Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, tretysis asmuo AB DnB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: 1) panaikinti santuokos tarp ieškovės S. B. ir atsakovo D. B., sudarytos 2007-08-17 Lietuvos kariuomenės Ordinariate ir apskaitytos 2007-08-17 Vilniaus miesto CMS (duomenys neskelbtini) – apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove – S. B.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 780 Lt, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant gaunamas išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaikams, už neteikto išlaikymo laikotarpį nuo 2010-04-30 iki 2011-04-30, iš viso – 37 400 Lt, 5) priteisti ieškovei santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad šalys 2000-10-02 susilaukė sūnaus D. B., (duomenys neskelbtini) – sūnaus K. B., (duomenys neskelbtini) dukrų M. B. B. ir E. J. B. Nurodė, kad atsakovas nuolat psichologiškai smurtavo ir tyčiojosi iš ieškovės mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpina, o nuo 2010-04-30 neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – D. B., K. B., M. B. B. ir E. J. B. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-07 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Ieškovė pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti atsakovui lankytis jų bute bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-05 nutartimi ieškovės prašymas atmestas.

Atsakovas pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas įpareigoti ieškovę iki kiekvieno mėnesio 10 d. į atsakovui priklausančią banko sąskaitą pervesti ½ šeimos išlaidų (įmokų bankams ir kt.) sumos, t. y. 1 396,50 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-15 nutartimi atsakovo prašymas atmestas.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) ir panaikinti santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos šalims palikti santuokines pavardes; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 4) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; 5) priteisti atsakovui ½ santuokoje įgyto turto. Nurodė, kad atsakovas visapusiškai rūpinasi šeima, dalyvauja vaikų priežiūroje, tuo tarpu, pati ieškovė nuolat priekaištaudavo atsakovui, reikalaudavo daugiau pinigų, žemino atsakovą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, be to, buvo nelojali atsakovui.

Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu iki bus išnagrinėta byla; 2) išspręsti klausimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-07 nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, panaikinimo. Nurodė, kad ieškovė negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų sau ir vaikams. Ieškovė, siekdama daryti spaudimą atsakovui nuolat grasina išeiti su visais vaikais iš namų, nors tam nėra jokių priežasčių – nei jai, nei vaikams negresia joks pavojus. Be to, ieškovė žemina atsakovą, inicijuoja konfliktus vaikų akivaizdoje. Pažymėjo, kad ieškovė iš namų išgabeno daugumą vaikų drabužių, o galiausiai ir išėjo iš namų su vyriausiuoju sūnumi bei nepagrįstai pranešė, kad atsakovas nesirūpina likusiais vaikais. Be to, pažymėjo, kad šiuo metu trys iš keturių vaikų faktiškai gyvena su atsakovu ir jis jais tinkamai rūpinasi.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė bei nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki kol byloje bus priimtas sprendimas, taip pat, įpareigojo atsakovą iki kol bus priimtas sprendimas byloje gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir keturių nepilnamečių vaikų. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2011-10-06 su nepilnamečiu sūnumi D. B., (duomenys neskelbtini), gyvena Vilniaus moterų krizių centre, atsakovas su sūnumi K. B., (duomenys neskelbtini), ir dukromis M. B. B. ir E. J. B. (duomenys neskelbtini), liko gyventi šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Nurodė, kad pats atsakovas pripažino, jog jam metus laiko tarnaujant Radviliškio mieste ieškovė rūpinosi vaikais ir juos prižiūrėjo. Be to, byloje yra duomenų, kad atsakovas nesutaria su vyriausiuoju sūnumi D., dėl ko pastarajam prireikė psichologo pagalbos. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, santykius su kiekvienu iš tėvų, laikė, kad visų keturių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kol bus priimtas teismo sprendimas, turėtų būti nustatyta su motina S. B. Taip pat, siekdamas pašalinti nesantaikos priežastis bei psichologinį smurtą šeimoje, teismas įpareigojo atsakovą, kol bus priimtas sprendimas byloje, gyventi skyrium. Kadangi teismo nutartis dėl išlaikymo priteisimo yra apskųsta atskiruoju skundu, todėl teismas minėto klausimo nesprendė.

Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – iki bylos išnagrinėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su jų tėvu D. B. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį rėmėsi vien tik ieškovės teiginiais, nors jokių duomenų jiems pagrįsti nėra. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, vaikais bei šeimos interesais paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai. Pažymėjo, kad byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės ir joje netirti surinkti įrodymai, todėl teismas šioje bylos stadijoje padarė nepagrįstą išvadą nurodydamas, kad šeimoje yra naudojamas psichologinis smurtas bei esama nesantaikos priežasčių, pažeidė interesų pusiausvyrą ir suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą byloje. Pabrėžė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turėjo remtis ne tuo, kad praeityje ieškovė rūpinosi vaikais, o šiuo metu susiklosčiusia situacija, kai ieškovės elgesys kenkia vaikų interesams. Be to, teismas, nesigilindamas į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nesutaria su vyriausiuoju sūnumi. Priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad sūnaus jautrumas yra padidėjęs, tuo tarpu, pati ieškovė naudojasi vaiku kaip priemone savo tikslams pasiekti, nuteikinėja jį prieš tėvą. Teismas be pagrindo apibūdino atsakovą smurtautoju. Pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė tokio prašymo nepateikė, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, o atsakovą įpareigojo gyventi skyrium, neatsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovo, tiek visos šeimos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Pažymėjo, kad išvadą teikianti institucija konstatavo, jog sūnus K. B. pageidautų gyventi su tėvu, tuo tarpu, dukros E. J. ir M. B. dar negali išreikšti savo nuomonės šiuo klausimu, tačiau kadangi atsakovas su jomis praleido pirmuosius dvejus jų gyvenimo metus, jos neabejotinai yra labiau prisirišusios prie tėvo.

Ieškovė S. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje yra objektyvių duomenų, įrodančių, jog ieškovas yra naudojęs psichologinį smurtą šeimoje. Atsakovas pradėjo inicijuoti konfliktus namuose, o kai tarnybos metu prieš metus buvo rotuotas į Radviliškio miestą, į namus visai negrįždavo. Prieš kiek laiko atsakovas pradėjo lankytis namuose vien tam, kad psichologiškai terorizuotų, tyčiotųsi bei žemintų vaikų akivaizdoje ieškovę. Atsakovas smurtavo tiek prieš savo vyriausiąjį sūnų, tiek prieš pačią ieškovę. Pažymėjo, kad ieškovės ir vaikų emocinė bei psichologinė būsena yra sutrikdyta, jie priversti nuolat kęsti stresą. Tiek vyriausiajam sūnui, tiek pačiai ieškovei dėl tokių atsakovo veiksmų yra pašlijusi sveikata, jie buvo priversti kreiptis į gydytojus. Dėl tokio nuolatinio atsakovo teroro ieškovė buvo priversta palikti namus. Todėl siekiant apsaugoti vaikų interesus yra būtina įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pažymėjo, kad net pritaikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui neužkertama galimybė rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir pan. Tačiau pabrėžė, kad atsakovas tinkamai vaikų beveik niekuomet neprižiūrėdavo, tik retkarčiais nupirkdavo įvairių dovanėlių, kad jiems įtiktų. Tuo tarpu vaikai nuo pat gimimo gyveno su ieškove jų poreikius visiškai atitinkančioje aplinkoje bei jais buvo tinkamai rūpinamasi. Atsakovas paprasčiausiai neturi pakankamai įgūdžių rūpintis bei prižiūrėti mažamečių vaikų, nes praktiškai niekuomet nėra to daręs. Taip pat, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Nurodytas principas taip pat reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų taip pat į vieno sutuoktinio interesus, Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko bei vieno iš sutuoktinio interesus, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti laikiną išlaikymą (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p.) ir kitas. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis pasinaudojo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki kol byloje bus priimtas teismo sprendimas nustatyta kartu su ieškove, t. y. vaikų motina, taip pat atsakovas iki teismo sprendimo byloje priėmimo įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės (jo sutuoktinės) ir nepilnamečių vaikų.

Ginčijamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir todėl yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, būtent atsakovas didžiąja dalimi išlaiko šeimą, bei faktiškai rūpinasi ir nuo pat gimimo rūpinosi visais mažamečiais vaikais išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Todėl konstatuotina, jog jo ryšis su vaikais yra stipresnis nei motinos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo naudojamą smurtą.

Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad ieškovės elgesys kenkia vaikų interesams, ji jais nesirūpina, tuo tarpu, atsakovas rūpinasi vaikais, o jo sūnus K. B. pageidautų gyventi su tėvu, tuo tarpu, dukros E. J. ir M. B. dar negali išreikšti savo nuomonės šiuo klausimu, tačiau kadangi atsakovas su jomis praleido pirmuosius dvejus jų gyvenimo metus, jos neabejotinai yra labiau prisirišusios prie tėvo. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas nuolat prieš ją ir jos vyresnįjį sūnų psichologiškai smurtavo bei nesirūpino nepilnamečiais vaikais. Su tokiais atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, o ieškovės argumentus vertina kritiškai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas D. B. nuolat materialiai rūpinasi šeima ir faktiškai ją išlaiko, t.y. nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus, dengė paskolą, paimtą minėto buto įsigyjimui, mokėjo už vyriausiojo sūnaus D. B., (duomenys neskelbtini), lankomą būrelį bei K. B., (duomenys neskelbtini), lankomą darželį ir treniruotes. Taip pat iš minėto laikotarpio sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pervedinėjo atitinkamas pinigines sumas pačiai ieškovei S. B. bei pervedinėjo atitinkamas pinigines sumas, skirtas nepilnamečių vaikų D. B., (duomenys neskelbtini), K. B. (duomenys neskelbtini), E. J. B., (duomenys neskelbtini), bei M. B. B., (duomenys neskelbtini), išlaikymui (b. l. 55 – 68). Taip pat pažymėtina, kad pati ieškovė 2011-09-15 vykusiame teismo posėdyje patvirtino, jog iš atsakovo gauna po 1 600 Lt kas mėnesį, be to, atsakovas moka už buto komunalinius patarnavimus bei dengia paimtą paskolą (b. l. 197, t. 1). Todėl, ieškovės teiginiai, jog atsakovas nesirūpina nepilnamečiais vaikais, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, tuo tarpu, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas neturi įgūdžių pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Su tokiais ieškovės nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai, kadangi tokius ieškovės teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8 – osios rinktinės vado 2008-10-23 bei 2009-10-08 įsakymų dėl kapitono D. B. vaikų priežiūros atostogų matyti, kad atsakovas buvo vaikų priežiūros atostogose nuo 2008-10-28 iki 2010-06-24 imtinai (b. l. 181 – 182, t. 1). Be to, pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodo, kad jis nuo pat gimimo pirmuosius du metus prižiūrėjo dukras E. J. B, (duomenys neskelbtini), bei M. B. B., (duomenys neskelbtini), ir tarp jo ir dukrų yra susiklostęs stiprus emocinis dvasinis ryšys (b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tokiems atsakovo teiginiams neprieštarauja ir jų nepaneigia. Todėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad neva atsakovas neturi įgūdžių pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, yra atmestini kaip nepagrįsti. Atvirkščiai, kaip matyti iš 2010-03-02 internetinės svetainės www.lrytas.lt publikacijos, atsakovui vaiko priežiūros atostogų metu prižiūrint mažamečius vaikus, ieškovė, slapčia nuo šeimos, prisidengdama darbu mokykloje, dalyvaudavo nevienareikšmiškai vertinamuose pramoginiuose renginiuose (b. l. 92). Be to, akcentuotina ir tai, kad ne atsakovas paliko tris mažamečius vaikus ir išėjo iš šeimos gyvenamosios patalpos, tai savo valia padarė ieškovė.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pati ieškovė kenkia vaikų interesams, o ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas prieš ją ir jos vyresnįjį sūnų psichologiškai smurtavo. Iš byloje esančių duomenų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 – ojo policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados 2011-04-26 nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą apie tai, kad jos vyras nuolat smurtauja ir tyčiojasi iš jos mažamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 157, t. 1). Be to, iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 nutarties matyti, kad S. B. atsisakė kaltinimo, todėl procesas dėl jos skundo buvo nutrauktas (b. l. 161, t. 1). Kitų duomenų apie tai, kad atsakovas vienokiu ar kitokiu būdu būtų smurtavęs ar neigiamai veikęs nepilnamečių vaikų elgesį ieškovė nepateikė. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad byloje yra duomenų ir apie tai, kad pati ieškovė galimai smurtavo prieš atsakovo motiną (b. l. 23 – 24, t. 2). Vien tai, kad byloje yra pridėtos pažymos apie šalių vyriausiojo sūnaus D. B., (duomenys neskelbtini) , sveikatos sutrikimus, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-04-16 pažyma apie tai, kad buvo aptartas tėvo D. B. bendravimas su sūnumi, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas naudojo psichologinį, o tuo labiau fizinį smurtą prieš ieškovę ar jų nepilnametį sūnų. Be to, iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-07-25 pažymos matyti, kad institucija neturi duomenų, kad S. ir D. B. netinkamai vykdytų tėvų pareigas (b. l. 126, t. 1). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei ieškovės teiginių apie tariamą atsakovo naudojamą psichologinį smurtą nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Atvirkščiai, byloje yra duomenų, kad vyriausiasis sūnus D. B. ieškovės yra nuteikinėjamas prieš tėvą (b. l. 69).

Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų gyvenomosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgia į pačių nepilnamečių vaikų nuomonę. Iš minėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-04-16 pažymos apie tai, kad buvo aptartas tėvo D. B. bendravimas su sūnumi, matyti, kad vyriausiasis sūnus D. B. neprieštarauja glaudesniam bendravimui su tėvu (b. l. 65, t. 1). Institucijos, teikiančios išvadą aktu konstatuota, kad K. B. norėtų gyventi su tėvu, o nepilnametės dukros E. J. bei M. B. B. dar yra per mažos, kad galėtų išreikšti savo nuomonę (b. l. 43), tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų tėvas D. B. su jomis praleido pirmuosius dvejus jų gyvenimo metus, laikytina, kad dvasinis emocinis ryšys tarp mergaičių ir tėvo yra labai glaudus. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog neprieštarauja vaikų bendravimui su tėvu, prašo nustatyti bendravimo tvarką (b.l. 36) ir net užsimena, kad atsakovas yra pernelyg geras vaikams, nes siekia skyrybų procese užsitarnauti jų palankumą (b.l. 81).

Atsižvelgiant į visas auksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, t. y. vaikų motina, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes, neaptarė vaikų ryšio su kiekvienu iš tėvų klausimo, nesiaiškino jų išlaikymo bei priežiūros galimybių, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas iš visų byloje esančių duomenų ir aptartų aplinkybių, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai geriau bus apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu D. B. (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

Atsakovas priešieškinyje taip pat prašė priteisti iš ieškovės po 100 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b. l. 53). Toks atsakovo išreikštas prašymas tenkintinas, todėl nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, t. y. jų tėvu, iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 100 litų kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Kitą išlaikymo dalį ieškovė savo vaikams galės teikti laisva valia. Priteisus vaikų išlaikymą iš motinos, naikintina nutartis, kuria laikinasis išlaikymas buvo priteistas iš tėvo.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi įpareigojo atsakovą D. B. gyventi skyrium nuo sutuoktinės S. B. ir nepilnamečių vaikų.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, toks teismo sprendimas tėvo ir vaikų atžvilgiu neabejotinai turi būti panaikintas. Minėtas sprendimas naikintinas ir šalių tarpusavio atžvilgiu. Civilinius santykius reglamentuojantis įstatymas numato, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė galėjo būti nustatyta tik esant atitinkamai galimybei (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik nurodė, jog siekiant pašalinti nesantaikos priežastis bei psichologinį smurtą šeimoje, teismas taiko tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, ar tikrai galimai atsakovas naudoja psichologinį smurtą šeimoje, į tai, ar atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nepakenks nepilnamečių vaikų interesams – nesusilpnins jų emocinio dvasinio ryšio su tėvu ir kt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje net neaptarė realių galimybių atsakovui gyventi skyrium nuo šeimos, t. y. nevertino tokių aplinkybių, ar atsakovas turi finansinių galimybių gyventi kur nors kitur, o ne šeimos gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šeimos finansinė padėtis šiuo metu nėra itin gera (b. l. 68), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas net ir finansiniu atžvilgiu neturi realių galimybių gyventi kitur, o ne šeimos gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs šį ginčą, pabrėžia, kad toks sprendimas neeliminuoja vaikų motinos teisės ir galimybės gyventi kartu su vaikais šeimos gyvenamojoje patalpoje. Iš procesiniuose dokumentuose išdėstytos atsakovo pozicijos matyti, jog jis sutinka ir pageidauja, jog iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo abi šalys gyventų kartu. Todėl ieškovei grįžus (ar jau esant sugrįžusiai) į šeimos būstą, ji galės nevaržomai bendrauti su vaikais. Šis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimamas siekiant apsaugoti tėvo ir vaikų teises į tarpusavio ryšį, o ne riboti motinos ir vaikų bendravimą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje bus išspręstas išnagrinėjus visą bylą iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti nepilnamečių vaikų D. B. (duomenys neskelbtini), K. B. (duomenys neskelbtini), M. B. B. (duomenys neskelbtini) ir E. J. B. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo byloje priėmimo kartu su (tėvu) D. B. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. B. (duomenys neskelbtini) po 100 litų kasmėnesį mokamą laikiną vaikų D. B. (duomenys neskelbtini), K. B. (duomenys neskelbtini), M. B. B. (duomenys neskelbtini) ir E. J. B. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį, kuria išlaikymas vaikams buvo priteistas iš D. B., panaikinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą atsakovui D. B. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje priėmimo gyventi skyrium nuo ieškovės (sutuoktinės) S. B. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų D. B. (duomenys neskelbtini), K. B. (duomenys neskelbtini), M. B. B. (duomenys neskelbtini) ir E. J. B. (duomenys neskelbtini).