietuvos universitetas atsiuntė žmogų, kad jis atvažiuotų ir paaiškintų, kas ten per universitetas, ir parodytų, kas ten yra. Pareiškėjui tiesiog labai patiko, todėl pateikė paraišką ir įstojo. Atsakydamas į klausimą, ar kreipėsi į kitas šalis, pareiškėjas nurodė, kad nesikreipė. Atsakydamas į klausimą, ar lygino kitas šalis su Lietuvos studijoms, paaiškino, kad lygino Lietuvą su Pietų Afrikos universitetais. Paklaustas, kodėl nelygino Lietuvos su kitomis šalimis, pareiškėjas atsakė, kad jam patiko universitetas, todėl nieko daugiau neieškojo. Nurodė, kad Lietuvoje giminių, draugų neturi. Paklaustas, tai kodėl vis tik pasirinko Lietuvą, paaiškino, kad norėjo pradėti iš naujo svetur, kur nepažįsta žmonių, tarsi kur galėtų atrasti save. Pasižiūrėjus į kitas šalis buvo brangu vykti, todėl pasirinko Lietuvą. Paaiškino, kad studijuos Vilniaus universitete, jį lygino su Vytauto Didžiojo universitetu ir pasirinko Vilniaus universitetą, nes Vilniaus universitetas, visų pirma, užima aukštesnes pozicijas pasaulyje, o tai, pareiškėjo nuomone, yra šiek tiek geriau. Ir pareiškėjui šiek tiek labiau patiko jų siūlomas diplomas, jis šiek tiek kitoks. Paklaustas kaip įstojo į universitetą, paaiškino, kad kreipėsi per universiteto svetainę „DreamApply“ arba „ApplyDream“. Pateikė savo pažymius ir dalyvavo internetiniame pokalbyje, o tada universitetas pareiškėjui atsiuntė el. laišką, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra priimtas. Be to, tai buvo paskelbta ir interneto svetainėje, turėjo užpildyti sutartį ir kitus dokumentus. Kitų patikrinimų nebuvo. Paklaustas, kokioje studijų programoje ketina studijuoti, pareiškėjas nurodė, kad Tarptautinio verslo programoje. Tiksliai prisiminti studijuojamų dalykų negalėjo, juos įvardijo pasižiūrėjęs į užrašus. Nurodė, kad mokslų pradžia – rugsėjo 1 d. Paklaustas apie studijų kainą nurodė, kad kaina – 3 980 Eur. Paaiškino, kad studijų metu jį išlaikys tėtis, nes jis yra metalo pramonės gamintojas, turi įmonę „Crossed Office Products“, pragyvenimui Lietuvoje nurodė, kad skirs po 1 000 Eur mėnesiui, o metams 12 000 Eur. Paklaustas, ar neketina dirbti Lietuvoje, atsakė, kad dirbti neketina. Nurodė, kad turi dvi seses, iš kurių viena gyvena užsienyje, kita – Pietų Afrikos Respublikoje. Paaiškino, kad viena sesė gyvena Izraelyje, ji yra grafikos dizainerė ir atlieka 6 mėnesių stažuotę NASA. Paaiškino, kad po studijų planuoja pasilikti, tikisi, Europoje. Nenori pradėti verslo iškart po universiteto. Norėtų dirbti viename iš universitetų Lietuvoje arba galbūt už Lietuvos ribų Europoje. Tačiau planuoja iš karto pradėti dirbti. Paklaustas apie karjeros siekius paaiškino, kad planuoja pradėti verslą ir plėsti įvairiuose šalyse, todėl ir pasirinko studijas Vilniaus universitete. Norėtų atrasti įvairių buhalterinės apskaitos įgūdžių, taip pat derybų įgūdžių, įvairių verslo, pavyzdžiui, kaip žmonės mąsto verslo pasaulyje, ir kaip valdyti verslą. Pavyzdžiui, kaip jis vyksta, kaip turėtų vykti, kokios yra procedūros ir visa kita, įskaitant įstatymus ir visa kita. Nurodė, kad ketina apsistoti bute, kurio nuoma yra 95 Eur, kitose užsienio šalyse nėra gyvenęs, tačiau Europoje yra buvęs. Atmestų prašymu dėl vizos išdavimo nėra turėjęs. Po studijų ketina keliauti ir į kitas šalims, tačiau tik atostogoms.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).