Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-06 · Byla Nr. TS-57-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
TS-57-1133/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
NuorašasTeikimo Nr. TS-57-1133/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1057/2021Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-134 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (37 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (10 veikų), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1057/2021 rezoliucinė dalis nurodant, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 3 d. 12.47 val. iki 2017 m. spalio 4 d. 11.40 val. ir nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 19 d. bei nuo 2018 m. kovo 19 d., taip pat įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 9 d.

V. J. bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. kovo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 16 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 bausmės – 2020 m. gruodžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. buvo 2 metai 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-134 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nutarimu rekomenduota nuteistajam dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei atlikti nemokamus darbus.

Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, naujas nusikalstamas veikas padarė esant jam prigimties dviem teismo baudžiamiesiems įsakymams, paskirtų baudų nemoka, nors gauta pažyma, patvirtinanti galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, tačiau ankstesnės darbo patirties neturi, pataisos įstaigoje nedirba, dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, nemotyvuotas dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, 5 kartus baustas drausmine tvarka.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis V. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo seneliai. Skunde nurodoma, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija neįvertino to, kad jis 3 metus bausmę atlikinėjo kalėjimo režime, nes jam buvo taikomas suėmimas, o tokio režimo bausmę atlieka nuteistieji, padarę žiaurius nusikaltimus. Taip pat Komisija pažeidė BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi jo posėdyje buvo tik 4 nariai. Be to, minėtas nutarimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, kadangi Komisijos nutarime nėra nurodyti duomenys apie Komisijos narius (nenurodyta Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, vardai ir pavardės). Komisijos nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir VAĮ reikalavimų, kadangi tokiu būdu iš nuteistojo atimama galimybė žinoti Komisijos narių sudėtį ir teisė į efektyvią gynybą, nes asmuo negali šiuo aspektu pateikti teismui teisinių argumentų, ar iš Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, nebuvo šališkai nusiteikusių. Esant tokioms aplinkybėms komisijos nutarimo negalima laikyti atitinkančio Lietuvos Respublikos teisės aktus, nes toks Komisijos nutarimas suvaržo asmens teises. Nutarime nėra parašyta komisijos narių, kurie buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą, nuomonė. Taip pat nutartyje parašyta, kad yra 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos yra paskirtos už nepiktybinius nusižengimus, paskutinį kartą nuobauda gauta 2019 m. gegužės mėnesį, taigi praėjo 2 metai ir 3 mėnesiai, todėl pagal vidaus tvarkos taisykles šios nuobaudos yra negaliojančios. Nutarime nurodyta, kad jis vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau nedetalizuoja, kokių konkrečiai priemonių jis nevykdo. Be to, nutarime parašyta, kad jis pataisos įstaigoje nedirba ir dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, tačiau pradedant atlikinėti bausmę buvo apklausiamas ir patvirtino, kad sutinka dirbti įkalinimo įstaigoje. Nedirba dėl to, jog įkalinimo įstaigoje laisvų darbo vietų nėra, nes darbu aprūpima įmonė „Mūsų amatai“, o bet to šiuo metu Kalėjimo departamentas yra praėjęs ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo minėtoje įmonėje ir veikla ten yra sustabdyta. Taip pat Komisijos nutarime nurodyta, jog pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus 2022 m. sausio mėnesį, tačiau taip Komisija suvaržė jo teises, nes BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės du trečdaliai sueina 2021 m. rugsėjo 17 d. Taip pat Komisija neįvertino, jog jis iš artimųjų turi tik senelius, kurie yra garbaus amžiaus ir su kuriais gyvai nesimatė apie 2 metus, nes visą šį laikotarpį buvo karantinas, su jais bendrauja telefonu kiekvieną dieną, gauna našlaičių pensiją, yra suradęs darbą ir pateikęs raštą, kad darbovietė sutinka jį priimti dirbti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog yra atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. V. J. skunde taip pat nurodė, jog jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo gyvenimo būdo, stengiasi įrodyti administracijai, kad yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti būdamas laisvėje. Atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (seneliais), turi gyvenamąją vietą, realią galimybę dirbti laisvėje. Taip pat prašo pristatyti jį į teismo posėdį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. J. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog V. J. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistasis neteisingai teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidė BVK 164 straipsnio 1 dalį, kadangi priimant nutarimą dalyvavo tik 4 Komisijos nariai, nors pagal minėtą straipsnį yra sudaroma 7 narių lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija. Teismas sutinka, jog vadovaujantis BVK 164 straipsnio 1 dalimi Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaroma septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tačiau priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam, posėdyje gali dalyvauti ne visi Komisijos variai. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatai). Šių nuostatų 21 punkte nurodyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šių nuostatų 32 punkte nurodyta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Šiuo atveju tiek iš Komisijos nutarimo, tiek iš posėdžio protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo 4 nariai, t. y. daugiau nei pusė komisijos narių, taigi nuteistojo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo, sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo nagrinėjamas ir priimtas dalyvaujant komisijos narių daugumai.

Nuteistasis taip pat teigia, jog jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, jog nesilaikant VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, Komisijos nutarime nėra nurodyti duomenys apie Komisijos narius (nenurodyti Komisijos narių vardai ir pavardės), todėl iš nuteistojo buvo atimama galimybė žinoti Komisijos narių sudėti ir teisė į efektyvią gynybą, nes asmuo negalėjo pateikti nušalinimų. Priešingai, nei teigia nuteistasis, Komisijos darbo organizavimo tvarka yra numatyta ne VAĮ, o, kaip minėta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatuose. Šių nuostatų 32 punkte nurodoma, jog Komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimai rezultatai ir protokolą pasirašo kiekvienas komisijos narys, o nutarimą, vadovaujantis šių nuostatų 36 punktu, pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Taigi matyti, jog Komisijos nutarime neturėjo būti nurodyti posėdyje dalyvavę Komisijos nariai, pagal nuostatas jie turi būti nurodyti posėdžio protokole, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog nuteistojo teisės ir šiuo aspektu pažeistos nebuvo.

Skunde taip pat nurodoma, jog nutarime nėra parašyta komisijos narių, kurie buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą, nuomonė. Teismas pažymi, jog Komisijos narių dauguma nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taigi nutarime būtent ši komisijos nuomonė ir argumentai ir yra išdėstyti. Nutarime neturi būti nurodyta atskira kiekvieno nario nuomonė, ji yra nurodoma tik tuo atveju, jeigu kažkuris Komisijos narys nesutinka su priimtu sprendimu, kaip buvo ir šiuo atveju – vienas iš Komisijos narių turėjo atskirąją nuomonę, kuri, kaip tai numatyta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatose, ir yra išdėstyta.

Nuteistasis V. J. taip pat prašo atsižvelgti, jog nors atlikdamas bausmę buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos yra paskirtos už nepiktybinius nusižengimus, paskutinį kartą nuobauda gauta 2019 m. gegužės mėnesį, todėl visos nuobaudos yra negaliojančios. Iš V. J. asmens bylos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis iš tiesų buvo 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau paskutinį kartą ne 2019 m. gegužės mėnesį, o 2020 m. balandžio 28 d., nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo yra praėję metai, todėl visos jam paskirtos nuobaudos iš ties yra nebegaliojančios, tačiau charakterizuoja nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Pastebėtina, jog nors V. J. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau per 2020 m. jis drausmine tvarka buvo baustas net 3 kartus ir visais atvejais ne už nepiktybinius pažeidimus, kaip kad jis teigia, o už pakankamai grubius pažeidimus – 2020 m. vasario 21 d. už įstaigos turto gadinimą, 2020 m. kovo 27 d. už draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio modemo su SIM kortele) laikymą, 2020 m. balandžio 28 d. už tai, jog patikrinimo metu buvo pastebėtas gyvenamosios patalpos radijo sugadinimas (išimtas garsiakalbis). Be to, 2019 m. sausio 10 d. jis taip pat buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad pas jį buvo rastas savadarbis prietaisas prisijungti prie naktinio apšvietimo. Ir tik vienintelė nuobauda, paskirta 2019 m. gruodžio 17 d., iš ties yra ne tokia grubi – už tai, jog rytinio patikrinimo metu koridoriuje jis nelaikė rankų už nugaros, kaip tai numatyta dienotvarkėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuo 2018 m. kovo 17 d., jis nei karto nebuvo skatintas.

Nuteistasis nesutinka ir su tuo, jog jis vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, o Komisija savo nutarime nedetalizuoja, kokių konkrečiai priemonių jis nevykdo. Teismas, susipažinęs su nutarimu, sutinka, jog jame iš ties nėra konkrečiai nurodyta, kokių priemonių jis nevykdo, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagrindo nesutikti su Komisijos nuomone, nėra. Socialinio tyrimo išvados dalyje apie Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą nurodyta nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Iš šių duomenų matyti, jog nuteistasis V. J. atlikdamas bausmę įgijo pagrindinį išsilavinimą, jo teigimu pateikė prašymą nuo rugsėjo mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją, jis taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į gerųjų iniciatyvų veiklą, palaiko socialinius ryšius su seneliais. Tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir į administraciją dėl galimo įdarbinimo nesikreipė, teismo priteistų ieškinių dengimui savanoriškai skiria nedideles sumas, per daugiau nei 8 mėnesių laikotarpį nukentėjusiesiems savanoriškai atlygino tik 125 Eur turtinė žalos, taip pat nedalyvauja tikslinėse priemonėse, orientuotose į kriminogeninių poreikių valdymą, psichologinėse konsultacijose, nėra motyvuotas analizuoti savo kriminalinio elgesio, lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius, yra nemotyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą bei priimti pagal savo asmenybės ypatumų galimybes taikomas poveikio priemones. Taigi matyti, jog nuteistasis iš ties tik iš dalies vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi pakankamos motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesą.

Kaip minėta, nuteistasis taip pat nesutinka, jog jis nenori dirbti, teigia nedirbantis dėl to, jog administracija nepasiūlo jam darbo. Taip pat jo teigimu Komisija neįvertino, jog jis yra suradęs darbą ir pateikęs raštą, kad darbovietė sutinka jį priimti dirbti jam išėjus iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas įsidarbinti bei greičiau atlyginti jam pareikštus civilinius ieškinius, turėtų pats rodyti iniciatyvą ir kreiptis dėl darbo nustatyta tvarka, rodyti norą dirbti ir uždirbti, o ne laukti, kol jam tai bus pasiūlyta, taigi teismo vertinimu iš tiesų jis nenori dirbti būdamas pataisos namuose. Pažymėtina, jog V. J. ir būdamas laisvėje niekur nedirbo, jo teigimu bandė vykdyti įvairaus pobūdžio veiklas, tačiau buvo sunkumų jas realizuojant, be to, dauguma V. J. nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra turtinio pobūdžio, siekiant gauti turtinę naudą, paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistasis už 54 nusikalstamas veikas, kurias padarė jo atžvilgiu esant priimtiems dviem teismo baudžiamiesiems įsakymams, taigi pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo nusikalstamu būdu gautos lėšos, kaip minėta, jam būnant pataisos įstaigoje nematyti jo pastangų keisti nuostatas į darbinę veiklą. Nuteistasis taip pat yra pateikęs 2021 m. gegužės 26 d. UAB „G“ pranešimą dėl jo įdarbinimo galimybės vadybininko pareigoms dėl tvirtinimo detalių, montavimo putų, įrankių pardavimo, platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, šį patvirtinimą dėl įdarbinimo, laiko formaliu, kadangi pranešime nenurodoma, dėl kokių asmeninių savybių įmonei tinka V. J. kandidatūra, nors jis neturi panašios darbinės patirties ar atitinkamo išsilavinimo. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog V. J. bausmės atlikimo metu mokosi, yra stebimos tam tikros teigiamos nuostatos mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, kas yra vertintina teigiamai.

Nuteistojo teigimu Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, jog iš artimųjų jis turi tik senelius, kurie yra garbaus amžiaus ir su kuriais gyvai nesimatė apie 2 metus, nes visą šį laikotarpį buvo karantinas, su jais bendrauja telefonu kiekvieną dieną, gauna našlaičių pensiją. Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. iš ties palaiko artimus ryšius su seneliais, su kuriais auga nuo mažens, yra jų lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu, t. y. nuolat palaiko ryšį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas kartu su savo seneliu Vl. J. (Vl. J.), taigi nors jis ir palaiko glaudžius ryšius su seneliais, tačiau tai negali būti vertinama vien teigiamai, kadangi santykiai su seneliu neturėjo teigiamų pasekmių jo elgesiui. Be to, nuteistasis teigia, jog turi kur gyventi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, gyvenamąją vietą nurodo kartu su seneliais (duomenys neskelbtini), tačiau tiriant nuteistojo V. J. gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, buvo bendrauta su jo močiute ir seneliu, tačiau pastarieji nepateikė reikiamų dokumentų, nesudarė galimybės susipažinti su reguliarių pavedimų už el. tiekimą išrašais, todėl buvo padaryta išvada, jog nėra galimybės nustatyti, ar nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nuteistajam V. J. galima taikyti intensyvią priežiūrą.

V. J. taip pat teigia, jog Komisija savo nutarime nurodydama, jog pakartotinis jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas bus svarstomas 2022 m. sausio mėnesį, pažeidė jo teises, kadangi vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis galėtų būti paleistas jau 2021 m. rugsėjo 17 d. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka numatyta BVK 164 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> priėmimo dienos. Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. J. buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 3 d., Komisija nutarime nurodė, jog pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus 2022 m. sausio mėnesio, t. y. po 5 mėnesių, taigi komisija, paskirdama pakartotinį svarstymą sausio mėnesį, V. J. teisių nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarsto vadovaudamasi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu. V. J. nurodo, jog jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas galėtų būti svarstomas jau 2021 m. rugsėjo 17 d. pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau teismas pažymi, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra taikomas tuo atveju, kai nuteistiesiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. V. J. paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi lygtinis paleidimas, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jam netaikomas.

Skunde V. J. atkreipia dėmesį ir į tai, jog yra atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina jog tai, kad Komisijoje nebuvo vieningo sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir vienas iš jos narių pateikė atskirąją nuomonę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl šio instituto taikymo, kadangi Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punktas).

Vertinant nuteistojo asmenybę teismas taip pat pažymi, jog nors bylos duomenimis V. J. šiuo metu prisitaiko prie kintančios socialinės aplinkos, gali užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius su kitais asmenimis, išreiškia neigiamą nuostatą narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, jam atliekant bausmę taip pat nebuvo užfiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, tačiau jis, kaip minėta, neturi darbinės patirties ir toliau vengia dirbti, turi sunkumų dėl savivaizdžio adekvatumo, kritinio požiūrio į save ir nors jo mąstymo klaidos siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, jo požiūris į psichologinę pagalbą bei korekciją neigiamas. Visa tai rodo, jog nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, mažinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o tam būtina aktyviau dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei atlikti nemokamus darbus, kaip ir yra rekomenduojama nutarime.

Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J., esminių pažeidimų nepadarė. Teismas sutinka su Komisijos nuomone, jog V. J. daro pažangą, tačiau ji nėra akivaizdi ir pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų galima pagrįstai tikėti, jog jis atlikdamas likusią bausmės dalį nebūdamas pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas, jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-134 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė