Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. S. (A. S.), jo atstovui advokatui Algaudui Kiršai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-07-08 sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. S. skundas (b. l. 6-7), kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018-03-09 nutarimą ir 2019-07-08 sprendimą bei įpareigoti Instituciją pareiškėjui grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Teisme pareiškėjas A. S. nurodė, kad palaiko skundą. Jis nuobaudą atliko, baudą sumokėjo. Kreipėsi į policiją, o ten jam skyrė dar vieną nuobaudą. Išeina, kad veltui laikė egzaminą, gavo medicinos pažymą ir rūpinosi kitais dokumentais. Jis kreipėsi su prašymu dėl teisės vairuoti grąžinimo, pateikė reikiamus dokumentus, tačiau policija pasakė, kad neatiduos teisių. Jam niekas nepaaiškino, kad automatiškai nebus grąžintos teisės, kad turi būti praėjęs minėtas laikotarpis po teismo nutarimo, kad galėtų iš naujo laikyti teises. Pareiškėjo nuomone, apie 10 m. terminą jam turėjo būti paaiškinta dar teisme: jei būtų apie tai žinojęs, nebūtų laikęs teisių antrą kartą (b. l. 65).

Teisme A. S. atstovaujantis advokatas A. Kirša nurodė, kad palaiko savo skundą, skundžia abu Institucijos sprendimus, nes jie neteisėti ir nepagrįsti. A. S. kreipėsi į Instituciją dėl teisės vairuoti grąžinimo praeitais metais, bet buvo atsisakyta ją grąžinti. Tada advokatas buvo paskirtas pareiškėjo atstovu. Antrą kartą policija nenagrinėjo prašymo, pasakė, kad prašymas pakartotinis. A. S. buvo skirtas teisių atėmimas, jis bausmę atliko, daugiau nenusikalto, tačiau teisių jam negrąžino. Negalima sutikti su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nes taip įtvirtintas dvigubas baudžiamumas. Apylinkės teisme šis klausimas neišsispręs. Asmuo turi teisę į teisingą teismą ir į teisingą sprendimą. Jis 10 m. neturi teisės gauti vairuotojo pažymėjimo. Negalima žmogaus du kartus bausti už tą patį. Mano, kad 2013 m. priimtas SEAKĮ 24 straipsnio pakeitimas įtvirtina neteisingą reglamentavimą (b. l. 58-59).

Teisme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas R. I. prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad panašus klausimas yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, yra sustabdyta viena byla. Atstovo nuomone, čia nėra jokio dvigubo nubaudimo, nes egzistuoja du skirtingi institutai – nuobaudos skyrimo ir teisių grąžinimo. Asmuo yra baudžiamas pagal ANK (ATPK), o teisės grąžinamos pagal SEAKĮ. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemonę pagal ATPK atimta du kartus. Kai kelis kartus nusižengia neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo, teisės grąžinamos ne ankščiau kaip po 10 m. Nereikia painioti skirtingų institutų: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo ir teisės vairuoti grąžinimo. Pastarąjį reglamentuoja poįstatyminis teisės aktas: „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas“, kuriame reglamentuojama teisių atėmimo ir grąžinimo termino skaičiavimas, asmens kreipimosi dėl teisių grąžinimo tvarka. Paprastai tokie skundai nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie yra suformavę tokių skundų nagrinėjimo praktika. Kai A. S. 2019-07-04 su prašymu kreipėsi į Instituciją, būtent atstovas nagrinėjo jo prašymą, t. y. jo iš esmės nenagrinėjo, nes jis jau buvo išnagrinėtas 2018-03-09, atsisakant A. S. grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę. Kadangi tame sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, atstovas žmogui ją paaiškino ir nurodė. Prašymas buvo pakartotinis. Klausimas jau buvo išspręstas, todėl jo antrą kartą nenagrinėjo. Antrame A. S. prašyme buvo pateikti visi tie patys motyvai. Šiai dienai toks pašymas yra laikomas kartotiniu. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad atitinkamos SEAKĮ normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tada būtų iš naujo sprendžiama dėl teisių gražinimo. Analogiškų prašymų gaunama apie 7-8 per metus. Intitucija juos ėmė gauti prieš pusantrų metų. Nagrinėjamu atveju asmuo turėjo perlaikyti egzaminą, nes baigėsi teisių atėmimo terminas. Dokumentai, kuriuos jis gavo, niekur nedings, jie, esant reikalui, galės būti teikiami VĮ „Regitrai“. Svarbu tai, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta iki ATPK pakeitimo į ANK. Atstovo nuomone, nustatytas 10 metų terminas teisingas, o pareiškėjui reikėjo sulaukti šio termino pabaigos. Tokie įstatymo pakeitimai buvo padaryti tam, kad apsaugoti nuo šiurkščių KET pažeidimų (b l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą. Šis straipsnis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėtos 2016 m. lapkričio 15 ir 30 dienomis, todėl teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (VAT administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-358-468/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus buvo nubaustas, atimant jam teisę vairuoti transporto priemones, du kartus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu. Pareiškėjas du kartus, t. y. 2018-03-09 ir 2019-07-04 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, prašydamas grąžinti jam teisę vairuoti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas 2019 m. liepos 8 d. atsisakė nagrinėti A. S. 2019-07-04 prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas laikytinas pakartotiniu, nes jis jau buvo išnagrinėtas 2018-03-09 sprendimu, paaiškindamas, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 15 p. nuostatas, jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiškėjas nepateikė Aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju), neišlaikė egzamino (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju), VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. 2019 m. liepos 8 d. A. S. nurodyta ir tai, kad dešimt metų nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto teismo nutarimo, kuriuo jam atimta teisė vairuoti, įsiteisėjimo (2016-12-21) pateikus 2018-03-09 prašymą praėję nebuvo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teisėtai negrąžino A. S. teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 34-35).

Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-360 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-07-01). Bylos duomenys patvirtina, jog administracinės teisės pažeidimus pareiškėjas padarė 2016-10-22 ir 2016-11-13, galiojant SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatoms. A. S. transporto priemonę, būdamas neblaivus, skirtingu metu vairavo 2 kartus, už tai jam dviem atskirais teismo sprendimais buvo paskirtos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tokia situacija rodo didesnį asmens pavojingumą ir polinkį daryti analogiškus pažeidimus, todėl, įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamas įstatymo normas, įtvirtino, kad teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinama tik praėjus įstatyme numatytam terminui – ne mažiau kaip 10 m.

Pareiškėjas ir jo atstovas skunde akcentavo, kad pritaikius minėto įstatymo ir poįstatyminio akto nuostatas A. S. buvo nubaustas du kartus, tokiu būdu, jų nuomone, Institucija peržiūrėjo įsiteisėjusius teismų sprendimus, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo bylą ir neatsižvelgė į tai, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina tai, jog nuobaudos skyrimo ir teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo institutai nėra tapatūs, jie skirtingi, kaip ir atitinkamus sprendimus (skirti nuobaudą ar grąžinti teisę vairuoti transporto priemones) priimantys subjektai, kaip skirtingi ir norminiai aktai, kuriais jie vadovaujasi (atitinkamai: ATPK (ANK) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas“). Pagal teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose minėtas apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr eI-2442-644/2017, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2-358- 468/2019). Skunde be kita ko taip pat yra prašoma teismo įpareigoti Instituciją grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones. Primintina tai, kad tiek iki 2017-01-01 galiojusios ATPK normos (XXIII skirsnis), tiek Specialiosios kolegijos nurodytos ANK normos (XXXVI skyrius), reglamentuojančios skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų nagrinėjimą, bendros kompetencijos teismui nesuteikia teisės įpareigoti Instituciją grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, paduodamas 2019-07-04 prašymą grąžinti jam teisę vairuoti jokių naujų aplinkybių nenurodė, pateikė Institucijai tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikti ir nagrinėjant jo 2018-03-09 prašymą. Institucija pagrįstai jo prašymą laikė pakartotiniu ir atsisakė nagrinėti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu).

Įvertinus tai, kas aukščiau aptarta, darytina išvada, kad Institucija, priimdama sprendimą, vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, jį pagrindė ir motyvavo, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiradus naujų faktinių duomenų ar pasikeitus teisiniam minėto teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo instituto reglamentavimui, tuo atveju, jei jis švelnintų asmens teisinę padėtį, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimas nepraėjus SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui galėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.