Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.14.6.2; 1.2.14.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. balandžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) “N”, tarptautinių pervežimų vairuotoju ir vadybininku, neteistas.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P., laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2019-03-31, dirbdamas UAB “B” (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) transporto vadovu, užimamų pareigų ir 2017-04-19 darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 8 pagrindu, būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą, pasisavino didelės vertės jam patikėtą, svetimą – UAB “B” priklausantį turtą, o būtent:

jis, kaip atskaitingas asmuo, apmokėjimui atlikti pagal 2017-03-27, tarp UAB “B” ir T. I. sudarytą autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1, iš UAB „B“ kasos iš viso gavo 20 000 Eur, t. y. 2017-05-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 gavo 5 000 Eur, 2017-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 gavo 15 000 Eur, tačiau šių pinigų T. I. nesumokėjo, dokumentų patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje ir jos interesams nepateikė bei šių lėšų į bendrovės kasą ar bendrovės banko sąskaitą negrąžino.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2018-12-27 iki 2019-01-01, iš UAB “B” kasos bendrai gavo 117 525,00 Eur piniginių lėšų, t. y.

- 2018-12-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 149, iš UAB “B” kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 63 624,76 Eur,

- 2018-12-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150, iš UAB “B” kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 8 259,86 Eur,

- 2018-12-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 151, iš UAB “B” kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 8 830,38 Eur,

- 2019-01-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 152, iš UAB “B” kasos kaip atskaitingas asmuo gavo 36 810,00 Eur, tačiau 117 194,00 Eur pinigų negrąžino, dokumentų, patvirtinančių teisėtą jų panaudojimą įmonės veiklai, nepateikė,

tokiu būdu iš UAB “B” gavo 137 525,00 Eur bendrovei priklausančių piniginių lėšų, iš kurių 137 194,00 Eur UAB “B” veikloje nepanaudojo, panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į UAB “B” kasą ar bankines sąskaitas neįnešė, mokėjimų pagal 2017-03-27 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1 T. I. neatliko ir taip pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB “B” priklausantį turtą – 137 194,00 Eur piniginių lėšų ir tuo UAB “B” padarė 137 194,00 Eur turtinę žalą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis D. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl turto pasisavinimo, teismo vertinimu, iš esmės kaltu prisipažino, tik paaiškino, kad kaltinime minimų pinigų sumų jis nepasisavino, nes pinigai buvo panaudoti tikslingai, tik nėra tai patvirtinančių duomenų, o tai įrodo, kad jis tuos pinigus pasisavino. Parodė, kad dirbo UAB “B”, kurioje buvo atsakingas už transportą ir automobilių pirkimą - pardavimą. Turėjo didelę patirtį automobilių pirkime ir pardavime, turėjo kontaktų Uzbekijoje. Buvo užklausa dėl trijų S klasės „Mercedes“ automobilių įsigijimo Vokietijoje ir perpardavimo į Uzbekiją. Buvo pažįstami žmonės, kurie norėjo, jog šį užsakymą įvykdytų būtent jis. Ne vienerius metus tokia veikla užsiėmė, kaip fizinis asmuo, todėl kreipėsi į Vokietijoje gyvenantį pažįstamą, kuris galėtų padėti įsigyti tokius automobilius, nes prabangūs automobiliai Vokietijoje neparduodami Lietuvos įmonėms be PVM. O jeigu Vokietijoje automobilis parduodamas per tarpininkus, tai tokiu atveju automobilio kaina yra 20 procentų mažesnė, nes nereikia mokėti PVM. Automobilių „Mercedes“ kaina svyravo nuo 40 000 iki 50 000 eurų. 2019 m. sausio 17 d. jis (D. P.) išvyko į Vokietiją apžiūrėti „Mercedes“ automobilių. Jo pažįstamas E. Š. jam (D. P.) sakė, jog gali padėti jam įsigyti prabangius automobilius Vokietijoje. Susitikęs su E. Š. Vokietijoje jis (D. P.) jam padavė pinigus reikalingus automobilių pirkimui. Kadangi automobiliai buvo perkami aukcionų būdu, todėl E. Š. buvo reikalingi grynieji pinigai. D. P. pasitikėjo E. Š., todėl jam perdavė turimus pinigus reikalingus automobilių pirkimui. Vokietijoje automobilių laukė 2-3 savaites. Tikėjosi, kad tiek laiko užtruks automobilių nupirkimas, nes įprastai tokių automobilių įsigijimas tiek ir užtrunka, tačiau automobiliai nebuvo nupirkti, o jis neatgavo jų įsigijimui skirtų pinigų. Taip buvo prarasti įmonės “B” pinigai. Suprato, kad buvo apgautas. Negalėjo į įmonę grąžinti pinigų, todėl 2019 m. birželio mėnesį, darbo ginčų komisijos posėdžio metu pripažino skolą UAB “B”. Supranta, jog pinigus pasisavino ir tai pripažįsta, nes negali pateikti įrodymų, jog juos perdavė tretiesiems asmenims, todėl turi prisiimti atsakomybę.

Patikslino, kad su R. I. buvo seniai pažįstami. UAB „B“ dirbo lyg ir nuo 2016 metų arba nuo 2017 metų iki 2019 m. kovo 31 d. UAB “B” vadovė buvo G. B., o jo (D. P.) pareigos buvo susijusios su autovežių ir automobilių pirkimu. Jis ir pats asmeniškai užsiimdavo automobilių pirkimu ir pardavimu. Automobilių pirkimą – pardavimą vykdė, kaip UAB “B” atstovas, nes automobiliai iš Vokietijos buvo perkami per įmonę. 2017 m. balandžio 19 d., buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis tarp jo ir įmonės “B”. Suprato, kad buvo atsakingas už UAB “B” turtą. Vykdant UAB “B” veiklą, jam būdavo išduodami įmonės pinigai, kurie buvo skirti automobilių pirkimui, kurui, servisui, detalėms. Jis (D. P.) pats važiuodavo pirkti automobilių. Išduodant grynuosius pinigus automobilių pirkimui buvo pasirašomas kasos išlaidų orderis. Kasos išlaidų orderį pasirašydavo jis ir UAB “B” vadovė. Pinigus jam išduodavo bendrovės vadovė. Kada buvo nuperkamas automobilis D. P. į UAB “B” buhalteriją pristatydavo automobilio techninį pasą, pirkimo – pardavimo sutartį. Daugiausia automobilių buvo perkama Vokietijoje. Brangesnius automobilius įprastai parduodavo įmonės, o pigesnius automobilius parduodavo ir fiziniai asmenys. Tam, kad išvengti mokesčių mokėjimo už automobilių pirkimą buvo atsikaitoma grynaisiais pinigais.

Dėl autovežio ir priekabos pirkimo – pardavimo D. P. paaiškino, kad buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. UAB “B” sudarė su T. I. pirkimo – pardavimo sutartį dėl autovežio ir priekabos pirkimo. D. P. turėjo sumokėti pinigus T. I., kaip autovežio ir priekabos savininkui, už UAB “B” autovežio ir priekabos įsigijimą. Dėl to jam (D. P.) iš UAB „B“ kasos buvo išmokėti grynieji pinigai. Visus klausimus susijusius su autovežio ir priekabos pardavimu – pirkimu UAB “B”, D. P. derino su T. I. tėvu R. I.. UAB „B“ perkant autovežį ir priekabą iš T. I., buvo sudarytas pinigų sumokėjimo grafikas. Pinigai turėjo būti sumokėti per tris mėnesius. D. P. teigia, kad visus pinigus už autovežį ir priekabą jis atidavė R. I.. R. I. perduodamas pinigus už autovežį ir priekabą jis (D. P.) neužpildė jokio dokumento galinčio patvirtinti pinigų perdavimo – priėmimo faktą, nes pasitikėjo R. I.. Teigia, kad pinigų už autovežį ir priekabą, kurie jam buvo išmokėti iš UAB “B” kasos jis tikrai nepasisavino. Visus pinigus atidavė R. I.. R. I. sūnus T. I. turėjo pasirašyti kasos išlaidų orderyje ir taip patvirtinti pinigų gavimą, tačiau to jis nepadarė, nes neatvyko į sutartą vietą. 15 000,00 Eur D. P. iš UAB “B” kasos buvo išmokėti grynaisiais 2017 m. gegužės 31 d. Šią pinigų sumą D. P. R. I. atidavė dalimis 2017 metų liepos ir lapkričio mėnesiais. Kad pinigai buvo tikrai atiduoti R. I. D. P. neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. D. P. teigia, jog jam sunku tiksliai pasakyti, kodėl jis R. I. iš karto neatidavė visos pinigų sumos. D. P. paminėjo, kad Lenkijoje jam buvo skirta baudų, kurias turėjo sumokėti, todėl iš UAB „B“ gautus pinigus autovežio ir priekabos pirkimui pirmiausia panaudojo minėtų baudų sumokėjimui, o jau vėliau R. I. pinigus už autovežį ir priekabą dalimis sumokėjo iš savo lėšų. Patikslino, kad R. ir T. I. turėjo autovežį su priekaba ir D. P. jiems pasiūlė tą traliuką praduoti UAB “B” už 20 000,00 Eur. Jie sutiko su tokiu D. P. pasiūlymu, todėl D. P. iš UAB “B” sąskaitos buvo išmokėta 20 000,00 Eur to autovežio su priekaba pirkimui. Visus klausimus dėl autovežio ir priekabos pirkimo – pardavimo D. P. derino su R. I.. D. P. teigia, jog 7 000,00 Eur R. I. davė 2017 m. liepos mėnesį, o 8 000,00 Eur R. I. davė 2017 m. lapkričio mėnesį. Šias pinigų sumas R. I. jis (D. P.) perdavė adresu (duomenys neskelbtini), iš rankų į rankas. Jokie dokumentai dėl pinigų perdavimo nebuvo pildomi, nes D. P. pasitikėjo R. I.. Be to, D. P. prašė R. I. pasirašyti dokumentą, kuris patvirtintų jog jis tikrai gavo pinigus, tačiau toks dokumentas taip ir liko nepasirašytas. D. P. teigia, kad iš UAB „B“ kasos gautų pinigų, kurie buvo skirti autovežio su priekaba pirkimui, jis tikrai nepasisavino. Teigia, kad neatsimena visų autovežio su priekaba pirkimo aplinkybių. Pamena, kad iš UAB “B” kasos gavo 5 000,00 Eur grynaisiais. Šiuos pinigus jis laikė savo namuose esančiame seife. Šiuos pinigus iš karto atidavė R. I.. Vėliau, kada iš UAB “B” kasos gavo dar 15 000,00 Eur, šių pinigų iš karto neatidavė R. I., nes T. I. tuo metu buvo išvykęs į užsienį, o autovežis su priekaba buvo registruoti T. I. vardu. D. P. teigia, kad iš UAB “B” gauti pinigai autovežio su priekaba pirkimui buvo panaudoti gal kokio automobilio sau pirkimui, kuris vėliau buvo parduotas. Jis (D. P.), kaip fizinis asmuo taip pat pirkdavo ir parduodavo automobilius ir tai darė neoficialiai. Tokiai savo veiklai vykdyti jis naudojo ir iš UAB “B” minėtomis aplinkybėmis gautus pinigus. D. P. teigia, kad jis savo interesais vartojo ir UAB “B” pinigus ir su savimi turimų pinigų neskirstė į jam priklausančius ir priklausančius UAB “B”. Paminėjo, kad jis (D. P.) buvo skolingas pinigų R. I., nes anksčiau iš jo buvo pasiskolinęs 10 000,00 Eur. D. P. buvo pasirašęs du vekselius, patvirtinančius jo skolą R. I.. Vienas vekselis buvo 6 000,00 Eur sumai, o kitas vekselis buvo 4 000,00 Eur sumai. D. P. teigia, kad R. I. nereikalavo jo grąžinti šiuos pinigus. Su juo (R. I.) D. P. pakankamai artimai bendravo, turėjo asmeninių reikalų, jis buvo paskolinęs jam (D. P.) pinigų. 10 000,00 Eur R. I. D. P. buvo paskolinęs gal 2014 metais. D. P. teigia, kad jis dirbdamas UAB “B” ir vykdymas veiklą susijusią su automobilių pirkimu – pardavimu ne visada automobilių pirkimo – pardavimo sandorius įformindavo UAB “B” vardu. Ne visada nupirkti automobiliai buvo apskaityti UAB “B” buhalterinėje apskaitoje. Būdavo tokių atvejų, kad nupirktas automobilis, pagal automobilio pirkimo dokumentus, oficialiai priklausė užsienyje registruotiems savininkams. Kada toks automobilis buvo parduodamas, tai sandoris dėl jo pardavimo buvo sudaromas su tariamai užsienyje registruotu jo savininku, nors iš tikrųjų automobilį parduodavo UAB “B”.

D. P. parodė, kad iš UAB “B” kasos yra grynaisiais gavęs 63 624,76 Eur. Jis planavo Vokietijoje pirkti tris automobilius „Mercedes Benz“, S klasės, nes buvo toks užsakymas. Pasiėmęs su savimi grynųjų pinigų jis 2019 m. sausio 17 d., išvyko į Vokietiją. Nupirkti automobilius jam turėjo padėti Vokietijoje gyvenantis E. Š.. Automobiliai jau buvo surasti, tačiau D. P. jų realiai nebuvo matęs. Automobiliai priklausė kažkokiai įmonei ir jie buvo parduodami aukciono būdu. Atvykęs į Vokietiją D. P. susitiko su E. Š., kuris sakė, kad sutvarkys visus automobilių pardavimo formalumus. Todėl visus iš UAB “B” kasos gautus pinigus D. P. perdavė E. Š.. E. Š. D. P. sakė, kad automobiliai bus nupirkti kažkur per 2 – 3 savaites. D. P. automobilių laukė būdamas Vokietijoje. Praėjus kažkur 2 savaitėm po pinigų perdavimo E. Š., D. P. jo klausė ar pavyko nupirkti automobilius, tačiau E. Š. jam atsakydavo, jog dar nesutvarkyti visi formalumai. D. P. teigia, kad su vienu iš nupirktų automobilių jis planavo grįžti į Lietuvą, o kitų dviejų automobilių pasiimti į Vokietiją būtų atvykę Uzbekijos piliečiai. D. P. pasitikėjo E. Š. todėl laukė, kada jis nupirks automobilius. Praėjus kažkur vienam mėnesiui po pinigų perdavimo E. Š., jis D. P. pasakė, kad automobiliai, kuriuos jis planavo pirkti yra sulaikyti. D. P. paprašė E. Š. grąžinti jam pinigus, kurie jam buvo duoti automobilių pirkimui, tačiau E. Š. jam tų pinigų negrąžino, nors ir žadėjo grąžinti. Perduodamas pinigus E. Š. D. P. neprašė jo pasirašyti, kad jis iš jo gavo minimus pinigus. Tai buvo ne pirmas kartas, kada E. Š. padėjo D. P. pirkti automobilius. Anksčiau automobiliai tikrai buvo nuperkami. Tik pirmą kartą E. Š. buvo perduota tokia pakankamai didelė pinigų suma, nes anksčiau jis padėdavo nupirkti automobilius kainuojančius 10 000,00 Eur – 15 000,00 Eur. Nepavykus nupirkti minėtų automobilių D. P. apie tai pranešė UAB “B” vadovei G. B.. Sakė jai, kad pinigų negali grąžinti. D. P. patikslino, kad pinigus skirtus trijų „Mercedes Benz“ automobilių pirkimui jis pats paėmė iš UAB “B” kasos pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose. G. B. tuo metu sirgo ir jos nebuvo darbe, todėl už pinigų išėmimą iš kasos buvo atsakingas jis (D. P.). D. P. patikslino, kad jis iš UAB „B“ kasos paėmė iš viso 117 194,00 Eur, kurie buvo skirti trijų „Mercedes Benz“ automobilių pirkimui. Visi pinigai jam buvo išmokėti tuo pačiu tikslu. Savo asmeninių lėšų jis turėjo apie 2 000,00 Eur. Iš viso E. Š. jis perdavė apie 120 000,00 Eur. Iš UAB “B” kasos jis yra paėmęs 137 525,00 Eur. D. P. žinojo, kad E. Š. užsiima automobilių pirkimais – pardavimais, yra buvęs jo namuose Vokietijoje. UAB “B” su E. Š. nebuvo sudariusi jokios bendradarbiavimo sutarties. D. P. tikėjo, jog automobilius pavyks nupirkti, todėl nesiėmė jokių atsargos priemonių. Tokių automobilių įsigijimas UAB „B“ būtų buvęs naudingas, nes automobiliai būtų buvę įsigyti UAB “B” vardu ir parduoti į Uzbekiją su nuliniu PVM.

D. P. pripažįsta, kad pasisavino iš UAB “B” 137 194,00 Eur. Šiuos pinigus jis gavo asmeniškai ir jų UAB “B” negrąžino. Šiuos pinigus jis naudojo savo nuožiūra.

Apie trijų „Mercedes Benz“ automobilių pirkimą žinojo UAB “B” vadovė G. B.. Kad automobilių nepavyko nupirkti ir kad nebėra įmonės pinigų D. P. taip pat pranešė G. B..

D. P. dar patikslino, kad UAB “B” nebuvo seifo. Visi UAB “B” pinigai buvo laikomi jo (D. P.) namuose esančiame seife. Visi pinigai UAB “B” buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti, tačiau grynieji pinigai buvo saugomi jo seife. UAB “B” direktorė žinojo kiek įmonės kasoje yra pinigų. Išduodant pinigus buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai.

Išvada dėl D. P. kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš liudytojos G. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta G. B. parodė, kad ji pažįsta D. P. nuo 2012 metų. Jų santykiai buvo susiję su darbo pobūdžiu. Aplinkybių dėl lėšų pasisavinimo ji nežino. UAB “B” veikla buvo transporto priemonių pervežimas ir pardavimas, veikla buvo vykdoma nuo 2017 metų iki 2019 metų. Bendrovės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Ji buvo šios bendrovės direktorė, steigėja ir akcininkė. Iš pradžių ji buvo vienintelė akcininkė, vėliau buvo dar kitas akcininkas. Per visą bendrovės veiklos periodą ji buvo jos direktore. D. P. į darbą šioje bendrovėje buvo priimtas nuo 2017 m. balandžio mėnesio į transporto vadovo pareigas. Jo darbo funkcijos buvo reisų sudėliojimas ir automobilių pirkimas. Automobiliai buvo perkami Europoje, jų ieškodavo D. P., o taip pat ir ji. Automobiliai būdavo perkami užsienyje, vežami į Lietuvą ir parduodami. Automobilių būdavo važiuojama pirkti fiziškai, bet būdavo perkami ir nuotoliniu būdu. D. P. važiuodavo pirkti automobilių fiziškai, nes reikėdavo juos apžiūrėti. Automobilius jis pirkdavo iš įmonės lėšų. Grynieji pinigai jam būdavo išduodami pagal avansinę apyskaitą. Jis įvardindavo sumą, kokios reikia konkrečiam automobiliui įsigyti, nurodydavo jo kainą ir jam būdavo išduodami grynieji pinigai. Paimdamas pinigus jis pasirašydavo, kad juos gavo ir tada važiuodavo pirkti automobilio. Išlaidos būdavo pagrindžiamos automobilio dokumentais, sąskaitomis. Jis pateikdavo dokumentus jai (G. B.), ji sudėliodavo sąskaitas. Būdavo sąskaita, orderis arba bankinis pavedimas. Visada būdavo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Dėl automobilio „MAN“, tai buvo susitarimas su R. I.. Jis (R. I.) norėjo parduoti automobilį „MAN“ su priekaba UAB “B”, tačiau UAB “B” neturėjo tiek lėšų, todėl buvo sutarta pirkti tą automobilį išsimokėtinai, tai buvo 2017 m. kovą arba balandį. Su R. I. ji (G. B.) bendravo, kaip pažįstami. Kas tiksliai pasiūlė pirkti autovežį ji nepamena. Buvo sudaryta pirkimo išsimokėtinai sutartis. Autovežio kaina buvo 20 000,00 Eur, sąskaitą ir sutartį rašė ji (G. B.). Pinigai už autovežį buvo dalimis išduoti D. P., kad jis sumokėtų R. I.. Pinigai D. P. buvo išduoti dalimis: 15 000 Eur ir 5 000 Eur. Ji (G. B.) pati išmokėjo jam šiuos pinigus grynaisiais iš UAB “B” kasos. Įmonės pinigus D. P. turėjo, bet jie visada būdavo apyvartoje. UAB “B” pinigus D. P. laikė seife savo namuose. D. P. savo nuožiūra UAB “B” priklausančiais pinigais disponuoti negalėjo. Kam ir kiek jų išleisti jis negalėdavo nuspręsti vienas. Apie UAB “B” grynųjų pinigų paėmimą D. P. informuodavo ją, jie tardavosi, ir jis pinigus imdavo tik su jos (G. B.) leidimu. Be jos leidimo pinigus jis galėdavo paimti tik tada, kada jos nebūdavo darbe, pavyzdžiui atostogų ar nedarbingumo metu. Ji (G. B.) nežino tokių atvejų, jog be jos žinios jis būtų naudojęs pinigus ir pirkęs automobilius, tokio susitarimo nebuvo. Jos (G. B.) žiniomis R. I. pinigai buvo sumokėti, tačiau vienu metu jai jį (R. I.) susitikus jis pareiškė, kad atiduotų automobilį, nes jis negavo pinigų. Teigia, kad D. P. tikrai buvo išduoti pinigai, kad jis juos sumokėtų R. I. ir taip atsiskaitytų už autovežį. R. I. niekada jai nesakė, kad negavo pinigų už autovežį, nors su juo ji buvo susitikusi nė kartą. R. I. jos žiniomis nesikreipė į teismą dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Kad pinigai iš tikrųjų sumokėti R. I., nebuvo jokių tai patvirtinančių dokumentų, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad jam pinigai už autovežį buvo sumokėti. Autovežiu UAB “B” naudojosi nuo 2017 metų iki 2019 metų, o po to autovežį perdavė bankroto administratoriui. Autovežis nebuvo perregistruotas UAB “B” vardu. Pagal registraciją jis priklausė T. I.. Automobilis buvo registruotas T. I. vardu tik todėl, kad mokėti mažesnį draudimo mokestį.

Apie UAB “B” bankrotą jai viskas yra žinoma. Šiuo metu autovežis yra pas R. I., o kokiu pagrindu autovežis yra pas jį, ji nežino, nes autovežis buvo atiduotas bankroto administratoriui. Ar buvo ginčai dėl automobilio ji nežino. Ji tiksliai nežino, kodėl autovežis šiuo metu yra pas T. I..

Liudytoja patikslino, kad buvo nedarbingume, vairuotojai pradėjo sakyti, kad negali susisiekti su D. P., tai buvo 2019 metų pradžioje. Pamatė, kad išduoti pinigai D. P. ir nėra pagrindžiančių dokumentų, tada kreipėsi su ieškiniu į Darbo ginčų komisiją. Žinojo, kad D. P. paėmė pinigus automobilių pirkimui, jis sakė, kad pirks „Mercedes“ lengvuosius automobilius arba krovininius automobilius. D. P. naudojosi įmonės el. paštu, bet turėjo ir savo. Ji (G. B.) domėjosi, kur leidžiami įmonės pinigai, žinojo kokius automobilius ruošiamasi pirkti. D. P. jai rodydavo ką pirks, kokia automobilio kaina, pranešdavo ar bus pavedimas, ar grynieji, nes pavedimus darydavo ji. Apie „Mercedes“ automobilių pirkimą ji sužinojo iš D. P., nes jis sakė, kad nupirkus tokius automobilius pavyks uždirbti. Planuojama buvo pirkti tris „Mercedes Benz“ lengvuosius automobilius. Kokia tiksli buvo jų kaina ji nežino. Vienas automobilis galėjo kainuoti nuo 30 000 Eur iki 35 000 Eur. D. P. iš UAB “B” kasos buvo išduoti visi pinigai tų automobilių pirkimui. Ji tuo metu buvo nedarbingume, todėl pinigus iš kasos paėmė pats D. P.. Apie tai ji su D. P. kalbėjosi telefonu, jis sakė, kad bus perkami automobiliai. Tai buvo aptarta su ja. Kada ji buvo nedarbingume D. P. ją pavadavo, buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Įsakymą surašė ji, o jis pinigus iš UAB “B” kasos paėmė būdamas laikinuoju direktoriumi. Jis pasirašė, kad pinigus gavo. Automobiliai turėjo būti įgyti per 2-3 savaites. Kiek jai žinoma automobiliai nebuvo nupirkti. D. P. tuos automobilius turėjo pirkti Vokietijoje. Iš ko tiksliai, ji nežino. Pinigai įmonei nebuvo grąžinti. Kodėl nebuvo nupirkti automobiliai ji tiksliai nežino. Apie tai nebendravo su D. P.. Pamena, kad 2019 m. kovo mėnesį buvo paduotas ieškinys į teismą, tačiau jis buvo atmestas. Tada buvo kreiptasi į darbo ginčo komisiją, nes D. P. negrąžino įmonei pinigų. Ji (G. B.) daug kartų rašė D. P. bandydama išsiaiškinti kur pinigai, bet atsakymų nebuvo. Pavyko sužinoti, kad buvo pirkti automobiliai, jį apgavo, paėmė pinigus tačiau nebebuvo nei automobilių, nei pinigų. Tikėjo, kad įvyko taip, kaip jis sakė, nes juo pasitikėjo. D. P. buvo darbštus, sąžiningas, tvarkingas žmogus. Abejonių dėl jo nekilo iki tol, kol dingo pinigai. Kiek žino jis nelošė, kur dingo pinigai nežino. Nežino ar jis galėjo būto apgautas.

Siekiant patikrinti liudytojos G. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 100-103, 130-132). Ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-09, liudytoja apklausta G. B. parodė, kad nuo 2017-03-15 iki 2019-09-03 ji dirbo UAB “B” vadovės pareigose ir buvo įmonės akcininkė. Įmonės veikla buvo naujų ir naudotų transporto priemonių pervežimas, bei automobilių pirkimas ir pardavimas. Gali paaiškinti, kad ji prieš tampant šios įmonės vadove, dirbo UAB „B“ vadybininkės pareigose. Šios įmonės UAB „B“ veikla buvo naujų ir naudotų transporto priemonių pervežimas, todėl jai ši veikla buvo žinoma, dėl to nusprendė įsigyti įmonę ir joje vykdyti šią veiklą. Dirbant UAB „B“ susipažino su D. P., kuris tuo metu buvo įmonės vadovas. Jai įsigijus UAB “B”, kiek šiuo metu prisimena UAB „B“ nebevykdė veiklos, o D. P. gerai išmanė šią veiklą, todėl ji jam pasiūlė ateiti dirbti į UAB “B”. Tuo metu buvo ieškomos transporto priemonės vykdyti įmonės veiklą. D. P. jai nurodė, kad pažįsta R. I., kuris turi autovežį ir galbūt parduos. Ji kartu su D. P. susitarė, kad R. I. lizingo būdu UAB “B” parduos autovežį su priekaba. 2017-03-27 tarp UAB “B” ir T. I. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 1 dėl autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. D. P. UAB “B” pradėjo dirbti nuo 2017-04-20 transporto vadovo pareigose. D. P. 2017-05-24 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 gavo 5 000,00 Eur ir 2017-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 gavo 15 000,00 Eur, viso gavo 20 000 Eur sumokėti T. I. pagal 2017-03-27 tarp UAB “B” ir T. I. sudarytą autovežio MAN TGL 8.240, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir priekabos TAURAS 3500 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1. Jai buvo žinoma, bei kasos išlaidų orderiuose buvo nurodyta, kad pinigai imami sumokėti T. I. už autovežį MAN TGL 8.240, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir priekabą TAURAS 3500. Ji mano, kad D. P. sumokėjo I. pagal minėtą sutartį, tik iš jo nepaėmė mokėjimą patvirtinančių dokumentų, kadangi nuo 2017-05-31 iki 2019-01-01 I. į UAB “B” dėl autovežio ir priekabos apmokėjimo nesikreipė, jai asmeniškai nesakė, kad jam nesumokėti pinigai, nes per tą laikotarpį teko su juo susitikti ir bendrauti. Nori paaiškinti, kad dėl autovežio pirkimo buvo kalbėta su R. I., o kadangi pagal dokumentus savininkas buvo jo sūnus T. I., tai dokumentuose visur nurodomas T. I., bet dėl pirkimo ir atsiskaitymo buvo kalbėta tik su R. I.. 2019 m. vasario mėnesį, tiksliai datos neatsimena, UAB “B” darbuotojams išėjus iš darbo, bei pasklidus žiniai, kad įmonė užsidaro į įmonę atvyko R. I., kuris jai pareiškė, kad jam už autovežį MAN TGL 8.240, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir priekabą TAURAS 3500 neatsiskaityta, kad jis nori pasiimti. Ji jam pasakė, kad jai žinoma, kad pinigai iš įmonės kasos buvo paimti ir D. P. turėjo sumokėti. R. I. nurodė, kad jam niekas jokių pinigų nesumokėjo. Nuo 2018-12-03 iki 2019-01-03 ji buvo išėjusi kasmetinių atostogų ir paskyrė D. P. ją pavaduoti. Ji visą laiką jam skambino ir domėjosi įmonės veikla, jis jai nurodė, kad šiuo metu yra šventinis laikotarpis, tai užsakymų dėl pervežimų šiuo metu nėra, kad viskas pajudės nuo sausio mėnesio. Taip pat jis minėjo, kad ketina vykti, ar reikės vykti, šiuo metu tiksliai neatsimena, į užsienį pirkti automobilių, į kokią šalį ketino vykti, šiuo metu neatsimena. Nuo 2019-01-02 turėjo nedarbingumą dėl traumos. 2019-01-14 jai pradėjo skambinti vairuotojai, kad atėjo į darbą ir nėra D. P.. Jai su D. P. susisiekti nepavyko. Kadangi K mažas miestelis, tai pradėjo sklisti informacija, kad D. P. slepiasi nuo asmeninių kreditorių, kuriems yra prasiskolinęs. Tuomet paprašė buhalterės, kad sužiūrėtų kokia yra finansinė įmonės padėtis, tada sužinojo, kad D. P. 2019-01-31 dienai iš UAB „B“ kasos pagal avanso apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išėmė 117 194 Eur. Bandė susisiekti su D. P., tačiau jai nepavyko. Todėl 2019-04-01 kreipėsi su civiliniu ieškiniu į Kauno apygardos teismą. 2019-04-02 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė kreiptis su ieškiniu į darbo ginčų komisiją. 2019 m. balandžio mėn. 2 d. ji kaip UAB “B” direktorė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių DGK, ieškinyje prašė iš darbuotojo D. P. UAB “B” naudai priteisti 137 194 Eur, dėl 2019-01-31 dienai iš UAB “B” kasos pagal avanso apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išimtus 117 194 Eur ir 20 000 Eur, kurie pagal D. P. avanso apyskaitą, kasos išlaidų orderius paimti sumokėti pagal 2017-03-27 sudarytą pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1 dėl autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), T. I.. 2019-05-17 sudarytoje taikos sutartyje Nr. APS-2-6431, tarp D. P. ir UAB “B”, D. P. visiškai pripažino ir sutiko, kad UAB “B” negrąžino 137 194 Eur. 2019-06-05 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-3268, kuriame nurodyta iš atsakovo D. P. išieškoti 137 194 Eur UAB “B” naudai. Dėl galimai D. P. pasisavintų iš UAB „B“ 117 194 Eur gali pasakyti, kad ji nežino, ar jis šiuos pinigus išleido savo reikmėms, ar jis kaip buvo minėjęs, kad už šiuos pinigus pirks automobilius, kuriuos po to ketino parduoti. Jai tuo metu D. P. elgesyje nieko keisto nebuvo, nes D. P. visada pirkdavo automobilius pardavimui. Automobiliai buvo perkami ir parduodami Uzbekistano ir kitiems piliečiams. D. P. automobilius pirko visur, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, visoje Europoje.

Ji asmens E. Š. nepažįsta ir tokį vardą ir pavardę girdi pirmą kartą. Daugiau nieko papildyti neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-10, liudytoja apklausta G. B. parodė, kad ji buvau UAB “B” akcininke ir direktore, šią bendrovę ji įkūrė 2016 metais. Bendrovės pagrindinė veikla buvo automobilių pervežimas, automobilius veždavo naujus ir naudotus tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Bendrovė turėjo penkis tralus, du iš jų buvo lizinguojami, vienas nuomojamas ir likę du buvo jau įmonės. Bendrovėje per darbo laikotarpį būdavo 10-12 darbuotojų. Bendrovė dirbo pelningai. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 metų transporto vadovo pareigas ėjo toks D. P.. Ji jį pažinojo maždaug nuo 2010 metų, ji juo pasitikėjo. Jis ją pavaduodavo jos atostogų metu ir jos nedarbingumo laikotarpiu. Ji juo pasitikėjo visiškai ir nebuvo kilę jokių nesklandumų ar problemų. Visus reikalus su vairuotojais spręsdavo D. P.. Tačiau vieną kartą 2019 m. sausio mėnesį dėl jai nežinomų priežasčių, jos pavadavimo laikotarpiu D. P. dingo, prieš tai paskambino ir pasakė, kad jis išvažiavo, turi reikalų ir nieko daugiau nekonkretizavo. Tuo metu ji dar nieko blogo neįtarė, galvojo, kad išvažiavo kaip įprasta, tačiau praėjus kelėtai dienų jam paskambinus jis neatsiliepė į telefono skambučius, nebendravo, darbuotojai jo nerado. Taip jis daugiau nepasirodė ir nebendravo. Kodėl jis taip pasielgė ji nežino, kadangi su juo jokių konfliktų nebuvo. Vėliau ji nustatė, kad iš jos gautomis lėšomis pagal avanso apyskaitas nevykdė atsiskaitymų su tiekėjais ir darbuotojais. 2019 m. kovo 29 d. duomenimis D. P. savo žinioje turėjo 137 194 Eur bendrovei priklausančių lėšų sumą, kurios iki šios dienos nėra grąžinęs. Šių pinigų negrąžinus ji kreipėsi į teismą, tačiau teismas nurodė, kad reikia kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tada kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl tos sumos priteisimo. Pasiaiškinus buvo nustatyta, kad D. P. žiniai tie pinigai paimti jos pavadavimo laikotarpiu ir jie buvo paimti iš bendrovės kasos. Pats D. P. neginčijo tai, kad jis pasiėmė 137 194 Eur priklausančių bendrovei. Darbo ginčų komisijoje ji su juo sudarė taikos sutartį, jis įsipareigojo, kad pinigus grąžins iki 2019 m. birželio 15 d., tačiau atėjus šiam laikui pinigų negrąžino. Taip bendrovėje pradėjo kauptis kreditorių finansiniai reikalavimai, finansinė padėtis bendrovėje pradėjo smarkiai prastėti ir ji su tuo nesusitvarkiusi, nusprendė kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto paskelbimo. Teismas nutartį dėl bendrovės bankroto paskelbė 2019-08-19. Bendrovės nemokumo administratoriumi teismas paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“. Visi bendrovės dokumentai, buhalterinė apskaita, antspaudai ir buvęs bendrovės turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, pas ją nieko nėra likę. Su D. P. nebendravo jau nuo 2019 m. sausio mėnesio.

Po liudytojos G. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo liudytoja G. B. dar patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko. Dar paaiškino, kad žinojo apie pinigų paėmimą automobilių pirkimui, tai buvo vykdoma veikla pastoviai. Faktiniu pinigų paėmimo metu apie jų paėmimą nebuvo informuota, nes jis laikinai ėjo pareigas. Kad pinigų nebėra sužinojo, kada sujudo vairuotojai. Konkrečiai tuo metu nežinojo, kad bus perkami konkretūs automobiliai. Nežinojo, kad D. P., kaip fizinis asmuo, vykdo analogišką veiklą. Patikslino, kad UAB “B” per metus buvo nuperkama ir parduodama apie 40 automobilių. Šis pirkimas neišsiskyrė niekuo. Su R. I. bendraudavo į ketvirtį kartą, nes buvo pažįstami. Mano, kad jeigu nebūtų atsiskaityta jis jai būtų pasakęs. Negrąžinti D. P. pinigai turėjo įtakos UAB “B” veiklai, nes ji bankrutavo. Kokia buvo UAB “B” apyvarta ji nežino. Dėl 15 000 ir 5 000 Eur, tai ji žinojo apie šių pinigų išdavimą D. P., jie buvo išduoti jam su jos žinia. Dėl 63 624,76 Eur išmokėjimo D. P., ji taip žinojo, dėl 8 259, 86 Eur jam išmokėjimo, ji taip žinojo, dėl 8 830,38 Eur išmokėjimo, tai šiuo metu tiksliai nepamena, tačiau tai buvo įmonės pinigai. Šios pinigų sumos buvo išmokėtos D. P.. Dėl 117 525 Eur išmokėjimo D. P. ji paaiškino, jog jis pats priėmė sprendimą paimti šiuos pinigus. Tuo metu ji buvo ne Lietuvoje. Nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d., ji atostogavo, o 2019 m. sausio 11 d., ji buvo nedarbingume. G. B. dar paaiškino, kad realiai dalyvavo, kaip direktorė UAB “B” veikloje, ir nebuvo jokia statytine direktore. Ji sudarė sutartį dėl autovežio pirkimo - pardavimo, buvo aptartos pirkimo – pardavimo sąlygos su R. I.. Dėl to ji su juo buvo susitikusi kokius 2-3 kartus. Kitus, techninius autovežio ir priekabos klausimus derino D. P..

Iš liudytojo E. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. B. parodė, kad jis pažįsta D. P., nes jo žmona G. B. su juo kartu dirbo UAB “B”. Jis (E. B.) UAB “B” nedirbo ir su D. P. nesprendė su “B” susijusių klausimų. Apie jo galimą lėšų pasisavinimą iš UAB “B” nieko nežino. Autovežio pirkimo aplinkybių nežino, nes UAB “B” veikloje nedalyvavo. Jo žmona dirbo UAB “B” direktore. Jo žmona jam apie UAB “B” veiklą smulkiai nieko nepasakojo.

Iš liudytojo R. I. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. I. parodė, kad D. P. yra jo pažįstamas, o G. B. taip pat yra jo pažįstama. Teko su jais bendrauti. D. P. dirbo daugelyje įmonių. D. P. iš jo autovežį pirko kažkur 2017 metais. R. I. turėjo autovežį ir UAB “B” norėjo jį iš jo nupirkti. Todėl buvo susitarta dėl autovežio pirkimo – pardavimo. UAB „B“ tą autovežį pirko išsimokėtinai. Visus UAB “B” klausimus sprendė D. P., jis buvo vadovas, nes kito vadovo jis (R. I.) nematė. D. P. autovežio reikėjo darbui, nes UAB „B“ vykdė veiklą su automobiliais. R. I. sutiko parduoti autovežį su priekaba už 20 000 Eur. Automobilis buvo „MAN“, o priekaba „Tauras“. Buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, automobilis buvo perduotas pagal panaudos sutartį kol nebuvo atsiskaityta. Atsiskaityta turėjo būti per 3 mėnesius, tačiau tai užtruko amžinybę, taip ir neatsiskaitė už autovežį su priekaba, negrąžino nė dalies sumos. Automobilis registruotas jo sūnaus T. I. vardu. Autovežis su priekaba buvo susigrąžintas iš UAB “B” per teismus. Autovežis su priekaba nebuvo registruoti UAB “B” vardu. Kadangi R. I. pasitikėjo D. P., todėl sutiko jam parduoti autovežį su priekaba išsimokėtinai. 20 000 Eur nei jam (R. I.), nei T. I. nebuvo grąžinti. R. I. klausė D. P., kada jis atsiskaitys už autovežį su priekaba. D. P. vis žadėjo atsiskaityti, tačiau taip ir neatsiskaitė. Žino, kad D. P. prekiavo automobiliais.

Siekiant patikrinti liudytojo R. I. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 87-89, 90-92). Ikiteisminio tyrimo metu 2022-01-27, liudytoju apklaustas R. I. parodė, kad jis D. P. pažinojo jau labai seniai, net neprisimena nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino. Jis žinojo kad D. P. dirba UAB “B”, kuri užsiiminėjo naudotų automobilių iš Europos gabenimu. Jis tuo metu, t. y. 2017 metais turėjo autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. P., vis jam kartas nuo karto sakydavo, kad parduotų tą autovežį, kadangi jis vis tiek pas jį stovėjo be darbo. Ir taip jis galų gale jį įkalbėjo, kad jis jam parduotų. Jam sutikus, jie abu sutarė, kad jis tą autovežį nupirks iš jo už 20 000 Eur, mokėdamas per keturis kartus po 5000 Eur. Dėl to 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, ir jis D. P. perdavė tą autovežį. Sutartis buvo sudaryta tarp jo sūnaus T. I. ir UAB “B”. Suėjus pirmos įmokos atsiskaitymo terminui D. P. pirmos įmokos nesumokėjo, prašė, kad jis dar palauktų, kad tuo metu neva dar trūksta jam pinigų, praėjus dar kuriam laikui jis sužinojo, kad D. P. kažkur dingo, o dar vėliau sužinojo, kad UAB “B” yra iškelta bankroto byla. Šiuo metu dėl to autovežio vyksta teisiniai ginčai bankroto byloje tarp jų ir UAB „B“ bankroto administratoriaus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-21, liudytoju papildomai apklaustas R. I. parodė, kad jis savo ankstesnius parodymus atsimena ir tvirtina. Papildomai paaiškina, kad D. P. pažįsta apie 15 metų. Gali paaiškinti, kad iki 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties dėl autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo tarp jo ir D. P. buvo susiklostę paskoliniai turtiniai santykiai, nes jis (R. P.) 2016 metais pagal vekselius jam (D. P.) buvo paskolinęs 6000 Eur. Turėdamas tikslą, kad jis (D. P.) įsivažiuotų ir užsidirbtų pinigų, jam perdavė minėtą autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500. Pagal sudarytą 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį UAB “B” su jo sūnumi neatsiskaitė už autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir dokumentuose kaip savininkas iki šiol yra jo sūnus T. I.. D. P. vis žadėjo, kad atsiskaitys, bet taip ir neatsiskaitė. Vienu momentu D. P. dingo, o vėliau 2019-08-30, iš bankroto administratoriaus buvo gautas pranešimas, kad UAB “B” iškelta bankroto byla. Jis iki bankroto iškėlimo bylos, raštu į UAB “B” nesikreipė dėl 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties nevykdymo. Daug kartų žodžiu D. P. yra minėjęs, kad jeigu nesumokės, tai atsiims autovežį ir priekabą. UAB “B” direktorė G. B. žinojo, kad nėra atsiskaityta už minėtą autovežį ir priekabą. Jis (R. P.) asmeniškai jai yra sakęs, kad D. P. neatsiskaito už autovežį ir priekabą. 2017 metais D. P. jam nėra perdavęs jokių pinigų. Taip pat jis nėra mokėjęs pinigų pagal minėtą 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Po liudytojo R. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo liudytojas R. I. dar patikslino, kad jo manymu G. B. buvo statytinė UAB “B” direktorė, o tikras šios bendrovės vadovas buvo D. P., nes jis sprendė visus klausimus susijusius su šios įmonės veikla. D. P. ir anksčiau užsiėmė pervežimo veikla, jis tokią veiklą vykdė, nes turėjo savo firmą, bet ji taip pat turėjo finansinių problemų. Yra jam paskolinęs pinigų. Dažniausiai būdavo žodinis susitarimas, yra pasirašytų vekselių, jis jam pinigų nėra grąžinęs. Dėl negrąžintų pinigų R. I. į teismą nesikreipė. Turi dokumentus pagrindžiančius, kad jis D. P. skolino pinigus. Nebuvo jokių skolų užskaitymo, nes autovežiai yra atskiras dalykas. Negalėjo būti taip, kad tuo metu jis įmonės pinigais jam grąžino asmenines skolas. Jokių pinigų grąžinimų nebuvo. Jis jam (R. I.) yra skolingas iki šiol ir tik, kaip privatus asmuo. Apie jokius skolų užskaitymus jis (R. I.) su D. P. nesitarė.

R. I. patikslino, kad jis dalyvavo sprendžiant visus autovežio su priekaba pardavimo klausimus. Viską derino su D. P.. G. B. dalyvavo tik sutarties pasirašyme. Kodėl G. B. buvo įtraukta į sutarties pasirašymo procesą, R. I. buvo neįdomu. G. B. R. I. matydavo kartą per pusę metų. R. I. patvirtino, kad 2016 m. gegužės 20 d. D. P. jis paskolino 6 000 Eur. Turi tai patvirtinančius dokumentus. Kiek iš viso jam yra skolingas D. P. jis nežino. Nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš D. P. pagal ankstesnes jo neįvykdytas paskolų sutartis. R. I. paaiškino, kad nagrinėjant UAB “B” bankroto bylą, D. P. pats pasakė, jog iš bendrovės paimtus pinigus išleido savo reikmėms. Jis (R. I.) nežinojo kokia yra D. P. finansinė padėtis. Apie D. P. turtą jis nieko nežino.

Iš liudytojo V. U. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. U. parodė, kad ji yra buhalterinių paslaugų įmonės UAB „F“ direktorė. UAB „F“ yra (duomenys neskelbtini). UAB „B“ įmonė jai žinoma. Sutartis su UAB “B” buvo sudaryta pirmojo savininko direktoriaus S. A.. D. P. jai yra nežinomas. UAB “B” registruota (duomenys neskelbtini) mieste. Adreso neprisimena. Sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio 13 d., o nutraukta 2017 m. kovo 8 d. Kiek pamena, ta įmonė realios veiklos nevykdė. Sakydama, kad realios veiklos nevykdė turi galvoje tai, kad nebuvo pirkimų - pardavimų. Dirbo direktorius, kuriam buvo skaičiuojama kažkokia simbolinė alga. Kovo 17 dieną sutartis buvo nutraukta, dokumentai atiduoti pagal dokumentų priėmimo -perdavimo aktą direktoriui S. A.. G. B. nepažįsta, kiek pamena ji buvo vieną kartą atėjusi į jos biurą po dokumentų perdavimo kažko paklausti. Kelioms minutėms buvo užbėgusi. Pokalbio turinio, esmės neprisimena. Kiek prisimena, UAB “B” veiklos pobūdis buvo toks, kad jie ketino vežti mikroautobusu darbuotojus į užsienį. Gal į Angliją, gal į Airiją. Ankstesnis direktorius nutraukė veiklą. Jis pasakė jai, kad jie nevykdo ir nevykdys veiklos, kad įmonė UAB “B” bus parduodama. Pasirašė ir atsiėmė dokumentus. Kas bus UAB “B” pirkėjai nepasakė. Tai buvo 2017 metais. V. Č. dirba ne jos įmonėje. Ji jai yra žinoma. Ji kitos įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas buhalterė. Nežino, kas teikė buhalterines paslaugas UAB “B”. Perduodant dokumentus jų priėmimo - perdavimo aktą pasirašė direktorius S. A.. Visi dokumentai, kada sutartis buvo nutraukta, buvo perduoti S. A.. Tie dokumentai buvo įmonėje, kurioje ji dirba. Jie suformavo kažkokią labai menką bylą. Ten gal dvi, trys sąskaitos buvo per visą laikotarpį. Iš principo UAB “B” nevykdė veiklos.

Iš liudytojo T. I. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

2022-03-21, liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. I. parodė, kad dėl autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo UAB “B” nieko pasakyti negali, nes visas aplinkybes derino jo tėvas R. I.. Kiek jam žinoma dėl šio autovežio pardavimo UAB “B” jo tėvas R. I. derino su D. P.. Šis autovežis su priekaba buvo registruotas jo vardu, todėl jis ir pasirašė 2017-03-27 sudarytoje pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. 1. Tačiau visas aplinkybes ir sąlygas derino jo tėvas R. I.. Po sutarties pasirašymo Regitroje buvo įforminta, kad UAB “B” yra šio autovežio su priekaba naudotoja, o jis liko savininkas, kadangi buvo sudaryta pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, t. y. už minėtą autovežį nebuvo sumokėta, o sutarta sumokėti dalimis. Pagal pasirašytą 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1. pardavimo kaina buvo 20 000 Eur, šią sumą turėjo sumokėti per 4 kartus, mokat po 5000 Eur, paskutinis mokėjimo terminas iki 2017-07-27. Kiek jam yra žinoma UAB “B” pagal pasirašytą 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1, nurodytu laiku neatsiskaitė. Ar buvo kreiptasi į įmonę dėl atsiskaitymo už minėtą autovežį jis nežino, galėtų paaiškinti jo tėvas, kadangi jis faktiškai pardavė minėtą autovežį su priekaba. Tiksliai aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad prasidėjus UAB “B” bankroto procedūroms iš teismo gavo pranešimą, kad įmonei iškelta bankroto byla, bei reikėjo nurodyti aplinkybes dėl autovežio MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Kadangi pagal minėtą sutartį UAB “B” su juo neatsiskaitė už minėtą autovežį su priekaba, tai jis buvo įtrauktas kaip kreditorius. Kiek jam žinoma UAB ‚B ‚ bankroto administratorius bandė minėtą autovežį su priekaba parduoti, tačiau Regitroje negalėjo įforminti pardavimo, kadangi pagal dokumentus jis yra savininkas. Tada bankroto administratorius kreipėsi į teismą pripažinti, kad minėtas autovežis su priekaba priklauso UAB “B”, tačiau teismas priėmė sprendimą ir pripažino, kad UAB “B” su juo pagal 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1, neatsiskaitė ir jį pripažino autovežio su priekaba savininku. Po šio teismo sprendimo, jis kreipėsi su prašymu į UAB “B” bankroto administratorių, kad dėl bankroto UAB “B” kreditinio reikalavimo 27 000 Eur, jų nelaikyti kreditoriumi bankroto byloje ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi UAB “B” neatsiskaitė pagal sudarytą 2017-03-27 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1. Šiai dienai jam nėra grąžintas autovežis MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. P. asmeniškai nepažįsta, jis yra jo tėvo pažįstamas. Kiek žino jie jau daug metų pažįstami. Jis nežino, kodėl jo tėvas tiek laiko nereikalavo, kad būtų atsiskaityta už minėta autovežį ir priekabą, jis gali paaiškinti. Jam asmeniškai su UAB “B” direktore neteko bendrauti, jos nepažįsta, kiek yra girdėjęs, tai D. P. ir buvo įmonės savininkas. Jis asmeniškai iki bankroto iškėlimo, nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į UAB “B” dėl atsiskaitymo už minėtą autovežį ir priekabą (5 t., b. l. 95-97).

Iš 2020-11-25, Kauno apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties (įsiteisėjo 2020-12-05) priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1877-587/2020, kuria nutarta pripažinti UAB „B“ bankrotą tyčiniu. Dėl likviduojamos dėl bankroto UAB “B” tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti D. P., gimusį (duomenys neskelbtini) m. Šioje nutartyje taip pat teismas pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 17 d., ieškovė UAB “B” ir atsakovas D. P. pasirašė taikos sutartį, kuria atsakovas 137 194,00 Eur sumos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos žalos sumos dalies nuo bylos iškėlimo darbo ginčų komisijoje dienos iki sprendimo visiško įvykdymo įsipareigojo ieškovei sumokėti iki 2019 m. birželio 15 d. Taikos sutartis patvirtinta 2019 m. birželio 5 d., Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3268 (1 t., b. l. 29-34; 2 t., b. l. 87-98).

Iš 2017-03-27, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. 1, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog ši sutartis buvo sudaryta tarp UAB “B” direktorės G. B., veikiančios pagal įstatus, toliau vadinama Pirkėju, ir T. I., toliau vadinamu Pardavėju. Sutarties objektas: Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pirkėjui nuosavybės, Pirkėjas įsipareigojo priimti šį autovežį su priekaba ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Autovežio ir priekabos kaina 20 000,00 Eur. Autovežis su priekaba Pirkėjui parduotas išsimokėtinai per keturis mėnesius. Pirkėjas su Pardavėju turėjo atsiskaityti tokia tvarka: 5 000 Eur sumoka iki 2017-04-27; 5 000 Eur sumoka iki 2017-05-27; 5 000 Eur sumoka iki 2017-06-27; 5 000 Eur sumoka iki 2017-07-27 (1 t., b. l. 130-134; 4 t., b. l. 31-35).

Iš 2022-06-01 UAB “B” rašte Nr. 22-BUS-03 policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog vadovaujantis 2022-02-11 Kauno apygardos teismo nutartimi, vilkikas MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba TAURAS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžinti T. I.. Per visą vykdomą bankroto procesą iš D. P. yra išieškota 6 362,98 Eur suma (1 t., b. l. 139; 143).

Iš 2022-09-09 Juridinio asmens duomenys išrašo, kur nurodyta, jog UAB “B” teisinis statusas yra: likviduojama dėl bankroto. Nuo 2017-03-15 iki 2019-09-03 UAB “B” direktore buvo G. B.. UAB “B” D. P. dirbo nuo 2017-04-20 iki 2019-03-31. UAB “B” kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144-149).

Iš 2021-03-29 ir 2022-01-17 Informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, kur užfiksuota, kad autovežis MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007-10-24 priklauso T. I., o UAB “B” šio autovežio su priekaba valdytoja buvo nuo 2017-04-22 (1 t., b. l. 150-152; 153-154).

Iš 2021-09-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad BUAB “B” nemokumo administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ savanoriškai pateikė UAB “B” buhalterinės apskaitos dokumentus: 43 segtuvai, 2021-09-22 BUAB “B” dokumentų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1 (2 t., b. l. 153-156).

Iš 2022-04-04 G. B. pranešimo policijos įstaigai, kur nurodyta, jog ji susipažinusi su tyrimo medžiaga, patikrinimo aktu ir išvadomis, pateikė papildomą medžiagą, kuri buvo pateikta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vykdytam mokestiniam tyrimui (2 t., b. l. 161-162).

Iš 2021-11-09 UAB „F“ direktorės V. U. paaiškinamojo rašto „Dėl UAB “B” dokumentų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad su UAB “B” 2015-04-13 buvo pasirašyta Apskaitos paslaugų sutartis Nr. 96. Laikotarpiu nuo 2015-04-13 iki 2017-03-08 įmonė realios veiklos nevykdė. 2017-03-08 Apskaitos paslaugų sutartis buvo nutraukta, pasirašant Nutraukimo protokolą ir Dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Pirminiai apskaitos dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai buvo perduoti įmonės direktoriui S. A. (2 t., b. l. 166-177).

Iš 2021-11-09 VšĮ „Kėdainių turizmo ir informacijos centras“ rašte policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog VšĮ „Kėdainių turizmo ir informacijos centras“, vadovaujantis 2017-03-10 Nr. 2017/03/02 pasirašyta Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartimi su UAB “B” paslaugos buvo teikiamos nuo 2017-03-10 iki 2017-06-08. Gavus prašymą iš UAB “B” direktorės G. B. nutraukti buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, 2017-06-09 perdavimo – priėmimo aktu buvo grąžinti bendrovės direktorei visi buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 178-180).

Iš 2022-03-16 reikalavime užfiksuotų duomenų, kur nurodyta jog iš MB „Buhalterinė apskaita ir finansai“ buvo pareikalauti UAB “B” apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-08-30 (2 t., b. l. 182).

Iš 2022-03-24 MB „Buhalterinė apskaita ir finansai“ rašte ir jo prieduose policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo pateikti UAB “B” dokumentai laikotarpiu nuo 2019 metų sausio – vasario mėn. (2 t., b. l. 184-200; 3 t., b. l. 1-187).

Iš 2021-09-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus rašte ir jo prieduose policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta darbo byla Nr. APS-2-6431, 83 lapai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad į Darbo ginčų komisiją su civiliniu ieškiniu kreipėsi UAB “B” direktorė G. B. prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 137 194,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos ir darbo ginčų komisijos sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB “B” naudai. Ieškinyje nurodyta, kad 2018-12-03 ieškovo UAB “B” direktorė G. B. išėjo kasmetinių atostogų iki 2019-01-03. Laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo paskirtas, jam sutikus, transporto vadovas D. P. (Atsakovas). Ieškovo UAB “B” vadovė direktorė G. B. atostogų pabaigoje susirgo ir buvo nedarbinga. Vadovės nedarbingumo laikotarpiu ją pavaduoti toliau liko D. P.. Patikros metu nustatyta, kad D. P., laikinai eidamas direktoriaus pareigas nevykdė atsiskaitymų su tiekėjais, darbuotojais, pagal avansines apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išsiminėjo iš kasos grynuosius pinigus. D. P. 2019-01-31 iš ieškovo UAB “B” kasos pagal avanso apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išėmė 117 194,00 Eur. 2019 metų vasario mėnesio pradžioje į ieškovą UAB “B” kreipėsi T. I., su kuriuo 2017-03-27 UAB “B” sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1, pagal kurią jis pardavė, o UAB “B” pirko autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000,00 Eur. UAB “B” įsipareigojo už autovežį ir priekabą atsiskaityti per 4 mėnesius. T. I. patikino, kad pagal minėtą sutartį jis negavo nė vieno euro. Sutikrinus dokumentus paaiškėjo, kad pinigai atsiskaitymui su T. I. buvo išduoti atsakovui D. P. pagal avanso apyskaitą, kasos išlaidų orderius iš kasos grynaisiais pinigais 20 000,00 Eur. D. P. 20 000,00 Eur neperdavė T. I., pasisavino. Atsakovas D. P. pasisavintų ir negrąžintų pinigų suma UAB “B” 2019-03-29 yra 137 194,00 Eur.

Pateikta 2017-04-19 darbo sutartis Nr. 8, kurios pagrindu D. P. buvo priimtas į darbą UAB “B”, transporto vadovo pareigas. Darbą pradėjo 2017-04-20.

Pateikta 2017-04-19 darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 8, kurioje nurodyta, kad siekiant užtikrinti UAB „B“ piniginių lėšų, kitų materialinių vertybių saugumą, tinkamą jų naudojimą, UAB “B” direktorė G. B. ir darbuotojas D. P. dirbantis pagal 2017-04-19 darbo sutartį Nr. 8, transporto vadovo pareigose, sudarė šią sutartį, kuria D. P. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę dėl visos žalos, trūkumo dydžio.

Pateiktas 2018-12-03 UAB “B” direktoriaus įsakymas „Dėl direktoriaus kasmetinių atostogų“ Nr. A18/12, kuriame nurodyta, kad UAB “B” direktorė G. B. atostogavo nuo 2018-12-03 iki 2019-01-03. Pavaduoti direktorių atostogų laikotarpiu paskyrė transporto vadovą D. P..

Pateiktas 2018-12-03 D. P. sutikimas, kuriame nurodyta, jog jis sutiko būti l. e. p. direktoriumi direktorės G. B. atostogų metu nuo 2018-12-03 iki 2019-01-03.

Pateikti duomenys apie UAB “B” direktorės G. B. nedarbingumą nuo 2019-01-02 iki 2019-02-19.

Pateikta 2017-05-31 D. P. avanso apyskaita.

Pateiktas UAB “B” 2017-05-24 kasos išlaidų orderis Nr. 39, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėti 5 000,00 Eur. Pagrindas: Apmokama pagal (T. I.) Nr. Sutartis 1 – 5 000,00 Eur (2017-03-27).

Pateiktas UAB “B” 2017-05-31 kasos išlaidų orderis Nr. 52, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėta 15 000,00 Eur. Pagrindas: Apmokama pagal (T. I.) Nr. Sutartis 1 – 15 000,00 Eur (2017-03-27).

Pateiktas UAB “B” 2018-12-27 kasos išlaidų orderis Nr. 149, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėti 63 624,76 Eur. Pagrindas: pinigai, kurie yra sumokėti už parduotus automobilius avansinis papildymas.

Pateiktas UAB “B” 2018-12-30 kasos išlaidų orderis Nr. 150, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėti 8 259,86 Eur. Pagrindas: pinigai, kurie yra sumokėti už parduotus automobilius avansinis papildymas.

Pateiktas UAB “B” 2018-12-30 kasos išlaidų orderis Nr. 151, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėti 8 830,38 Eur. Pagrindas: pinigai, kurie yra sumokėti už parduotus automobilius avansinis papildymas.

Pateiktas UAB “B” 2019-01-11 kasos išlaidų orderis Nr. 152, kuriame nurodyta, jog D. P. išmokėti 36 810,00 Eur. Pagrindas: pinigai, kurie yra sumokėti už parduotus automobilius avansinis papildymas.

Pateikta 2019-05-17 taikos sutartis darbo byloje Nr. APS-2-6431, kurioje nurodyta, kad atsakovas D. P. pripažino UAB „B“ ieškinį dėl žalos atlyginimo ir patvirtino jog negrąžino UAB “B” 137 194,00 Eur. Įsipareigojo sumokėti UAB “B” 137 194,00 Eur iki 2019-06-15. Ši taikos sutartis yra patvirtina įsiteisėjusiu 2019-06-05 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3268 (4 t., b. l. 3-69).

Iš 2022-03-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešime Nr. 20-IL-8355 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, jog Interpolo Vokietijos nacionalinis biuras informavo, kad E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyveno Vokietijoje. Pranešime taip pat nurodyta, kad E. Š. mirė (duomenys neskelbtini), Rygos mieste (4 t., b. l. 72).

Iš 2022-08-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus atsakyme Nr. 20-IL-22666 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ???iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas dėl E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini). Pagal šios šalies Esslingen'o policijos pateiktą informaciją minėtas asmuo Vokietijoje buvo registruotas šiais adresais: 1) nuo 2018-08-27 iki 2018-10-12 (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2018-10-12 iki 2021-01-14 (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, E. Š. mirė Rygoje (duomenys neskelbtini) Sveikatos draudimo kompanijos „AOK Baden-Wuerttemberg“ duomenimis, minėtas asmuo dirbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėta kompanija „(duomenys neskelbtini)“ savo darbuotojams nuomodavo gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini). 2022-07-22 policijos pareigūnams telefonu susisiekus su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad E. Š. nuo 2018-04-09 kompanijoje dirbo tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotoju (pilnu etatu). Jis 2020 m. pabaigoje lėktuvu išskrido namo Kalėdų atostogų ir, pasak darbdavio, (duomenys neskelbtini) mirė Latvijoje nuo koronos viruso infekcijos. Darbdaviai E. Š. charakterizuoja kaip labai patikimą darbuotoją. Pranešama, kad jis buvo paėmęs 10 000 eurų paskolą naudotam automobiliui įsigyti ir įsigijo automobilį (galimai Volvo V60), kurį, tikėtina, jo sesuo pasiėmė iš Vokietijos. Daugiau informacijos apie tai neturima. Neturima informacijos, kad E. Š. susijęs su automobilio MB S klasė pirkimu - pardavimu, taip pat neturima informacijos, kad jis disponavo tokiu automobiliu ir kad jis būtų prekiavęs transporto priemonėmis. Neturima informacijos, kad Vokietijoje E. Š. būtų užregistravęs įmonę ar individualią veiklą. Vokietijoje jam vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (jis greičiausiai turėjo latvišką vairuotojo pažymėjimą), taip pat Vokietijoje jo vardu užregistruotų transporto priemonių nėra (4 t., b. l. 75).

Iš 2021-12-13 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos; Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2917433-21 užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad pagal atskaitingo asmens D. P. avanso apyskaitą laikotarpio nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 „išleista“ įrašyta suma 20 000,00 Eur, „priedas“ dokumentų, įrašyta „2017-03-27 T. I., sutartis Nr. 1, autovežis su priekaba“. Pagal kokį dokumentą atsiskaityta už įsigytą transporto priemonę, nėra. Avanso apyskaitos likutis 2019-01-31 buvo 117 194,00 Eur (4., b. l. 94-140; 141-200; 5 t., b. l. 1-56).

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. P. dėl turto pasisavinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. dirbdamas UAB “B” transporto vadovu, pavaduodamas šios bendrovės direktorę G. B. jos atostogų ir ligos metu, pagal avansines apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išsiėmė iš UAB “B” kasos grynuosius pinigus. D. P. iš UAB “B” kasos pagal avanso apyskaitas ir kasos išlaidų orderius išėmė 117 194,00 Eur. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad D. P. 20 000,00 Eur neperdavė T. I., pagal 2017-03-27 UAB “B” sudarytą pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 1, pagal kurią T. I. pardavė, o UAB “B” pirko autovežį MAN TGL 8.240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą TAURAS 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000,00 Eur. UAB “B” įsipareigojo už šį autovežį ir priekabą atsiskaityti per 4 mėnesius. Pinigai - 20 000,00 Eur grynaisiais, atsiskaitymui su T. I. buvo išduoti būtent kaltinamajam D. P.. Kaltinamojo D. P. pasisavintų ir negrąžintų pinigų suma UAB “B” yra 137 194,00 Eur.

Nors kaltinamasis D. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ir teigė, kad pinigus – 20 000,00 Eur už autovežį ir priekabą atidavė R. I., tačiau tikėti šiais kaltinamojo D. P. teiginiais teismas neturi pagrindo, nes baudžiamosios bylos duomenis tikslai įrodo, kad taip nėra.

Liudytoju bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas R. I. tiksliai nurodė, kad D. P. neatsiskaitė su juo už autovežį ir priekabą, kaip buvo sulygta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu autovežis ir priekaba jam yra grąžinti, kaip teisėtam jų savininkui.

Netikėti šiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes šio liudytojo nurodytos aplinkybės susijusios su atsiskaitymu už autovežį ir priekabą sutampa su visų byloje esančių objektyvių duomenų visetu.

Be to, baudžiamosios bylos duomenys tiksliai įrodo, kad šiuo metu šioje baudžiamojoje byloje minimas autovežis ir priekaba yra registruoti T. I. vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. I. taip pat patvirtino, kad D. P. nėra atidavęs 20 000,00 Eur už pirktą autovežį ir priekabą. Netikėti šiais objektyviais šio liudytojo parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo, nes jie taip pat sutampa su visais kitais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis ir jų visetu.

Teismas kritiškai ir kaip neobjektyvius vertina liudytojos G. B. parodymus, kad jos manymu pinigai už autovežį ir priekabą yra grąžinti R. I. ir kad 20 000,00 Eur D. P. tikrai perdavė R. I..

G. B. tokios nurodytos aplinkybės baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu vertinamos kritiškai, nes ji dirbo kartu su D. P., sprendė UAB “B” finansinius klausimus ir pan., jį pažįsta daugelį metų, todėl natūralu, kad ji yra suinteresuota padėti D. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina tai, jog D. P. būdamas protingu, atsakingu asmeniu, turėdamas ilgalaikę patirtį versle, tariamai perduodamas pinigus R. I. už autovežį, turėjo imtis visų protingų veiksmų, kad pinigų perdavimą patvirtintų kokie nors faktiniai duomenys (pinigų perdavimo – priėmimo aktas, pakvitavimas ar pan.), tačiau taip jis nesielgė. Todėl tikėti jo teiginiais, kad pinigai R. I. ar T. I. už autovežį ir priekabą buvo perduoti, nėra, kaip jau minėta, jokio pagrindo.

Be to, D. P., nagrinėjant UAB “B” civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Darbo ginčų komisijoje, yra pripažinęs, kad jis savo neteisėtais veiksmais yra padaręs UAB “B” 137 194,00 Eur turtinę žalą. Šiuo metu jis jau yra atlyginęs virš šešių tūkstančių eurų UAB “B” padarytos turtinės žalos.

Šios aplinkybės įrodo, kad D. P. pripažįsta savo neteisėtus veiksmus ir siekia atlyginti jais padarytą turtinę žalą.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme D. P. patvirtino ir pripažino, kad jis elgėsi netinkamai, jog perduodamas grynuosius pinigus, nepareikalavo jų perdavimą ir priėmimą galinčių patvirtinti dokumentų, nes, kaip jis pats teigia, pasitikėjo žmonėmis.

Tačiau tokio jo elgesio negalima pateisinti. Siekdamas veikti įmonės interesais, būdamas atsakingu asmeniu, turėdamas gyvenimiškos ir verslo patirties, jis turėjo imtis visų veiksmų, kad jo disponavimas grynaisiais pinigais, tuo labiau svetimais, būtų teisėtas ir nepriekaištingas, o jų išlaidas visada būtų galima patvirtinti jas pateisinančiais dokumentais.

Neįtikinamos yra jo nurodytos aplinkybės, kad jis planuodamas pirkti tris brangius „Mercedes Benz“ S klasės automobilius iš UAB “B” kasos paėmęs 117 194,00 Eur grynaisiais, juos be jokio pateisinančio dokumento būdamas Vokietijoje perdavė pažįstamam asmeniui E. Š., kuris jam žadėjo padėti nupirkti tuos automobilius.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad asmuo vardu E. Š. iš tikrųjų dirbo Vokietijoje, tačiau, kad jis vykdytų ir prekybą automobiliais, tokios informacijos negauta.

D. P. ir pats neneigia, kad jis naudojo iš UAB “B” paimtus pinigus ir savo poreikiams (pirko automobilius, kuriuos perparduodavo).

Visos paminėtos aplinkybės pagrįstai įrodo, kad D. P. pasisavino iš UAB “B” 137 194,00 Eur.

Nors ir klaidinančiai, tačiau D. P., pakankamai išsamiai paaiškino esmines aplinkybes aktualias šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui. Jo teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, su jomis sutampa bei neprieštarauja byloje esančių visų reikšmingų duomenų turiniui, jų visetui.

Be D. P. paaiškinimų dėl jam pareikšto kaltinimo, taip pat be liudytojų R. I., T. I. parodymų ir kitos baudžiamosios bylos medžiagos, teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir D. P. kaltei pagrįsti reikšmingos aplinkybės yra tiksliai nurodytos ir 2021-12-13 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos; Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2917433-21

Teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teisme, ištyręs ir įvertinęs visus joje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti 2021-12-13 specialisto pateiktomis išvadomis, todėl jomis vadovaujasi.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad pagal teismų praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja bylą nagrinėjantis teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas kaip vieną iš įrodymų.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką specialisto išvada kaip įrodymų šaltinis yra lygiavertė ekspertizės aktui.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl D. P. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo susijusio su turto pasisavinimu, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo D. P. kaltei pagrįsti dėl visų jai pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponavimo tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra.

Turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais įvairiais veiksmais.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Pasisavintu gali būti laikomas tik toks turtas, kurį kaltininkas tyčia paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims.

Turto pasisavinimo objektas yra visų formų nuosavybė. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui patikėtas turtas yra užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Tokio turto perdavimas paprastai įforminamas dokumentais.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto pasisavinimas tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Toks nusikaltimas yra padaromas ir per turto apskaitos ypatumus.

Esminis turto pasisavinimo, kaip nusikaltimo, sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. P. iš esmės prisipažino, kad pasisavino, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, svetimą UAB “B” priklausantį turtą – pinigus, kuriuos panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais, įvertintais bei šiame nuosprendyje aprašytais duomenimis, jų visetu.

Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei kiti šioje byloje esantys ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, jų visetas, liudytojų parodymai, paties D. P. paaiškinimai dėl jam pareikšto kaltinimo įrodo, kad D. P. būdamas UAB “B” materialiai atsakingu asmeniu už šios įmonės finansinių lėšų teisingą panaudojimą, siekdamas asmeninių tikslų pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB “B” priklausantį turtą ir padarė UAB “B” 137 194,00 Eur turtinę žalą.

BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už tai, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. veika, teisingai yra kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintos, nustatytos ir įvertintos aplinkybės susijusios su D. P. pareikštu kaltinimu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus šiam nusikaltimui būdingus sudėties požymius, todėl sprendžiama, kad D. P. veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal šį minimą straipsnį ir jo dalį.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kalbant apie nusikaltimus nuosavybei, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai „tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis.

Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

Kaltininko veika yra vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas savinosi svetimą turtą iš to paties šaltinio.

D. P. kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą iš UAB “B”, kurioje jis dirbo Transporto vadovu ir laikinai pavadavo šios įmonės direktorę G. B.. Jo tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusi vieningos tyčios forma.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad D. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, kaip tęstinė.

Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta D. P. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis D. P.. D. P. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokurorė siūlė teismui kaltinamojo D. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam skirti švelnesnę bausmę, negu yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio ir jo dalies sankcijoje. Prokurorės vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, D. P. gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė su tam tikrais įpareigojimais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio pagrindais D. P. sulaikytas nebuvo.

Kaltinamajam D. P., 2022-09-05 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 54-57).

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti D. P. skirta minėta kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis D. P. dirba (6 t., b. l. 7), neteistas (1 t., b. l. 6; Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (6 t., b. l. 8-11), turi du nepilnamečius vaikus (6 t., b. l. 1-2).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo D. P. nepakaltinamumą (6 t., b. l. 14).

Kaltinamasis D. P. neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto (6 t., b. l. 15-17; 18-20; 21-22; 27-30).

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl D. P. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Tokia nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Pagrindo taikyti D. P. atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

D. P. anksčiau neteistas. Nusikaltimą jis padarė pirmą kartą. Jis dirba, pripažino savo neteisėtus veiksmus ir sutiko UAB “B” atlyginti padarytą turtinę žalą, ir jau yra atlyginęs dalį padarytos turtinės žalos šiai įmonei, augina du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (pagrinde už leistino greičio viršijimą), jam skirtas baudas yra sumokėjęs, jis supranta savo neteisėtą elgesį, žada ateityje nebenusikalsti.

Šios kaltinamąjį D. P. charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, jog jam, už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo atveju, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas D. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, sprendžiant jam bausmės skyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Pažymėtina, kad D. P., teismo vertinimu, neapgalvotai, neatsakingai, nenumatydamas jam gręsiančių sunkių bausmės padarinių, elgdamasis lengvabūdiškai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino jog supranta tokio savo neatsakingo elgesio pavojingumą. Atsižvelgus į tai, kad D. P. anksčiau nėra teistas, duomenų apie jo atžvilgiu naujai atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teismuose nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir švelnesnėmis už laisvės atėmimą bausmėmis.

Už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip jau minėta, numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trumpiausias terminas yra 3 (trys) mėnesiai.

Teismo vertinimu, net ir pats trumpiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės terminas galėtų neigiamai paveikti tokį žmogų, kaip D. P.. Jis būtų priverstas nutraukti darbo santykius ir negalėtų dirbti bei užsidirbti pajamų pragyvenimui, išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, laisvės atėmimo bausmė galėtų neigiamai paveikti jo psichologinę būklę ir galėtų turėti neigiamą įtaką jo resocializacijai, pasaulėžiūrai, savikritikai, sveikatai ir tolimesniam likusiam gyvenimui.

Teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės paskirtis būtų įgyvendinta ir D. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrus pakankamai griežtą bausmę – laisvės apribojimą su tam tikrais įpareigojimais ir baudžiamąja priemone.

Tokia bausmė, šiuo atveju, atitiktų teisingumo principo tikslą.

Teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, sprendžia, kad D. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę jis turėtų būti įpareigotas per paskirtos bausmės atlikimo terminą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuomone, toks įpareigojimas sustiprintų D. P. pozityvias gyvenimiškas vertybes, požiūrį į jas, bei suteiktų galimybę dar labiau atsiriboti nuo nusikalstamo elgesio, jį koreguoti teigiama linkme.

Taip pat vertinant tai, kad D. P. nusikalstamais veiksmais padarė UAB “B” 137 194,00 Eur turtinę žalą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, sprendžiama, kad D. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę jam turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė 100 MGL (5 000,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šią įmoką D. P. turėtų atlikti per 10 (dešimt) mėnesių šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas įvertina tai, kad D. P. jau įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 5 d., Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3268 (1 t., b. l. 29-34; 2 t., b. l. 87-98), yra įpareigotas atlyginti UAB “B” 137 194,00 Eur padarytą turinę žalą sumokant ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos žalos sumos dalies nuo bylos iškėlimo darbo ginčų komisijoje dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, todėl įpareigoti jį ir šioje baudžiamojoje byloje atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB “B” būtų neteisinga.

Kadangi D. P. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, teismas sprendžia, kad jam nėra tikslo skirti intensyvią priežiūrą.

Manoma, kad teismo kartu su bausme D. P. parinkti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė yra pakankami bausmės paskirčiai įgyvendinti ir darys teigiamą įtaką šio nuteistojo elgesiui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 10, 11, 12 straipsniai)); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis D. P. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes pasisavino svetimus pinigus)), į nusikalstamos veikos stadiją (D. P. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (D. P. dirba, anksčiau neteistas, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, augina du nepilnamečius vaikus), į nusikalstama veika padarytą žalą (D. P. nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė žala). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, vertinant tai, kad D. P. teisiamas pirmą kartą, dėl jau teismo išsakytų motyvų, už jo nusikalstamos veikos padarymą jam skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, ir parenkama bausmė – laisvės apribojimas, laikantis BK 61 straipsnio reikalavimų (D. P. elgesyje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Nukentėjusiųjų nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jam 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, įpareigoti nuteistąjį D. P. per šiuo nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 100 MGL (5 000,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą D. P. turi atlikti per 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 8 dalimi, nuteistajam D. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti D. P. skirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.