Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje I. C. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., O. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d., 259 str. 1 d., R. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos 260 str. 1 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant 20 dienų terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. liepos 10 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje I. C. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., O. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d., 259 str. 1 d., R. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos 260 str. 1 d.

Šioje baudžiamojoje byloje I. C. kaltinama tuo, kad ji 2014-01-19, apie 21 val. 20 min., name Nr. 12, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro duryse esančią ertmę neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, padedant O. S. iš R. S., nusipirkdama už 150 Lt, neteisėtai įgijo 0,018 g narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2014-01-19, 22 val., kol (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą narkotinės medžiagos kiekį jos džinsų kišenėje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais I. C. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d.

O. S. kaltinama tuo, kad ji 2014-01-19, apie 21 val. 20 min., name Nr. 12, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai padėjo I. C. už 150 Lt įgyti iš R. S. 0,018 g narkotinės medžiagos heroino.

Šiais savo veiksmais O. S. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 str. 1 d.

O. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji 2013-12-10, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 360 Lt iš kito asmens nusipirkdama, neteisėtai įgijo 0,234 g narkotinės medžiagos heroino, kurią neteisėtai laikė iki 2013-12-10 15 val. 30 min., kol ten pat jos apžiūros metu kairės rankos pirštinėje policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį heroino.

Šiais savo veiksmais O. S. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d.

R. S. kaltinama tuo, kad ji turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis iš kito asmens neteisėtai įgijo 0,034 g narkotinės medžiagos heroino, ir 2014-01-19 apie 21 val. 20 min. name Nr. 12, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padedant O. S. įsigyti I. C. narkotinių medžiagų, paėmė iš O. S. 150 Lt, priklausančius I. C., ir pro minėto namo duryse esančią ertmę neteisėtai pardavė I. C. 0,018 g heroino. Likusią heroino dalį - 0,016 g, R. S. neteisėtai laikė, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2014-01-20 1 val. 30 min., kol policijos pareigūnai kratos metu minėtame name šią medžiagą rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais R. S. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant 20 dienų terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismui nagrinėti bylą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą tame pačiame teisme. Prokurorė nurodo, kad teismo nutartis perduoti bylą prokurorui yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokurorė mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo, jog šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o padaryti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog R. S. pareikštas kaltinimas yra ydingas savo nekonkretumu ir neapibrėžtumu: jame bent apytiksliai nenurodyti narkotinės medžiagos įgijimo laikas ir vieta, o nuoroda į nusikaltimo padarymo laiką šiuo atveju yra ypač svarbi, nes jis sąlygoja asmens subjektiškumą: jeigu šis nusikaltimas buvo padarytas tuo metu, kai R. S. buvo to amžiaus, kai baudžiamoji atsakomybė yra negalima, toks kaltinimas jai negali būti reiškiamas. Prokurorė pažymi, kad narkotinės medžiagos įgijimo laikas ir vieta buvo nurodyti tiek, kiek jie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu: kaltinamoji R. S. apklausų metu savo kaltę neigė ir nedavė parodymų, todėl nurodyti aplinkybes, kokiomis pastaroji įgijo narkotines medžiagas, nėra galimybės. Prokurorė nurodo, kad nei tyrėjas, nei prokuroras ar kiti proceso dalyviai negali priversti asmens duoti parodymus, kad galėtų patikslinti kaltinimo aplinkybes.

Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. S. neįgijus narkotinių medžiagų, pastaroji nebūtų galėjusi jų ir parduoti. Iš kaltinamajame akte užfiksuotų kaltinamųjų I. C. ir O. S. bei kitų asmenų apklausų matyti, kad minėta veika, pasireiškusi R. S. narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra ne preziumuojama, o pagrįsta BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. Pasak prokurorės, teismo teiginys, kad nuoroda į nusikaltimo padarymo laiką šiuo atveju yra ypač svarbi tuo, kad jis sąlygoja asmens subjektiškumą, yra nepagrįstas. Prokurorė pažymi, kad R. S. gimė (duomenys neskelbtini), o BK 13 str. 1 d. nurodyta, jog pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika metų. Pasak prokurorės, iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 metais R. S. gyvenamojoje vietoje du kartus buvo atliktos kratos, kurių metu paimtos pas ją buvusios narkotinės medžiagos - heroinas, po ko 2013-09-19 ji buvo nuteista pagal BK 259 str. 1 d. ir 2013-10-02 pagal BK 260 str. 2 d. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taigi teigti, kad pastaroji įgijo narkotines medžiagas būdama to amžiaus, kai baudžiamoji atsakomybė yra negalima, ir toks kaltinimas jai negali būti reiškiamas, yra visiškai nepagrįstas, juo labiau, kad šiuo metu pastarajai yra (duomenys neskelbtini) metai. Todėl apeliantė mano, kad teismas bylą grąžindamas prokurorui, negali teigti, jog kaltinimas šioje dalyje yra nekonkretus ir negali būti reiškiamas R. S..

Prokurorė pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodo, kad kaltinime, pateiktame O. S., nurodyta, jog ji padėjo I. C. įgyti iš R. S. 0,018 g heroino, tačiau kuo, kokias konkrečiais veiksmais pasireiškė O. S. padėjimas, nenurodyta, kaltinimo pozicija dėl to nežinoma ne tik teismui, bet ir pačiai kaltinamajai. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad dalyvaujant gynėjui O. S. pareiškus kaltinimą pagal BK 264 str. l d., pastaroji savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, jog su pateiktu įtarimu susipažino, pastabų dėl kaltinimo neaiškumų nepareiškė ir davė aiškius kaltinimą atspindinčius parodymus. O. S. parodė, kad I. C. jos paprašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų ir padavė jai 150 Lt. O. S. norėdama padėti nuėjo pas R. S., atidavė I. C. priklausančius pinigus bei pasakė, kad prie durų laukia I. C., kuriai reikia 6 folijos lankstinukų su heroinu. Netrukus po to R. S. pro duryse esančią ertmę padavė I. C. heroiną. Analogiškus parodymus davė ir įtariamoji I. C.. Pasak prokurorės, iš bylos medžiagos matyti, kokiais konkrečiais veiksmais O. S. padėjo I. C. įsigyti narkotinių medžiagų, todėl teismo teiginys, kad tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, yra nepagrįstas.

Prokurorė pažymi, kad vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau, pasak prokurorės, teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl jo nustatytų kaltinamojo akto trukumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. Pagal BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadinasi, teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant 2 sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymima, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008, „Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl jo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismui nagrinėti bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinime, pateiktame O. S., nurodyta, jog ji padėjo I. C. įgyti iš R. S. 0,018 g heroino, tačiau kuo, kokias konkrečiais veiksmais pasireiškė O. S. padėjimas, nenurodyta, kaltinimo pozicija dėl to nežinoma ne tik teismui, bet ir pačiai kaltinamajai. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju O. S. pranešimą apie įtarimą pagal BK 264 str. l d. perskaitė, jo turinį suprato, savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, jog su pateiktu įtarimu susipažino, pastabų dėl kaltinimo neaiškumų nepareiškė ir davė aiškius kaltinimą atspindinčius parodymus. Taip pat kaltinamajai O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas gynėjas, kuris ikiteisminio tyrimo metu jokių pastabų dėl kaltinimo formulavimo neišreiškė. Prokurorė skunde pagrįstai nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kokiais konkrečiais veiksmais O. S. padėjo I. C. įsigyti narkotinių medžiagų. O. S. apklausta įtariamąja parodė, kad I. C. jos paprašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų ir padavė jai 150 Lt. O. S., norėdama padėti, nuėjo pas R. S., atidavė I. C. priklausančius pinigus bei pasakė, kad prie durų laukia I. C., kuriai reikia 6 folijos lankstinukų su heroinu. Netrukus po to R. S. pro duryse esančią ertmę padavė I. C. heroiną. Analogiškus parodymus davė ir I. C.. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte teisingai nurodytos esminės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, bei teisinga šių nusikalstamų veikų kvalifikacija, t. y. nurodyti konkretūs BK straipsniai ir jų dalys. Teismo argumentas, kad tokie pažeidimai, t. y. kaltinime, pateiktame O. S., nenurodyta, kuo, kokias konkrečiais veiksmais pasireiškė O. S. padėjimas I. C. įgyti iš R. S. 0,018 g heroino, trukdo nagrinėti bylą teisme, yra nepagrįstas.

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog R. S. pareikštas kaltinimas yra ydingas savo nekonkretumu ir neapibrėžtumu: jame bent apytiksliai nenurodyti narkotinės medžiagos įgijimo laikas ir vieta, o nuoroda į nusikaltimo padarymo laiką šiuo atveju yra ypač svarbi, nes jis sąlygoja asmens subjektiškumą: jeigu šis nusikaltimas buvo padarytas tuo metu, kai R. S. buvo to amžiaus, kai baudžiamoji atsakomybė yra negalima, toks kaltinimas jai negali būti reiškiamas. Prokurorė skunde pagrįstai nurodo, kad narkotinės medžiagos įgijimo laikas ir vieta buvo nurodyti tiek, kiek jie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu: kaltinamoji R. S. apklausų metu savo kaltę neigė ir nedavė parodymų, todėl nurodyti aplinkybes, kokiomis pastaroji įgijo narkotines medžiagas, nebuvo galimybės. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Todėl ir šiuo aspektu prašoma panaikinti teismo nutartis nėra pagrįsta, kadangi teismas bylos nagrinėjimo metu galės imtis priemonių šiems neaiškumams pašalinti. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinimo trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skundas tenkinamas ir panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje I. C. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., O. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d., 259 str. 1 d., R. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos 260 str. 1 d., perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.