Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2967-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija arba Departamentas) 2023 m. spalio 23 d. nutarimu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 13 ir 25 dalis. Jam paskirta 2600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės „MAN TGS 26 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 942 Eur išieškojimas.

R. M. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi:

1.1. nurodęs vairuotojui V. R. iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), Bendrovės krovinine transporto priemone „MAN TGS 26 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežti 30,35 m³ grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis (atliekos kodai (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir V. R. vykdant nurodymą atlikus 3 vežimus bei 2023 m. rugsėjo 8 d. nuo 12.40 val. iki 13.40 val. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini)) išpylus 30,35 m³ grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis (atliekos kodai (duomenys neskelbtini)), R. M. organizavo ir užteršė aplinką didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimus;

1.2. nurodęs vairuotojui V. R. iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), Bendrovės krovinine transporto priemone „MAN TGS 26.480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežti 30,35 m³ grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis (atliekos kodai (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir V. R. vykdant nurodymą atlikus 3 vežimus bei 2023 m. rugsėjo 8 d. nuo 12.40 val. iki 13.40 val. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini)) išpylus 30,35 m³ grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis (atliekos kodai (duomenys neskelbtini)), R. M. organizavo ir vykdė nepavojingų atliekų apdorojimo (šalinimo) veiklą (veiklos kodas D1, išvertimas ant žemės ar po žeme), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 1 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 56 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. M. atstovo skundą, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė Institucijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimą – panaikino jo dalį dėl R. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo (konfiskuotinos transporto priemonės „MAN TGS 26 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 942 Eur išieškojimo).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo R. M. ir palikti galioti Institucijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad su savininko D. D. leidimu išpiltas užterštas gruntas statybinėmis ir griovimo atliekomis privačiame žemės sklype pateisina R. M. veiksmus. D. D. 2023 m. rugsėjo 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įkėlė skelbimą, jog priima gruntą, o bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad savo žemės sklype, kai buvo vežamos atliekos, jis nebuvo ir nematė. Kai atvyko į sklypą, jau buvo atvykę ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašęs, dėl grunto kainos ir kiekio taip pat nebuvo susitaręs. Nors D. D. sutiko, kad jo žemės sklype būtų išpiltas gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis, tai nepateisinama veika, nes daroma žala augalijai, pabloginamos žemės sklypo paviršinio sluoksnio turimos savybės dėl pasklidusių ant jų statybos ir griovimo atliekų priemaišų, tokiais veiksmais užteršiama aplinka.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. nedelsiant ėmėsi vykdyti Institucijos surašytą privalomąjį nurodymą pašalinti nepavojingas atliekas iš žemės sklypo, pakankamai operatyviai jas surinko, išvežė iš žemės sklypo ir pridavė atliekų tvarkytojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomuoju nurodymu buvo įpareigota surinkti atgabentą ir žemės sklype išpiltą gruntą, užterštą statybinėmis ir griovimo atliekomis, bei perduoti jį atliekų tvarkytojams ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus iki 2023 m. rugsėjo 25 d. 24.00 val. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. spalio 16 d., nes susidūrė su fizine kliūtimi privažiuoti prie reikalingos zonos. Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš žemės sklypo išpiltą gruntą, užterštą statybinėmis ir griovimo atliekomis, atliekų tvarkytojui perdavė tik 2023 m. spalio 13 d. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu R. M. atstovas advokatas V. Rakauskas pažymėjo, kad privalomąjį nurodymą įvykdė tik dėl to, kad Departamento pareigūnai nesurašytų naujo protokolo. Taigi, žemės sklype išpiltas gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis, gulėjo nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. spalio 13 d. Tai visiškai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad R. M. nedelsiant ėmėsi vykdyti Institucijos privalomąjį nurodymą ir žala buvo nedelsiant pašalinta aktyviais R. M. veiksmais.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. negali būti griežčiau baudžiamas vien dėl to, kad jis nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Viso proceso metu R. M. nebuvo nuoširdus ir siekė išvengti administracinės atsakomybės, neprisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo, nesigailėjo ir iki šiol nesuvokia savo neteisėtų veiksmų pavojingumo.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. M. vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ eina tik nuo 2023 m. ir dėl to šioje srityje jo patirtis nebuvo didelė. Nors R. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas paskirtas tik 2023 metais, tačiau teismo posėdyje jis nurodė, kad šioje bendrove dirba daug metų ir visada užėmė vadovaujančias pareigas, taip pat pažymėjo, jog bendrovės veikla jam buvo puikiai žinoma. Be to, R. M. yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. M. patirtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelė.

1.7. Nors byloje nenustatyta R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra charakterizuojamas neigiamai, nes jam einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas buvo nustatytas ne vienas teisės pažeidimas ir surašytas ne vienas protokolas juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, be to, panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. R. M. veikė netiesiogine tyčia, administracinį nusižengimą darė sąmoningai, atliekas vežė tą pačią dieną per tris kartus (vairuotojui buvo nurodęs, jog važiuotų ir ketvirtą kartą, tačiau to nepadarė ne dėl R. M. pasirinkimo, o tik todėl, kad buvo sulaikyta transporto priemonė), t. y. neteisėtus veiksmus atliko ne vieną kartą, o tris kartus per itin trumpą laiką, vertinant nustatytas aplinkybes R. M. veikė tyčia ir suvokė, kad atliekų išpylimas užterš aplinką ir sąmoningai leido tokioms aplinkybėms atsirasti.

1.8. Norint pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus privalu išieškoti iš R. M. konfiskuotinos transporto priemonės – krovininės transporto priemonės „MANT TGS 26.480,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma turės neigiamas pasekmes R. M., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats R. M.. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovas advokatas V. Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu, ir R. M. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisės taikymo klaidų, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, R. M. duotus parodymus ir padarė išvadas, kurias pagrįsti byloje esančių duomenų nepakanka arba jų nėra.

1.9.1. Pati Institucija 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. (18.1)-PA-6584 yra pripažinusi ir konstatavusi, kad tame kaupe, iš kurio į žemės sklypą buvo vežamas gruntas, yra sandėliuojamas gruntas.

1.9.2. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad tai yra gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis, tačiau nei vienas byloje esantis dokumentas to nepatvirtina – UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalėdama vykdyti privalomąjį nurodymą, nuvežė gruntą iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkytojui, kuris suteikė šiam gruntui tik vieną kodą – (duomenys neskelbtini) (gruntas ir akmenys, kuriuose nėra pavojingų cheminių medžiagų) ir apie jokį užterštumą statybinėmis ar griovimo atliekomis nebuvo užsiminta. Dėl to bet kokios teismo padarytos neteisingos interpretacijos iš neteisingai interpretuotų statybos rangos sutarčių negalėjo būti skundžiamos nutarties priėmimo pagrindu.

1.9.3. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimas nėra išduodamas ir yra nereikalingas grunto (medžiagos/produkcijos) sandėliavimui žemės sklype, o jis išduodamas atliekų sandėliavimui, tvarkymui, perdirbimui. Šiuo atveju gruntas buvo sandėliuojamas toje žemėje sklypo (duomenys neskelbtini), zonoje, kurioje niekada nevyko ir negalėjo vykti atliekų apdorojimo veikla, ir panaikinus TIPK leidimo galiojimą – gruntas automatiškai negalėjo tapti ir netapo atlieka.

1.9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad bet koks gruntas yra atlieka. Pagal pateiktas statybos rangos darbų sutartis vykdant statybos rangos darbus visas užterštas gruntas, pagal statybos rangos sutarčių reikalavimus, buvo perduotas atliekų tvarkytojams, o tas neužterštas gruntas (ne atlieka), kuris turėjo būti iškastas ir susandėliuotas, ir buvo susandėliuotas prieš pastatą (duomenys neskelbtini), niekad nebuvo ir negalėjo būti laikomas atlieka.

1.9.5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. M. užteršė aplinką šio grunto atvežimu, tačiau pati Institucija teismo posėdžių metu patvirtino, kad jokių aplinkos užteršimo matavimų neatliko, aplinkai padarytos žalos nevertino ir nefiksavo, o duomenys apie augalijos sunaikinimą yra išgalvoti.

1.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad pati Institucija, atlikusi neplaninį teritorijos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte tą kaupą, iš kurio buvo paimtas gruntas ir nuvežtas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo užfiksavusi kaip kaupą, kuriame sandėliuojamas gruntas (t. y. tai nebuvo laikoma gruntu, kuris būtų užterštas cheminėmis medžiagomis ar statybinėmis atliekomis, ar statybinių medžiagų mišiniu). Nors šį esminį faktą kelis kartus R. M. akcentavo ne tik posėdžio metu, bet ir savo procesiniuose dokumentuose, tačiau pirmosios instancijos teismas šį faktą eliminavo iš visos įrodymų grandinės.

1.11. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai 2022 m. lapkričio mėnesį atliko neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje dėl atliekų tvarkymo veiklos. Atlikus šį neplaninį patikrinimą, 2022 m. lapkričio 24 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (18.1)-PA-6584. Šio patikrinimo akto 8 dalyje minimas 6 kaupas (kurio koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuris paties neplaninį patikrinimą atlikusių pareigūnų įvardijamas kaip sandėliuojamas gruntas. Šis grunto kaupas yra žymimas indeksu „Taškas 6“. Būtent iš šio kaupo, kuriame buvo sandėliuojamas gruntas ir vežamas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šį neplaninį patikrinimą atlikusi ir byloje kaip liudytoja apklausta G. V. neneigė, kad tame kaupe 2022 metų pabaigoje buvo laikomas (sandėliuojamas) paprasčiausias gruntas. Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 3 d. išduoto TIPK leidimo 1 priedo 2 lapą akivaizdžiai matyti, kad tas grunto kaupas, esantis šalia pastato, nėra zonoje, kurioje buvo vykdoma atliekų laikymo ir tvarkymo veikla. Veiklavietėje esančios atliekų laikymo zonos pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą buvo žymimos dviem skaičiais – 1 ir 2. Šie indeksai reiškia, kad (1) – aikštelės zona, kurioje bus tvarkomos įvairios aplinkai nepavojingos atliekos ir (2) – aikštelės zona, kurioje bus laikomos (atskirai pagal atliekų rūšį) įvairios aplinkai nepavojingos atliekos. Dėl to nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas grunto laikymo vietą, kuri yra šalia pastato ir nėra priklausanti nei vienai atliekų laikymo zonai, priskiria atliekų laikymo zonai.

1.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais tyrimais ir parengtais bandymų protokolais. AB „(duomenys neskelbtini)“ vertina statybos darbų ir medžiagų atitikimą reikalavimams bei siekia užtikrinti, kad būtų išlaikomas tinkamas kokybės lygis ir statomi objektai ilgai tarnautų visuomenės reikmėms. Šios įmonės dar nuo 1998 m. akredituotoje laboratorijoje yra atliekami įvairūs asfalto, bituminių rišiklių, betono, grunto, mišinių ir kelio dangų tyrimai, kurių metu nustatoma statybos produktų kokybė ir atitiktis norminių dokumentų reikalavimams. Vien tai, kad Institucijos atstovė byloje nurodė, kad šios valstybinės įmonės ji nežino ir jos bandymus vertina kritiškai – nėra nei teisinis, nei faktinis argumentas atmesti tokius įrodymus. Institucijai buvo pateiktas bandymo protokolas Nr. P98489 ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sertifikavimo centro vadovo elektroninis laiškas, kuriame buvo pateikti išaiškinimai, kokiems poreikiams yra galima naudoti šį atvežtą gruntą (mišinį), kuris administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime yra visiškai nepagrįstai laikomas nepavojingosiomis atliekomis. Atsižvelgus į tai, kad gruntas buvo vežamas siekiant pakelti sklypo reljefą, mėginys ir buvo orientuotas į „dangos konstrukcijos sluoksniams“ tyrimus. Po šio mėginio ištyrimo buvo nustatyta, kad tai ne tik medžiaga (ir jokiu būdu ne atlieka), bet ir tai, kad ši medžiaga (gruntas) pagal tokią paskirtį, kokios ir siekė žemės sklypo savininkas, yra artimiausia ir atitinka standartą LST EN 13285:2018. Taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė keturias sritis, kuriose ši medžiaga tikėtinai ar realiai galėtų būti panaudota. Savaime suprantama, kad šis gruntas negalėtų būti panaudotas rimtiems valstybiniams keliams, skaldos pagrindo sluoksniams (nes tas gruntas per smulkus), tačiau jis visiškai sėkmingai galėjo būti panaudotas dangos sluoksniams be rišiklių įrengti. Institucijos atstovė pirmojo teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 4 d. bandymų protokolą Nr. P98489 vertina kritiškai, nes nėra įrodymų, iš kur paimtas šio grunto mėginys. Kaip nurodė R. M., šis grunto mėginys paimtas iš grunto krūvos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), prieš perduodant šį gruntą (vykdant privalomąjį nurodymą, nes jo nevykdyti R. M. negalėjo) utilizavimui. Buvo kreipiamasi į antstolį A. N., kad jam dalyvaujant būtų paimtas tas pats gruntas (mėginys), kuris ir buvo vežamas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš būtent tos krūvos (duomenys neskelbtini), t. y. iš kaupo, kuris 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-6584 priede žymimas „Taškas Nr. 6“. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu šis paimtas grunto mėginys buvo įdėtas į R. M. automobilį ir nuvežtas į AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratoriją. Atlikus laboratorinį atvežto grunto tyrimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2024 m. sausio 22 d. bandymų protokolą Nr. P103139, kurio duomenys yra artimi ir beveik identiški 2023 m. spalio 4 d. bandymų protokolo duomenims. Taigi du bandymų protokolai patvirtino dar 2022 metų lapkričio mėnesį Institucijos užfiksuotą faktą – į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo vežamas paprastas gruntas iš vietos, žymimos indeksu „Taškas Nr. 6“, bet tai nebuvo atlieka, nes atliekoms standartai nesuteikiami, jie suteikiami tik produkcijai.

1.13. Pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo R. M. pateiktas dvi statybos rangos darbų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos dvi internetinio portalo (duomenys neskelbtini) ekrano nuotraukos, iš kurių matyti aktuali teritorija (duomenys neskelbtini), skirtingais laikotarpiais. Byloje yra dvi statybos rangos darbų sutartys – 2021 m. gruodžio 10 d. sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2022 m. birželio 3 d. sutartis su „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šių sutarčių vykdymo laikotarpiais ir buvo vežamas paprastas (švarus) gruntas į (duomenys neskelbtini), esančią teritoriją ir tai matoma iš skirtingų laikotarpių internetinio portalo (duomenys neskelbtini) duomenų.

1.13.1. Statybos rangos darbų sutartis Nr. VST-R-K137-21-12-10-AL su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2021 m. gruodžio 10 d. Sutarties 2 dalyje buvo nurodyti darbai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės atlikti šiame objekte. Šios sutarties 2.1.12 ir 2.1.13 punktuose buvo nurodyta, kad, be kitų sutartų atlikti darbų, turės būti atliekamas ir atvežtinio arba statybvietėje susandėliuoto grunto sutankinimas. Kituose sutarties punktuose atskirai aptariami darbai, kada užterštas gruntas taip pat turi būti iškastas ir utilizuotas (perduodamas atliekų tvarkytojams). Kaip matyti iš šios sutarties darbų apimties, šiame objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė pastatų griovimo, užteršto naftos produktais ir sunkiaisiais metalais grunto kasimo ir švaraus grunto kasimo darbus. Kai yra nugriaunami statiniai ir perdirbamos griovimo atliekos, tada yra pradedamas kasti gruntas. Toje vietoje buvo užterštas gruntas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Visas šis gruntas, vadovaujantis teisės aktų bei sutarties reikalavimais, buvo perduotas utilizavimui atliekų tvarkytojams (šiuo atveju tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kad šie teiginiai nėra tik R. M. gynybinė versija, patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti 326 tonų pavojingųjų atliekų iš šio objekto išvežimą patvirtinantys lydraščiai. Kai yra iškasamas ir išvežamas utilizuoti gruntas, yra vykdomas švaraus, neužteršto, grunto kasimas. Pagal sutarties sąlygas dalį šio grunto reikėjo palikti statybos objekte, o kitas gruntas galėjo būti sandėliuojamas arba išvežamas pavieniams asmenims (pagal poreikį). Savaime suprantama, kad tai buvo švarus gruntas, nes užterštas gruntas statybvietėje negali būti naudojamas. Nerandant kur pelningai išvežti grunto, jis būdavo sandėliuojamas (duomenys neskelbtini), t. y. toje vietoje prie pastato ir ta vieta 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte žymima indeksu „Taškas Nr. 6“. Kadangi grunto vežimui nereikia jokios dokumentacijos (duomenų sukėlimo į GPAIS), vienintelis šio grunto atvežimo įrodymas yra sutartys ir jų darbų apimtis bei besikeičiantys vizualiniai duomenys iš www.geoportal.lt teikiamų orto fotonuotraukų.

1.13.2. Pagal kitą statybos rangos darbų sutartį, sudarytą 2022 m. birželio 3 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko garažų griovimo darbus ir grunto kasimo darbus. Vienas iš pagal sutartį turėtų atlikti darbų – duobės kasimas (grunto kasimas ir sandėliavimas). Šiame objekte reikėjo palikti daugiau kaip pusę iškasto švaraus grunto, o kitas švarus gruntas, kurio nebuvo būtina panaudoti šiame objekte ir nebuvo galima iš karto jį iškasus pelningai parduoti pavieniams asmenims, buvo atsigabentas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir laikinai susandėliuotas toje pačioje vietoje prie pastato, kuris 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte žymima indeksu „Taškas Nr. 6“. Pagal tokio pobūdžio rangos sutartis atliekami darbai visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus nepagrįstus teiginius apie tai, kad visada po griovimo darbų grunte lieka statybinių atliekų.

1.14. Skundžiamoje nutartyje liko neatsakytas klausimas, kokia metodika ar vertinimo kriterijais Institucija nustatė, kad atvežtas gruntas turi būti apskaitytas dviem atliekų kodais. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nežinoma nei metodika, nei kaip tai nustatoma. Inspekcijos atstovas nurodė, kad proporcijos, kiek grunte buvo statybinių medžiagų, jis negali įvardinti. Taip pat nurodė, kad nėra proporcijų, kiek grunte turi būti metalo, stiklo, kad tas gruntas taptų atlieka; kad tai, kokį kodą taikyti, yra inspektoriaus nuomonė; inspektoriai jokių bandymų ir tyrimų nedarė, (duomenys neskelbtini), esančių atvežtų trijų sunkvežimių krūvų nekasinėjo, o tik vizualiai apžiūrėjo. Galiausiai nurodė, kad nėra metodikos, kuri nurodytų, kokia priemaišų procentinė išraiška leidžia teigti, kad čia atliekos, o ne gruntas. Imperatyviomis teisės normomis nėra jokių kriterijų ir reikalavimų, koks kiekis grunte turi būti plastiko, akmenų, kad toks gruntas būtų laikomas atlieka (sekant tokia logika galima prieiti prie išvados, kad kibire grunto radus tušinuko plastikinį kamštelį tas visas kibiras jau laikomas atliekų kibiru, o ne grunto kibiru). Vien tai, kad 2023 m. gegužės mėnesį buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas, nereiškia, kad net ir ne atliekų zonose buvęs gruntas automatiškai tampa atlieka.

1.15. Valstybės įmonės laboratorija du kartus tirdama tą patį gruntą nustatė, kad tai nėra atliekos, nes atliekos niekada neturi LST standartų ir jos negali būti niekur pritaikomos ar panaudojamos. AB „(duomenys neskelbtini)“ protokolai nebuvo niekaip paneigti – valstybės įmonės laboratorija aiškiai turi daugiau kompetencijos vertinti medžiagas laboratorinių tyrimų pagalba, nei Institucijos pareigūnas vizualiai apžiūrėjęs vertinti medžiagas laboratorinių tyrimų pagalbai, nei Institucijos pareigūnas vizualiai apžiūrėjęs grunto krūvą ir joje pamatęs akmenį ar nuskilusios plytelės dalį.

1.16. Jokiu sprendimu ar įsakymu R. M. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nėra uždrausta vykdyti grunto kasimo, vežimo ar sandėliavimo darbus ir tai nėra laikoma atliekų tvarkymo veikla. Dėl to R. M. veiksmuose nėra ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Kadangi buvo vežamas gruntas, o ne atliekos, dėl to R. M. negalėjo būti inkriminuotos ir ANK 247 straipsnio 13 ir 25 dalys. Jokia žala aplinkai nebuvo padaryta, jokių neigiamų padarinių niekam nekilo ir tai papildomai patvirtino liudytojas D. D., kuris nurodė, kad didžiosios dalies analogiško grunto iš sklypo, kuris jau ten buvo nuvežtas kitų asmenų prieš kurį laiką, iki šios dienos Institucija nereikalavo pašalinti, sutvarkyti ir ten gruntas tebėra ir šiuo metu.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato V. Rakausko apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas gruntas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apžiūrėjus išpiltą krovinį nustatyta, kad tai yra gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis. Apžiūros metu išmatuoti transporto priemonės išpilto užteršto statybinėmis ir griovimo atliekomis grunto krūvos matmenys: 4,5 x 4,0 x 1,65 m ir apskaičiuotas išpilto grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo atliekomis, tūris – 8,8 m³. Išmatuoto viso atvežto grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo atliekomis, matmenys yra 7,1 x 3,8 x 1,65 m, apskaičiuotas bendras atvežto ir išpilto užteršto statybinėmis ir griovimo atliekomis tūris yra 30,35 m³. Transporto priemonės vairuotojas paaiškino, kad žemės sklype 2023 m. rugsėjo 8 d. išpylė tris mašinas grunto. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad gruntas pats savaime gali būti laikomas atlieka, jei jis yra kartu su akmenų priemaišomis arba iškastas iš vietų, užterštų griovimo ar statybos darbais.

1.18. Nesutiktina apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus tyrimus. Iš 2023 m. spalio 24 d. bandymų protokolo Nr. P98489 turinio niekaip nematyti, kokiomis aplinkybėmis, iš kokios vietos buvo paimtas tyrimui gruntas. Akivaizdu, kad jis buvo paimtas ne iš sklypo (duomenys neskelbtini), kaip nurodė R. M., nes pačiame protokole nurodyta, kad grunto paėmimo vieta – iš gamybos vietos. Kaip matyti, iš prie 2024 m. sausio 22 d. bandymų protokolo Nr. P103139 pridėto 2024 m. sausio 22 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-24-09 nuotraukų, mėginys buvo kasamas kastuvu, kastuve yra gruntas su smulkiausiomis akmenukų priemaišomis, į kastuvą tikrai nepatenka stambūs akmenys ar plytų dalys, esančios kasamoje krūvoje, stambių akmenų kontūrų nematyti ir prikastame maiše. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo, kad mėginiui tirti pateiktame grunte tikrai buvo tokio dydžio akmenų ar plytų-betono gabalų, kokie yra užfiksuoti 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolo Nr. TVR-7261 nuotraukose.

1.19. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktas statybos rangos sutartis ir pagrįstai konstatavo, kad tiek sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numato ne tik grunto kasimo darbus, bet ir statinių griovimo darbus, o pagal kalendorinių darbų vykdymo grafikus abejuose objektuose pirmiausia atliekami pastatų griovimo darbai, tik po to žemių kasimo ir sandėliavimo darbai. Statybos rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2.1.9 punktas nustato, kad buvo užsakyti užteršto grunto iškasimas ir utilizavimas. Akivaizdu, kad atlikus statinių griovimo darbus, žemė aplink juos neabejotinai pasidengia statybos ir griovimo atliekomis bei iškasus tokią žemę (gruntą) tikėtinos joje statybos ir griovimo atliekų priemaišos. Šią aplinkybę patvirtina ir minėtos statybos rangos sutarties 2.19 punktas, kuriame konkrečiai kalbama apie užteršto grunto iškasimą ir utilizavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimos rangos sutartys niekaip nepaneigia apžiūrų aktais nustatytų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo aikštelėje susandėliuotas gruntas iš pareiškėjo nurodytų statybos objektų galėjo būti Atliekų sąrašo 17 punkte ir (duomenys neskelbtini) kode nustatytais požymiais apibrėžta atliekų rūšis, ar turėti (duomenys neskelbtini) kodu nustatytų statybos ir griovimo atliekų priemaišų.

1.20. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nurodytus atliekų kodus bei pagrįstai konstatavo, kad atliekoje (duomenys neskelbtini) (gruntas ir akmenys) tokio pobūdžio atliekos (metalas, plastikas ir stiklas) nenumatytos. Susipažinus su 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akto Nr. TVR-7261 fotonuotraukų lentele, joje vizualiai matyti, kad gruntas yra kupinas gana stambių akmenų, oranžinių plytų (mūro) gabalų, betono plokščių nuolaužų, matyti metalo juostelės, mėlynos spalvos medžiagos (galimai plastiko ar metalo) gabalėliai. Teismo posėdyje apklausti specialistai R. K. ir G. V. nurodė, kad atvežtose grunto krūvose buvo daug plytgalių, plastiko ir metalo. Grunto užsakovas D. D. teismo posėdyje pripažino, kad atvežtame grunte buvo plytgalių. Vertindamas aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad skundžiamame nutarime buvo neteisingai nustatyti atliekų kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal Taisyklėse nurodytą atliekų klasifikaciją tai yra VN (veidrodinio nepavojingumo) kodu pažymėtos atliekos.

1.21. Viso proceso metu R. M. nebuvo nuoširdus ir visomis įmanomomis priemonėmis siekė išvengti administracinės atsakomybės. Liudytoja G. V. 2024 m. kovo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš įvykį, t. y. 2023 m. rugsėjo 7 d., jai skambino R. M. ir klausė, ar gali vežti gruntą, užterštą atliekomis iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini). G. V. telefonu R. M. nurodė, jog iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), grunto užterštomis statybinėmis ir griovimo atliekomis vežti negalima. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jau kitą dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d., R. M. nurodymu vairuotojas V. R. iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), Bendrovės krovinine transporto priemone „MAN TGS 26.480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė 30,35 m3 grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis (atliekos kodai (duomenys neskelbtini)) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vairuotojas V. R. vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M. nurodymą atliko 3 vežimus ir vykdant paskutinį vežimą su V. R. kartu važiavo ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. apžiūrėti kiek dar reikės atvežti grunto, užteršto statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sustabdžius Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams krovininę transporto priemonę „MAN TGS 26.480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo atvežtas gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis, šia krovinine transporto priemone važiavo pats R. M.. Jis buvo pasiruošęs ir su savimi turėjo statybos rangos darbų sutartis, kad neva pagrįsti teisėtą grunto atsiradimą Bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos nagrinėjimo metu R. M. nurodė, kad sustabdžius inspektoriams krovininę transporto priemonę, jis V. R. nurodė išpilti atvežtą gruntą, užterštą statybinėmis ir griovimo atliekomis, bei važiuoti ir atvežti dar vieną priekabą minėto grunto iš teritorijos (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti nepavyko ne dėl R. M. veiksmų stabdyti daromą pažeidimą, o tik todėl, nes inspektoriai paėmė krovininę transporto priemonę. Be to, R. M. į administracinio nusižengimo bylą savo iniciatyva pateikė užsakytus ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mėginio tyrimo protokolus, kuriais tirta medžiaga (gruntas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliacinius skundus padavę proceso dalyviai prašė savo apeliacinius skundus patenkinti, o kitus – atmesti.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu netaikyti R. M. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o iš R. M. atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama R. M. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, iš esmės motyvuojant tuo, jog išpiltas gruntas nebuvo užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su abiem apeliaciniais skundais.

Dėl R. M. kaltės padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 13, 25 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (dėl R. M. atstovo apeliacinio skundo)

Visų pirma, Institucijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimu A. M. nubaustas už tai, kad nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis organizavo ir užteršė aplinką didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimus bei padarė ANK 247 straipsnio 13 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 247 straipsnio 13 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.

Antra, A. M. nubaustas už tai, kad nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis organizavo ir vykdė nepavojingų atliekų apdorojimo (šalinimo) veiklą (veiklos kodas D1, išvertimas ant žemės ar po žeme), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 1 dalies, ATĮ 6 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 56 punkto reikalavimus bei padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 25 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 2 d.) numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, o ANK 247 straipsnio 25 dalyje – už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos blanketinės teisės normos, o tai reiškia, kad šių administracinių nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aktualūs reikalavimai, numatyti: 1) AAĮ 19 straipsnio 1 dalyje; 2) ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje; 3) Taisyklių 56 punkte.

AAĮ 19 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1369 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Taisyklių 56 punkte reglamentuota, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą.

Byloje nėra ginčo, kad R. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vykdoma veikla – nepavojingų atliekų surinkimas, atliekų vežimas, atliekų importas-eksportas, atliekų paruošimas šalinti ir naudoti, atliekų laikymas, 2023 m. rugsėjo mėn. nebeturėjo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Be to, byloje nėra ginčo dėl Institucijos 2023 m. spalio 23 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, išskyrus aplinkybę dėl paties grunto, kuris buvo nuvežtas iš Bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), ir išpiltas žemės sklype (duomenys neskelbtini), savybių. R. M. ir jo atstovas, kaip ir apylinkės teisme, apeliaciniame skunde nesutinka su Institucijos nutarime konstatuota aplinkybe, kad šis gruntas buvo užterštas statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis. Tai yra esminis šios bylos klausimas. Pasak R. M. ir jo atstovo, tai buvo paprastas gruntas, todėl jis negali būti laikomas atliekomis. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad šis argumentas yra nepagrįstas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas keturiais argumentais, dėl kurių apygardos teismas ir pasisako.

Pirmas skundo argumentas – apylinkės teismas ignoravo faktą, kad pati Institucija, atlikusi neplaninį Bendrovės teritorijos patikrinimą, 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinime akte tą kaupą, iš kurio buvo paimtas gruntas ir nuvežtas į minėtą žemės sklypą, buvo užfiksavusi kaip kaupą, kuriame sandėliuojamas gruntas, t. y. tai nebuvo laikoma užterštu gruntu. Pažymėtina, kad iš tikrųjų šiame patikrinimo akte, kurio visi priedai (fotonuotraukų lentelė) pateikti tik apygardos teismui (1 t., b. l. 42; 3 t., b. l. 70–77), nurodyta, kad į kaupą, iš kurio, bylos duomenimis, buvo paimtas ir nuvežtas gruntas, sukrautas ir sandėliuojamas gruntas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikrinimas ir nuotraukos darytos 2022 m. lapkričio 24 d. Iš Fotonuotraukų lentelės matyti, kad šis kaupas padengtas sniego sluoksniu (žr. nuotrauką 21). Institucijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybė, jog į šį kaupą sukrautas paprastas gruntas, t. y. neužterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis, patikinimo metu nustatyta iš R. M. žodžių. Turint omeny minėtą aplinkybę dėl Bendrovės šios teritorijos dalies padengimo sniego sluoksniu patikrinimo metu, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šiais Institucijos atstovės teiginiais. Kaip matyti, aptariamo patikrinimo metu nebuvo nuodugniai tiriami visi Bendrovės teritorijoje esantys kaupai (atkasami ir pan.), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pati Institucija pati pripažino, jog ginčo gruntas yra paprastas gruntas, neužterštas statybinėmis ir griovimo atliekamos, yra atmetamas kaip klaidingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtas kaupas, esantis Bendrovės teritorijoje, yra pakankamai didelis, o į kitą žemės sklypą iš jo buvo nugabenta tik dalis grunto, be to, tai buvo padaryta praėjus beveik metams po minėto planinio patikrinimo, todėl kaupo sudėtis galėjo pasikeisti. Apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad, apžiūrėjus kitame žemės sklype išpiltą krovinį, nustatyta, jog tai gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros aktas su priedais (fotonuotraukų lentele) (1 t., b. l. 22–31). Iš pateiktų nuotraukų vizualiai matyti, kad grunte yra daug stambių akmenų, oranžinių plytų (mūro) gabalų, betono plokščių nuolaužų, metalo juostelės, mėlynos ir baltos spalvų medžiagos (galimai plastikas). Tuo įsitikino ir apžiūroje dalyvavę Departamento specialistai R. K. ir G. V. bei žemės sklypo savininkas D. D., kurie aptariamą aplinkybę (dėl grunto užteršimo) patvirtinto apklausiami apylinkės teisme.

Kiti su šiuo argumentu apeliaciniame skunde nurodyti papildomi argumentai, susiję su Bendrovės teritorijos padalijimu į atliekų laikymo zonas ir ginčo grunto laikymu būtent šioms zonoms nepriskirtoje teritorijoje, kurioje, pasak apelianto, ir buvo laikomas paprastas gruntas, apygardos teismo vertinimu, nepaneigia minėtos byloje nustatytos aplinkybės, kad į kitą žemės sklypą atvežtas ir supiltas gruntas buvo užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis. Užteršto grunto laikymas ne atliekoms priskirtoje zonoje savaime nereiškia, kad šis gruntas negali būti laikomas atliekomis.

Antras skundo argumentas – apylinkės teismas nepagrįstai iš įrodymų grandinės eliminavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus tyrimus ir parengtus bandymų protokolus, kurie patvirtino, kad ginčo gruntas nebuvo užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas ne tiesiog eliminavo nurodytus R. M. ir jo atstovo pateiktus įrodymus, o išdėstė motyvus, dėl kurių jais nesirėmė. Apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš 2023 m. spalio 4 d. bandymų protokolo (1 t., b. l. 126) turinio nematyti, kokiomis aplinkybėmis ir iš kurios vietos buvo paimtas gruntas tyrimui. Jis tikrai nebuvo paimtas iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaip iš pradžių teigė R. M., kadangi pačiame protokole nurodyta, kad mėginio ėmimo vieta – iš gamybos vietos. Kaip matyti, šios bylos apylinkės teisme nagrinėjimo metu buvo pateiktas dar vienas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 22 d. bandymų protokolas (2 t., b. l. 164). Šiuo atveju taip pat sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš prie šio protokolo pridėto antstolio 2024 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (jo priedų – nuotraukų, 2 t., b. l. 156–163) matyti, kad mėginys buvo kasamas kastuvu, kuriame yra gruntas su smulkiausiomis akmenukų priemaišomis, į kastuvą nepatenka gana stambūs akmenys ar plytų dalys, esančios kasamoje krūvoje, stambių akmenų kontūrų nematyti ir prikastame maiše. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai suabejojo, ar mėginiui tirti patektame grunte tikrai buvo tokio dydžio akmenų ir (ar) plytų (betono) gabalų, kurie yra užfiksuoti minėtame 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akte (jo prieduose – nuotraukose) ir sudarė pagrindą išvadai apie ginčo grunto užteršimą statybinėmis ir griovimo atliekomis. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo antrojo mėginio paėmimo procedūros kritika, kad su kastuvu į maišą nebuvo įdėtas koks nors didesnis statybinių atliekų gabalas. Pasak apelianto, to ir negalėjo būti, nes ten jokių didelių statybinių atliekų gabalų ir nebuvo. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko deklaratyviais ir prasilenkiančiais su sveika logika. Juk iš prie minėto antstolio konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų akivaizdžiai matyti, tam nereikia specialių žinių, kad krūvoje, iš kurios kastuvu imamas grunto mėginys, tikrai yra gana stambūs (net netelpantys ant kastuvo) akmenys ir (ar) plytų (betono) gabalai (žr. nuotraukas Nr. 4–8). Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nesirėmė abiem AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais tyrimais ir parengtais bandymų protokolais, kuriais R. M. ir jo atstovas įrodinėjo, kad ginčo gruntas iš tikrųjų nebuvo užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis.

Trečias skundo argumentas – apylinkės teismas klaidingai (ydingai) traktavo R. M. pateiktas dvi statybos rangos darbų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios, pasak apelianto, patvirtina, kad į kitą žemės sklypą buvo vežamas paprastas gruntas iš statybos objektų. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos interneto portalo www.geoportal.lt ekrano nuotraukos, kuriose matyti aktuali Bendrovės teritorija skirtingais laikotarpiais. Apelianto teigimu, šios nuotraukos patvirtina, kad būtent minėtų sutarčių vykdymo laikotarpiu buvo vežamas paprastas (švarus) gruntas į Bendrovės teritoriją. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia byloje 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akte (jo prieduose – nuotraukose) nustatytų aplinkybių, kad į kitą žemės sklypą atvežtas ir išpiltas gruntas buvo su statybinėmis ir griovimo atliekomis. Taip pat nepaneigia prie minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtuose nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, kad Bendrovės teritorijoje esančioje krūvoje, iš kurios ginčo gruntas buvo vežamas į kitą žemės sklypą, buvo gana stambių akmenų ir plytų (betono) gabalų, dėl kurių buvimo ginčo gruntas negali būti laikomas švariu, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Antra, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ir teisingai įvertino pateiktas rangos sutartis. Abiejose šiose sutartyse numatyti ne tik grunto kasimo darbai, kuriuos akcentuoja apeliantas, bet ir statinių griovimo darbai, todėl šių sutarčių egzistavimas ir jų vykdymas (dėl to apygardos teismas neturi abejonių) savaime nepagrindžia R. M. ir jo atstovo šioje byloje nuosekliai laikomos pozicijos, kad Bendrovės teritorijoje (kuri žemėlapio nuotraukoje pažymėta tašku Nr. 6, 1 t., b. l. 43, o kitoje nuotraukoje – Nr. 5, 1 t., b. l. 16, 20) buvo sandėliuojamas išskirtinai švarus gruntas. Šią poziciją akivaizdžiai paneigia 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akte ir jo priede (fotonuotraukų lentelėje) užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 59–66). Iš šių nuotraukų vizualiai matyti, kad tai nėra „švarus“ gruntas, kaip teigia apeliantas. Jame vizualiai matomi statybinės ir griovimo atliekos. Šiame kontekste sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad gruntas pats savaime gali būti laikomas atlieka, jei jis yra kartu su akmenų priemaišomis arba iškastas iš vietų, užterštų griovimo ir statybos darbais. Kita vertus, Institucijos nutarime ginčo gruntas ir tiesiogiai neįvardijamas kaip atlieka. Nurodyta, kad tai gruntas, užterštas statybinėmis ir griovimo (plytų, plastiko, metalo, stiklo) atliekomis. Dėl to apygardos teismui nekyla jokių abejonių. Sutiktina su R. M. apygardos teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad vykdant minėtas rangos sutartis buvo kasamas ir iš objektų išvežamas, be kita ko, gruntas be statybinių ir griovimo atliekų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo atvežtas ir supiltas gruntas su tokiomis atliekomis. Tai akivaizdžiai matyti iš 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akto ir jo priedo (fotonuotraukų lentelės) (1 t., b. l. 22–31). Apygardos teismo posėdyje taip pat buvo pateiktos įvairios nuotraukos, kuriose užfiksuotos daužtų ir susmulkintų plytų bei betono krūvos, apeliantui bandant įrodyti, kas iš tikrųjų laikoma statybos ir griovimo atliekomis, prašoma šias nuotraukas palyginti su gruntu, atvežtu ir supiltu minėtame žemės sklype (3 t., b. l. 79–82). Apygardos teismas sutinka, kad tai nėra tapatus dalykas, tačiau R. M. ir nebuvo nubaustas už tai, kad organizavo būtent statybos ir griovimo atliekų atvežimą, o nubaustas už grunto, kuriame buvo tokios atliekos, atvežimą. Kita posėdyje akcentuojama aplinkybė, kuri taip pat iliustruojama skelbimų nuotraukomis (3 t., b. l. 83–84), kad žemės sklypo reljefui pakelti laisvai parduodamas gruntas, panašus į ginčo gruntą, nepaneigia R. M. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Vien skelbimų dėl parduodamo įvairaus grunto, kuris teoriškai gali būti naudojamas sklypo reljefui pakelti, buvimo faktas nepatvirtina, kad tai yra teisėta veikla.

Ketvirtas skundo argumentas – skundžiamoje nutartyje liko neatsakytas klausimas, kuria metodika ar vertinimo kriterijais Institucija nustatė, kad atvežtas gruntas turi būti apskaitytas dviem atliekų kodais. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo nurodytus atliekų kodus. Pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Taisyklių priedo III skyriaus „Sąrašo skyriai“ 17 punktą viena iš atliekų rūšių yra statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą), o pagal IV skyriaus „Atliekų sąrašas“ nuostatas kodu (duomenys neskelbtini) žymimas gruntas ir akmenys, nenurodyti (duomenys neskelbtini) pozicijoje, o kodu (duomenys neskelbtini) žymimos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pozicijose. Taigi, Institucijos R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir vėliau priimtame nutarime nurodyti teisingi atliekų kodai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad imperatyviomis teisės normomis reguliuojamoje srityje (atliekų tvarkyme) nėra nustatyta kriterijų ir reikalavimų, koks kiekis grunte turi būti plastiko, akmenų, kad toks gruntas būtų laikomas atlieka. Pažymėtina, kad nesant tokio teisinio reglamentavimo, apie tam tikros medžiagos ar daikto priskyrimą atliekoms, nurodant jų kodą, paliekamas Institucijos kompetentingiems specialistams, kurie, vadovaudamiesi Taisyklėse nurodyta atliekų klasifikaciją, priskiria kodą, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Kilus ginčui dėl kodo, galutinį sprendimą priimta teismas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vykdant Institucijos privalomąjį nurodymą iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iškastas gruntas su statybos ir griovimo atliekomis buvo perduotas atliekų tvarkytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant kodą (duomenys neskelbtini) (gruntas ir akmenys), t. y. buvo priimtas kaip atlieka (1 t., b. l. 131).

Kiti R. M. ir jo atstovo nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad jokia žala gamtai ir aplinkai nebuvo padaryta, ginčo gruntas buvo išpiltas ant jau sklype buvusio kito grunto, kuriuo jau buvo pakeltas sklypo reljefas, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie argumentai buvo keliami ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Skundžiamoje nutartyje, išsamiai aptarus AAĮ nuostatas, padaryta pagrįsta išvada, kad išvertus ant žemės sklypo paviršiaus gruntą su statybinių ir griovimo atliekų priemaišomis, daroma žala augalijai, pabloginamos žemės sklypo paviršinio sluoksnio turimos savybės, dėl pasklidusių ant jų statybos ir griovimo atliekų priemaišų, todėl tokiais veiksmais užteršiama aplinka. Šios išvados nepaneigia ir statybų metu paplitusi praktika panašiu į ginčo gruntą gruntu formuoti sklypo reljefą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, konstatuotina, kad R. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 13 ir 25 dalis. Apylinkės teismas, nagrinėdamas jo atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeidė proceso reikalavimų ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo (ne)taikymo R. M. (dėl Institucijos apeliacinio skundo)

Institucijos nutarimu R. M. buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės „MAN TGS 26 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 16 942 Eur išieškojimas. Tačiau apylinkės teismas šią Institucijos nutarimo dalį panaikino. Skundžiamoje nutartyje toks sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ginčo gruntas buvo išpiltas privačiame žemės sklype, pakankamai nedidelėje jo dalyje, turint žemės sklypo savininko leidimą; padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė; R. M. nedelsiant ėmė vykdyti Institucijos privalomąjį nurodymą pašalinti nepavojingas atliekas iš žemės sklypo; jis anksčiau nebuvo baustas už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimus, todėl jo veiksmuose nėra sistemiškumo; nenustatyta R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad nurodyta transporto priemonė būtų anksčiau panaudota tokiai veiklai; R. M. Bendrovės pareigas eina tik nuo 2023 m., todėl neturi didelės patirties šioje srityje.

Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su šiais apylinkės teismo motyvais, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimo. Apygardos teismas pažymi, kad Institucija apeliaciniame skunde iš tiesų hiperbolizuoja susiklosčiusią situaciją, be to, neteisingai traktuoja skundžiamos nutarties motyvus.

Visų pirma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepateisino R. M. veiksmų, nurodęs, kad ginčo gruntas buvo vežamas žemės sklypo savininko sutikimu. Apylinkės teismas į šią aplinkybę tiesiog atsižvelgė spręsdamas administracinio poveikio priemonės (ne)taikymo klausimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Bylos duomenimis, iš tiesų žemės sklypo savininkas D. D. buvo įdėjęs skelbimą, kad priima gruntą. Nors jis nematė paties ginčo grunto atvežimo iš išpylimo, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis pretenzijų dėl grunto kokybės neturėjo. Ir nors, kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, tai nepateisinama veikla, tačiau už tai R. M. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskiriant jam administracinę nuobaudą – baudą.

Antra, Institucija nepagrįstai kritikuoja skundžiamos nutarties išvadą, kad R. M. veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas šiuo atveju nekonstatavo, kad jokios pasekmės nebuvo sukeltos. Priešingai, atsakydamas į R. M. ir jo atstovo argumentus, padarė motyvuotą išvadą, kad tokia veika daroma žala augalijai, pabloginamos žemės sklypo paviršinio sluoksnio turimos savybės, dėl pasklidusių ant jų statybos ir griovimo atliekų priemaišų, todėl tokiais veiksmais užteršiama aplinka. Turint omeny, kad ginčo gruntas buvo išpiltas ant jau kitu gruntu pakelto žemės sklypo, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad nebuvo sukelta sunkių pasekmių. Be to, Institucija šioje byloje ir neįrodinėjo sunkių pasekmių.

Trečia, Institucija abejoja, kad R. M. veiksmai, vykdant jos nurodymą pašalinti iš minėto sklypo nepavojingas atliekas, nebuvo operatyvūs, kaip pažymėjo apylinkės teismas. Institucijos akcentuojama aplinkybė, kad R. M., gavęs 2024 m. rugsėjo 11 d. privalomąjį nurodymą, 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą ir nurodymą įvykdė tik prieš pat pasibaigiant pratęstam terminui, t. y. 2023 m. spalio 13 d., nepaneigia skundžiamos nutarties motyvų, kad R. M. privalomąjį nurodymą įvykdė operatyviai. Pažymėtina, kad prašymas pratęsti terminą buvo grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis, t. y. negalėjimu privažiuoti prie reikalingos zonos. Be to, šis prašymas buvo patenkintas, t. y. nurodytos privalomo nurodymo negalėjimo įvykdyti laiku aplinkybės buvo pripažintos pagrįstomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. M. neskundė privalomojo nurodymo, tokiu būdu dirbtinai uždelsiant jo vykdymą.

Ketvirta, Institucija toliau laikosi pozicijos, kurią apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino, kad R. M. viso proceso metu nepripažino kaltės, buvo nenuoširdus, visomis įmanomomis priemonėmis siekė išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltės (ne)pripažinimas susijęs su teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo įgyvendinimu. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad asmuo negali būti griežčiau baudžiamas vien dėl to, kad nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Kaltės nepripažinimas jokiu būdu negali būti laikomas siekiu išvengti atsakomybės. Teisė gintis yra garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. Be to, R. M. nuo pat pradžių buvo užėmęs vieną poziciją, jos nekeitė, nekėlė skirtingų versijų.

Penkta, Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kad R. M. Bendrovėje dirbo daug metų ir užėmė vadovaujančias pareigas, nepaneigia skundžiamos nutarties motyvų, kad R. M. direktoriaus pareigas eina tik nuo 2023 m. Tai yra bylos duomenimis neginčytinai nustatytas faktas. Institucijos teigimu, R. M. charakterizuojamas neigiamai, nes jam einant Bendrovės vadovo pareigas buvo nustatytas ne vienas pažeidimas ir surašytas ne vienas protokolas. Visgi apylinkės teismas labiau akcentavo, kad R. M. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimą. Būtent už tokio nusižengimo padarymą yra numatyta aptariama administracinio poveikio priemonė, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtą aplinkybę.

Šešta, Institucijos apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, pagal kurią aptariama administracinio poveikio priemonė yra taikoma, priimta kitokio pobūdžio ir faktinių aplinkybių bylose, todėl ja nėra pagrindo vadovautis. Be to, apylinkės teismas savo ruožtu nurodė kitą teismų praktiką, kurioje aptariama priemonė nėra dažnai taikoma. Taigi, šiuo atveju būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes. Jos, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, sudaro pagrindą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, netaikyti R. M. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad paskirta 2600 Eur bauda yra adekvati R. M. padarytiems administraciniams pažeidimams ir pakankama, kad jis ateityje tokių nusižengimų nedarytų, taip bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Taigi, Institucijos apeliacinis skundas taip pat atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinius skundus ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.