- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-1028-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00660-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir VSAT) vado 2021 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. TE-129 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ (toliau – ir Įsakymas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Įsakymu, kuris buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, VSAT Teisės skyriaus 2021 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-55 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), jam nepagrįstai ir neteisėtai už šiame Įsakyme įvardytų teisės aktų nuostatų pažeidimą, generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymų, VSAT vado pavaduotojo pavedimų nevykdymą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas paaiškina, kad Išvadoje nurodoma, jog jis netinkamai atliko veiksmus jam pavestose tirti ikiteisminio tyrimo bylose. 2020 m. gruodžio 23 d. tikrintojui pateiktame paaiškinime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) išsamiai išdėstė esamą situaciją VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje (toliau – ir ITS), nurodė akivaizdžias šio skyriaus administravimo problemas, darbo krūvį, išdėstė aplinkybes apie šalyje Vyriausybės įvestą karantino laikotarpį, kasmetines atostogas ir kt. Tačiau toks jo paaiškinimas Išvadoje buvo vertinamas kaip „tikrovės neatitinkantys duomenys“, nes tikrintojas nevertino jo pateiktų objektyvių duomenų arba juos interpretavo netinkamai bei klaidingai. Išvadoje neobjektyviai pateikiamas jo darbo krūvis, paminėta, kad priėmė 15 procesinių sprendimų, nors per 2020 metus atliko ikiteisminius tyrimus 25 baudžiamosiose bylose. Be to, juos atliko esant itin sudėtingai situacijai šalyje, kai nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. paskelbus karantiną dėl COVID-19 keliamų grėsmių buvo ribojama galimybė tiesiogiai bendrauti su proceso dalyviais. 2020 m. kovo 16 d. (paskelbus šalyje karantiną) buvo gautas Generalinės prokuratūros rekomendacinio pobūdžio raštas „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, kuriuo, be kita ko, rekomenduota: riboti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą tiesioginio kontakto su asmenimis būdu, išskyrus tais atvejais, kai šiuos veiksmus būtina atlikti nedelsiant, nes jų neatlikimas pakenktų tyrimo sėkmei; esant galimybei tyrimo veiksmus bei liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų apklausas atlikti naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taigi, norint atlikti nuotolines apklausas, būtinos atitinkamos techninės priemonės, kuriomis (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ITS nėra aprūpintas. Ši aplinkybė yra pripažinta Išvadoje. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ITS viršininkas K. Š., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, buvo davęs nurodymą tiesiogiai su proceso dalyviais, taip pat ir kolegomis bendrauti tik esant itin svarbioms, neatidėliotinoms aplinkybėms, tik sulaikius nusikalstamą veiką vykdančius asmenis ir pradėjus naują ikiteisminį tyrimą su sulaikytaisiais atlikti visus būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, o atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose vengti kontakto su žmonėmis. Karantinas Lietuvoje buvo pratęstas ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki skundo pateikimo teismui, ir tebetęsiamas. Taigi, netgi esant sudėtingoms sąlygoms, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas bei ITS viršininko nurodymą. Pareiškėjas, akcentavęs 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. rašto Nr. 15VaR-2527 „Dėl pažeidimų ikiteisminiuose tyrimuose“ (toliau – ir Raštas) 2020 m. gruodžio 23 d. paaiškinimo bei Išvados turinį, laikėsi pozicijos, kad Išvadoje nurodyti nusižengimai, kurių padarymu yra kaltinamas, negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Visus savo veiksmus, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, derino su skyriaus viršininku ir atitinkamais prokurorais. Skyriaus viršininkas visada žinojo esamą darbų krūvį, pavesdamas atlikti naujus ikiteisminius tyrimus, nustatė prioritetines bylas. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose prioritetą nustatydavo viršininkas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus. Be to, sprendžiant dėl skirtinos tarnybinės nuobaudos, turi būti atsižvelgiama ir į tarnybiniu nusižengimu sukeltus padarinius. Išvadoje nurodoma, jog tyrėjas netinkamai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau visi Išvadoje minimi ikiteisminiai tyrimai yra baigti ir perduoti nagrinėti į teismą, todėl šiuo atveju visiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai šio ikiteisminio tyrimo metu sukėlė sunkias ir (ar) negrįžtamas pasekmes. Išvadoje pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį buvo skatintas 22 kartus, baustas vieną kartą (nuobaudos paskyrimas yra apskųstas teismui), todėl griežtos tarnybinės atsakomybės taikymas yra neadekvatus. Pareiškėjas tvirtina, kad Išvadoje nurodomi jo tariamai atlikti tarnybiniai nusižengimai yra nepagrįsti, jis visus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tinkamai ir kokybiškai, derindamas su skyriaus vadovu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiais prokurorais. Išvadoje nurodomi tariami tarnybiniai nusižengimai, kurių padarymu kaltinamas, neturėjo jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių užbaigiant baudžiamąsias bylas, o įtariamieji neišvengė baudžiamosios atsakomybės. Taigi, Išvadoje nepagrįstai buvo pripažinta, kad jis savo veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, kurie vertinami kaip itin šiurkštūs. Savo funkcijas pavestuose ikiteisminiuose tyrimuose atliko tinkamai, veiksmai buvo derinami su skyriaus viršininko nustatytais prioritetais bylose bei su atitinkamais prokurorais, todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą.